Kadangi skaitydama kitų mamų gimdymo istorijas (o skaityti pradėjau dar gerokai iki pastodama) moraliai pasiruošiau gimdymui, tai aprašysiu ir savąjį, gal jis padės kokiai nors mamai.
Nors nėštumo metu lankiausi privačiame kabinete ir kaskart mokėjau pinigus- per visus 9 mėnesius susidarė daugiau kaip tūkstantis litų, nusprendžiau dėl gimdymo su gydytoju nesitarti, taip sakant “atvažiuoti iš gatvės“. Aš gi stipri ir fiziškai ir dvasiškai, sportavau visą nėštumo laiką, žinau kas manęs laukia, ir nereikia man kad kas nors aplinkui šokinėtų....Pasirinkom Vilniaus gimdymo namus- netoli važiuoti, atsiliepimai apie gydytojus geri, aplinka pusė velnio.
Nustatytas gimdymo terminas praėjo, gydytoja siūlo po trijų dienų pasirodyti gimdymo namuose apžiūrai, dėl viso pikto išrašo siuntimą. Prisistatom apžiūrai ir papuolame gerbiamam vedėjui į akis- o tas ir sako, čia joks ne siuntimas, moteriškė sveika, nėštumas 41 savaitė, ko jūs norite? Gerai, kad iš aprašymų ir atsiliepimų apie jį girdėjau ir neišsigandau, nes vyras švelniai tariant suglumo. Sakau terminas praėjęs, yra išskyrų. Apžiūra nieko neparodė, tiksliau gimdymui ruošiamės, bet dar negimdysim. Buvo ketvirtadienis, pirmadienį prašom prisistatyti- guldysim į patologinį. Na jau ne- griebiam su vyru šampano butelį ir pušku pušku pas draugus į penktą aukštą. Ir ką jūs manote- apžiūra, šampanas ir sportas padėjo- prabundu penktadienį ryte apie penkias, yra sąrėmiai, valioooo......deja nereguliarūs. Apie vienuoliktą dienos pradedu krautis daiktus- vyras supranta kad tai rimta, siūlo važiuoti, bet gi žinau, kad tai tik pradžia. (paskui draugai medikai papasakos, kad kai mokėsi, sakė, kad normalu pirmakartėms nuo aušros iki aušros prasikankinti) Ketvirtą išsiruošiam vedžioti šuns- miškelis šalia, nežinia kada jį paskui vedžiosim. Kad dešimt žingsnių sustoju pakvėpuoti. Palyginus su netikraisiais sąrėmiais, tai jau rimta, bet kentėti galima. Grįžusi išbandau sūkurinę vonią- nepadeda. Sakau, gal jau ruošiamės, tik dar reikia pasveikint vieną draugę su gimtadieniu- šventė ne pakeliui, bet mes juk niekur neskubam- sąrėmiai vis dar nestiprūs kas penkios mintutės. Važiuojam per visą miestą gana įdomiai- vyras šiaip džigitas, bet pamatęs mano iškeltą ranka sulėtina iki 40, sąrėmiui praėjus vėl viršija greitį.
Na ką gi prisistatom į gimdymo namus, jau septynios vakaro. Seselės pasitinka nelabai mandagiai, tipo reikėjo važiuoti į Raudonąjį kryžių, bet priima, o kai sakau, kad nei skusti nei klizmos daryti nereikės- iš viso atlyžta, pagiria gydytoją, kurios budėjimas prasidės po valandos ir palinki lengvo gimdymo. Atsidarymas apie du cm. Nei gydytojos, nei akušerės pavardžių įsidėmėti nepavyko- tada buvo jau nesvarbu. Klausia ką gimdysim- aišku kad sūnų (nemaniau kad bus kitaip).Taip su vyru ir pratraukėm visą naktį- už lango lyja, o mano maršrutas- gimdymo lova su visais davikliais, tualetas, kamuolys, vėl lova... vyras padeda visur- nulipti nuo lovos, palydi iki durelių, palaiko palutę, pasodina ant kamuolio, fiksuoja sąrėmius, kvėpuoja kartu... ačiū jam beveik nesikalbam, klausom lietaus, kai jau labai priremia, įsikimbu jam į ranką.. Vienuoliktą valandą atsidarymas šeši centimetrai, ir nors gydytoja sako, kad jei prireiks, epidūras bus, tačiau matyt buvo numačiusi kitaip. Nuleido vandenis- visai nebaisi procedūra, pasidaro lengva.... laukiam toliau.....nulipti nuo lovos vis sunkiau, kamuolys nepadeda, nors, kai sąrėmių metu nubėga vandenys, skausmas šiek tiek švelnesnis. Tarpuose snaudžiu ant kamuolio, atsirėmusi į lovą. Ketvirtą ryto jau siunčiu vyrą- privargau kaip šuva, sąrėmiai stiprūs (aparatas rodė apie 40, tik nežinau kokiu matu jie matuojami, tikiuosi, kad 100 iš viso nebūna), bet vis dar kas penkios minutės, sakau duokit to nors, nes aš nuo penkių nemiegojus, kai reikės stumti, nebebus jėgų. Vyras sakė, kad prašiau kaip mažas vaikas saldainio, bet aš ant jo nepykstu- jis pats išgėrė visą automato kavą ir nepatogiai snaudė ant kėdutės. Gavau kažkokių vaistų- turėjo apsnūdinti ir sumažinti skausmą, gal kažkiek ir padėjo, nes nepajutau kaip atėjo ir septinta valanda. Pamaina baigiasi, gydytoja nustato, kad atsidarymas pilnas ir gimdysim... kad tik greičiau....nors noro stumti vis dar nėra. Skatina, bet kažkodėl nepadeda, kiek suprantu vaikas nesistato į kaklelį, akušerė atsineša įrankius- sakau- kirpsit- atsakymas, jei prireiks. Bandau stumti, neišeina. Gydytoja kelintą kartą sako, kad mato tik lūpytę... sąrėmio metu ranka padeda vaikui įsistatyti- šaukiu, nes skausmas jau ne manyje, o ir aplinkui- sako vaiko negąsdink, bet nepiktai, nes mato, kad trūko gimdos kaklelis. Jaučiu kaip įkerpa, bet tikrai neskauda. Bandau stumti, vėl neišeina... pagaliau praėjus sąrėmiui ir prašviesėjus sąmonei gydytoja paaiškina kaip- stumtis kojom, trauktis rankom, dubenį kelti į viršų ir taip tris kartus su įkvėpimais- vyras sako- kaip per pilatesą. Bandau, gydytoja giria. Vieną sąrėmį reikia pralaukti- pasirodo lekuoti kaip šuniukui nereikia. Dar kartą stumiam ir dar... ir staiga- mano mažiukas jau ant akušerės rankų- toks violetinis kamuoliukas, verkia garsiai...Kaip gimė placenta, net nepajutau. Uždėjo mažiuką ant krūtinės- o jis toks slidus, taip spurda.... Akušerei baigėsi pamaina ir ji išėjo- nespėjom nė žodžiu padėkoti. Gydytoja išvarė vyrą už durų, siuvo pati- ir suplyšę, ir kirpta, ir gleivinė kažkaip atsidalinusi (paskui paaiškėjo- dar ir baisus hemorojus), žodžiu netvarka.. Nors ir nuskausminta, bet cypiau – vaikas ant krūtinės spurda, baigia nuslysti, o man norisi nuo tos lovos nušokti ir pabėgti. Siuvo beveik valandą, kalbino visaip, kad tik nesusikoncentruočiau į skausmą ir nešokinėčiau. Paskui pakvietė vyrą, sutarėm su juo kad gydytojai reikia atlyginti- galėjo juk išeiti- pamaina juk baigėsi. Be vokelio, paprastai, padavėm tris šimtus ir padėkojom.
Kitą rytą gimdymo skausmo jau neprisiminiau....
Taigi turim dabar sūnų Vytautą, gimusį 2007.07.07 7.38, 3,88 kg, 54 cm. įvertintą dešimtukais.

šaunuolė graži vaiko gimimo data aukit sveikučiai

Aukit sveikuciai ir bukit laimingi, juk ir data labai grazi

Riste, pradesiu truputi ne i tema, bet nuo to, kas krito paziurejus i vaikucio gimimo data. Ar zinai, kad labai daug poru norejo butent ta diena susituokt, nes trys septintukai - laimes zenklas Taip, vestuviu datas mes galime pasirinkti, o vat vaiku gimimo datas renkasi patys vaikai ir tai, kad tavo sunutis pasirinko butent ta diena savo gimimui yra - vadinasi, jis jau gime savo ir jusu laimei Lai taip ir bus toliau SEKMES

Graži istorija Linkiu, kad mažylis iš tiesų būtų laimės kūdikis

Aukit sveikuciai

ale fainai klausyk, maladec vaikiukas, gerą datą pasirinko. tik labai jau skausmingai , man net sukt viską pradėjo. te balioną . aukit gražūs ir laimingi

Saunuoliai!!!!! Aukit sveiki ir dideli.

Sveikinu aukit sveikuciai ir laimingi.

ačiū už palinkėjimus. Nebuvo jau taip baisu, tikriausiia gimdysiu dar kartą

gal tiek daug 7 iskart kalaba apie vaikelio sekme

Labai grazia data pasirinko vaikelis Linkiu, kad ji jam atnestu tik laime, o jums visiems - dziaugsma ir pasididziavima savo sunum

tikra saunuole
aukit sveiki

Sėkmės Jūsų septintukui Tegul auga sveikas ir laimingas
Kažkaip lemtingai ir keistai tokią datą vaikutis pasirinko, turbūt bus pats laimingiausias ir jį lydės didelė sėkmė............

sekmes jums aukit diduciai

Labai issamus pasakojimas, tu tikra saunuole taip smulkiai aprasei, kad galima i vadoveli idet butu
Pakankino jie ten tave neblogai
Bet sveikinu, kad atsilaikei ir jau rytojaus diena viska buvai pamirsus

Grazi istorija ir labai grazi data, sekmes jums