manau, kad atsisveikinti su vaiku reikia. Ir nesvarbu, kad jis tuo metu verkia ar sypsosi. Jam ir taip sunku ten pasilikti, o dar mamyte pabega jam nematant. Jis gali pasijausti visam paliktas. Tik blogiau bus. O po to paaugs ir pats sakys- ate, eik greiciau.

Visokių minčių prisiskaitau, bet pati dar nežinau kaip pasielgti mes pradėsim eiti į lopšelį nuo rytojaus, tai net baisu pagalvojus kaip reikės dukrytę ten verkiančią palikti, jeigu verks. palikti ir pabėgti kažkaip nesinori, kaip ji pasijaus kad ją mama paliko, bet atsisveikinimų irgi bijau, nes galiu pati pradėti verkti ką daryti, dar nežinau

Atsisveikinkite greitai ir islikite bent prie jos laiminga. O kai jau iseisite, tada verkite iki valiai (beveik visos mamos verkia, kad niekas taip gerai, kaip mama nepasirupins tavo vaiku). Grizkite irgi laiminga, apkabinkite, kalbinkite, dar tegul grupeje zaislus parodo. Tik pirmaja diena nesugalvokite palikti, net 20min, nebent jai labai ten patinka. Ir dar pasiruoskite apie lopseli sugriauti visa gera nuomone. Arba aukletoja nepatiks, arba vaikai su slogom ir kosintys arba saltis miegamajame, vis tiek kas nors uzklius, taip kad pasiruoskite viskam.

labiausia tai bijau, kad nepradėtum sirgti, nes iki šiol dar neesame sirgę 3*tfu . kažkaip tikiuosi, labiau tai noriu tikėti, kad aplenksim sunkesnes ligas, neskaitant slogos ar kosuliuko

mes kai pratinomes tai kai as jau pasakydavau kad ate zuiki, mamyte iseina i darbeli ir gris taves paimt visada paleisdavo dudas bet vistiek as su ja atsisveikidavau kiekviena diena, o tos dudos baigdavosi vos as tik iseidavau po poros minuciu nes as vis dar paklausydavau uz duru ar nusiramino, nes man pacia sirdi taip skaudedavo
tik gaila kad dabar mes sergam jau 3 savite tai teks vel pratintisi s naujo

Dukrytei trys metai, nuo rugsėjo lankome darželį...Visko buvo per tuos du mėnesius, ir dabar dar ne su didžiausiu noru einame...Tačiau niekada nepabėgau neatsisveikinusi... Vieną rytą labai verkė, tada paprašiau auklėtojos, kad paiimtų...nes ji įsikabinusi į mano koją nė iš vietos Pasakiau, kad mamytei reikia į darbelį, tegu eina su auklėtoja prie lango ir man pamojuoja...po to viskas buvo gerai...Kiekvienas vaikas skirtingas, bet dabar aš jau dukrytei baigiu išaiškinti, kad darželyje nieks nepasilieka, ir kad visus vaikus mamytės po darbo pasiima.. Maniškė netgi man primena, mamyte nepamiršk išeidama manęs pabučiuoti

Neįsivaizduoju ką ryt reiks sakyt vaikui,nes taip nutiko,kad nelabai patenkinti esam savo grupe.Pirmiausiai auklėtoja ir vaikų amžiumi,nes beveik visi vaikai jaunesni.Mus nuo rytojaus perkėlė į vyresnėlių grupę tik su viena sąlyga-vaikas lieka vienas.
Mes tik pirmadienį pradėjom vaikščiot darželin pradėjom..tai net priprast nėkiek nespėjom...

Kaip idomiai kodel vienas? Jis vienas i grupe vaikscios??

Pirma diena kai nuvedziau dukryte, ji sauniai pasiliko, pati pamojavo man ir nukrypavo prie zaislu. Antra diena kai atvedziau, aukletoja pasitiko, ir vos vaikas nusisuko, liepe man sprukt, kad nematytu kaip iseinu. KOSMARAS buvo man ta diena iki pietu. Grauziau save, kodel neatsisveikinus palikau. Kai atejau pasiimti per pietus, dukryte radau verkiancia ant aukletojos ranku. Sake, kad ryte labai verke, klause kur mama dingo. Trecia diena jau masinoj tempe lupa, o kai iki grupes priejom, tai baisiausias dudas paleido, mama imk, neik,reke. As pati net apsizliumbiau, nesusitvardziau ir isejau, pasakiau ,kad ateisiu pasiimti tuoj, ir isejau... Jauciu, rytoj leisiu su teciu, nes negaliu ziuret kaip kankinasi. O atsisveikinti butinai reikia, manau, nors ir rekia. Gal priprasim kaipnors, kad tik greiciau viskas susitvarkytu. Sekmes visiems besipratinantiems, kuo maziau asareliu

Mes nuo rugsejo eisim i darzeli.Paskaiciau mamu pasakojimus ir vos neverkiu,o kaip bus pirma diena darzelyje...Baisu

jokių graudinančių atsisveikinimų nedarau. Tiesiog kai įeina į grupę, iškart prie žaislų, tik užsisuka ir aš išeinu... Jei pradėčiau bučiuotis, apsikabinti, tipo ate ate ir t.t. - verktų pasikūkčiodamas. Tiesiog, pas mus taip

kai pradejom lankyti, tai visaip budavo: jei nubego linksmas ir nespedavau atsisveikinti, tai jau nekviesdavau, taip ir iseidavau, bet tai tik tuo neramiu laikotarpiu, o jis truko lygiai pusmeti. As uz atsisveikinima- mandagumo ugdymas ir man to reikia- kazkaip artimiau Nesmagiai jauciuosi, kai MB islekia tik riktelejes "as iseinu" be buckio

Mes pradėjome lankyti lopšiuką,tai jokių atsisveikinimo scenų,nes vaikas nelabai supranta dar,nepaleistų jeigu pasakyčiau kad išeinu ir palieku....ateiname į grupę,pabučiuoju ir mintyse atsisveikinu(iš vakaro kalbu kad eisim pas vaikus,kad mamytė eis į darbelį o jis pažais su vaikais ),kai pradeda žaisti tiesiog išeinu nematant...ir jis jaučiasi gerai bent kol kas,kaip bus ateityje neaišku...sako tie kurie neraudoja pradžioje,ima verkti po kelių savaičių(

as irgi kol kas neatsisveikinu9kol pratinu),nes viena karta pabandziau,tai pradejo verkti ir manes nepaleido. Manau kai pripras prie darzelio tai tuomet tikrai atsisveikinsiu, nes skaiciau,kad su vaiku butina atsisveikinti.

sveikos,mamytes nu va ir as savo saulyte jau leidziu i darzeli,pirma diena buvom visi mama,tetis ir dukryte,antra diena ja jau nuvedziau ir pasakiau,kad pabutu sakiau einu i parduotuve pirkt torto,isleido ramia sazine dar pasake eik eik antra diena jau teko ikalbinet,jau nenorejo pasilikt,bet pasakiau,kad einu skambint mociutei tai isleido,o jau trecia diena kaip kosmare,jau pakeliui i darzeli tempe mane uz rankos namu link ir verkdama sake,kad nenori i darzeli,asaros kaip pupos,kai nuejom i darzeli tai nuo ranku nenulipo,kol buvau grupej tai ir pazaide,o ipatingai kai isejo aukletoja ir liko auklyte zaide lakste po grupe,tik aukletoja parejo i grupe ji iskart pribego prie manes ir nebesitrauke.Galvojau,kad gal aukletoja subare ar ka,bet darzely turiu pazystama sake,kad aukletoja gera.Iki tos dienos atsisveikindavom,o jau ta diena pabegau,nes neleido iseit,tik uzdariau grupes duris ir prasidejo,ji iskart saukt kur as,matyt aukletoja ja pakele,ji sauke paleisk,stovejau uz duru ir klausiau,asaros paciai bego,bet jau nejau vidun .Dabar jau kalbam kad reiks eit i darzeli,tai ji nenori net girdet,tai sakem,kad atspausdinsim spalvinimo lapu su donalduku jos megstamiausiu,gal tada ji sutiks pasilikt.Nu neismanau ka daryt,o svarbiausia,kad ja pradziai paliekam tik 3 valandom.Gal ka patarsit kaip elgtis?

Pas mus irgi nekaip su likimu darzelyje. Pirmas dvi dienas liko puikiausiai, tik ate ir viskas. Pabudavo dvi valandas be jokiu asareliu, viskas prasidejo, kai palikau miegoti. Nuo tada kasdien vis blogiau Palieku rekiancia, paskui nusiramina, bet buna nelaiminga, nezaidzia, veliau vel verkia. Taip sirdele skauda, kad ir pati verkiu. Jau net i kelnytes mazyle daryti pradejo, stresas baisus. Visi sako, pripras, skaitau mamyciu pasakojimus, kad paverkia ir ivyksta persilauzimas, bet dabar man tai atrodo nepasiekiamas dalykas...
Taip noreciau ir as parasyti po savaiteles, kad jau viskas gerai, ir padrasinti kitas mamytes

na mes jau antra savaite sita bus kaip i lopsiuka einam, bet prasidejo dabar isvis kazkoks kosmaras. Tik isuku i gatvele, kur darzelis, iskart klykia maze "mama nevaziuok", ir taip visa kelia, ir atejus i grupe isikerta i mane ir viskas...siandien palikau klykiancia siaubingai, o dar ir pietu turetu pirma karta miegoti siandien grupej...skauda sirdele, jau apie bucinukus ir meilu atsisveikinima neina kalba net. Nors pries darzeli as ilgai ir daug jai pasakojau, nuteikinejau.

sveikos,nu nusinesem mes lapu spalvint ir jie nepadejo,ji prilipo prie manes ir viskas,pabuvau grupej gal 10 min,bet paskui padaviau aukletojai i rankas,tai aukletoja sako einam paziuret kur mama eis, tai gavau iseit isejus is darzelio pamojavau ir ji man pamojavo,sirdi suspaude bet ejau namo,dabar laukiu nesulaukiu kada reiks eit pasiimt

Pati vedu vaikus jau antra diena i darzeli ir isitikinau, kad daug kas priklauso, ta prasme visas atsisveikinimas ir verkimas ir nusiraminimas nuo aukletojos...Jei ji vaiku, kurie verkia arba ir tu kurie neverkia, neuzima, nesudomina niekuo-tai vaikas ir verks. As saviskius atvedu ryte ir pabunu kartu siek tiek, tai vien per sias dvi dienas daug ko pamaciau ir daug ka supratau apie aukletojas, tvarka, demesi ir t.t. O atrodo tiek nedaug reikia, kad vaikuciai nusiramintu ir uzsimirstu-truputi ismones ir kurybiskumo

As pries pusmeti aiskinau, kad reiks eiti i darzeli, mamytei i darbeli, sake gerai, viska pakartodavo, zinojo, kad mamyte ateis pasiims, bet nuejus i darzeli, visi pasakojimai veltui, reikia cia ir dabar, ir niekas nepadeda, atsisveikinant. O atseisveikinti reikia butinai, nors ir trumpas ate, bet tik nepabegimas. Jokie savi zaislai nepadetu, nors aukletojos ir nuostabios. Vaikui dar per mazai laiko jomis pasitiketi. Jam didziulis stresas.
Vakar visa vakara kartojo, kad nereikia mamytes, sakau mamyte visada ateis i darzeli. Na ir uzsikabino, visa vakara vienintele fraze: Mamyte ne visada ateina i darzeli ir niekas neveikia, ka besakytum

Maniskiams jokios snekos nepadeda, jau siandien isejau dar trumpiau pabuvusi su jais, tai atrodo iskart nujaucia, nei pusryciu nevalge, po to maciau prie lango prilipe buvo. Tai man siaip keistai atrodo, kai aukletojos ne kad vaika kazkuo sudomintu, bet siuncia ji paziureti pro langa kaip mama iseina arba isvaziuoja. Bent jau as tai taip nedaryciau.Pati maciau ir girdejau kai taip sako kitiems vaikams. O tie nabagai dar labiau graudinasi matydami ta mama einancia. Pro langa pamojuoti mano nuomone gali tie, kurie jau priprate ir samoningi. O tokiems maziukams naujokams isvis neturetu taip sakyti-geriau sudomintu kokia veikla. Bet pabandyk ka pasakyti-tai itariu bus atkirsta-jei tokia protinga eik ir dirbk i darzeli.Nors as nebudama pedagoge, bet pasiskaiciusi elementarios vaiku psichologijos literaturos ar tu paprastu zurnalu tevams, daug ka daryciau kitaip nei tos aukletojos "su patirtim"daro.

Taip, nuo auketojos labai daug priklauso, as jau isitikinau. Su viena tai jau nebeverke ir miegojo, o tik atejo kita, vel rauda visa diena Ir pati matau, ju elgesio skirtuma. Viena, kai tik ateinam, is karto linksmai pasitinka ir bando nukreipti demesi, kad nebutu skaudu issiskirti, o antroji nedaro nieko

Mano sunytis taip pat pirmas dvi dienas darzeli elges pavyzdingai, nauja aplinka vaikuciai zaislai ji sudomindavo ir as isliukindavau is grupes nepastebeta. Vaikutis nei verke nei mamos ieskojo. Bet va trecia diena, jau apsidaires ir manes nerades verkt pradejo, taip pat ir siandien.
As taip pat palaikau ta nuomone, kad jei aukletojos vaikucius sugebetu kazkuom sudomint ir nukreipt mintis i zaidima ar kazka panasaus, tie maziukai tu mamyciu taip greit nepasigestu.Kol nejom i darziuka as kartais maziu savo bobutei vezdavau, kad lauke pabutu, pazaistu. Pirmi issiskyrimai ir budavo su asarom, bet kai mociutele pradedavo su juo smely kapstytis ar taip koky zaidima zaist, jis net nepastebedavo, kad as dingstu. Po menesio jis man pats ate parodydavo ir skubedavo zaist su probabute
Labai tikiuosi, kad kazkas panasaus bus ir darziuky, aisku su laiku.. gal jis man ir parodys ateee

Aš už atsisveikinimą. jau verčiau te mato, kad mama išėjo - saugiau jausis, nei neradęs jos šiaip...

Vakar pabėgau, auklėtojos nukalbino ir parodė, kad eik... Vaikas verkė daug, naktį šokinėjo, rėkė, klausė, kur mama, kur pabėgo, kam paliko jatus, kaip širdį skaudėjo. Šiandien ryte nebėgau, o atidaviau auklėtojai į rankas rėkiantį ir pasakiau, kur važiuoju... Pati verkiau išėjus Sakė, kad mažiau verkė, bus matyt, kaip naktį... Vis gi manau, kad geriau ne bėgti, nors pas mus auklėtojos sako, kad per daug atsisveikinant, graudinasi ir mama, tada vaikui dar sunkiau

Butent. As irgi dvi paskutines dienas isejusi verkiau ir siaip kaip nesava jauciausi, kol ju nepasiemiau per pietus, nes maciau kaip aukletojos tuos vaikus "ramina", tai vis mintys nuklysdavo i vaizdus, kaip vaikas verkia, o jos tepasako-baik verkt, atvaziuos ta mama. Nu ar cia vaiko adaptavimas??Nesuprantu kaip tokias aukletojas priima dirbti, bliamba, turetu praeiti grieztas atestacijas, nes apie vaiko psichologija tai ziniu -nulis.Pikta ir tai, kad visi tevai tyli, nors aisku, kai nebuni ir nematai, tai nezinai del ko piktintis. Gal kiti taip i galva neima, nu bet man tai siurpina, kai vaikas, kad mama isejo, verkia ir po zeme ropineja,nes jam labai skaudu,tai aukletojai juokinga, atsistojusi juokiasi. Ar jums, mamos, tai normalu?

Auklėtojos taip elgiasi ir prieš tėvus? Sakau, gal prieš kitus gražiau elgiasi, kai vieni lieka gal ir gali šalčiau elgtis

As buvau su savo vaikais tualete, bet mes is jo isejom buten tuo momentu, kai tai nutiko, tai aukeltoja pamaciau besijuokiancia, truputi lyg susimete,nes matyt nesitikejo, kad as pamatysiu, o gal galvojo-kas cia tokio, bet po to jau prie tos mergaites puole lyg guosti, nes itariu mano zvilgsnis jai nepatiko.

Labai gerai darot Emilė. Vaikui nors ir verkančiam reikia BŪTINAI paaiškinti kad jus išeinat ir BŪTINAI ateisit ji pasiimti. Nors vaikas ir mažas jis jau supranta ką sako jam mama. Mes irgi labai greitai vesim 2 metuku sūnelį į daržely. Esu nusiteikusi patiks tai auklėtojai arba ne,pabūti su vaikų kartu nors valandele,veliau palikti valandai ir kiekvieną dieną ilginti laiką.

as manau, kad vaikai pripranta ir prie grieztesniu (ar kaip jas pavadinti) aukletoju, mums aisku baisiai atrodo...
viena pazistama pasakojo, kad i jos dukros grupe atejo pavaduoti nauja aukletoja, tevams ji pasirode grubi, jokio svelnumo su vaikais, o vaikams ji patiko, nesiskunde, kad bloga
Papildyta:

Mes dvi dienas is eiles bandom atsisveikinti klykia ne tik mano, bet dar kokie trys maziausiai, aukletojos ateina ir plesia is ranku, kitaip nepaleidzia bet jau pazanga, kad vis greiciau nusiramina man isejus, o kai ateinu pasiimti dabar klausia, kur buvai (klausdavo: kodel pabegai? kur pabegai? )

As ir aukletoja ir mama ir galiu jums pasakyti kad tai nuo vaikiuko priklauso.Vieniems atsisveikinimas dar padaro sunkesny issiskyrima,kitiems palengvina.Visada klauskit aukletojos kaip buvo kai jus isejot ar greit nusiramino.O jei meluos ji greit suprasit.Nakty nerimas ir dar daug kitu budu yra suzinoti kiekviena gi pazystam savo mazyly.Ir nerodykit pacios mazyliui kad sunku jum pacioms atsisveikinti.Buvo laikas as ir verkiau.Pati aukletoja budama ir zinodama kad tai negerai,bet vos palikus mazyly uz duru apsiverkdavau.visiskai sutinku kad daug priklauso ir nuo aukletojos.Jei ji vaikui sakys nustok zliumt,nu tai aiskus ir rezultatai.As tai buvau sugalvojus paslapciu kelione,jiems tai patiko O ir man smagu kada jie neverkia

Duok Dieve daugiau tokiu ismintingu aukletoju!

Mes dar tik va antra savaitele prasidejo kaip lankom lopseli - darzeli, betik siol vis pabegdavau nuo vaikio.... O va vakar perskaicius sia temele, nusprendziau geriau verkianti vaikuti palikti, bet atsisveikint pabuciuoti ir ka pasiemiau geros nuotaikos linksma vaikuti.... O iki siol su asarelem rasdavau
Ziuresim kaip seksis toliau, gal cia tik sutapimas

Tikrai kaip faina, reikia tiketis, kad dauguma aukletoju turi savu idomiu budu, kaip sudominti vaikucius

Nu va ir mano pipiras jau antra savaite darzeli lanko. Nuo penktadienio palieku viena. Visada atsisvekinu, tai pora kartu vaikas tiek reke kad chiut pati neapsizliumbiau jam matant. Uzdariau grupes duris ir laukiau, klausiau kiek verks. Ir ka manot, ne minutes nepraejo ir jau tylu!!! Bet pas mumis aukletojos labai geros tuoj ant ranku ir prie zaislu. As uzh duru stoviu girdzhiu jau kad jis ten klausineja " kas chia?" o balselis dar nuo asharu drebantis. Jei ne aukletojos tai туярштфг kaip ten butu... Ateinu pasiimt tai jis man visokius zhaislus rodo ir namo nesiskubina...vadinas jam ten тук taip jau blogai... tik jau tas issiskyrimas

Oi ir man sunku buvo pirmomis dienomis kai tik pradejom lankyti, bet apsiprato, zinoma sirdis norejo plysti.Dabar labai patenkinti einam ir dziaugiames.

Mano jau menuo kaip eina i darzeli..nors dar nera 2 metuku nebuvo jokiu problemu,na gal pirmos dienos ,kol apsiprato..bet visada pabuciuoja,parodo ate ate ir mauna pro duris i grupe..mamos nebereikia.Manau viskas priklauso nuo aukletoju..jei vaikams patinka,tai jie su malonumu ir eis i darzeli. Nors pries tai maminyke buvo nereali,niekur manes nepaleisdavo..