Patarkit patyrusios mamytės, nes vedu jau trečia diena dukrytę į lopšiuką ir nežinau kaip visgi geriau, ar pabėgti nuo jos kad nematytu kaip išėjau ar atsisveikint ?

Manau, geriausia atsisveikint, apkabint, duot bučių, sakyt, na, iki vakaro, ir tada išeit, ar bliauna, ar nebliauna...

Kiekvienas vaikas skirtingas,kas tinka vienam,gali visai netikti kitam.Jei mazylis supranta,jam galima paaiskinti,kad dabar mamyte iseis,kad pazaistu,pavalgytu,o tada ji sugris.O jei labai mazas ar siaip nesuvokia,"kas cia vyksta",geriau tiesiog tyliai iseiti,kai vaikas susidomi kokiu zaislu-kai pasiges mamos,aukletoja nuramins,kazkuo nauju sudomins.Tiesiog bandykite ivairius variantus ir paklauskite aukletojos,kada vaikas maziau verkia.Sekmes!

Nu neee mes taip su aukle darėm. Kasryt vis palaukdavom,kol užsižais ir pabėgdavom. Kuo toliau,tuo sunkiau buvo,nes vaikas vis laukdavo ir bijodavo to momento,kada tėvai išeis. Paskui vieną dieną nusprendėm atsisveikint,pasakyt,kad išeinam ir ateisim po to,kai pavalgys pietus/pamiegos/ar dar kažką tikslaus,tai pirmą dieną buvo daug ašarų,bet mums išėjus jos baigėsi po 5min,antrą dieną-po 2min,o paskui pats ateidavo duot bučkį,parodydavo atia ir viskas tikrai geriau vaiko neapgaudinėt ir nebėgiot

man irgi atrodo, kad priklauso nuo vaiko. maniskis, kai atvedziau pirmas dienas i lopseli, irgi niurzgejo, bande verkslenti. tai aukletoja viena ryta pradejo jam rodyti paveikslelius persirengimo grupeje, tai ji sudomino ir as turejau sansa iseiti. manau, jos moka ten vaikucius nuraminti. PO to pastebejom, kad kai jis zengia pirma zingsneli i grupe, nereikia jo imti uz rankos ir vesti i grupe. jis tada pyksta. aukletoja tik sedi ir kviecia uzeiti. ir dabr jau pats bega pas ja apsikabinti. einam jau menuo.
O kazkur skaiciau, kad reikia tevu ramybes ir uztikrintumo. atsisveikinti ir iseiti neatsisukant. palikti tvarkytis aukletojoms. jos tam paruostos ir zino, kaip elgtis.

Pati dirbu darzelyje...ir man atrodo,kad geriau buna kai tewai atsisweikina su waikuir iseina,o toliau twarkosi pati aukletoja...nes kai mama stowi ir dar dagiau kalbina waika tai jis ilgiau ir labiau werkia...aisku suprantu kaip sunku mamai palikti werkianty waika,bet...stoweti ir dar labiau ji graudinti nera irgi gerai...va,kad ir siandiena wiena mergaite kol buwo mama labai werke....tik isejus mamai dar siek tiek pawerke ir wiskas

Na, tu turi patirties su vaikais, tai sakyk, ar teisingai, jei auklėtojos rekomenduoja kol kas nepalikt dukrytės miegučio - pirmos dienos mūsų daržely, ji verkia... O aš galvoju, gal jai veiklos mažai, gal auklėtojos truputį "nesusitvarko", bijo, kad jei ji liks miegot, visi kitai vaikai neužmigs Ar paskui nebus taip, kad manoji iš vis NIEKADA nebenorės miegot? Nes jau ne mažytė ji, beveik 4 metukai, bet tiek šaukiasi mamos, kad auklėtoja pagalvojo, kad visus tuos metus ji sėdėjo namie vien su mama O aš dirbu jau 2 metai, ji būdavo kiauras dienas su seneliais... Ką man daryt, patark iš šalies, kaip elgtis mamos vietoje? Būsiu labai dėkinga

Na mes irgi patariam bent pirma sawaite nepalikti waiku miegoti pietu miego,nes jiems per daug yspudziu buna per ta pirma dienele,wiska geriau daryti palaipsniui ..o paskui jau bando aukletojos pakalbinti pasilikti paziureti kaip waikuciai eina pamiegoti,pasiulo atsigulti paguleti..waikams labai skirtumas yra tarp atsigulk pamiegok ir atsigulk pagulek paguleti jiems labiau patinka Aisku gerai buna ir kai teweliai su waikais apie tai namie pakalba...pasako,kad turi paguleti,o kai atsikelsi atwaziuosiu pasiimti ar kazka pan. o atsigule jie dazniausiai uzmiega ir ismiega wisa pietu miega

Taip, taip, aš irgi taip manau, kad pirma reiks jai atsigulti ir pagulėti Ir auklėtoja šiandien panašiai kalbėjo, kaip ir tu Tik sako, kad manoji labai jautri... Na tokia ji yra Jai žodžio negali griežčiau (ar tiesiog garsiau) pasakyt, tuoj verkia: "Ko tu ant manęs pyksti?..." Manau, auklėtojoms nelengva, bet jos tikrai gražiai bendrauja, stengiasi...
Ačiū tau

As tai trecia diena jau vedu i lopseli, sian sedejo ant keliu ir vekrksleno, kad nori namo Kai sedo visi pusryciaut, aukletoja uzkalbino ir as pabegau Kol kas visada taip darau, ziuresim kaip bus toliau

Maniski didelis mamyciukas, nors i darzeli pradejo eiti nuo 2m 8 men. Oi buvo asareliu Bet visada atsisveikinadavau, ramiai ir ryztingai (aisku sirdis plyso), ir aukletojos nusinesdavo bliaunanti bet pamazele apsiprato ir viskas gerai. Dabar jau turim rituala, buckis, mylu mylu ir ate su sypsena

Pabegti nepastebetai gal lengviau mamai, bet vaikui juk labai liudna kai pastebi, jog mamos nera. Dar skaudziau nei tiesioginis atsisveikinimas. Nors gal nuo vaiko prikalauso

O tai kiek laiko pratinosi?

Mes jau dvi savaites lankom lopšiuką (mergytei 1 metai ir 3 mėnesiai) Vaikštom vos po 2-3 val. Visa ta laika vaikas pražviegia

Aš tik pradedu ja nurengt rubinėje, pasirodo auklė pasitikt ir viskas , vaikas net dreba kaip nenori eiti su ja

Net nežinau kaip ištvert toki laikotarpį, ar iš vis kankint ta savo vaiką taip.........o juk vedžiau, nes ji labai gyva, drasi, visad lindo prie kitų vaikų, na ir pagalvojau, kad jai daržely patiks, o čia kad še tau

O blogiausia, kad i darba jau reikia grižt

Mes pernai bandėm vesti dukryę, jai buvo 2,9 metukų - tai košmaras buvo Po keturių dienų nebevedėm, nes atrodė, kad jai pasimaišys protas O šiemet, jau didesnė, verkia, pergyvena, bet jau ne taip kaip pernai Kiekvienam savas laikas, ir tai mato tik tėvai. Niekas čia iš šalies nepatars Sėkmės

Juk dar labai mazute..... pagal gimimo data matau, kad jai tik 1m. ir 1menuo......

Savo pupą pradėjau vesti neseniai,jai dabar 2m. 7mėn, darželyje ketvirta diena. Ačiū dievui, jokių verkimų ar nenoro likti darželyje nebuvo , tikiuosi ir nebus. Labai gražiai atsisveikiname su ja: Aš sakau,, Ate dukryte", o ji man ,,Ate mama". Ir eina pas vaikus žaisti

Mes daržely dar tik dvi dienos. Kol kas viskas Įvedu į grupę ir atsisveikinu su sūneliu. Pasakau, kad tete išvažiavo į darbą, aš einu į darbą, o jis bus darželyje, kai baigsiu darbelius, ateisiu jo paimti. Jis pats man atia padaro. MAnau, negalima dingti mamoms. Taip nesunku įvaryti vaikui baimę, kad mama bet kada gali imti ir prapulti. Greiau tegu ir nubraukia ašarėlę, bet atsisveikina.

atsisveikinam labai greitai,nuvedu i grupe,nurengiu ir buciukas ir iseinu nera jokiu asaru

aš taip pat atsisveikinu, maniškis tai labai nori į darželį, neverkia kai išeinu.

O as siandien jua trecia diena vedziau maziu i darzeli.Pirma diena kartu pabuvom,tai linksmas buvo,zaide,isdykavo,man visokius zaislus nese rodyt.O vakar ir siandien jau palikau iki pietu miego,tai sunkoka kol kas,nes verkia labai man iseinant.Jetau,kaip gaila,bet pripras,tikiuosi
Visada atsisveikinu ir sakau,kad ateisiu,stengiuosi nedingti slapta.

Visiskai pritariu. Nors ir labai norisi pabegti, kol dar neisiverke, bet geriau mato, kai mama iseina ir pasako, kada ateis

nepritariu. aisku kiekvienas vaikas skirtingai reaguoja, bet is savo patirties galiu pasakyti kad vaika tas atsisveikiminas daug labiau graudina. ir po to jam sunkiau nusiraminti, susitaikyti kad mama iseina. jeigu vaikas ramiai atsisveikina - kodel gi ne, bet jeigu puola i isterijas manyciau reiketu nukreipti jo demesi ir jam nematant iseiti

Nu as dvie savaites palikdavo reikanti ir nuo manes aukle ji atplesdavo ir liepdavo biegt Labei pergevinou,vaikstau aplink darza ratais,vis klausidavau ar verke maniskis. No verkimas buvo trumpas,apie 5-10min. Dabar jou bus meno kaip eina mano i darzele :masine verke,nenori lipt.O darzele pats savo noru pakeicia rubeliu,pabucijoja ir sako :ATE. Jam manou patiko.No ir AUKLES

Sveikutes, noriu papasakot kaip mums sekasi lankyti darželi, nes temos pradžioje minėjau, kad labai sunku, verkia dukrytė ir pan.

O dabar, praėjus laikui viskas super Bet.... į darželį rytais veda o vakarais pasiima tetukas, ir vaikas su juo atsisveikina be jokių ašarų, pamojuoja ir bėga vidun pas draugus

Ir nežinau, kodėl toks perlaužimas įvyko sekmingas, ar dėl to, kad tetis veda, ar dėl to, kad jai ten patinka dabar, bet mes visi tris labai laimingi

Na mano spirgas jau visą senozą lopšy atlankė, jau antras eina, bet vis dar sunkiai atsisveikinimai vyksta.
Pirmus metus tai beveik kas dien kol nurengiu, tol linksmas, o kai jau reik eit į grupę, tai dūdas paleidžia, bet atiduodavau auklėtojai į rankas ir jau po kelių akimirkų ramiakas. O vakare neįkalbėsi eit namo, reik viską aprodyt, visur palakstyt ir t.t.

Taip ir keliaujam ryte su ašarom, arba laaaabaaiii jau nelaiminga mina, ir vakare išeinam su ašarom, arba su laaabaaaiii viliojančiais pažadais
Ką jau padarysi, toks jau mano koncervatorius

Dažniausiai atsisveikinu,pasakau - ate Dukrytė ir man pamojuoja Buvo laiko tarpas ,kai verkdavo,tada pabėgdavau - neatsisveikindavau Taip išvengdavom skaudžių atsisveikinimų

VISADA atsisveikinam, ar liūdna, ar linksma būtų

man siandien labai liudna nerandu vietos
nuo rudens mano 3.5m mazoji lanko darzeli.Ta pati darzeli lanke ir mano sunus ir pas tas pacias aukletojas.Sunui nebuvo jokiu problemu jis pas mane labai bendraujantis,drasus,o va dukryte visai kitokia su charakteriu jautukas,su ja tik graziuoju eina sutart.Dziaugiausi,kad aukletojos tos pacios pazystamos,jau tris menesius lankom darzeli,bet ne vieno ryto be asaru.Visada protestas;nenoriu,neisiu,nepatinka ,o kai tik ieina i vidu prasideda asaros.Aukletojos sako,kad tik kai as iseinu viskas baigiasi.Ir tikrai kai vakare ateinu jos pasiimt ji linksma ir neskuba namo,bet ryte vel tas pats.Kai ateinam i darzeli ji nusirengia ir stovi neina i grupe.Aukletojos visada ateidavo jos atsivesti,o siandien kaip nujausdama stovejau uz duru,maciau,kad aukletoja ne nuotaikoj.Girdejau kaip ji sake,kad "vesiu tave pas direktore,kad perkeltu i maziuku grupe,ko tu cia visalaika zliumbi,ozku ozka tu"
Suprantu,kad joms sunku ir t.t. ,bet nereiskai,kad kitu vaiku akivaizdoje galima sitaip menkinti kitus,vaikai nebuna standartiniai kiekvienas skirtingas,nereikalauju isskirtinio demesio,bet labaiusiai nepatinka kai vaikams girdint yra aptarinejamas vaikas,tai juk nepedagogiska,juk vaikas ir kiti vaikai taip ir galvos,kad jis toks.pastebejau tai seniau;"tu visalaika musiesi,koks tu negeras,tu visada sitaip,kitoms mamoms pasakoja apie kitus vaikus(ko neturetu buti)
esu nevilty,kaip islaukt vakaro

Ir būtina ATSISVEIKINT! Nwegalima taip imt ir palikt vaiką Taip atsiranda tradicija išeinant atsisveikint, apsikabint. Pažadi vakare ateit ir pasiimt. Dar pasiūlau kokį darbelį padaryt man

sollo tu man davei minti.
Maniskis jau beveik menuo lanko lopseli ir kiekviena ryta jau net is namu ruosiantis, vaziuojant, kai tik pamato darzeli prasideda asaros ir taip iki kol as isseinu is darzelio.Seip aukletoja ramina kad kai tik iseinu nurimsta.Esu girdejus kad tikrai nustoja verkt, nes paklausydavau uz duru, bet va jau kelios dienos aukletoja sako kad vakare kai tik mamos pradeda rinktis jis kiekvien apalydi su asarom, kad ne jo mama ateina.
Kas pasikeite, odel po triju savaiciu jis su kiekvienu duru atidarymu verkia?As jau kosmarus pradejau sapnuot, kad skriaudzia mano vaika.
Seip pradejom vest i darzeli ne tiek del to kad man i darba laikas o todel , kad maciau, kad maniskis neissiduksta, kad jam patinka su vaikais bendraut, aktyvus, bendraujantis....Bijau sutraumuot vaika, gal paskui atsilieps visam gyvenimui.
Grupeje aukletoja sakydavo , jis greit pripras nes jis vis su vaikais bendrauja, niekada vienas nebuna tai su vienu vaikiuku tai su kitu...
Nebezinau, gal ji skriaudzia, o gal kaip sollo sake, aukletojos, kai tik mamos iseina ir ziezulom patampa...
Nebezinauka galvot labai sunku ant sirdies

labai suprantu,jog skaudu palikti verkianti vaika. bet manau reiketu truputi blaiviau mastyti. nemanau,kad ims ir nuskriaus nusiraminkit,juk ta naturalu.s adaptavimosi periodas.viskas bus gerai kiekvieno vaiko adaptavimosi trukme labai individuali. krutine i prieki ir drasiai pirmyn

Mes su dukruze susitariame ,kad vakare paims ar tetis,ar as.Niekada savo mergaites nepalieku verkiancios, ir nereikalauju aukletojos ,kad ji ramintu,nes manau cia musu ,tevu pareiga ,susitarti su savo atzalom. Visko matau,ir kaip teveliams vaikai grasina,kad jei paliks ,tai ju nebemyles,baisu klausytis tokiu zodziu,bet matyt,tas vaikelis girdi ir dar baisesniu ,arba kai tevelis uzmirsta paimti savo atzaleles zaisla,gauna per veida,na galima daug vardinti atveju,bet juk teveliai musu vaikeliu elgesys ,tai juk jusu atkartojimas.Ir reiketu susimastyti kai kuriems teveliam,nes agresija gimdo agresija! Skaiciau ,kad vaiku pyktis auga su jais kartu,baisu pagalvoti ,jei tam pykciui leisime progresuoti.

Mano dukryte dar tik menesi lanko lopseli,bet jau nuo pat pirmos dienos nebuvo jokio verkimo paliekant ja lopsely Nors tikrai galvojau kad bus asaru pakalnes,nes ji tikra mamyciuke Tai visada ja nuvedus dar pakalbu su aukletoja,niekada ivedus pro duris nedingstu

as savo vaikuti nuvedziau i darza kai jam buvo 2.10 metuku, tai pirma diena net is darbo buvau atsiprasius, galvojau reiks cia pusdieni darzelyje pabut kad mazasis apsiprastu, bet kur tau, po valandos isejau atgal i darbeli, nes vaikas net nemate manes, o tik buvo susidomejes zaislais ir vaikais. bet po geros savaiteles prasidejo ir jums rytines dudeles, taciau labai greit praejo. manau tada vaikas pajaute ka reiskia kai eini i darzeli ir nematai savo zaislu, namu ir mamos. nuo tada problemu turime tik namie rytais, kai reikia atsikelt , o kai nueina tai net tenka laikyt uz rankos, kad nepabegtu ir duotu mamytei buciuka atsisveikinant...jau taip rupi draugai

Šį mėnesį irgi planuojam pradėti leisti savo vyruką į lopšelį. Jam bus 2 metai ir 3 mėn. Dirbu jau beveik 1,5 metų, bet iki šiol mažąjį močiutės saugodavo. Ir joms paliekant kartais būdavo ašarų. O kaip bus paliekant darželyje, net neįsivaizduoju. Kiek laiko numatyti "adaptacijai", t.y. palikinėti tik po kelias valandas? Ar užtenka savaitės? Net nežinau, kas yra svarbiausia ruošiantis į darželį?

Maniškis keliauja į lopšelį nuo jau savaitėlę. Pietų miego dar nepalikau, neįsivaizduoju kaip ten jis migdysis, nes manęs ir pasupti prašo.
Jam dabar 2,5 m. verkia ryte iš namų nenori važiuoti. Hm, tiksliau neverkia o tai zyzlioja stipriai nes ašaros tai nebėga. auklytė paima jį, išsineša ir šiaip greit nuramina.
Kolkas atostogauju, tai bet kada skskambus telefonui galiu nelėkti pasiimti, o kaip bus kai reikės eiti į darbą? Sunku.

O dėl atsisveikinimo, tai aš tik UŽ UŽ UŽ. Aš irgi norėčiau, kad mama atsisveikintų, o ne dingtų kažkur už durų, nes tuomet nežinai kur ji, kada ateis. Nežinomybė labai liūdina ir mus suaugusius, tad vaikučius taip pat.

AGI, kalbėk su savo vaikučiu, aiškink, kad eisit į darželį, kad ten jis visą dieną su vaikais žais, miegos, valgys, eis į lauką. Kad tai bus jo DARBAS .
Mūsų dukrytė labai norėjo eiti į darželį, bet nuo žadėtų mums 2-ų metukų jo negavom. Tai pakeitus gyv.vietą darželį gavom nuo 2,8 metų. Ir patikėk, per dvi dienas (palikdama po pusdienį), trečią dieną palikau jau ir miegučiui (nes pati pradėjau dirbti). Viskas atrodė per daug GREITAI, per daug STAIGA. BET... stebėjome savo dukriuką. Ji labai gerai jautėsi, jai darželyje patinka! Tai jokių problemų ir nėra, eina su dideliu noru.
Linkiu ir jums gero ir greito adaptacinio laikotarpio.

P.S. o palikt grupėje spiegiantį vaiką ir pabėgt, man tai baisiausias dalykas. Mačiau ir mūsų grupėje tokių dalykų, širdis iš skausmo atrodė iššoks lauk, nors ir nes su mano vaiku tokie dalykai darėsi. Kas darosi vaiko galvelėje, kai jo mama uždariusi duris pabėga?

Netraumuokit vaiku dar labiau su pabegimais. Lai vaikas geriau atsisveikines paverkia i r su laiku ipras, atsisveikinimas pavirs iprociu. O taip iekos mamos, galvos, kur ji dingo. Negalima taip.

Niekada nebegau. Nors ir rekdavo, bet atsisveikindavau ir tik tada iseidavau. Siaip su abiem vaikais labai padejo pamojavimas per langeli. Nusirengiam ir jis i grupe per langeli mojuot, o as i lauka begu prie to langelio Kartais smagiai mojuodavo, kartais lupa patempta ir asaras braukdamas mojavo...
O ar vaikas skriaudziamas, tai mama tikrai pajus. Nuo vienos vaiku skriaudikes pabegom po pusmecio lankymo.
Smagiausias man buvo adaptacijos laikotarpis su mazuoju. Pradejo 2,3 m. Pirmas tris dienas laikiau iki pietu, labai noriai ir smagiai pasiliko. Nesuprato ziopliukas kas vyksta. Ketvirta diena jau su dideliausiom asarom ejo, bet palikau miegot. Iskart po miegelio pasiimdavau, tik prabudes mane jau rasdavo. Adaptacija apie 2 savaites truko.

smagu
a maniskis 5 metuku
bet pastebiu kad jam noras eiti i darziuka priklauso nuo nuotaikos ir aplinkos grupeje
kartais eina su asarom nes vaikai pesasi
a kartais linksmai

Aš niekada neišeinu nepabučiavusi savo sūnaus ir nepasakiusi jam "ate" arba "sėkmės". Butukas pas mus privalomas, net berniukas pats sako- 'na duok bučki ir aš bėgu"...

Atsisveikinti reikia paskui iesko po visa grupe mamytes

Manau tikra ne begti, mano nuomone reikia atsisveikinti, pasikalbet prieš tai kada mama griž pasiimt vaikuti arba tevelis, kad vaikas pasitiketu ir žinotu jug teva griž, o ne taip kad tik nusisuko ir mamos nera..

manau kad tikrai pabegimas nera geras dalykas, vaikui baisu kad mama dingo nezino nei kur ji nei kada gris ir ar isvis gris geriau su asarom akyse bet atsisveikint pasakyt kad grisiu, as jau dabar namie taip darau sakau mazyliai einu ten ir ten pabuk as grisiu kartais pazadu kad parnesiu ka nors jai jei labai nenori isleis, bet ziuriu tikrai veikia dabar visada isleidzia be asaru

Mums musu lopselio aukletojos grieztai uzdraude pabegti vaikui nepaaiskinusi kad jus iseinate,tad visada atsisveikiname,pabuciuoju savo maziuka ir pasakau ate,,,,

Nors ir verkė pirmom savaitėm, bet visada pasakau ate ir pamojuoju.

Labas vakaras.Pas mus darzeli tokia kvaila tvarka,kad visiskai neleidziama mamai su vaiku atsisveikinti,tik iejai pro duris,pasieme vaika uakletoja,ir mama turi iskart isgaruoti Taip buvo su mano suneliu nuo pirmu dienu,ir buvo vaiko baisios isterijos kai reikejo po to eiti sekancia diena i darzeli.Dabar jau beveik menesis kaip eina,ir vistiek vaiko asaros,verkimai.Bet dabar as pati kitaip darau,kai ateinam i darzeli,kol apaunu tapkutes,ir nurengiu vaika,as su juoo daug kalbuosi,kad as tuoj ateisiu pas tave,kad po to eisim apsipirkti ir pan.kazkaip as pati jauciu,kad lyg mano vaikui geriau. Nors siandie naukletoja pasake,kad kazin ar mano vaikas adaptuosis darzeli,bet kazkodel as pati jauciu,kad jis po truputeli jauciasi darzeli geriau,nors labai sunkiai.Bet cia jau buvo mano klaida nuo pat pradziu,,aukletoja sako,kad lyg viskas gerai kol nereikia eiti pietu miegoti,arba kol eprisimena vaikas kad teveliu nera.Bet tikiuosi,kad mums viskas susitvarkys,nors tikrai labai gaila maziuko,ir zinau,kad cia mano kalte 2:be to aukletoja sak vaikuciui pries miega duoti pagerti raminamu arbateliu vaikuciams.

Mano vaikas antra savaitė lanko darželį. Dabar radom palyginti mažai skausmingą atsisveikinimo būdą - tik atėjęs į grupę vaikas šauna prie lango, o aš einu iš lauko pusės ir susimojuojam. Taip nereikia klausytis graudžių "mama neišeik", nors nežiia, kiek dar šitas būdas veiks.
Pirmą savaitę esu porą kartų nutaikius progą, kai užsižaidžia, ir sprukus. Nieko blogo tame nematau. Na, maniškis jau didelis, artėja prie 3 metų, tad galiu viską jam paaiškinti. Prieš tuos sprukimus iš vakaro keletą kartų aiškinau, ir dar ryte pakartodavau, kad: "nueisim... aš išeisiu... ateisiu tavęs pasiimt po pietučių/po miegelio... ar supratai... kada mama ateis?"

Na man geriau palikti vaika su sypsena, negu paskui galvoti, ar neiesko apsiverkus. Jei pradeda oziuotis tai pasistengiu nuraminti, sakau eik pazaisk, nupiesk mamytei piesinuka, o as einu kavytes atsigerti, paskui tave pasimsiu, tai pasibuciuojam, atsisveikinam ir iseinu

Pirmiausia palaukiu, kol persirengia, tada jis palydi mane iki durų, pabučiuoju jį, o jis mane, tada dar reikia palaukti lauke, kol grįš į grupę ir pamojuos per langą.

ilgokai, bet užtat ramu - žinau, kad neįskaudinčiau vaiko tiesiog pabėgdama, kai nemato