Noreciau suzinoti,jei velionis paliko testamenta savo sunui,o dukrai nepaliko nieko.Ar dukra gali uzgincyti testamenta teisme.Ar velionio paliktas testamentas gali buti keiciamas teismo keliu? ACIU.

Stai ka apie tai sako Civilinis kodeksas:
5.17 straipsnis. Testamento nuginčijimas
1. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

5.19 straipsnis. Palikėjo teisė palikti testamentu turtą savo nuožiūra
1. Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.


5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį
1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Testamentą galima užginčyti teismine tvarka tačiau tam reikalingi svarųs argumentai

Ka tik isejo mano knyga "kaip bylinetis", dabar rasau apie paveldejima. Skiriuje del testamento uzgincyjimo rasau, kad testamentus gincyti galima, bet tokiu bylu nemegsta nei advokatai, nei teismai. Kodel? 95 is 100 atveju bylos klausimas buna materialinis: kodel paliko ne man, o kitam. Tai pirmiausia moraline, o tik retkarciais teisine diskusija

ar turedamas vaiku is pirmos santuokos vyras gali atsisakyti tevu palikimo.ar dalis priklauso ir jiems?

Labai neaiškus klausimas. Pabandysiu atsakyti taip kaip suprantu. Jei atsakymas netenkima parašykite az.

Įpėdinis gali priimti palikimą (tiek turtą tiek ir skolas), gali ir atsisakyti palikimo. Jei jis paskirtas vieninteliu įpėdiniu ir atsisako palikimo tai tada paveldi kiti įpėdiniai pagal testamentą (testamente gali būti numatyta, kad atsisakius pirmajam įpėdiniui palikimo, turtas paliekamas kitam asmeniui ar kitiems asmenims) arba pagal įstatymą. Pateikiu CK ištrauką:

5.60 straipsnis. Palikimo atsisakymas

1. Įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
2. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas.
3. Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
4. Neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą, arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo.

5.61 straipsnis. Paveldėjimo dalių padidėjimas

1. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
2. Jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis.
3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės netaikomos tais atvejais, kai atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui yra paskirtas antrinis įpėdinis.

Pagal Jūsų klausimą jei tėvas atsisako paveldėjimo, tai jo vaikai gali pretenduoti į palikimą kaip antros eilės paveldėtojai.

5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės

1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Sveiki, dar kartą užduosiu klausimą apie paveldėjimo reikalus.

Mirus mamai paveldėjimo klausimai taip ir liko nesutvarkyti, o vakar sužinojau, kad visa tai reikėjo padaryti per 3 mėnesius po mirties (dabar jau praėjo 4 mėn.).

Kokia tolesnė įvykių seka? Kiek supratau, reikalų teks turėti su anstoliais ir teismu?
Gal galėtumėte išvardinti seką veiksmų, kurie turės būti atlikti ir bent preliminariai-kiek tai kainuos (anstolių paslaugos, teismas, notaras).

Jei teisininkų etika leidžia, gal parekomenduotumėte (į asmeninę žinutę) civilinės teisės advokatą, ar tiesiog kontorą, kur galėčiau kreiptis esant reikalui.

Ačiū labai. Sėkmės.

Kiek suprantu is klausimo yra praleistas klausimas. Pries bet kokius antstolius ar notarus, reiks kreiptis del termino palikimui priimti atstatymo. Tai atliekama teismine tvarka ir tik esant svarbioms priezastims

Laba diena,

Mano draugo senelio (jau mires) 2 seserys nori savo buta palikti mano draugui. Kadangi kitu artimiausiu giminiu ir vaiku neturi. Jos abi 83 ir 86 metu amziaus.
Tad klausimas:ar geriau tegu jos buta palieka testamentu ar geriau dovanoti? Kuriuo atveju reiks moketi mazesnius mokesciu?Sakykime jei butas ikainotas 100 000 litu. tai gal ir mokesciai bus dideli?
Kur reikia visu pirma kreiptis?
Beje, mes ketiname kurti seima,kartu seniai esame. mano tevai duotu pinigu remontui ~ 50 000 lt. Bet kol mes neesam vede ar galim apsirasyti kazkokia sutarti ar ka, kad ir as tada turesiu teise i ta buta (tikslaiu jo puse), nes vis delto mano tevai ides i tai pinigus o poto likti be nieko...nekas...
P.S. Gal kazkas panasaus buvo cia rasyta,bet prasau atsakykit nes skubiai reikia o ieskoti nera kada.
ACIU

Jei ruošiatės įdėti savo tėvų pinigus į to buto remontą geriau, kad butas būtų padovanotas, nes testamentą bet kuriuo momentu testatorius gali atšaukti ir tada įdėtus pinigus turėsit "atsikovoti" teismo keliu.
Jei santykiai su senutėmis geri ir Jūs ruošiatės tuoktis, jos gali butą dovanoti jums abiem (kaip vestuvių dovaną). Jei dovanos tik Jūsų draugui nebaisu. Jam padovanos butą, jum tėvai padovanos pinigus (dovanojimo sutartyje galima nurodyti jų paskirtį- buto remontui) už pinigus pagerinsite turtą ir skyrybų atveju turėsite teisę į kompensaciją už pagerintą(padidintą) turto vertę. Be to galite sudaryti vedybinę sutartį kurioje apibrėžti savo turtinį režimą.(kas ką turės prieš santuoką, ką padarysite susituokę, kaip dalinsitės turtą ir pan.)

Laba diena,

nežinau ar į šį skyrelį papuoliau, bet norėčiau paklausti:
1. 2004 m. gruodžio 8 d. tėtis ir teta (tėčio sesuo) paveldėjo žemės sklypą (močiutė mirė ir šis sklypas atiteko jos vaikams)
2. Žemės sklypo indeksuota vertė 68864 Lt., vidutinė (rinkos) vertė 63433 Lt.
Mano klausimas būtų, ar tėtis privalo deklaruoti šį turtą? Ir kokius dar veiksmus turi atlikti?
Ačiū.

Taip tėvas ir jo sesuo paveldėję turtą-žemės sklypą privalo jį perregistruoti savo vardu. Registruojant nekilnojamą daiktą "Registrų centre", jie turės tai deklaruoti VMI (mokesčių inspekcijai) ir gauti iš jų pažymą apie brangaus turto įgijimo deklaravimą.
Jei su palikimo priėmimu viskas sutvarkyta, tai tik tiek.

Dokumentų tvarkymo ir turto registravimo mokesčiai, dovanojimo ar testamento surašymo (paveldėjimo atveju) skiriasi labai nedaug. Jei turtą paveldi ar dovanoja šeimos nariui. Tie mokesčiai gana simboliniai. Deklaruojant (VMI) paveldėtą ar dovanotą turtą kolkas joks mokestis neimamas.
Kas Jums geriau turite nuspręsti patys.( Ar tėvai ramiai jausis padovanoję jums namus, nors patys tenai gyvens? Ar dėl kokių nors priežasčių nepakeis savo valios testamente? Ar testamento niekas nenorės ginčyti?) Šioje situacijoje aibė galimų variantų.

Laba diena, turiu tokį klausymą:
kokiais budais galima (jeigu galima)kad Tėvai perrašytų namą man,
Tėvas parašė testamentą kad po mirties jo turtas priklausis man, bet kaip žinau jis bet kada gali jį pakeisti (ir tam turiu rimtu priežasčiu juo abiejoti) ir aš nors viską investosiu į namą galiu likti be nieko.
Antras variantas yra dovanojimas, bet tada reikia sumokėti didelius mokiesčius valstybei ir Tėvas lieka kaip ant ledo (šis namas butų jau ne jo)

Taigi klausymas:
ar galima perrašyti namą taip, kad šis namas priklauso man
ir Tėvas gali būti garantotas dėl savo senatvies (t.y. kad ji nieks negalės išvyti iš namu, apie moralinias garantijas nekalbant nes Tėvams senstant jie darosi nepatiklus)
Jeigu negalėsit man padėti, gal duosite kokia nuorodą kur galiečiau apie tai pasiskaityti.

Tėvai gali Jums padovanoti pusę namo ar 2/3. Tokiu būdu Jūs tapsite namo bendrasavininkas ir galėsite jį remontuoti, gerinti daikto vertę. Savo dalį tėvai tegu palieka Jums testamentu. Jie bus garantuoti, kad turi savo kampą, o ir Jūs turėsite stengtis, kad jie savo dalies kam kitam nepaliktų. Tėvų dovanos vaikams nėra apmokestinamos.

Sveiki,
Mano beda tokia: 1982 metais mire tetis.tecio vardu buvo sodas, o su mama kartu jie turejo buta. Dabar buvau notaru biure,kur rado paveldejimo byla, kurioje parasyta,kad as, tecio tevai ir mama paveldim po ketvirtadali. Tada nuejusi i Registru centra susizinojau,kad visa ta turta mama 1999 metais susitvarke ir viskas priklauso jai.
ar duodant i teisma yra galimybe is jos prisiteisti savo dali?Juk yra paveldejimo teises liudijimas,kuriame parasyta,kad esam ipediniai. Viska ji isiteisino,kai as jau buvau pilnamete. Ar galejo ji tai be istatymu apejimu legaliai padaryti?ar nereikejo kitu paveldetoju sutikimo ar kazko tai?
Kur tokiu atveju man kreiptis gal galetumet patarti.
Dekui

Pagal Jūsų papasaklotą situaciją (jei taip ištikro ir buvo) Jūsų mama be įstatymo pažeidimo negalėjo perregistruoti minėto turto.
Jei įpėdinių buvo keli, jie turėjo išreikšti valią dėl palikimo.(atsisakyti savo dalies kito paveldėtojo naudai). Jūs turite teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, atsiteisti savo dalį.
Jums reiktų kreiptis į "civilistą" advokatą ar kitą kvalifikuotą teisininką.
ARBA Jei Jūs žinote, ( ar turite pagrindo įtarti) kad galimai buvo suklastoti kokie nors dokumentai (pvz. pareiškimas apie savo paveldėjimo dalies atsisakymą ar kiti svarbūs dokumentai) bei jų pagalba buvo "susitvarkytas" turtas, tai ši veika numatyta LR baudžiamajame kodekse 182 str. "Sukčiavimas" ir 300 str, "Dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas". Senaties terminai šiems nusikaltimams (priklausomai nuo turto vertės) manau dar nėra suėję.

Norecia suzinoti, jei paliekamas turtas testamentu, po to zmogaus mirties kuris palieka turta , yra imami mokesciai, ir kokia tai butu suma? ar tiesiog parasomas testamentas ir jokiu mokesciu nera?

Mokesčiai yra imami, pateikiu įstatymo (PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMAS) ištrauką:

6 straipsnis. Mokesčio tarifai
Mokestis apskaičiuojamas procentais nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės taikant šiuos tarifus:
1) jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 0,5 mln. Lt – 5 procentai;
2) jeigu paveldimo turto apmokestinamoji vertė viršija 0,5 mln. Lt – 10 procentų.

7 straipsnis. Mokesčio lengvatos
1. Mokesčiu neapmokestinama:
1) vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
2) vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
3) paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 10 tūkst. litų.
2. Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
3. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Laba diena, noreciau suzinoti ar imanoma iregistruoti testamenta neissiskyrus tevams, bet vienam is tevu turint konkrecius pageidavimus del turto savo vaiku atzvilgiu. Tevai nesutaria, bet skirtis nepasiryzta. Labai aciu uz atsakyma.

Testamentu kiekvienas asmuo gali savo asmeninį turtą (arba bendro turto savo dalį) palikti kam tik nori. Jokių kliūčių tam nėra. Antrojo sutuoktinio valia neturi jokios įtakos.
Pasidalinti bendrą turtą galima ir nenutraukus santuokos.
Jei Jūsų tėvas nori palikti savo asmenines nuosavybės teise priklausantį turtą, jo žmonos sutikimas nereikalingas. Jei atskiro turto neturi, testamentu gali nurodyti, kad po jo mirties jo dalis bendrame turte turi atitekti tam ir tam.,

Situacija tokia:
Mano teta nori padovanoti man puse buto. Puse todel, kad ji beveik pries 3 metus nusipirko tik puse buto. Kita dalis priklauso kitam zmogui. Aisku, kad pagal GPM istatyma as turesiu moketi mokescius. Noreciau suzinoti kiek procentu ir kas ta apmokestinamoji verte? Gal butu naudingiau pirkti man ta puse, bet dar nepraejo 3 metai po tetos pirkimo ir ji pirma turi pasiulyti pirkti kitam buto savininkui. Jeigu del mazesniu mokesciu ji prasytu mazos sumos is to zmogaus, jis gali susigundyti nusipirkti ta dali o gal nebutu jokios naudos is jos prasomos mazesnes sumos uz buta? vienu zodziu susipainiojau visai.
aciu jei kas pades issinarplioti

Pardavimo atveju, ji privalės pasiūlyti benrasavininkui. Jis sutiks arba ne. Pigiau parduot nei buvo siūlyta negalės. Dovanojimui bendraturčio sutikimo nereikia.
O dėl mokesčių tai jau mokestinis klausimas. Geriausiai jį gali atsakyti mokesčių konsultantai

Su vyru statomės namą jo vardu. Jis kartą minėjo, kad parašys paveldėjimą skirdamas po mirties namą savo vaikams(iš pirmos santuokos turi 2 vaikus ir mes auginame vieną bendrą). Praktiškai namą stato jis už savo uždirbtus pinigus, bet dabar gyvename iš mano gaunamų pajamų (t.y. moku už butą, maistą ir t.t.) Kai jis skyrėsi visą turtą paliko žmonai. Ar nebus taip, kad jei jis mirtų aš būsiu išvyta iš mūsų santuokoje pastatyto namo? Ar rašant paveldėjimą reikalingas žmonos sutikimas?

Vyras testamentą gali parašyti savo valia kokį nori, jo sąlygoms Jūsų pritarimo nereikia, tačiau jis gali palikti tik savo turto dalį. Pagal klausimo sąlygas tik pusę jūsų statomo namo.

Mano pirmas vyras mirė prieš 10 metų, po trijų metų mirė jo mama, kurios vardu buvo jų namas.Paveldėjimas nebuvo parašytas. Tame name gyveno uošviai ir jų dukra su šeima. Po anytos mirties buvusio vyro sesuo persirašė namą savo vardu. Ar ji neturėjo gauti mano sutikimo(kaip nepilnamečio sunaus mamos) ir ar dalis turto nepriklauso mano sūnui? Aišku aš negalvoju su ja bilinėtis, bet šiaip įdomu.

Jei tuo metu Jūsų sūnaus nebuvo įsisūnijes antrasis Jūsų vyras, tai sūnus turėjo teisę į savo tėvo dalį. Jūs turėjote notariškai atsisakyti nuo paveldėjimo.
Dėl galimybių bylinėtis, bus sudėtinga. Tačiau...... kreipkitės į gerą advokatą.

Mano teta istekejusi, vaiku neturi. Neseniai testamentu paliko visa savo turta man t.y. savo duktereciai. Savo turta ji igijo jau budama susituokus. Parasydama testamenta vyro sutikimo neturejo. Ar jos mirties atveju turtas atiteks man ar jos vyrui? Girdejau, jog teks viska dalintis per puse. Ar galeciau teisme uzgincyti vyro teise i jos turta, jie negyvena kartu gal 15 metu.

Surašyti savo valią testamente vyro sutikimas ir nereikalingas. Santuokoje įgytas turtas laikomas bendru sutuoktinių turtu ir paptrastai Jūs paveldėtumėt 1/2 bendro turto t.y. tetos dalį. Pagal Jūsų papasakotą situacija manau galėtumėte užginčyti vyro teises, tačiau bus nelengva.

Sveiki,mano tėtis mirė liepos 11 diena ir nesenai šiomis dienomis buvo gautas laiškas,kad jis yra išsimokėtinai paėmes telefoną.Ir jau auga delspinigiai.Noriu žinoti ar aš su sese turiu apmokėti šią skolą.Ar aplamai mes paveldime jo skolas.Su mama jis išsiskyręs.Nes mes paveldėjimo dokumentus susitvarkėme,liko sodas ir žemės gabaliukas,tai ten parašyta ,kad už žeme visos skolos mums atitenka,bet šiuo atveju ar turime mokėti už tą telefoną.

Paveldite tiek turtą tiek skolas.

Sveiki,
Aš turiu tetą,kuri yra 1-os gr. invalidė, jai pripažinta visiška negalia:nekalba,nevaldo kairiosios kūno pusės. Jai reikia,kad ja rūpintųsi ištisą parą. Vaikų ir šeimos neturi, o tik 3 seseris. Situacija yra tokia,kad kažkuri viena iš seserų turi dabar prisiteisti globą ir ją prižiūrėti. Teta yra testamento neparašius. Man yra įdomu,ar tas žmogus,kuris prisiteis globą ir ją prižiūrės turės kokių išskirtinių teisių į tetos (po jos mirties) butą? Ar visoms trims seserims bus vienodos teisės? Nesvarbu bus,kad tik 2 seserys,gyvenančios Kaune bus ją prižiūrėjusios iki invalidumo ir po, o kita gyvena provincijoje ir yra jau daug metų nesimatę. Ir dabar kalbant dėl globos dvi seserys atsisako teistis dėl globos,nes jos senyvo amžiaus ir blogos sveikatos. Jos jau negali jos prižiūrėti. Tai prisiteisti globą ir prižiūrėti ligonį liekai tik vienai iš sesučių. Iš moralinės pusės viskas kaip ir aišku,o kaip iš teisinės?
Ačiū už atsakymą.

Sveiki,
mano senelis turi du sunus: mano teva ir mano dede. Senelis turi nemazai nekilnojamojo turto (butas, sodyba, garazas). Testamente viska nori palikti mano tevui, nes savo metu ir buta, ir sodyba jau "suorganizavo" mano dedei. Bet mano dede jau dabar reiskia pretenzijas i numatyta perduoti mano tevui turta.
Senelis sako, kad pagal testamenta viska palieka mano tevui, bet mano tevas sako, kad NEPRIKLAUSOMAI KAS PARASYTA TESTAMENTE, VISKAS BUS PADALINTA PAGAL ISTATYMUS, T.Y. 50/50 tarp jo ir mano dedes, todel reikia iforminti dovanojima. Ar tai tiesa? Ka reikia padryti, kad nei mano dede, nei jo seima negaletu pretenduoti i si turta?
Aciu

Testatoriaus valia palikti savo turtą kam tik nori (nebūtinai giminaičiui ar net asmeniui, galima bažnyčiai, valstybei ir pan.). Pavelduimas turtas dalinamas pagal įstatymą ( CK ) tik jei nėra testamento. Testamentas turi viršenybę prieš įstatymą. Todėl jei senelis tinkamai iformins testamentą jokių dalybų nebus. Kokiu būdu savininkas "sutvarkys" savo turtą būdamas gyvas yra tik jo reikalas.

Globėjas neįgauna papildomų teisių į globotinio turtą po pastarojo mirties. Būtinas testamentas ar sutartis, kad žmogus išlaiko kitą asmenį iki jo mirties ir už tai gauna jo turtą (butą).

1999 m. mire mano mama. Tik 2005 m. buvo sutvarkyti dokumentai apie jos mamos (mano mociutes) po mirties likusi turta - miska, zeme, nama. Yra like gyvi du mamos broliai ir sesuoč taipogi mano tevas, mamos teisetas vyras ir jo vaikai - mes su seseria. Su tevu santykiai nera artimi, tad atsitiktinai suzinojome, jog visi dokumentai jau sutvarkyti ir tevas sekmingai sia zeme kartu su kitais mamos brolkiais ir seseria pa+rsidave. Keista, maniau, jog ir man kazkokia dalis priklauso ir tvarkant dokumentus reikes mano parasu ir sutikimu. Ar as teisi ar ne ir ka galeciau padaryti, jei tevas padare kazka nelegalaus? Id anksto dekoju,

Iš klausimo neaišku ar mama paliko kokį nors testamentą. Jei testamentu savo turtą paliko Jūsų tėvui tai jis pavedėdamas senelės turtą nieko blogo nepadarė ir Jūsų parašų ar sutikimų nereikėjo.
Jei tėvas nebuvo vienintelis Jūsų motinos turto paveldėtojas tai Jūs turėjote teisę į savo mamos turto dalį kartu su Jūsų dėdėmis ir teta.


PAVELDĖJIMAS PAGAL ĮSTATYMĄ


5.11 straipsnis. Įpėdinių pagal įstatymą eilės

1. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

3. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.

4. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.

5. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.



5.12 straipsnis. Paveldėjimas atstovavimo teise

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą.

Ar teisingai supratau is jusu atsakymo apie anuku paveldejimo teises, jog jei nebuvo testamento, tai mano tevui, mamos sutuoktiniui, seneles(mano mirusios mamos) turtas nepriklauso visiskai?

5.13 straipsnis. Sutuoktinių paveldėjimo teisė

Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Jūsų tėvui priklauso 1/4 Jūsų mamos dalies, o Jums 3/4 mamos dalies

Sveiki, noreciau suzinoti ar yra kokie mokesciai parduodant paveldeta buta? Jei butas paveldetas pries menesi ir norim ji parduoti , ar reikes kazkoki mokesti moketi? girdejau ,kad gali buti 10% nuo buto vertes?

5 straipsnis. Pajamų mokesčio objektas

1. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos.

2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

3. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje, jeigu šis gyventojas:

1) laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 arba 4 punktus ar 3 dalį ir

2) yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, ir

3) tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu jis pajamų mokesčio arba jam analogiško mokesčio tikslais yra laikomas nuolatiniu gyventoju tos užsienio valstybės, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis bei apie šį faktą mokesčio administratorių informuoja tos kitos valstybės kompetentingas asmuo.

4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:
( <........................>

6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai

1 dalies redakcija iki 2006 m. liepos 1 d.:

1. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 33 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

1 dalies redakcija nuo 2006 m. liepos 1 d.:

1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 27 procentai, nuo 2008 m. sausio 1 d. pajamų mokesčio tarifai – 15 ir 24 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.


2. Pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas šioms pajamoms:

1) pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms;

2) (neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);

3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;

4) atlikėjų pajamoms, gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;

5) honorarui;

6) gautoms pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);

8) pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;

9) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms;

10) pensijų išmokų, gautų bet kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms, gautoms iš tikslinių teritorijų;
*11) išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);
*Pastaba: Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*12) grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba: Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
13) grąžinamoms gyventojo sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą arba kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;
*14) išmokų, mokamų pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);
*Pastaba: Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
*15) grąžinamoms gyvybės draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
*Pastaba: Nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2005 m. ir vėlesnių metų pajamas.
16) vieneto mokamoms draudimo įmokoms darbuotojų naudai už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas.

3 dalies redakcija iki 2006 m. liepos 1 d.:

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms taikomas 33 procentų pajamų mokesčio tarifas.

3 dalies redakcija nuo 2006 m. liepos 1 d.:

3. Šio straipsnio 2 dalyje nenurodytoms pajamoms nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikomas 27 procentų pajamų mokesčio tarifas, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 procentų pajamų mokesčio tarifas.

4. Už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:

<.........................>

19) paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;

20) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23 punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;

21) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;


Pagal klausimo sąlygas Jums teks sumokėti 15 proc. pajamų mokestį.

Ar asmuo gali būti įtrauktas į testamentą prieš jo valią ar tuo labiau jam nežinant? Ir jei taip- tai kaip minėtas asmuo sužino, kad yra turto paveldėtojas?

Asmens sutikimo nereikia, t.y. palikejas turto paveldetoju gali paskirti bet ka. Reiketu paskirti palikimo administratoriu (jo sutikimo reikia) ir po asmens mirties jis informuotu ipedinius. Tuomet ipediniai gali priimti palikima, arba pasakyti, kad aciu nenoriu

Tėvelis surašė testamentą mano vardu. Tačiau ištekėjau antrą kartą ir pakeičiau pavardę. Ar reikėtų perrašyti testamentą?

Butu maziau keblumu, bet nebutinai. Pateikus istuokos ir santuokos liudijimus - butu nesunku irodyti, kad Jus tas pats asmuo

Pas mus tokia situacija siuo metu: mano mociute yra parasius testamenta, kuriuo visa turta palieka man, t.y savo anukei. Taciau lieka kaip ir nieko negave mano mama (mociutes dukra) ir jos sunus, dar vienas sunus jau mires. Taciau problema tame, jog mociutei taip nepasiseke ir vienintelio gyvo sunaus zmona (mociutes marti) labai jau godi moteriske ir jau siuo metu suzinojau is patikimu zmoniu, jog ji dedei "gamina" invaliduma ir sako, jog vitiek as visko neteksiu, kadangi pagal istatyma viskas turesiu atiduoti dedei, nes jis invalidas ir, jei reikes is darbo iseis dirbs uz "juodus" ir pan. - jie taip man isaiskino, nors teta "pasigaminus" ir sau invaliduma, bet gyvena jie neblogai, bet sako, kad as nieko neirodysiu ir pan. Susirupinau todel, kad mociute nerimauja, kad sunus gali mus palikti be nieko, o as ir mama vieninteles ja priziurime ir rupinames, taip pat rupinames namu (is savo pinigu remontuojame, mokame mokescius ir t.t.). Mociute labai labai nenori sunui nieko palikti, kadangi daug blogybiu yra jai ir visiems gyvenime prikretes. Ar dede tikrai gales taip padaryti?

jeigu, jie vis delto gali tai padaryti, ar as galiu uzgincyti ir bandyti irodyti, jog jie nesirupino mociute visiskai, nes atvaziuoja pora kartu i metus paziuret, taip sakoma ar dar nesugriuvo namai.. Ar galeciau bent bandyti irodyti, jog jie gauna pakankamai pajamu is kitu saltiniu?

Dekoju uz atsakyma

Dėdė negali "atimti" palikimo. Testamentas yra pagrindas paskirstyti turtą palikėjo nuožiūra. Įstatymai numato išimtį:


5.20 straipsnis. Teisė į privalomąją palikimo dalį

1. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

2. Nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Pagal klausimą jei teta "sukombinuos" neigalumą (invalidumą) taio dar nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. O jei pareikš ieškinį nuginčyti testamentą tai Jums reiks įrodyti, kad "invalidas" dirba ir manau jis netik negaus palikimo dalies, bet neteks ir invalidumo, teta už kombinacijas gali atsakyti ir pagal baudžiamąjį kodeksą.

Plačiau apie paveldėjimą galit pasiskaityti CKIV SKYRIUS PAVELDĖJIMAS PAGAL TESTAMENTĄ

Laba diena,

Sakykite prasau, kai tevas dukrai uzraso turta testamentu, kada tas turtas tampa dukros nuosavybe, po tevo ar ir po motinos mirties (turtas igytas santuokoje)? Ir kokie dokumentai reikalingi tevui einant pas notara? Aciu.

Situacija tokia. 2 vaikai po tėvo mirties nori paveldėti turtą. Yra žemė ir namas. Dėl žemės paveldėtojai nori tapti bendrasavininkiais, o namą pasidalinti, ty vienam pirmas aukštas (didesnis ir vertingesnis), kitam antras.

1. Ar tiesa kad paveldėti galima tik lygiomis dalimis arba vienam kažkuriam visiškai atsisakyti?
2. Jei vienas atsisakytų o antrasis paskui jam padovanotų dalį ar reiktų mokėti kažkokius pelno ar pajamų mokesčius?
3. Ar galima paveldėti iškart pagal tuos aukštus? (Nėra jokio namo atidalinimo projekto. ar reikia tokį daryti?)
4. Kaip kuo pigiau viską padaryti?

norėčiau sužinoti ar vaikai paveldės mamos skolą?