Anksciau maniskis tikrai apie vaikus turedavo keista nuomone... Na tiesiog kiekvienas zmogus yra susideliojes savo prioritetu sarasa, ir tame sarase vaikai budavo gale... Bet jauciu, kad viskam ateina savas laikas...
As irgi pamacius grazu leliu negaliu atitraukt akiu, rodau savajam... O jis tiesiog nusisypso ir nekomentuoja...
Ir visai nesenai tarp musu kilo nesutarimu, norejau, kad pradetume kartu gyvent, esame is skirtingu miestu...
Zodziu po tu nesutarimu susitikome, galvojau bus sunku, leidome laika prie ezero...
JIS staiga: "Ka manai, jei vaikas turetu mano varda?"
AS: "Koks vaikas....?"
JIS: "Musu"
Nustebau, bet maloniai... Galvojau, kad niekad nesulauksiu tokiu zodziu... Man tai irodymas, kad nori rimtai susieti gyvenima su manimi. Noras tureti leliuka juk dar didesnis meiles irodymas, nei pasiulymas teketi...
Bet kol kas dar esu laukimo stadijoje, nes bendras gyvenimas net neprasidejes...