Dabar tik supratau, kad pašokimas iš miegu stiprėja. Mano vaikiukui jau 8 mėnesiukai. Ir greičiausiai nuo naktinio kėlimosi, ar perdėto rūpinimosi, o gal ir nuo pervargimo, naktį miegodama pašoku nieko nebudinama.
Kai gimė vaikas pabusdavau tik prasimerkdama, vėliau - pakeldama galvą, o šiuo metu taip smarkiai pašoku iš lovos, kad net vyras išsigąsta.
Pailsėti tai pailsiu, nes diena miegu po 2 valandas, tad pervargusi nesu. O pašokdama iš lovos lygtais turiu tokia minti, kad mano vaikas krenta, o aš jį gaudau. Tada pačiumpu tai už antklodės tai už savo ar vyro kojų.
Jaučiuosi kažkaip keistai beviltiškai, lyg tas pašokimas atimtų paskutines mano jėgas. Gal atsiras patyrusių tokius naktinius šokinėjimas be priežasties.

mano nuomone,pati atsakei į savo klausimą,jog taip yra nuo perdėto rūpinimosi ir naktinio kėlimosi,tau išsivystė refleksas pašokti prie vaikiuko, galbūt tada,kai lauke kas sutriukšmauja,ar sapnuodama pagalvoji apie įį. Gal Tau reiktų šiek tiek atsipalaiduoti ir ramiau žiūrėti į savo vaiką,nesijaudinti,jog jam kažkas atsitiks, Kai ta įtampa atslūgs,manau, daugiau iš miegų nešokinėsi

Jau keturios naktys praėjo, kaip nebuvau pašokusi iš miego, nežinau kas padėjo. Gal tai, kad prieš einant gulti griežtai nusiteikdavau, kad tikrai nepabusiu .
Kad taip ir toliau. Labai džiaugiuosi

Visi pasokimai per miega, staigus raumenu susitraukimai (ne meslungiai), krupciojimai yra nervinio pagrindo. Gal isekai, vistiek mazas vaikiukas daug jegu atima.

Na ir vėl šokinėju. Praeitą naktį net vyra ir vaiką užgavau pašokusi

Cia pervargimo ir magnio trukumo pozymis. Neretai tokiais atvejais zmogus miegodamas griezia dantimis, pasokant raumenis sutraukia stiprokas meslungis.
Reikia stengtis maziau nervintis, nors mamai kartais toks siulymas atrodo keistokas. Manau nepakenktu su seimos gyd pasikonsultuot

Gali būti, tačiau aš vartoju daugelį produktų, kuriuose randamas magnis.

gal pagerk ką nors raminančio nakčiai iš homeopatinių preparatų ar šiaip kokių žolyčių, tiesiog tau pervargimas, rūpesčiai ir t.t. anksčiau man taip būdavo, bet praėjo

prisujungsiu ir as, tai nuo didelio nerimo ir itampos, greiciausiai... reiktu nervukus paraminti, juk vaikelis nemirs nakti.. o gal to ir bijai?

Keista, bet užmiegu rami ir jokių rūpesčių neturiu. O apie vaikelio mirtį tikrai negalvoju. Nežinau pašoku beveik kasnakt, šiandien ryte pašokau, nors niekas nežadino. Čiupau už pagalvės su tokia mintim, kad vaikas krenta iš lovos ir prakaitas išmušo iškart.
Gal tikrai arbatos reikia atsigerti.

matai, ka parasei.. bijai del vaikelio labiau negu galvoji, kitaip ko reiktu uz pagalves ciupineti. Cia psichologine itampa, kad gali prarasti vaika. Pagalvok ar kas nors jusu seimoje su tuo susidure. Gali rasyti man i az.

Na nežinau didelių praradimų nebuvo pastaruoju metu. Va šiandien tikrai nepašokau. Užmigau 10 val vakare, atsikeliau po 7. Jaučiuosi labai gerai, nes tas naktinis šokinėjimas, man tuo momentu atima visas jėgas, gal dėlto, kad snaudžianti pašoku?

as galvojau apie praradimus is viso, per visa Tavo ir Tavo tevu gyvenima.. prisiminimai giliai istringa pasamoneje. Zinoma, kad atima daug jegu, pries pasikdama buni didelio streso busenoje. Noriu Tau pasakyti, kad ne fizine cia problemele

Na ar gali būti susiję su senelio mirtimi. Jis mirė nuo vėžio prieš 7 metus. Šią netejtį labai išgyvenau, laidotuvėse apverkiau visus, tačiau aišku kiekvienam skausmas savotiškas ir savotiškai juos reiškia. Na dar ilgai dėl jo liūdėdavau, bet dabar laikas skausmą tikrai apraminęs. Na nežinau, keista truputį. Atrodo, viskas gerai asmeniniame gyvenime, jokių problemų, nieko blogo, tačiau vistiek gązdinu visus naktimis.