Mano 4 metų mažius jau beveik metus lanko darželį. Visą tą laiką viskas buvo gerai - pats noriai eidavo, auklėtojos labai gyrė, žodžiu, buvau rami. Paskutiniu laiku - kažkoks košmaras: kiekvieną rytą "nenoriu, neisiu, nepatinka". Pasirodo, yra vienas "vargšas našlaitis", tiksliau įvaikintas girtuoklių pamestinukas (vos neparašiau stipresnio žodžio), kuriam tiesiog šventas reikalas terorizuoti visą grupę, o pastaruoju laiku užsiciklino ties maniškiu. Bandžiau kalbėti su auklėtojom - "žinot, hiperaktyvus, nieko nepadarysi". Įtėviai, kiek supratau, laikosi stručio pozicijos - "problemos nematau, vadinasi, jos nėra". Galima sakyti, kad maniškis pats turi apsiginti, bet nuo jo kenčia visa grupė, net auklėtojas apspardo. Gal kas turit kokių protingų minčių šiam atvejui? Labai norėčiau psichologės patarimo.

nors ir ne psichologe esu, bet problema tas teroristas ir reiketu kreiptis i darzelio vedeja oficialiai rastu jei nepades zodziu, nes kiek zinau,kad darzelis turi teise nepriimti vaiku, kurie nesilaiko bendru normu ir tuo labiau terorizuoja ne tik vaikus, bet ir aukletojas. galima pasikalbeti su kitais tevais, kuriu vaikai nukentejo, surengti susirinkima visu tevu ir spresti susidariusia padeti.Mums tas padejo. Arba paciai keisti grupe ar net darzeli, kol visai vaiko netraumavo.

Nu virsune, kad tokie dalykai darosi jau darzelyje. Pas mus grupeje nors vaikai 2 - 3 metu, bet irgi atsirado vienas museika (kaip sakai tevams dzin - namie angelas) kuris nuolat lysdavo prie musu vaiko, tai kai atejau pasiimti viena karta jis prie manes spyre mano vaikui, nepajauciau kaip paemiau uz peciu ir taip garsiai pasakiau kad jeigu dar karta paliesi Justa.... ir kazka dar... . Jam buvo sokas, bet dabar lyg ir nebera tos problemos, o keisti darza tai vaikui irgi trauma, ir kodel turetum del kiekvieno issisokelio tai daryti. Manau su tokio amziaus vaiku jau galima sneketis, galbut netgi vyras galetu dalyvaujant aukletojai grieztai jam pora zodziu pasakyti, nemanau kad nepadetu.

As padariau panasiai kaip Vikix-yra grupeje mergaite, kuri piktybiskai kandziojasi. Juodai. Vaikas pareidavo su dantu zymemis ir ant ranku, ir ant koju, ir ant peciu ir t.t. Aukletojos sakydavo-nespejam pribegti, nematom kada ir pan. Kita mama bande sakyti mergaites tevams, tai tie paaiskino, kad aukletojos darbas ziureti, kad tokiu dalyku nebutu . Tai viena popiete atejusi pasiimti vaiko ir pamaciusi nauja ikandima nuejau i grupe, atsitupiau pries mergaite ir labai grieztai paklausiau-kodel kandi? Tada uzbaigiau-jei dar karta pamatysiu, kad ikandai, gausi i sikna nuo manes asmeniskai, supratai? Viskas, nuo vasaros ne vieno ikandimo...
P.S. aukletoja, zinoma, buvo pakraupusi nuo tokiu metodu, o as vis tikejausi, kad panele pasiskus tevams ir bus proga pabendrauti ir su jais, bet ne, panasu kad nepasiskunde.

Iš tiesų, kitų vaikų tėvai jau buvo iškėlę klausimą dėl to bandito pašalinimo, auklėtojos juos palaikė, bet gal įtėviai susitarė su vedėja, ar dar kaip nors išsisuko, bet jis liko grupėje. Esmė tame, kad grupė yra logopedinė ir ją lanko vaikai ne tik su kalbos defektais (kaip maniškis), bei ir su elgesio sutrikimais, atseit, integruoti į normalių vaikų grupę, patys išmoks tinkamai bendrauti. Nė velnio: taip tik sudaromos tinkamos sąlygos tokiems benkartams išsikrauti, nežiūrint, kaip jų elgesys traumuoja kitus vaikus.
Žinoma, žiūrint objektyviai, galima tą vaiką pateisint - greičiausiai dar motinos pilve buvo pragertas ir prarūkytas, gal genai savo daro ir pan. Bet kai užgaunami mano vaiko interesai, gailestis tokiem našlaičiams greit išgaruoja.

auklėtojos neturėtų būti pakraupusios nuo tokių metodų, nes ginate savo vaiką ir jokios fizinės prievartos nenaudojate jeigu mažieji teroristai nereaguoja į auklėtojų pastabas, tėvai nekreipia dėmesio, tai ką daugiau daryti? Bent jau aš tikrai elgčiaus panašiai, nes suaugusiojo šešėlis dažnai padeda

pirmiausiai vis tiek dar siūlau pasikalbėti su vaiku, ir tik tada, jei situacija nepasikeis, jūs tikrai turite teisę pašalinti vaiką iš darželio, tam tik tereikia surinkti nemažai nepatenkintų tėvų parašų, tuomet jokie kyšiai, jokie susitarimai su darželio valdžia nebebus kliūtimi mažojo teroristo pašalinimui

Seip mes buvom su tuo susidure ,bet as galvoju ,kad tokiu vaiku kaip mes sutikom gal nera ,kad neprigasdinciau labai ,bet as pati su savo vaiku eidavau i parka kur zaidimai ciuozyklos ir ttt ir eidavo kaimyne drauge su vaiku tokio pat amziaus kadangi mes sutardavom ir rezimas sutapdavo budavom kartu tai neatsimenu dienos ,kad jos sunus nedauzytu mano vaiko ,nestumtu is nugaros ar netrenktu su pagaliu ar neatimtu zaislo,bet viskas vykdavo taip piktybiskai ,kad patikek bezaisdamas tas vaikas ne is niekur stipriai trenkdavo ,jei lipdavo an ciuozyklos o mano vaikas paskui jis spyrdavo i veida,po to vel budavo draugiskas ,deja mama ji lupo as rekdavau ir jos nebijodavo,manau ,kad jis nebuvo sveikas ir aplinkiniai taip mane,viena karta per baliu parke jis pasigulde maniski an akmens ir tranke galva vyras neiskentes gerai pakrate ji tai truputi prisibijojo tik vyro ,bet jei tik vyras nusisukdavo vel tas pats,beje ju amzius tada buvo nuo1,5 ,metu iki 2,5 tai tesesi.Tevai mum leisdavo jam uzduoti ,bet nesinoredavo svetimo vaiko musti.Po to ka matydavau savo akim vos apsiprantu vaika leisti i darzeli ir vis manau jei toks vaikas bus kas tada.Tai tokia mano istorija siuliciau perkelti vaika i kita grupe gal tai nera didele tragedija ,bet kai as buvau darzeli ir man pasake ,kad turi hiperaktyvu vaika sakau aciu ne mes cia neisim.

Perkelti į kitą grupę neįmanoma, nes logopedinė grupė darželyje tik viena, o jam labai reikia tokių užsiėmimų. Be to, aš galvoju taip: juk tokių banditų gali būti visur - ir kitame darželyje, ir kieme, ir pagaliau mokykloje. Tiesiog reikia išmokti šalia jų gyventi.
Kiek esu pastebėjusi, jei kyla muštynės su tuo įvaikintuoju, tai maniškis nepasiduoda, ginasi, nes aš pati taip jį mokiau. Bet niekas iš esmės nesikeičia - jis gauna į kailį, o apsisukęs, žiūrėk, vėl kabinėjasi. Auklėtojos su juo nesusitvarko, tai ką norėti iš vaikų. Tiesa, benkartui eina 6ti metai, gal sakau išsinešdins į kokią priešmokyklinę grupelę.
Na, bet palyginus su tuo, ką tu čia aprašei, tai dar tas vaikas ne pats blogiausias.

Man truputi keista Julijanos pozicija. Mano sunaus grupeje irgi yra toks berniukas, taciau mano sunus sugeba su juo prasilenkti (vyresnes seses pamokos). Keista kai kas kita - prie mano akiu aukletoja su mama garsiai snekejo, koks baisus tas vaikas , koks banditas, koks negeras ir netikes - o tas "banditas" - viso labo triju metu vaikiukas. Tada eilini karta supratau, kad aukletojos ir motinos pozicija sukuria idealias salygas tam "banditui" pasidaryti is tiesu probleminiu vaiku. Nes man ne karto nepavyko pasiekti rezultato savo vaikus udijant ar baudziant. Gaila, kad darzeliai pilni lozungu, bet nepajudina nei pirsto - juk dazname yra psichologas, be to, juk galetum tiketis, kad aukletojos yra kur kas tobulesnes vaiku ugdytojos, nei mes, eiliniai tevai. Bet taip nera. Kuom esu isitikinus - kad tokie vaikiukai, jei su juo tinkamai elgtusi aukletojos, parodytu silumos, demesio ir supratimo, galetu keistis. Tai mes, musu nuostatos apie benkartus ir kvailus tevus daro tuos vaikus banditais...

Taip taip, viskas labai gražu, kai terorizuojamas svetimas vaikas. Beje, konflikto pradžioje bandžiau sušvelninti situaciją, susidraugauti su tuo vaiku, duodama jam saldainį. Tai sekantį kartą jis, tiesiogine žodžio prasme, išlupo saldainį mano vaikui iš burnos. Po to keletą kartų iškraustė mūsų spintutę, jų ieškodamas, vienąkart rado ir suėdė. Žodžiu, atrado dar vieną pretekstą mus terorizuoti.
Abejoju, ar auklėjimas gali čia ką nors pakeisti - genų nepakeisi.

Man taip pat teko susidurti su mergyte, kuri tranke kitus vaikus. Mama su ja negalejo susitvarkyti, nors jai dar nera dvieju metuku.
Aisku labai nemalonu, kai tavo mazyli kazkas skriaudzia, taciau vadinti vaika benkartu tikrai nedera. Toks poziuris taip pat prisideda prie to vaikiuko bjauraus elgesio. Man buna keista, is kur mazi vaikai isvis suzino tokius zodzius, kurie skirti tik izeisti ir kuriu apskritai nederetu vartoti. Pasirodo - isgirsta is savo teveliu.

gal ir pykcio vedama julijana taip parasei, bet is tavo misciu isplauke keli labai sokiruojantys epitetai vaiku atzvilgiu.
suprantu, kad situacija nepavydetina, kad kencia jusu vaikas, bet tai neturetu buti pretekstas tokiu etikeciu lipdymu. ir manau kad vaikelio genai niekuo deti, nes charakteris toks dalykas, kuris formuojasi, mes jo neigimstame, o igyjame.
linkiu, kad jums sita situacija kuo greiciau issisprestu jums palankia linkme. laikykites ir geros dienos.
beje parasyk, kaip viskas issiprende

Dabar suprantu iš kur vaikai tokie žiaurūs. Julijana nesupyk, bet jei ir prie savo vaiko, tą įvaikintą berniuką vadini benkartų ir pamestinuku, tai tavo vaikas sakys lygiai tą patį. Žinau daug žmonių išauginusių puikius įvaikintus vaikus. Vienas pavizdys nieko nerodo.

Fu, kaip neskanu.....Žinau daugybę vaikų, kurie nėra įvaikinti ir elgiasi panašiai...Įdomu kaip ant jų Julijaną išlietų savo įtūžį...Ir kaip ne gėda vaiką taip vadinti...Net tuomet, kai jautiesi nuskriaustas, padorumas neturėtų leisti taip kalbėti apie vaiką...Tegaliu pakartoti - GĖDA. Įdomu kaip keistųsi problemos sprendimas, jei tai nebūtų įvaikintas vaikas? Nors įtariu, kad ir įtūžio, ir agresyvumo ir iš Julijanos, ir iš kitų pusės būtų gerokai mažiau...Jeigu jūs tokiu tonu ir leksikonu kalbatės ir su to berniuko tėvais, nenuostabu, jei jie jūsų nesiklauso...Ir dar eiti per forumą ir dergti įvaikintus vaikus dėl įvykio, kuris - taip - skausmingas, bet kur to berniuko vietoje visiškai laisvai galėjo būti jūsų įsivaizdavimu "normalus" vaikas...

Neuzsipulkite taip Julijanos. Aisku tokiais zodziais vadintis nedera, taciau jeigu kas skriaustu mano vaika, tai as ji netik visaip forume isvadinciau, bet imciausi kur kas grieztesniu priemoniu. Ir visai man nerupetu ivaikintas jis ar ne.

Tai vat būtent, čia ir esmė. Visai suprantamas motinos noras apginti savo vaiką. Pamenu mokykloj pas sūnų buvo toks asocialus bachūras, iš kurio nežinia ko buvo galima tikėtis, pabaigė, deja, jis savo nuotykius - kolonijoj jau, tačiau bent jau man nekilo ranka, kai rinko parašus jį išmesti iš mokyklos į kažkokią sugriežtintą įstaigą...O čia juk nelaimingas vaikas....

As niekaip nesuprantu - nu kaip galima dvieju - penkiu metu vaike iziureti bandita ar degrada? Juk mes ji supam - aukletojos, jo tevai, musu vaiku tevai. Vadinasi, problema yra musu elgesyje, ne to vaiko. To vaiko elgesys - tik reakcija.

Mano vaikas buvo uzkliuves tam berniukui - nustume nuo kazko (gal ciuozykles). Nu bet tai aukletojos beda. Man tai tas vaikas - normaliu normaliausiais, tik mamai koses ir intelekto kiek truksta.

Julijana, sekmes sprendziant problemas.

Nieko jis ne nelaimingas, jis kitus tokiais daro. Kitas blogus tevus turedamas gal dar nelaimingesnis, negu jis jokiu ar itevius. Todel manau nuolaidziauti del to, kad neturi tevu jam nereiktu. Jeigu iteviai ir kt. aplinkui nuolaidziaus ir visi tik guos, koks jis vargsas vaikiukas ir kaip ji uzjausti reikia, tai jis tikrai taps nelaimingu ir anksciau ar veliau pateks i kolonija ar pan.

Žinoma , kad tokiam vaikui nuolaidžiaut nereikia, žinoma, kad kiekviena mama savo vaiką gina visais įmanomais būdais, bet nejau vaikas nusipelno tokių pavadinimų, juk jis nekaltas, kad jį paliko biologiniai tėvai. Nebūkim suaugę tokie žiaurūs, juk iš mūsų mokosi mūsų vaikai.

Darželio pedagogai nepadirba savo darbo. Skėsčioti rankom ir piktintis lengviausia.Ką pedagogai padarė , kad tas vaikas keistųsi, kokių priemonių ėmėsi. Net pikta.
Mes , klaipėdietės lankom vaikų namus nuo lakričio. Visos menam pirmą susitikimą su Aurimu 5 metų. Jis, jo sesutė ir brolis pirmos dienos kai buvo paimtas iš šeimos. Nu trumpai, tai mes buvom apstulbusios nuo jo elgesio, nu ačiū pasakyt mokėjo, bet šiaip tai siaubas. Aš įsivaizduoju, kaip kraupo auklėtojos darželyje(tie vaikai dienom eina į tikrą darželį). Bet dabar- akivaizdus pasikeitimas. Jis judrus, bet nuovokus ir pakankamai protingas ir puikiai mokosi kaip elgtis. Pasakoja direktorė- įsirauna jis į jos kabinetą ir klausia- kur tas besmegenis? Kas, kas?-sako direktorė. Jis sako- nu tas, reneris( neištaria treneris). Direktorė jį sugėdina ir pasiūlo nueiti atsiprašyti. Aurimas dirst ten, dirst ten, sako- nėra. Eina abu kartu į psichologės kabinetą. Mandagiai pasibeldžia, įeina, Aurimas prieina prie trenerio ir sako- atsiprašau, aš tave besmegeniu pavadinau. Treneris tai to nežinojo, tvardo juoką ir sako, na atleidžiu, bet turi padaryti 5 atsispaudimus.Akivaizdus pedagogų darbo rezultatas.

Dėkoju visoms kritikėms - humanistėms, kad bent jau manęs nesuėdėt. Linkėčiau visoms pamatyti savo vaiką įsikibusį į darželio tvorą abiem rankom ir šaukiantį "aš ten neisiu." O vakare parsivesti nagais išakėtu veidu bei iškilmingai perskaityti jam paskaitą apie padorumą, užuojautą girtuoklių palikuonims bei pedagogines jų perauklėjimo priemones. Sekantį rytą vėl nutempti klykiantį į darželį ir tikėtis, kad visi tie pamokslai jį išgelbės. Nes teisus šioje situacijoje, be abejo, "vargšas našlaitis".

Julijana, nenoriu taves suesti. Man geda, taciau mano mergaite, rodos, is normalios seimos, irgi yra isakejusi kitai mergaitei veida. Buvo geda . Is kitos puses - nemusiau jos ir stengiausi nebarti, norejau issiaiskinti, kodel taip padare...

Laabai suprantamas, Julijana, tavo pyktis. Aishku, kad savo vaikas svarbiausias. Bet atrodo, kad pyksti ish bejegishkumo - kad shioje situacijoje ne tik tavo vaikas, bet ir tu suaugusioji negali nieko padaryti, kad apgintum savaji. Zhinoma, tokie vaikai grupeje - problema. Aishku, tas nashlaitis nekaltas del tokios savo gyvenimo istorijos. Jis turbut turi daug nuoskaudu ir be abejo , pykcio. Pykscio ne tik savo tikriems tevams, bet visam pasauliui. Rashei, kad iteviu sheima elgiasi kaip struciai. Gal jie ir su juo yra akli, .t.y. net nebando supranti jo liudesio, baimiu, pykcio ir kt jausmu. Jo agresija ir kt elgesio problemos tik rodso, kad jis tokiu budu bando i save atkreipti demesi ir praneshti, kad jam BLOOOGAI. Aishku, cia ne tavo, ir ne kitu tevu reikalas, o iteviu, na gal dar aukletoju shiek tiek. Idealiausia butu vaika su visais iteviais nukreipti pas psichologa ar i Vaiko raidos centra. Nes atrodo, kad iteviai irgi strucio pozicijos laikosi ish nezhinojimo, kaip elgtis.
Manau, kad gasdindami ta nashlaiti, ji plusdami, pravardzhiuodami ir jam grasindami nieko nepasieksit. Tik parodysit, kad situacija nevaldoma. Tavo nerima, aishku jaucia ir tavo vaikas. Jam turbut irgi baisu, kad net mama negali jo apginti. Siulyciau bent jau prie savo vaiko neishlieti beviltishkumo, pykcio ir pagiezzos. geriau pamokykit savo vaika, kaip nestoveti anam ant kelio ir saugiai pasitraukti nuo jo agresijos (neerzint, neatsakyt, neprovokuot, bet ir neparodyt, kad bijai).

Perskaiciau viska ir pilnai suprantu mama,skriaudziama vaika,na ir neklauzada.Mama butinai turi kovoti uz savo vaika.Skriaudziamas vaikiukas turi gauti tevu ir aukletoju palaikyma.O vaikas ,kuris skriaudzia kitus,suteikia jiems fizinio skausmo turi buti baudziamas.Nieko neatsitiks, jei uz netinkama elgesi pastoves kampe ,ar dar kokia priemone bus pritaikyta.Turi vaikas zinoti ,kas galima ,o kas ne.Bet istikruju manau,kad cia aukletoju kalte.Galetu daugiau pastebeti,daugiau demesio skyrti.Nemanau,kad lengva,bet prie dideliu noru viskas imanoma.
Tikrai taip nepalikite.Kovokite uz savo vaika.Jis juk taip pat traumuojamas.

nemažai problemų vaikai atsineša iš šeimos, nemažai jų išmoksta iš kitų vaikų. Verta ne kaltinti, o ieškoti priežaščių, kodėl jis taip elgiasi. Gal bando apsiginti nuo įsivaizduojamo priešo (jei skriaudžiamas namuose)? Gal bando išsikovoti daugiau dėmesio (jei jaučia jo stoką)? Gal... Visada yra priežastis, kurią kartais labai sunku išspęsti.
O auklėti vaikus turi patys tėvai, pasitelkdami auklėtojų pagalbą ir žinias. Lengva mums sakyti, kad kalta auklėtoja, o ar patys kada nors bandėme susitvarkyti su 20 vaikų grupe, kurioje kiekvienas su savo poreikiais, problemomis ir charakteriu?

Tai aisku,kad sunku.Bet ne kiekvienas gi musasi,nagais veida vagoja.Negi negalima rasti budu kaip tai isspresti .O uz vaiko sauguma vistiek atsakinga aukletoja.Kas bus kaltas ,kai ras mama vaika su praskelta galva ar isplesytom akim?

Zinot, o man butu visai vienodai, ar tas vaikas is vaiku namu, ar tik "vargses vienisos mamos". Labai atsiprasau visu, taciau pas maniske darzeli yra tokia vargse, kuri visada tai pabrezia, kad ja reikia uzjausti, padeti ir pan. Ypac kai buvo konfliktas del jos dukters tokio elgesio. Tada as jau prie mamos mergaitei pasakiau, kad jei dar karta paliesi Sima, as tau dirza paimsiu. Ir dabar mergaiciuke prie Simonos nelenda, t.y. pabrezia, kad as su tavim nedraugausiu.
As galiu suprasti, kad vaikams is vaiku namu reikia padeti, taciau jei del to nukencia mano vaikas, man butu svarbu mano vaikas, o tuo vaikiuku turetu rupintis jo iteviai.

julijana mes tave puikiai suprantame ir visiskai nenorime taves suesti, tik labai jau ziauriai tie zodziai to vaikelio adresu nuskambejo. bet suprantama, kad kantrybe kartais baigiasi, vieni sugeba susitvardyti, kiti ne.
mano manymu, julijana, po eilinio to vaikelio ispuolio tau reiktu issikviesti to vaikelio itevius ir jiems parodyti ka ju vaikas daro. vienu metu i darba vazinedavau autobusu ir tuo metu vaziuodavo daug vaiku. buvo toks vienas berniukas, gal kokiu 6-7 metu. kai tik mama ji lydedavo i mokykla jis labai ramiai graziai net nekrusteldamas issededavo visa kelia i mokykla. o kai tik mamos nebudavo autobuse, tai zinokit ir man suaugusiai budavo baisu salia jo sedeti, nes nezinai ka jis galedavo isskresti. jam tada nebudavo jokiu ribu. gal but paprasciausiai tas vaikas, kuris darzelyje skriaudzia jusu sunu, elgiasi taip paciai - namie jis yra geras ir paslaugus, o darzelyje, ar tuomet kai salia nera teveliu jis daro tai ka nori. ir man tokia nuomone susidare, kad jis kazko maistauja, kad bando kazkam kazka irodyti. tikrai keista, kai aukletoja pasako kad „nespejau suziureti”. tada reiktu pas ja paklausti ka ji tuo metu veike? nesvarbu kiek vaiku grupeje, bet tai jos darbas suziureti, kad niekas nenukentetu, uz tai jos pinigus gauna. tikrai kaip cia kazkas rase, gal vertetu paprasyti vyro kad kada vaika is darzelio pasiimtu arba nuvestu ir ta neklauzada truputeli sudrausmintu.
linkiu kad jum viskas issiprestu kuo greiciau ir kuo palankiau.

aš jau rašiau, ir tikrai pritariu nuomonei, kad reikia, netgi būtina kalbėti su vaiko tėvais (įtėviais, globėjais ir pan.), o vėliau, jei ir tai negelbėja - ieškoti pagalbos tokiam vaikui pas specialistus.
Tik va niekaip nesuprantu, kodėl vis pilame pamazgas ant auklėtojų? Suprantu, visokių yra, bet mes juk nežinome, kokia auklėtoja būtent toje grupėje. Galbūt tuo momentu, kai tas vaikas žalojo kitą, ji buvo pribėgusi ir bandė sudrausminti kitą išdykėlį? Juk dažnai būna ir taip, man rods.

tikrai asmeniskai nezinau kokia ten aukletoja dirba ir kaip ji tvarkosi su tais vaikeliais, cia jau teveliam spresti ar ji atlieka savo darba ar ne. as tik tokia nuomone susidariau is julijanos pasakojimo, kad kas kart kai ji paklausdavo aukletoju kodel taip atsitiko, tai ju nuolatinis atsakymas buvo ir yra kad vis nespejome suziureti. manau kad tik specialistu pagalba cia ir padetu situo atveju, nes kaip suprantama tevai neizvelgia jokio blogio savo vaiko elgesyje, aukletojos nesiima jokiu pedagogisku priemoniu, vaiko musti nesinori, nes bus tik dar blogiau, tad belieka specialistu pagalba. bet vel problema, jei tevai neizvelgia nieko bloga savo vaiko elgesyje, tereikia tik issivaizduoti kokia bus ju reakcija, jei bus pasiulyta kreiptis pas psichologa . cia ne vien julijanos problema, cia musu visu problema, nes niekas nera apsaugotas nuo tokiu dalyku, rytoj gali ir musu paciu vaikas gristi sumustas ar apspardytas.

Aš manau, kad vis tik trūkta tvarkos darželyje. Jeigu tas vaikas siautėja, skriaudžia vaikus (reik manyt, kad ne vien Julijanos vaikas nukenčia). Jos akyliau turi stebėti tokį vaikiuką, juk pats įbrėžimas, tai dar galima kentėti, o ar negali atsitikti rimtesnė nelaimė? Juk tada tai joms reikės atsakyti?
Buvo ir mano sūnaus daržely toks berniukas, galima sakyti vargšas ligoniukas, nes serga epilepsija, neprognozuojamas, viską laužydavo, vaikus skriausdavo. Bet vaikai kažkaip greit išmoko prisitaikyti, jie visi žinojo, kad jis kitoks, ir nors jis jų bendraamžis, ir ūgiu netgi didesnis už daugumą, jį vadino mažiuku ... o ir visi jį stebėdavo, ir kiekvienas jo žingsnis buvo jų akylai stebimas, ir reikiamu laiku būdavo pakviesta auklėtoja.
Vat o apie mamytę tai galiu pasakyti, kad tikrai dauguma tėvų ją smerkė, niekada ji nei atsiprašė už visokius pridarytus nemalonumus, į tėvų susirinkimus paprasčiausiai neidavo, matyt, kad neišgirstų priekaištų.

O šiaip tai aš savo vaiką mokinu apsiginti, nesileisti, kad kitas nei iš šio nei iš to imtų tave ir muštų, spardytų, ar su nagais braižytų veidą.
Daugybę kartų kartuju ir kartoju, pirmas nepradėk, bet gintis reikia.

tvarkos nėra ne darželyje (nors būna, jog ir ten nebūna jos), bet mūsų švietimo sistemoje, jei grupėje būtų ne 20, o 10 vaikų, nuolatinio popierizmo - tikrai nebūtų tokių dalykų, kaip nuolat susižaloję, susibraižę nagais vaikai. Ką aukllėtojai daryti, kai grupėje toks vaikas ne 1, o 4? Juk prievartos jos naudoti negali, o tramdyti kitais būdais nuolat visus juos, manau, tikrai nebelieka galimybių, o juk dar reikia užsiimti ir kitais vaikais - organizuoti užsiėmimus, padėti ir pan.
Aš neteigiu, kad būtent toje grupėje auklėtoja stengiasi daryti viską, kad neatsitiktų tokių dalykų, bet ir tikrai nekaltinu, nes nežinau visos situacijos grupėje.

Vakar pirmą dieną vadžiau savo dukrytę į lopšeli, pačių mažiausiųjų grupę. Auklėtoja pasiūlė pačiai pabūt kurį laiką. Pasilikau. Vaizdelis, kurį pamačiau, nesužavėjo. Buvo viena mergyte, 2m, apvalutė tokia, kuri skriaudė visus vaikus. Auklėtoja sakė, kad tai hyperaktyvus vaikas. Suprantu, kad yra tokių vaikų, bet kaip nuo jų apsaugoti kitus? Ji viena stumia, kita griauna, trečiam trinkt per galvą ar dar kur nors. Mano mažė per pusdieni kelis kartus nuo jos verkė. Skaudu buvo žiūrėt. Ir aš tai mergytei aiškinau, ir auklėtoja, nepadeda. Kaip man palikt vaiką ir nebijot, kad bus užgautas?

Jei tai iš tiesų hiperaktyvus vaikas, vargu ar kokie pokalbiai su jo tėvais ar pačiu vaikučiu turės naudos. Manau, kad vaikai patys turi mokytis bendravimo. Kaip ir kovoti už save, ginti save. Man dabar atrodo, kad saviškę mokiau neteisingai, vis nuolat kartodama: nepastumk kito, neužgauk ir t.t. Paskui teko nuolat girdėti iš mergučės: mane stumdo, man šėrė, įkando, spyrė... Galiausiai teko keisti taktiką, t.y. aiškinti, kad pasitrauktų į šalį nuo tų skriaudikų ar net, gal tai ir ne visai pedagogiška, bandytų atsakyti tuo pačiu... Dabar jokių skundų nebegirdžiu. Bet gal kiti mano vaiku skundžiasi?

kalbejimas su tevais, jei tai tikrai hiper aktyvus vaikas (turiu omenyje su profesionalu diagnoze, nes siaip tokio amziaus vaikams tokiu diagnoziu nenustatineja, nebent jau butu apie 6 metu) pokalbis tikrai nepades, nes tevai neturi nei piliules, nei atsuktuvo, kad imtu vat ir pataisytu vaika per viena diena. Taip reiktu savo vaika mokyti pasitraukti, arba bent jau tokio manevro, kaip istiesta ranka ir staigus pasakymas "stop" tokiemsvaikams veikia, bent jau nustebimas sustabdo ir nebelanda. Aisku aukletoja irgi turetu pagauti vaika uz rankos ir atkreipti demesi, ka ji negerai daro...O siaip..daznai buna, kad va taip...mano pazistamos mergaite su tokiu susidraugavo ir is jo ismoko, tai kai pamaciau kokiasi prijomais ji kovoja uz zaislus (nors siaip mergina normali, gabi ir isaukleta) tai pakraupau: viena ranka uz gerkles kita uz veido ir tipo dabar as zaisius su situo daiktu.
Manau, akd ilgainiui tavo vaikas apsitrins lopselyje ir mokes pabegti ir issisukti nuo tokiu skriaudiku

Na situacija nepavydėtina, bet... ar nedarome pačios iš to tragedijos? juk vaikai eina į darželį netik ugdytis , bet gyventi, juk kasdiena vis sutinkame kitokių žmonių, jei yra grupėje toks vaikas auklėtojoms irgi labai sunku dirbti, tačiau mūsų vaikai atėja iš ,, šiltnamio,, auginti namų salygomis turi išmokti apsiginti, ne tik bendrauti ar žaisti. Manau, kad ta mergaitė pati susitvarkys ir išmoks bendrauti su vaikais netik muštis ir stumdytis, be to nepamirškime, kad tokiam vaikui tai gali būti ir adaptacija, pripratimas prie darželio ar protestas prieš darželį, o hiperaktyvumas tokiame amžiuje tikrai nėra diagnozuojamas, manau, kad reiktų išsiaiškinti vaiko psichologines problemas .

siaip su didesniais vaikais tai buna, taip, kiek as darze sedejau per adaptacija ir stebejau. Veinas vaikas iserzina zodziais (o siaip toks sangvinikas, fainuolis, plepus, smalsus) o maniskis ji stumt. Aisku amniskis kaltas..bet zodis ta pati lazda, tik ne fizine, cia kaip su fizinem ir moralinem bausmem. vatpagal tai, ar aukletojos mato, kad yra ne tik lazdos, bet ir zodziai bei elgesys, as dabar sprendziu apie aukletojos kvalifikacija
man teko pora sykiu aptureti tokias situacijas, vienas vaikas sako, o vat jusu vaikas tai mane pastume..tada as atsakiau, taip jis padare negerai, bet skusti irgi negrazu. ir ka, kai mano vaikui tas vaikas prskele lupa su sniego gniuzte, tai as pirmoji suzinojau ne is savo vaiko, o is kitu vaiku, nes maniskis tik pasake savo artimai draugei, kad si lieptu anam nesimusti daugiau. Vaikai sugeba isiaiskinti santykius, bet aisku turi buti salia kas vis juos paskatintu aiskintis be jegos.
Tokiems maziukams, tai reiktu is tirko kokio draugo artimo, panasaus temperamento, tada jie randa kuo uzsiimti ir neliecia tu ramesniu

As irgi daznai pagalvoju apie tokia situacija, nes ateity planuojam taip pat i darzeli. kazkaip labai jau skaudu butu palikti, kai nezinai ka su tavo maziuku daro . Maniskis dar tik 1m3men, bet kai buna daugiau vaiku (vyro brolis ir sesuo su vaikais), tai tie vaikuciai nori su juo zaisti, o jis visus stumia salin , nenori su niekuo bendrauti, vaiksto vienas arba su teveliais buna, o prie kitu vaikuciu bijo eiti, tai net neisivaizduoju kaip darzeli jis butu

Ai tokie, kur salinasi vaiku, paskui pabuna su aukletojomis ir apsipranta, arba pasidaro pasiuteliai kol tevu ner, o kai tevai ateina pasiimti vel tokie ramuciai, mamu vaikeliai net juokinga, kai matai kaip vaikas persikunija.
Nu buna aisku tokiu, kurie nepritampa prie darzelio, nes tai per didele trauma, bet manau dabar jau ir aukletojos geresnes ir lengviau vaikams, nei musu mamu laikais

Julijana, jei galima du paparasti patarimai:
1. Į minimą teroristą pirmiausia pažvelk, kaip į vaiką. O vaikai juk negimsta blogi ar teroristai. Ir pabandyk ta vaika pavadinti kitaip: pvz. "Na, vaikeli, tu labai aktyvus" ir padaryk tai su sypsena. Darzelyje musasi visi - ne tik teroristai. As siais metais kiekviena diena suzinai, kas "musa" mano suneli. Nes kiekviena diena sunelis papasakoja, kas ji "muse".
2. Ismokyk savo vaika gintis. Mes su vyru saviskiui sakome, jei tave musa ginkis: na, pvz. sulaikyk to vaiko rankasir jam pasakyk: "MES NESIMUSAM!".

Musu darzelyje irgi yra vienas labai aktyvus vaikas. Praejusiais metais i zandus ikando gal pusei grupes vaiku. Melynes po ikandimo atrode siaubingai, yra kitu vaiku aktyviu, kurie megsta mustis. Tik as neturiu iliuziju, kad maniskis yra labai "gerutis" ir niekada nekelia rankos pries kitus. Darzelyje musasi visi ir mergaites, ir berniukai. Todel, mano nuomone, svarbu vaika ismokyti: Supratimo "Mes nesimusam", isvengti konfliktines situacijos - "nedraugauk su museikom ar pan.", apsiginti zodziu ir panaudojant fizine jega.

Iš tikrųjų problema lyg ir išsisprendė, nes aš, girdint tam vaikui, pradėjau sakyti savajam, tipo, "mes juk su mušeikom nedraugaujam, niekas su tokiais nedraugauja, todėl su juo nešnekėk nei šiandien, nei niekada" ir pan. Žinokit, padėjo: lyg ir nebesimuša, net atsineša žaislų iš namų ir siūlo maniškiui, atseit, draugauk su manim.
O gintis tai jau maniškio nereikia mokyt...

Na vat kaip puiku. Pamažu sutramdomi ir didžiausi mušeikos darželyje.

Tai kai mano vyresnioji dukryte anksciau lanke darzeli buvo tokia maza mergaite bet mego visus terorizuoti! Kai viena karta teroriste bande musiske patvarkyti tai Egle( musu mergaite) pradejo duoti atgal . Mustis ir taip toliau... Ta museika ji patvarke bet toliau nenorejom kad ji lankytu darzeli ir nebeleidom mustis. Dabar ir savo mazesnes neleidziam i darzeli.

Mano vyresniąjai dukrai taip teko patirti šiokį tokį terorą. Mums persikėlus gyventi į naujus namus pastebėjau mergaite iš probleminės šeimos - nuolat snargliuota, purvina, lauke trankosi iki išnaktų - na, žodžiu, apleistas vaikas. Iš pradžių man jos lyg ir pagailo. Pakalbinau kažkada, paklausiau koks vardas ir pan. Kartą jį atėjo pas mus ir įsiprašė į namus pažaisti su dukra. Nepasakosiu kokį košmarą teko man išgyventi, bet baisiausia buvo, kai aš pasakiau, kad jau mes ruošimės vakarieniauti ir eiti miegoti ir jai laikas į namus. Ir gražiuoju, ir vos nepiktuoju - niekaip jos išprašyti nepavyko... Galiausiai pakviečiau jos sesę, kad ją pasiimtu į namus.
Po tokio "pavakarojimo" aš jau nebeleidau jai ateiti pas mus į namus ir nuo tada prasidėjo mano dukrelės terorizavimas darželyje. Kenčiau keletą mėnesių, kalbėjausi su auklėtojomis, su direktore, su vyru nuolat sukom galvas kaip šią problemą išspręsti Pasitariau su savo kolege psichologe ir j man pasiūlė problemos sprendimą, kuris pasiteisino. Vieną vakarą nuėjusi į darželį aš patį pasikalbėjau su mažaja teroriste: atsitupusi (kad mano ir vaiko akys būtų viename lygmenyje), ramiai jai paaiškinau, kad mano dukrelė yra už ją mažesnė ir jei jį dar ją skriaus teks įsikišti man arba tėčiui, kad ją apgintumėme. Gal čia ir koks sutapimas, be nuo to karto jį elgiasi kitaip. Pamačiusi mane visada sveikinasi, o su dukra dabar kartais net kieme pažaidžia.
Gal tegul vyras pabando su tuo berniuku pasikalbėti "kaip vyras su vyru".

Man tai va klausimas, kaip nuo verbaliniu teroristu apsiginti. Maniskis greitas uzsidegti, o vyresni vaikai darzelyje tol ji visai kibina zodziais, kol tas jau eina mustis..ir aisku lieka kaltas
Dabar jau jei ji uzkabina kas pastumia, tai prieina ir pats pasako, kad nesimusk, negrazu, bet tie "zodeliautojai", taigi jei nematai situacijos..viskas..o maniskis kantrus, nieko nesako, tik tyli, arba as atrandu kokia melyne, kai jau su vyresniais isitraukes i rimtesnius reikalus..gal ismoks nekreipti demesio, tik, kad jo charakteris toks - gina savo teisybe ir nusistatyma visom keturiom.

nu jo..skaitau ir asaros byra....mamos mamos....
jei vaikas kitus terorizuoja, tai nebutinai reiskia, kad tevams nusiš...ant to...maniskis labai judrus berniukas ir darzelyje siaubingai musa ir stumdo kitus vaikus. mamos skundziasi, vienas berniukas i grupe eit nebenori. o ka man daryt?....namie sunus mielas, judrus, bet meilus.biski pasibaram, bet siaip normaliai bendraujam, piesiam, skaitom, kompu zaidziam. abu einam kieman dirbt. bet va darzelyje nemoka su vaiaksi. Jis skorpioniukas, nori lyderiaut, nori kad butu pagal ji. ir graziai kalbam ir piktuoju...bet elgias taip ir viskas...nu ir ka tu jam. aukletoms sunku, vaikuciam ir man sunku..vedu pas psichologe, dirba su juo du kart per savaite, bet rezultatu.....tai ka man dabar nusišaut ar vaika rusy uzrakint?

Kiekvienas, aišku, žiūri iš savo varpinės...Vis dėlto mano vaikas bei jo interesai man yra svarbiausi, todėl mušeikų mamos neturėtų tikėtis iš manęs supratingumo ar palaikymo, nors jų situacija (kasdien klausytis priekaištų dėl vaiko), be abejo, nepavydėtina.

Aš apie kitą "terorizmo " rūšį,kitaip tariant- "chalivščikų tėvų vaikai".Ar neteko susidurt su amžinai neperskaitančiais skelbimų,nepastebinčiais,pamirštančiais tėvais,kurių vaikai paskui sėkmingai įninka į draugų pieštukus,flomasterius,piešimo popierių,tuoletinį popierių? Ir tai tampa tos šeimos tendencija.Kaip taisyklė kas buvo pernai,tas tęsiasi ir šiemet,kaip taisyklė,jei yra kokia vaikų iškyla ir visi atsineša sumuštinių,tie vaikai neatsineša nieko,bet patys pirmi apšvarina draugų "stalą"?Kaip taisyklė tokia šeima gyvena gerai arba net labai gerai,pvz.,statosi namą ir todėl žirklutes skolinasi iš to vaiko ,kurio tėvai gyvena vieno kambario nuomuojamam bute...
Suprantu,kad pats vaikas nėra kaltas,bet gyvendamas tokioje aplinkoje ir matydamas tokį pavyzdį tokiu ir pratinasi būti.