Niu va, papasakosiu ir aš savo mažosios atėjimą į mylinčią šeimą
Gimdymo data pagal echoskopą buvo nustatyta balandžio 16-17 diena.. kaip tik per tėvelio gimtadienį laukėm mylimos dovanos visas nėštumas buvo labai lengvas. pagal gydytojos pastebėjimus mažiukė gan anksti galvute nusileido į dubenį ir taip išbuvo iki pabaigos..
Lemtingos dienos išvakarėse visą dieną nuo ankstyvo ryto jaučiau vis stiprėjančius sąrėmius.. ryte kas 15-10 min., o į pavakarę suintensyvėjo iki 4-5 min. susisiekiau su pussesere, beveik prieš metus pagimdžiusia mergytę, o ji man - "tik šuoliuok į gimdymo namus, o tai namie dar pagimdysi" man pradėjo širdelė greičiau plakti - negi JAU? dar buvo balandžio 12 diena, taigi mergytė, kurios taip laukėme, skubėjo.. pasiskambinau savo gydytojai, pasakiau, kokia situacija, o ši: "atlėkit 23:00 val - aš vaikus paguldau ir atlėksiu pati.. gimdysim.. "
Vyras net pasišokinėdamas čiupo visus nebaigtus krauti maišus ir - į mašiną.. aš iš paskos, linguodama savo pilvūzu.. o galvoj vis kirbėjo - negi jau?? sąrėmiai vis kartojosi, mašinoj sutankėjo net iki 3 min. Kaip ir sutarėm, ligoninėj atsidūrėm 23 val. daktarės dar nebuvo, bet jau buvo pranešusi, kad atvažiuojam. akušerė uždėjo ant pilvuko aparatus tonusams skaičiuoti.. man buvo ir džiugu (atrodė širdis išlėks iš krūtinės), ir griaudu.. po pusvalandžio atlėkė daktarė, bet pažiūrėjus į tonusus nuramino - veikla yra, bet netolygi.. tokie stiprūs sąrėmiai, bet dar netikri.. o ir nieko tokie sąrėmiai nenuveikė- atsidarymas tik 1,5 cm pasiūlė nakvoti ligoninėje, nes rytojus žadėjo tą stebuklą.. dabar už mane kalbėjo vyras.. nes aš pasimečiau, bijojau ligoninių kaip velnio.. pasilikom kartu per naktį.. už paramą labai jam dėkinga, nes buvo minčių ir pabėgti namo
Rytas pasitiko dar didesniais sąrėmiais. tik atsikėliau iš lovos, kai pliumptelėjo vadinamasis kamštis.. vėl atvažiavo daktarė.. šįkart pasakė " šiandien tikrai gimdysi". paskatinimui norėjo nuleisti vandenis.. tam turėjau nueiti iki gimdyklos.. na ką, susitaikiau, kad viskas jau prasideda.. lėtai ėjau į gimdyklą, kai prie pat jos durų pajaučiau, jok kojomis nubėgo šiltas 'upeliukas'.. gimdykloje apie tai akušerei pasakiau, bet ji: "negali būti, tu gi atėjai čia tam, kad vandenis nuleistų. tuoj ateis gydytoja ir tai padarys".. atėjo gydytoja, jai pakartojau tą patį.. ji tik nusišypsojo, patikrino ir vualia - vandenys patys tikrai bėga va nuo tada ir pradėjau suprasti, kas yra gimdymas..
sąrėmiai pradėjo darytis vis dažnesni ir skausmingesni.. į palatą atėjo anesteziologė ir paklausė, ar reikės epidūro. aš papurčiau galvą, tuo tarpu mano kaimynė būtinai ėmė nuskausminimą. sąrėmiai tiek pradėjo stiprėti ir dažnėti, kad pradėjo trūkti oro, o iš skausmo jau Dievulį šaukiau.. kandžiojau ir įsikabinusi laikiau vyrą, kuris kantriai stengėsi man pagelbėti.. galiausiai nuo skausmo pradėjo temt akyse, nejausdama daužiau sieną.. o ten, pasirodo, epidūrinis prisiprašiau ir aš epidūro.. dar atėjus fydytoja patvirtino - daug pasistengiau, bet geriau dabar pailseti su epidūru, nes be jo neturėsiu jėgų gimdyti.. aišku, daug jėgų dar reikėjo sukaupti pačiam epidūrui, nes nuo skausmo riečiausi į kamuolį - o privalėjau sėdėti tiesiai.. bet po to - jau galėjau ir anekdotus sakyti vėl atvežė įrangą tonusams klausyti.. tik nurimus skausmui pajaučiau, kad norisi stumti.. pasakiau daktarei, bet ji nepatikėjo sako: kad tik epidūras suveikė, negali būti..dar pagulėk truputį".. o ką gulėti, jei jau ir suturėti sunku.. vyras pamatė, kad jau pati sau priešinuosi ir bėgom gydytojos ieškoti.. nuvedė į gimdyklą, patikrino - 10 cm - stumiam 20 min stūmimo - ir štai balandžio 13 dieną 14:10 val. mūsų mažoji garsiai išsiveržė į šį pasaulį mergytė gimė 3.884 kg ir 53 cm ... dičkė.. ir į tėvelį panaši
visas gimdymas nuo pat pradžių truko 7 val ir 15 min.
o dar ryte akušerė pasakė - šiandien 5 gimdot, tai tavo kaimynė daugiausia pažengusi, ji gimdys pirmoji, o tau-tik pati pradžia-gimdysi paskutinė.. Finale aš pagimdžiau pirmoji, o mano kaimynei nusisekė prasčiau - paskutinė...
Štai kaip būna.. už visokeriopą paramą man dėkinga savo daktarei ir savo vyrui..

Labai gražu augkit sveikos, didelės ir gražios

sekmes jums augant

grazu

ačiū labai
dar kai kurių smulkmenų nespėjau parašyti, bet mažiukė šiandien spyriojasi.. kada gal išeis papildyti, kaip tėvelis mums padėjo..

Labai grazu

ačiū
o jums visoms, kas dar laukia mažiukų - lengvo ir greito gimdymo

aukit dideles ir sveikos

Aukit didutės, būkit sveikutės

va taip vat ir buna! Saunuoles
Aukyt didziules

labai miela istorija tau pasiseke kad viskas lengvai ir greitai o as savo gimdymo datos bijau,neramu vis kazko..

grazu

Labai graži istorija ir dukrytė labai graži ir mamytė ir visa šeimyna

ačiū



viskas bus gerai visi skausmai pasimiršta,kai pamatai savo stebukliuką



ačiū



ačiū ir jūsų šeimynai ypač mamytei už stiprybę ir gražuoliui Ariukui

Sveikinu sulaukus naujo seimos nario

Grazi istorija... Aciu, kad parasei

Saunuole, man taip pat buvo. Atvariau paskutine, o su vaikeliu isvaziavau pirmoji Sekmes auginant

pasirodo ir Martynukas lyderis bet kodėl antro nesinori mažiuko?

Niu tikrai, kad gimdymas superinis Linkiu, kad ir kiti tokie būtų
aukit sveikos ir didelės

sveikinam, kap smagu skaityti laimingas istorijas. va, jums balioniukas. linkėjimai nuo maniškės kuri lygiai 9 mėnesiais vyresnė už taviškę aukit didutės, būkit sveikutės

grazu

ačiū



ačiū

Labai grazi istorija Sveikatytes jusu seimai

aciu

Sekmes auginant lelyte

Ačiukas, ta lėlytė jau visa 3,5 metukų pana

Manajai 4 metai ir as ja dar ir dabar vadinu mano lelyte, kudikeli

nuostabi istorija daug sveikatytes jum augant

grazi istorija