Mano nestumas nebuvo planuotas. Tik buvau susiradus gera darba, ruosiausi eiti mokytis, ir turejau be galo daug kitu planu, kuriuose vaikeliui atrodo nebuvo vietos kokiems 5 metams i prieki. Zinia, kad esu nescia, pradzioje ivare tikra soka, atrode gyvenimas slysta is po koju... Jauciausi tokia jauna ir nesubrendusi buti mama. Bet apie isvalyma nei vienos minteles nekilo, tad beliko susitaikyti su .
Prasideji ilgi laukimo menesiai. Kuo toliau, tuo labiau mintis, kad busiu mama dare mane vis laimingesne ir laimingesne. Bet nestumas buvo labai sunkus: labai depresavau, maziausia smulkmenele davesdavo iki asaru. Laukiau nesulaukiau, kada mano mazasis vaikelis pasibels i si pasauli. Pagal gydytoju paskaiciavimus tai turejo ivykti gruodzio 20, 21 diena. Labai tikejausi, kad tai ivyks anksciau, ir as dar spesiu atsigauti iki svenciu. Deja, atejo taip ilgai laukta gruodzio 20-oji, o pozymiu jokiu nebuvo. Paskui seke dar kelios laukimo kupinos dienos. Visos mintys sukosi tik apie gimdyma, maziausias skausmelis kele vilti, kad gal jau...
Taip atejo Kuciu diena. Buvau tokia pavargus nuo visko, kad atrode nebegimdysiu niekada. Vos atsedejau kuciu vakariene su seima, labai blogai jauciausi, siaubingai spaude pilvo apacia. Miegojau ta nakti su mama, kuri buvo atskridus manes aplankyti. Plepejome, plepejoma, ir staiga pajutau, kaip per kojas kazkas nutekejo. Persisukau ant kito sono, ir vel sliukstelejo didziule srove. Sokau is lovos ir pradejau rekti: vandenys! Buvo 3 val.nakties. Prikeliau visa nama. Greitai sokome i masina, ir islekeme i ligonine. Bet ten mane tik apziurejo, saremiai dar nebuvo prasideje, tai liepe vaziuoti namo ir gerai pailseti.
Gryzome... buvau labai nusivylus, kad dar ne laikas. Visas namas nemiegojo ir lauke ziniu. Tik gryzus nuejau prie kaledines eglutes, apziurejau visas dovanas, nes miego visai nenorejau. Ir stai apie 6 val. ryto prasidejo pirmasis saremis. Skausmas neispasakytas, visa laime. kad greitai praejo. Uz 10 minuciu vel... ir po to jau tiksliai kaip laikrodukas, kas 10-8 min. Visi pranasavo, kad siandien, gruodzio 25d., as jau tikrai pagimdysiu. Apie 18val vakare saremiai padaznejo iki 4-3 minuciu, ir mes isvaziavome i ligonine.Va cia prasidejo tikrasis kosmaras. nors saremiai kartojosi kas 3-2 min, man atrode, kad tas skausmas istisinis. O gimda tebuvo prasidarius 2cm. Apie 21 val. is baisaus skausmo pradejau praradineti samone, o gimda nei is vietos, vis tie patys 2cm. Pradejau prasyti epiduro, nors pries tai buvau nusistacius, kad gimdysiu tik naturaliai. Bet ir epiduro jie man negalejo padaryti, paaiskino, kad pirma gimda turi atsidaryti iki 4 cm, nes dabar epiduras sustabdytu gimdymo veikla. Laukeme toliau. Kaukiau, rekiau is skaumo, bego val., ir nieko, vis tie patys 2cm. Taip prasikankinau iki vidurnakcio, prasidejo gruodzio 26 diena, o mano vaikelis atrode nebeislys niekada. Ir tik apie 4 val. ryto gydytojai nusprende, kad man jau gana kankintis ir kad reikia man skatinancius leisti, nes as kaip sake vyras jau su kitu pasauliu kalbejausi.Ir apie 7 val. ryto gydytoja pasake, kad pagaliau 10 cm, ir kad as galiu stumti. Bet po sitiek laiko skausmo as jegu neturejau nei biskio, be to, vel kas 5 min., praradinejau samone. Tad kiek bandziau stumti, man nieko nepavyko. Pagaliau gydytoja nusprende, kad stumsiu dabar paskutini karteli, ir jei man nepavyks, darys cezari. Tai isgirdus isstumiau is pirmo karto. Stai taip, gruodzio 26 diena, 9 val. ryto, si pasauli isvydo mano dukrele Airidute!

Saunuole,kad pati pagimdei Negaliu atsistebet britais gydytojais.Vandenys nubege-paleidzia namo... Na,svarbiausia,kad gerai baiges ir turi nuostabia dukryte su labai graziu vardu

Nuostabi istorija gaila,kad tiek prisikankinai bet pazhiuri i savo mazha angeleli ir supranti-vertejo
Sekmes jums,aukit sveikutes

Nu jo, kažkur girdėjau, kad anglijos ligoninėse belieka tik išstumti vaiką, o visą kitą laiką leidi namuose. Šaunuolė, kad pasistengei ir neprireikė cezario. Aišku gailą, kad tokį skausmą teko ištverti, bet matau skausmas tavęs labai neišgąsdino ir noras turėti vaikų dar nepraėjo . Sveikinu.

labai grazi tavo istorija,tik gaila kad gavai tiek daug kankintis,na bet tas skausmas jau turbut seniai pasimirso,tik paemus savo nuostabiaja kaledine lelyte .Sekmes jums teveliai auginant mazaja Airidute

Oi, crristinka, skaitau tavo istoriją ir dėkoju Dievui, kad aš tuo metu buvau Lietuvoj...Man vandenys nubėgo 4 val. ryte gruodžio 25, o vakare 21 val. jau turėjau savo kliackiuką, gimdžiau su epidūru ir tai "lengva" nebuvo... O tau tai išvis , esi šaunuolė, bet kad tave taip iškankino tai nu ir medicina

visos mano kancios uzsimirso ta pacia akimirka, kai mano man ant krutines padejo. ir nors pirmas 2 savaites visiems sakiau, kad daugiau jokiu vaiku, tai dabar jau planuoju po poros meteliu dar viena "sauti"

sveikinu!

oi kokia panasi pradzia i mano, tik be mamos ir pries planuota data
laime lietuvoj jau neissiunte namo ir ryte 11.11 val jau turejau savo antra suneli(3val nakties nubego vandenys). po skatinanciu ir epiduro

kas ten toj anglijoj su medicina? kiek girdziu visos gimdo taip kosmariskai ziauriai, o gyd visai nesistengia palengvinti

Aukit didutes ir bukit sveikutes Grazuolyte tavo mergyte
o medicina ne tik Anglijoj tokia, Svedijoj tas pats

Šaunuolė

aciu aciu

Grazi istorija ... Nu bet britai daktarai !

kokia nuostabi istorija. tik labai gaila, kad teko tau taip kankintis. uztai kokia nuostabia dukrele dabar turi.

vargsiuke, na ir daktarai britu. man jau kojos drebeti pradejo, juk ir as ruosiuosi londone gimdyti.

o jums linkiu sekmes auginant grazuolyte dukryte!

na ir gydytojų būna Sėkmės jums

Nu bet tave ir prikankino
Gal ne Lietuvoj gimdei?
nes tik uzsieni teko girdet, kad taip ilgai kankina

visur gerai,kur manęs nėra..... kažkaip maniau,kad Lietuvoj blogai...,bet pasirodo klydau.....
Šaunuolė,kad noras gimdyti ''nedingo'' sėkmės