na va, taip jau atsitiko, kad paskutinį trimestrą dėl gresiančio priešlaikinio gimdymo mano kelionės apsiribojo namais, tad apie jokius kursus negalėjo būti nei kalbos. o dabar jau sunerimau, juk beveik nieko nežinau apie patį gimdymą, labiausiai aktualu kvėpavimo būdai įvairiais gimdymo etapais, na, kad palengvintų sarėmius ar būtų lengviau nestumiant praleisti stangą, kad išvengti plyšimo. gal galit, lankiusios kursus, nors kažką aprašyti, kad bent teorinių žinių turėčiau

kvepavimas turetu buti krutine. ikvepi per nosi ir iskvepi per burna 2 kart ilgiau nei ikvepiai. svarbu atpalaiduoti lupas ispuciant. jei nori stumti o dar neleidzia gyd. tai reikia tuo momentu kai norisi stumti kvepuoti kaip suniukiui karsta diena lekuoti kitaip tariat.

na, aciu, kazka panasaus ir buvau girdejusi, bet dabar tai tikrai zinosiu

Per patį gimdymą tau viską sakys gydytoja arba akušerė ką daryti ir kaip kvėpuoti,Tai kad nepergyvenk,kad nelankei jokių pamokėlių

na, bet jau geriau pati jausiuos, kai nors ka zinosiu

Sveikinu sulaukus mazutes lelytes

Ačiū už sveikinimus

Pamokėles lankiau nėštumo pradžioje (kažkur apie 2 mėn.), tai be abejo, nėštumo pabaigoje buvau viską pamiršusi. Ir tiesą sakant, nieko prisiminti nereikėjo. Kūnas pats žinojo ką daryti. O kai labai norėdavosi nekvėpuoti, prisimindavau, kad mažuliui reikia deguonies ir vėl "lekuodavau". Atsiranda kažkoks 6 jausmas, kažkoks žinojimas...

Man gimdant trečiąjį, gale buvo labai stiprūs ir skausmingi sąrėmiai, turbūt dėl to, kad gimdymas buvo iššauktas hormoninių žvakučių pagalba (buvo jau 2 savaitės po termino). Tai sąrėmių metu iškvėpdavau baubdama kaip jautis, na, tokiu maksimaliai žemu balsu. Girdėjau, kad šaižus rėkimas netinka, nes tai nepadeda kaklelio atsidarymui. Rezultatas: paskutiniai 3 cm atsidarė per kokius 8 sąrėmius. Žinoma, gimdant pirmą vaiką viskas vyksta lėčiau, bet svarbu neužspausti "antro galo". Kaip geriau kvėpuoti, pajusi pati arba akušerė patars.

Stangų metu, kai nori sušvelninti stūmimą, gali arba kvėpuoti stipriai iškvėpdama, arba rėkti - svarbu nestumti per stipriai tuo momentu, kai gimsta plačiausia vaiko galvytės dalis.

Aš ir nelankiau jokių kursų nes mūsų mieste jų nėra.,o artėja gimdymas,.taip norėtūsi viską žinoti bet... .,jei dar kas ką naujo pasakytumėt apie gimdymą,kvėpavimą būčiau dėkinga

As irgi nemokejau kviepuoti nei su pirmuoju vaikuciu, nei su antruojau. Bet per antra gimdyma akusere pasake, kad ikvepti per nosi iskvepti per burna.
Ir istikruju labai padeda, skausmas tikrai mazesnis, kai saremis uzeina. Tik kai smarkus saremis uzeina reikia greitai ir daznai, bent as taip dariau ir man padejo.

Ačiū labai .,na matysim kaip ten bus

o aš atrodo žinojau kaip reike kvėpuoti buvau išsiklausinėjus,o kaip reikėjo tai iš to skausmo nalabai kas ten gavosi dariau jau kas šovė į galvą

Sveikos. Pasidalinkite patirtimi apie kvėpavimą gimdant. Aopie tai daug kalbama, bet norėčiau žinoti kuo jis ypatingas. Kaip, kiek , kada įkvėpti, iškvėpti ir panašiai.
Pas mus nėščiųjų mokyklėlių nėra, tai pasimokyti neteko.

aš irgi norėčiau daugiau sužinot apie kvėpavimą. tik kad girdjau kas lanke kursus, gimdymo metu vistiek viską pamiršo.

Kvepuoti reikia taip pat kaip ir sportuojant: per nosi ikvepti per burna iskvepti. Kuo giliau, kad kunas gautu kuo daugiau deguonies. As taip ir kvepavau kol skausmai neuzeidavo Per juos ir kvepuoti neistengdavau

Tikrai akusere pamokys gimdymo metu.

aaha svarbiausia klausyti akuseres

Nors mano gimdyma prieme akuseris vyras, bet galiu pasakyt tik tiek: klausiau jo labai atidziai. Dariau viska, kaip liepe (ir kvepavimas, ir stumimas, ir t.t.) ir galiu pasidziaugti, kad pagimdziau be plysimu, be kirpimu, be siuvinejimu. Jei klausysit, kas jums sakoma ir darysit taip, kaip sakoma, tikrai pagimdysit lengviau ir greiciau, ir po gimdymo jausites geriau. As jauciausi puikiai. Tiesa sakant, jokiu nemaloniu pojuciu "ten" po gimdymo nejauciau.

mes cia suomijoj klausem apie tuos kvepavimus
atgyvena cia, pasirodo.. niekas apie tai nekalba ir nemoko.
sake man, tu tik normaliai kvepuok, ir viskas bus gerai.

Is savo patirties galiu pasayt, kad tikrai ne nesamone. Kol kvepavau bet kaip (o tai dazniausiai baigdavosi kvepavimo sulaikymu), tol is tiesu saremiai buvoilgesni ir skausmingesni. Kai akuseris pamoke kaip kvepuot, saremiai praeidavo greiciau ir ne tokie skausmingi.

nesakau, kad nesamone.
tik cia nebuvo kam pamokinti.

sutinku, kad reikia klausyt akušerių, o jei ji nieko nesako, po sąrėmio pati paklausk.
man viską sakė, tik prieš pat stangas likus kokiai val. pradėjau belekaip kvėpuot ir galva susisuko, vos nenukritau, po to paklausiau, tai akušerė sakė taip: kad ir kaip būtų sunku reikia įkvėpti pro nosį, o iškvėpt kaip tik nori. nes jei per burną įkvėpsi, gauni per daug neguonies, tada atsidaro plaučiai per daug ir gaunasi hiperventeliacija, o tai sukelia galvos svaigimą. taip sakė galima ir apalpti.

Na , kadangi jau pati pagimdžiau, tai pati mir atsakysiu į savo klausimą. Prasidėjus spirmiems sąrėmiukams akušerės išsiklausinėjau visko visko. Taip kvėpavimas per nosi iškvėpimas per burną man labai palengvino skausmus. Kai labai suskaudus pamiršdavau, tai pati sau garsiai aiškinau: "kvėpuok, kvėpuok, neisterikuok, bet kvėpuok!"

Panašiai kaip filmuose ir serialuose .

gimdant apie save tikriausiai visokiu perliuku gali atrasti. O kaip jus, mamos, naturaliai kvepuojat - krutine ar pilvu? As tai pilvuku

is savo patirties galiu pasakyt, kad kvepavimas tikrai padeda.per saremius svarbiausia ne panikuoti ir nerekti,o stengtis "iskvepuoti" skausma (trumpas ikvepimas ir ilgas iskvepimas), o tarp saremiu kuo giliau kvepuojant gauti daug deguonies,kurio taip reikia vaikeliui,kad gimtu stiprus ir nepriduses. pries gimdyma lankiau jogos uzsiemimus,tikrai praverte ten igyta kvepavimo praktika,saremius istveriau be jokio nuskausminimo,ir mazyle gime stipri,ta pacia sekunde garsiai suriko,ir po 6 minuciu jau zinde kruti,dar net nenukirpus virksteles!

Ar sumazino skausma taisyklingas kvepavimas? tikriausiai taip. Ikvepi pro nosi (tik ne i krutine, o i pilvo sriti) ir iskvepi bro burna. Bent tikrai zinau, kad tai vienintelis dalykas i kuri galima sukoncentruoti demesi ir nepradeti panikuoti ,blaskytis ir siaip daryti visokias nesamones, kurios gali pakenkti vaikeliui. Tik kvepavimas mane isgelbejo nuo isprotejimo nuo skausmo. Ir zinoma, visada klausytis akuseres, kuri atlieka svarbu vaidmeni gimdymo metu.
Visoms sekmes

visas pamokas pamirsau kai ju reikejo

Oi, apie tai, kaip reikia kvėpuoti per gimdymą labai domėjausi... Žinojau tikrai laabai daug. Pagimdžiau taip ir nepajutusi rimtesnio skausmo... Bet ar čia kuo nors dėtas kvėpavimas - nesu tikra Didžiąją dalį sąrėmių pramiegojau na, o kai reikėjo - kvėpavau kaip išprotėjus, žinojau, kad mano mažyliui labai reikia deguonies ir kaip įmanydama stengiausi jam padėti. Rezultatas 10 balų pagal APGAR.
O dėl to, kad pamiršit viską, kai reikės, tai nesijaudinkit. Akušerė tikrai viską primins, paaiškins, parodys

Pries pirma gimdyma ir kursuose buvau ir namuose pilvu kvepavau, bet.. Saremiu metu, kai tik bandydavau taisyklingai i pilvo sriti ikvepti, tai toooks skausmelis buvo, kad visus saremius "praleidau" sulaikydama kvapa.. Gal kazka ne taip dariau? Va ir dabar galvoju, kaip cia reiks "prakvepuoti"

LABAI TEISINGAI SUPERMAMYTES RASO..... AS IRGI PRIES GIMDYMA BUVAU PRISIKALUSIUSI,PRISIZIURESJUSI,PRISISKAICIUSI...KAIP KVEPUOTI IR T.T..............GIMDYMO METU BANDZIAU TAI IGYVENDINTI.....IR ZINOMA SVARBAIUSIA NEPANIKUOTI, O STENGTIS RAMIAI KVEPUOTI ............... IRLAUKTI STEBUKLO KURIS RUOSIASI ATEITI I PASAULELI...

Nemokejau kvepuot taisyklingai ir nemoku, o vis tiek pagimdziau

Greitu laiku ir mus aplankys stebuklelis pradejau klausineti draugiu del kvepavimo gimdymo metu, viena patare, kita sake klausyti akuseres, nes ji viska paaiskina ir parodo, tik nereikia panikuoti
Sioje temuteje radau patarimu, tad manau nebus problemu

Lankiausi gimdymo kursuose kartu su vyru, suėjus 30 neštumo savaičių. Kai jau iki gimdymo liko mažiau nei 20 dienų, pradėjau vėl visą literatūrą skaityti. Jaudulys daro savo, kuo arčiau gimdymas - tuo labiau jaudiniesi ir pamiršti viską.

Kvėpuoti mus mokino, taip kaip čia rašo mamos. O kvėpuoti taisyklingai labai svarbu, dėl Jūsų kūdikėlio. Sąrėmio metu sulaikius kvėpavimą, sutrinka ir Jūsų mažylio kvėpavimas (O jis oro gauna per virštelėje esantį kraują). Taisyklingas kvėpavimas sumažina skausmą mamai ir pačiam vaikui, nes sąrėmio metu jis yra spaudžiamas gimdos raumenų. O ką jau kalbėti apie pridusimus...
Kaip viena mama čia rašė, spiegimąir klykimą, geriau iškeisti į riaumojimą... Neprisimenu kaip ten akušerė aiškino, bet žemas garsas eina per klubus, todėl tai kažką skatina... Gal kas papildysit Beje spiegimas ir klykimas leistinas tik jau stūmimo metu, kada lieka sunkiausias darbas, tuo metu jau sulaikomas kvėpavimas...

Akušerė tikrai primins, nes kaip matot ir skaičiau ir lankiausi - o jau nepamenu

Stumimo metu kaip tik klykimas neleidziamas. Kai vienu metu jau nepakeliau skausmo, tai atsiklausiau gydytojo, ar galima rekti . Sake dabar gali, bet kai jau busi ant gimdymo stalo, jokiu budu. Ten jau reik susikaupt ir visas jegas atiduoti stumimui.

svarbiausia isvis nenustot kvepuot, kad vaikas deguonies gautu, o tai man kai uzspazmuodavo, tai isitempdavau, oro itraukus, o kad kvepuot apskritai, tai jau tik akusere primindavo

na netrukus ir man teks tas malonumas, butinai kai tik jau turesiu patirties pasidalinsiu

Pamirsau parasyti, kad per antraji gimdyma puikiausiai sekesi kvepuoti, matyt ivaldziau technika O is tikruju tai labai aciu ragnez ir Natukei Skaiciau ju postus apie kvepavima, pabandziau ir man pavyko.

As Semetos kursuose kvepuoti mokinausi vyras taip pat Tik kai reikejo viska pakartoti gimdykloje zinios kazkur dingo uz 20km nuo skausmo
Per saremius kvepuoti taisiklingai man nepavyko, bet per stangas klausiau akuseres kaip kareivis, po gimdymo ji mane ir pagyre ir plysti neteko

Kai gimdžiau pirmąjį tai buvo labai seniai, kaip kvėpuot pradėjo mokinti jau ant gimdymo stalo per pačias stangas ir nieko - pagimdžiau. AQle stumdama galvojau, negalėjot man ankščiau paaiškint kaip ten reikės kvėpuoti, ar dabar laikas mokinti

Mielosios mamytes, gal as cia ne i tema, bet noreciau pasiprasyti patarimu. Mano nestumas eina i pabaiga, bet gimdymo baime tokia didziule nusakyti neimanoma, as nebijau skausmo, bet budas kuriuo vaikelis ateina i si pasauli mane tiesiog paniskai gasdina, visa savo nestuma nieko neveikaiu kaip tik skaiciau specialias akuserines knygas, (tik tam kad galeciau issisukti nuo vaginalinio gimdymo) gyvenu UK, cia deja pasirinkti negalima. Prisigalvodavau ivairiu negalavimu kad tik paskirtu planini cezari, bet deja nieko, tikriausei jau visus imanomus budus ismeginau, meginau save drasinti susipazindama su ivairiauseis gimdymo budais, kvepavimo technikomis, nuskausminamaisiais, ir tt, Niekas nepadeda, esu labai principynga ir uzsispyrus, bijau kad jai gyditojai nereguos taip kaip as noriu paprascaiusei iseisiu is lygonines, matau gimdyma kaip siaubyngai zeminanti ir slykstu dalyka todel patikekit nepabugciau gimdyti viena kur nors laukuose, (geriau jau mirti vienai). Zinau gali nuskambeti beproto savanaudiskai, ir atrodyti kad visiskai negalvoju apie savo maziuka, bet ne tiesa, as myliu savo kudikeli, bet nemanau kad po naturalaus gimdymo sugebesiu i save pazvelgti kaip anksciau.Gal kas jautesi panasei? gal yra kazkokiu budu kaip atsikratyti tos baimes ar nenoro? ar manot kad man geriausei butu kreiptis pas psichologus? nebezinau ko griebtis, zinau kelio atgal nera, bet kad tik nepridaryciau zalos sau ir savo vaikuciui, juk vis dar ieskau budu kaip issisukti nuo gimdymo, kartais pati bijau kad rasiu kazka,padekit prasau.

Nemanau, kad reiktu taip bijoti naturalaus gimdymo, juk tukstanciai moteru pagimdo ir nieko bijant skausmo yra priemoniu jam sumazinti ir pan.
Mes taip pat jau ruosiames stebuklelio atejimui, kamuoja visokios mintys, kas, kaip, ar labai skaudes, bet labiausiai rupinuosi to mazojo stebuklelio sveikatele ir sekmingu atejimu i si pasauli zinoma su profesionaliu gydytoju pagalba

Kudykio gimimas - didelis STEBUKLAS, bent jau mums, nes jo ilgai laukeme ir gimdymas nera jau toks slykstus procesas, tiesiog tai vienas is moters privalumu !!!! pagimdyti gyvybe

Juk nezinai, koks bus gimdymas, tai gali trukti tik kelias valandas ir ant ranku jau supsi maza zmogiuka
Zinoma gali pasikonsultuoti su psichologu, rasite priezasti del ko taip nenori naturalaus gimdymo ir bus tikrai lengviau

SEKMES

as manau, kad normalu yra bijoti gimdymo... Taip pat manau, kad atejus laikui visgi susiimsi i rankas ir viskas baigsis puikiai rasai, kad pats gimdymas tau negrazus, man irgi toks buvo ir MB manau irgi taip atrode... bet jis toks yra kai ji stebi ar isivaizduoji is sono. Pamatysi, kai ateis tas laikas, tikrai viskas dings, tiesiog pamatysi kokie stebuklai su tavim darosi, kaip tavo kunas ruosiasi paleisti i pasauli nauja gyvybe... Gydytojai tau tik pades, patikek, o laukuose tu to viena nepadarysi mano savijauta buvo panasi i taviske (tik cezerio as tuo labiau nenorejau...), bet atejus laikui vis galvodavau kad gimdymas yra mano kaip moters pareiga, jis yra naturalus ir ypatingas procesas. Dziaukis tuo, kas su tavim vyksta, nes tai tik irodo, kokia nepakartojama esi, kai gali suteikti naujam zmogui gyvybe

labai svarbu kvepuoti ismokti as tai visa nestuma praktikavausi ir padejo labai..tikrai!!!manau be to nebuciau iskentejusi

Man tai nelabai išėjo kvėpuoti pagal visas rekomendacijas, kvėpavau greitai greitai...stengdavausi kuo greičiau prisikvėpuoti, nes per sąrėmius užgniauždavo kvapą

o as nelankiau jokiu kursu bet daktare daug padejo ir parode kaip kvepuot nu tu cia ir pasakej.....

Ir aš pamokėlių nelankiau,bet prieš pat gimdymą daktarė pademonstravo, kaip reiktų kvėpuoti

ejau i kursu, zinojau kaip kvepuoti, bet kazkaip visai nesiseke. nu ne iki kvepavimo man tada buvo. tik per pati gimdyma sientiek isejo, nes nebuvo jis skausmingas, o be to gavau duju. nu visai patiko apsvaigusiai but, tai kvepavau

Sąrėmį reikia prakvėpuoti, tada vaikas gauna dėguonies daugiau, nes sąrėmis tai mėšlungis, tai reiškia suspaudžią vaikutį pilvukė, kraujas turi gauti dėguonies ,kuo greičiau ir daugiau gaus tuo bus lengviau ir jums, ir vaikučiui Lėtai įkvėpi ir iškvėpi tol, kol nesibaigs sąrėmis. O per stangas gydytoja pasakys kada ir kaip kvėpuoti. Tarp stangų - greitai kaip šuniukas

Mes irgi su MB laukiam ateinat mazojo stebuklelio, kuo arciau ta svente, tuo daugiau stengiuosi suzinoti. Aciu uz Jusu komentarus Kazkodel paskaicius juos jauciuosi drasiau ir galinti ir pati pagimdyti.