Sveikutes visos,
Jungiuosi prie tu kurios vienos augina savo atžalėles, nes mes mamytes likusios cia taip pat esam vienos, tik galbut finansiskai jauciames stabilesnes. mano vyras dirba uzsienyje. 6-8 savaites dirba norvegijoj, o 1-2 savaites buna cia su mumis.todel daznai jauciuosi begalo vienisa. kartais net nezinau kas geriau- buti visai vienai ar nei pagautai nei paleistai. idomiausia yra tai jog jam gryzus kokia pora dieneliu viskas buna ok, bet poto prasideda trintis ir as jau pradedu galvoti kad jis kuo greiciau isvaziuotu.nezinau ar tokie issiskyrimai stiprina ar ardo musu seima. daznai kyla tokiu minciu jog nepakesciau jo buvimo salia kasdiena. pripratau viskuo rupintis pati. o si rudeni ne tik kad dirbsiu, priziuresiu savo karalaite tai dar ir i vu universiteta sugalvojau istoti.
kvieciu atsiliepti mamytes kuriu vyrai uzsieni.

mano drauge taip panasiai gyvena, tik kad jos vyras praktiskai nuo geguzes iki rugsejo taip pradirba, per ta laikotarpi pora kartu grizta porai savaiciu, bet per rudeni iki pat pavasario ankstyvo buna su seima ir susiranda vietini darbeli

tai ji ir kankinasi per ta laika, liudna viena, bet apsiprato - nes kaip kitaip toj lietuvoj pragyvensi, jei ypac nera nieko savo nei buto.....

o jei taip istisus metus, tai praktiskai tas pats kas viena, nei paleista nei pagauta kaip ir tu sakai atpratai tiesiog but kartu, jis ko gero irgi

ar ilgai taip vyras dirba?

Sveikutės, aš taip pat gyvanašlė Mano vyras taip pat dirba užsienyje, du mėnesius dirba, vieną namie. O paskaičius krioklytes toks jausmas, kad čia mano pačios žodžiai, lygiai taip pat galvoju ir jaučiuosi.

Pries kokiu du metus buciau galejusi prisijungti prie jusu,na mano MB irgi dirbo uzsieni,tik jo nebudavo ilgiau,daznaiusiai po 3men.o viena kart ir 5men buvo isvykes,gryzdavo 2 sav.ir atgal tik per kaledas men pabudavo,na buvau pripratus taip liudna budavo kokia pora sav.kai isvaziuodavo,o paskui vel gerai.Na ir kai ilgiau gryzes pabudavo tai irgi noredavau kad isvaziuotu,tokia trintis pasidarydavo,bet...va dabar jau du metai kai dirba LT ir niekur nevaiuoja,viskas kaip ir gerai,taigi tie isvykimai musu semos nei suartino nei isskyre,nors kartais ir dabar pagalvoju kaip butu gerai kad tu nors savaitelei isvaziuotum kurnors

mes ir gyvenam vienos, apsipratom jau, bet nezinau, ar taip galima gyventi ilgai. Taip kaip ir visos, pripratau gyventi viena, rupintis savo mazaja viena, visi buitiniai rupesciai irgi man. Darbas, namai, darzelis - taip diena is dienos. Pasiilgstam tetuko, o labiausiai mazoji... vis ir kalba, kai gris tetukas, vaziuosim prie juros bunam kartais 2, kartais 3 men, grizta kokiom 3 savaitem ir vel isvyksta. Tas ratas taip ir sukas, tik nezinau, kiek ilgam. Apsiprantam abi su mazyle vienos, o kai grizta tetis, vel ismusa viska is ritmo...

As jau taip gyvenu 2metus. Jis isvaziuoja 3, 4, karta 6men. Grizta menesiui, savaitei ir vel tas pats. Per ta laika susilaukiau sunelio, ji ir auginu viena. Jam greit bus pusantu metuku. Specialiai laukem kol pauges ir stai jau po menesio vaziuojam pas tetuka. Dar nezianu ar ilgam ar su visam.. o gal visi grisim. Bet zinau, kad ilgiau viena negaliu. Taip kaip ir jus sakot buna kak kai grista ta trintis, bet cia tik del to kad jau tusi savo ritma, tvarka ir be to kad rupinies vienu vaiku prisideda dar vienas... BET KAI JAU GYVENSIM KARTU SU VISKUO SUSIGYVENSIM
Sekmes visoms mamytes, laikykites visada jus palaikysiu. Ir dar svarbiauia nekreipkit demesio i kritika, kitu zmoniu nesupratina(kam isleidai savo vyra? koks cia gyvenimas?) Sunku bet visa tai tik del ateities. Ir dar tai didziulis santykiu isbandymas, jei atlaikysit ji, atlaikysit bet ka. Sekmes

as irgi gyvenau viena su vaiku 8 men. sunku su mazu vaikui vienai buvo. tuo labiau turejau pati persikraustyti is vieno buto i kita. taciau kai vyras grizo prasidejo trintis ir galvojau kad vienai nors ir sunku buvo, bet zymiai geriau . dabar jau jis beveik 2 men namie, tai po biskiuka apsislifuojame, bet vistiek dar nervina

man irgi turbut reik jungtis prie jusu ,dabar ,o MB ne lietuvis,kaip ir pradedu apsiprasti viena,o kaip bus toliau laikas parodys ,manau,kad prie visko priprantama,nors ir kaip liudna

Sveikutes, mano situacija panasi, bet ir kiek skirtinga. Gyvenam atskirai nuo rugsejo. Metus buvom kartu LT, o pries tai 1,5 metu atskirai. Susimatydavom kas 3men.: tai jis, tai as nuvaziuodavom. Dabar situacija tokia, kad jis spaudzia vaziuoti kartu, mesti darba (kuris nors ir nelabai patinka, bet nera prastas), vaikui darzeli (priesmokykline grupe), isnuomoti musu buta ir gyventi is jo vieno algos. Finansiskai butu ne pasaka, bet pragyvenimui uztektu, o motyvas toks, kad butume kartu (kadangi buvo santykiu krize, po kurios susitaikem, tai sio issiskyrimo musu seima gali neatlaikyti). Kontraktas yra metams, su galimybe pratesti max iki 2 metu. Paskui jis turi planu surasti kita darba uzsienyje. Kalbos mes su dukra nemokam, bet ji galetu lankyti lietuviu darzeli. Lyg ir pasirasiau, bet vis svarstau: ar verta. Nezinau, ar noriu gyventi svetimoje salyje visa laika, bet tokio gyvenimo, koks buvo pries metus, kai gyvenom atskirai "nei pakarta, nei paleista", nenoriu. Pragyvenimui uztekdavo ir cia, bet reikejo skaiciuoti, o pramogom buvo mazoka. Galimybe pailseti nuo darbo, ismokti kalba ar gyveminas atskirai?

jei jau cia parasei vadinasi abejoji ir stipriai
kas tie metai> jie prabegs greit ir bus vel tas pats nei pakarta nei paleista
ir koks dar gali buti spadimas...nu nebent ten puikiai uzdirbs ir uzsidirbs tiek akd grizus butu galima namus pasistatyt arba bent jau minimaliai buiti apsivarkyt
o kad sedetr svetimoj saly be darbo ir be draugu ir giminiu
nu ne..sunku butu...ir tai seimos tikrai neisgelbes


Papildyta:

kai leliukas gims neturesi kada liudeti

Ar galima man jungtis prie jusu?
Musu situacija kiek kitokia nei daugelio jusu. Esu nutekejus i Vokietija, turiu mylinti vyra, gera vaiku teva, bet be gimtines, be savo tevu negaliu gyventi. Todel jau kelinti metai gyvenu pusmeti cia ir pusmeti su SB Mane cia laiko tevu pablogejusi sveikata, nebaigti mokslai, prisiminimai O ir darbeliu yra siokiu tokiu neuzbaigtu. Vyras dirba Vokietijoj, jo ten gimtine, sava salis, paliki visko negali, o ir butu neprotinga.
Pati gyvenu su lagaminu, keli menesiukai cia, keli ten ir vel parskrendu atgal. Vyras tokiam gyvenimo budui nepiestaravo, zino kad man be savuju labai sunku. Manau daugelis gal nesupras manes Bet ir man buna labai ilgu, ypac kai pavargstu nuo mazosios bemiegiu naktu, vyresnelio kaprizu, bet man ta salis svetima. Joje daug geriau nei cia, bet ji man salta, uz zmoniu sypsenu matau nora kuo greiciau uzsisklesti, atsikratyti tavim. Nors ilgiau cia pabuvus pasiilgstu to pedantiskumo toje salyje Manau gal po kiek laiko apsiprasiu su ta mintim, kad man reikia ten gyventi, bet kol kas negaliu palikti savu namu
Ar priimsit?

jungiuosi ir as prie jusu, nes siuo metu jau trecia savaite kaip gyvanasliauju, o gyvansliausiu iki kaledu...
maniskis karys, karta metuose issiuncia ji i mokymus.
Likau su dviem dukrytem...sunkiausia kai mazes serga, kai viena reikejo vezti i ligonine, o kita plaikti namie miegancia...
o dabar ir pati susirgau...
sunkiausia tokiais momentais.

O kur jus Vokietijoj gyvenat?! Mes NRW... sakau, gal netoli viena kitos, tai butu faina...

Sveikos mamytes!As taip pat noriu prisijunkti prie jusu .As irgi vyro laukiu kas menesi gryztant.Iki jam gryztant kaskart likus savaitei taip prailgsta tos dienos...jums taip ?

Sveikos, likimo seses,

As irgi taip gyvenu nuo siu metu pradzios, t.y., jau 10menuo, kai vyras ivyko i ilgalaikia komandiruote, atidarineja atstovybe Rumunijoj... 3sav. mano mylimasis ten, savaite cia, ir taip tesiasi... Tiesa, po pirmu 3sav... jis man pasipirso, o po 4men. prisiekem prie altoriaus, kai laime lydes, ar vargas suspaus, kai sveikata tvers, ar ligos suims... Ir netiketai, vos praejus 1men., po vestuviu, pastojau... Ir nusprendziau, kad uzteks, gana buti atskirai... Nes jau pati jauciu, kaip tolstu as nuo jo, nors jam tai suveike atvirksciai, dabar nuolat girdziu meiles prisipazinimus ir meilius zodelius ir pan., bet man geriau maziau romantikos, bet tureti vyra salia... Be to, dabar kai pastojau, tikrai nenoriu buti vienisa mama ir per skype rodyti musu vaika ir pasakoti, ko jis ismoko ir pan. Todel, jei viskas gerai, po savaites ir as isvaziuosiu i Rumunija, i Bukaresta... Apie tai, ka ten veiksiu, dar daug negalvoju, labai noriu pailseti nuo darbu maratono, noriu laiko sau, sportui, vyrui ir aisku, busimam kudikiui... Tik dar nenusprendem, kur gimdyti. Nuvaziuosiu, apsiziuresiu vietines privacias klinikas ir nuspresiu, ar noriu ten ar geriau grizti cia...
Taigi, visoms siulau, jei yra galimybe, vaziuoti kartu, nes buvimas atskirai, tikrai nesuartina, tai tik saviapgaule, pati tai patyriau...

Tu teisi Ramone,as tau linkiu didziausios sekmes
As taippat pernai sakiau vyrui :viskas nebegaliu arba kartu arba skiriames ir isvykau I Svedija.bet pabuvau puse metu,vaikui labai sunku,i darzeli nenori -nesupranta kalbos ir seip plyso sirdis man norisi i Lietuva,ir gryzom.Dabar su tuo apsipratom,.Kazkaip varau blogas mintis mokydamasi.

Stai dar viena tokia tema atradau (kita yra "kertele sielai"), bet ir sita kazko apmirusi

nera seimoj viskas gerai as manau jei vienas is dvieju isvyksta,tu tolsti nuo jo jei lauki kada isvyks,beje mano vyras tik i savaite 2paras nebuna,situ paru as ir pasilgstu

Sveikos visos, tikiuos labai nesupyksit jei cia parasysiu. As kazkaip visa gyvenima audziau minti, kad butu gerai taip gyvent - nei kartu, nei atskirai. Pvz. ziemas leisti vienam kraste kur silta, o vasaras cia, Lietuvoj. Seniau, kai jaunesne buvau, buciau be didelio galvojimo persikelus pas saviski, o dabar, kuo toliau tuo labiau pradedu jaust ypatinga rysi su Lietuva (vistiek niekur kitur nebusi toks savas kaip cia). O be to, man reikia nemazai asmenines erdves, ir as tikrai nepriestarauciau jei su mylimuoju nesitrinciau kartu kiekviena diena...nezinau, ar cia nebrandus mastymas ar kas, tiesiog jauciu, kad metams begant toks gyvenimo modelis man butu priimtinesnis...
Uzklydusi i jusu tema tikejausi rasti tokio sekmingo gyvenimo pavyzdziu...

mano vyras ne visa laika vazineja, buna isvaziuoja dviem menesiam tada 1 men namie buna. O buna tarpai kai ir lietuvij darbelio ieskosi. Siaip tai ir man pradzioj buvo, kad grizta pora dienu viskas gerai o po to jau norisi ji atgal issiust

Bet kazkaip kai neisvaziuoja, per koki menesi apsiprantu kad vel kartu gyvenam ir viskas gerai buna

siaip sunkiausia visada atsisveikint, po to mazdaug per 1-2 savaites apsiprantu, kad viena, be jo busiu... bet visada laukiu griztant, nes man jis didele parama gyvenime... labai kruopštus, atidus, stengiasi padet visur, ir taip nuo tada kai jau lauktis emiau (dabar musus mazajai 1 metukai suejo), iki dabar vis dar lepina ir sokineja aplink

Aisku mes nesam kartu daug metu - 2 tiktai(labai greit pastojau nuo santykiu pradzios), tai gal dar vis ta medu kopinejam

Norisi visoms palinketi, kad grizus vyrui nebutu prieštaringų minčių, kad aiškiai jaustumėt - tai tas vienintelis, kuris padaro mane laiminga

Sveikos merginos, jungiuosi ir as prie jusu, mano vyras jau 2metai kaip taip dirba uzsienyje 3men ten, 3cia, bet kiekviena karta kai reikia ji isleist man plysta is skausmo sirdis, be jo jauciuosi tokia nesavarankiska ir visko bijanti Pastoviai apima depresija kai jo nera salia, miegas tarsi nemiegas, vis pasoku is miegu aisku kai buna lt buna ir apsipykstam, nes abu karstakosiai esam, bet greit ir susitaikom.kai pagalvoji koks tas gyvenimas, kad su mylimu zmogum kad ir porai men tenka issiskirt pasidaro nebemiela niekas. Sako ne piniguose laime, bet kodel tada zmonem tenka isvaziuot is savo salies ir dirbt kazkur toli nuo namu.
Sedziu ir verkiu db, nes ka tik isleidau savo brangiausia zmogu aisku praeis savaite, kazkiek apsiprasiu, bet siuo metu mano sirdis kraujuoja is skausmo, nesugebejau susivaldyti ir pravirkau prie vyro akiu, zinau jam sunku ir, toks issiskyrimas, nors ir porai men, bet kai jo nera salia tas laikas tarsi stovi vietoje

kiek jums metų? nenoriu įžeist, bet, skambės banaliai...bet. pašokt iš miegų, neturėt ką veikt, laikas stovi vietoj. ar tai nekvepia vėl tai, kad mes negyvename savo gyvenimo, nesame asmenybės, o tik priedas, atgyjantis kai šalia yra vyras. juk kažkaip gyvenot be vyro, ir dar tieeeek metų....kažką veikėt domėjotės. turit draugių, giminių, veiklos, vaiką, pirmyn.

čia nenoriu sumenkinti psichologinio būtinumo ŠEIMAI būt kartu. bet įsivaizduokim, kiek vyrų taip virkautų -- vadinas, jie sveikesni už mus visom prasmėm??
atraskit su vyru bendravimo būdus ir pirmyn, jau tik nereik merdėti...ką dar galima patarti optimistiškiau?

Siaip yra panasi tema,kur mamytes diskutuoja,apie tai kaip joms sekasi gyvent,kol tetukai dirba uzsienyje,tema cia http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=570950

Sveikos ir vėl. mano vyras paskutiniu metu važinėja tokiu tempu kad vos spėju suktis... 2 mėn užsienyje, 1 sav lietuvoj, ir pan. Jau žinot apsipratau viena suktis savam rate - darbas, mokslai, vaiko darželis, namai. Aisku gyvenu su jo evais, labai daug jo mama padeda ir valgyt padaro ir namu didžiąją dalį sutvarko.

Svarbiausia žinot dėl kokio tikslo taip važinėja ir stengtis tą tikslą pasiekt - mūsų tikslas savi namai ir tada vestuvės (nes oho kokių vestuvių norim ), dabar kai griš, sakė jau labai pavargęs nuo tokio tempo, tai bus apir 3 savaites lietuvoj, todėl vieną savaitę skirsim atostogoms egipte ar kur kitur.

Visoms linkiu stiprybės, pasitikėt savo vyrais kiek tik įmanoma, nes iš tiesų dirbam visi kartu - mes likusios lietuvoj, o jie ten už jūrų...

Nagi, ar dar yra vienišaujančių mamyčių?

Yra yra, maniskis visdar vazineja,dabar pradejoi prancuzija vaziuot, tai isvis nervuojuos, tiek kilometru su masina vaziuoja, bijau kadavarijos nepadarytui, o dar kaip tycia ziema dabar...

Mes su vaikiu dar tik trečią savaitę vienišaujam, o atrodo kad nežinia kiek laiko... Prastai jaučiuos ir niekaip neapsiprantu.

Nieko priprasit, pirma karta visada sunku, o veliau net nepajusit kaip laikas, bega, tik susirast reikia veiklos saukaduzimta visada butum ir nereiktu sedet ir galvot kad vyro nera

Taigi va... Gerai, kad sesija dabar, tai vis kažkaip, niekada netikėjau, kad džiaugsiuos sesija O šiaip, mažis sunkiai pergyvena, dėl to, kad tėčio nėra, tai sunkiausia

Sveikos, mes irgi vieni su suneliu gyvenam. tetis anglijoj jau ketvirtas menuo. Pasiilgau baisiai, o sunus jau ir pamirso tikriausiai teveli. Na nuotraukoj parodo kur tetis, bet tai jam nieko nereiskia tikriausiai dar. Kai isvaziavo buvo desim menesiu mazyliui dabr jau virs metuku. Pavasario pradzioj turetu gryzti trumpam, tai bijau kad sunus tecio nebepripazins pora dieneliu tai tikrai

Labai sunku tiem, kas vaziuoja i anglija/airija, nes jie vaziuoja pusei metu. Tada tikrai, gaunasi kad vaikas tecio neprisimena, ir apskritai sunku seima "stabilioj padety" islaikyt - suprantat apie ka as
Mano vyras vazineja menesiui ar dviem, i svedija arba i prancuzija, tada manau visai kas kita.

Uzjauciu jus labai, laikykites abu - teciui ypac kantrybes reikia

Sveikutės,

Jungiuosi ir aš prie jūsų.
MB išvykęs dar tik mėnesį laiko, o vis nerandu vietos - sunku man be jo. O pasimatysim tik balandžio 18 - žadam aplankyt jį su vaikais.
Maniškis pirmą kartą išvyko į užsienį, tikiuosi, kad ir paskutinį. Bandau prisigalvoti visokios veiklos, kad tik depresija nepultų, bet kartais vis tiek rankos nusvyra, norisi rėkti... O iki balandžio 18 dar taip toli...
Kaipgi jūs ištveriat?

Su laiku apsiprasi pirmas mėnuo ir man sunkiausias buvo. Maniškis grįš kovo pabaigoj, po trijų su puse mėnesio nebuvimo, pabus porą savaičių ir vėl atgal... Reik kabintis į gyvenimą kažkaip tad aukščiau nosį. Aš asmeniškai, aplankau drauges daug dažniau, nei kad anksčiau, su mažium prisigalvojam visokių kelionių po aplininius Vilniaus rajonus kai tik oras geras būna

O aš tai turbūt neapsiprasiu ir po dviejų, ir po trijų mėnesių. Tikiuosi, kad maniškis daugiau nebevažiuos. Kaip nors sulauksim to balandžio. Veiklos tai aš daug turiu, bet vis tiek liūdnos mintys lenda nuolatos į galvą. Kai kurie aplinkiniai tai palaiko morališkai, o nesupratingi dar labiau žlugdo. Pavyzdžiui, paskambino močiutė ir pradėjo man verkti "susiras kitą, iširs šeima". Susinervinau, teko pameluoti, kad vairuoju ir negaliu kalbėti. Geriau jau tada iš viso neskambintų...
Bendraujam su vyru tik per Skype. Viskas būtų gerai, jeigu galėtume ramiai pasišnekėti. Bet pas mane nuolatos vaikai lipa ant galvos. Jis irgi nuolatos būna ne vienas - kambaryje gyvena dviese. Labai trūksta tų nuoširdžių pašnekesių...

Ir aš taip jaučiausi, ir puikiai suprantu tave bet nusigludins po truputį tas keistas jausmas, kad esat kartu ir tuo pačiu atskirai. Pastebėjau vieną dalyką, kad svarbiausia palaikyt vienas kitą, o nesakyt - kaip man sunku be tavęs gyvent, kaip man spaudžia širdį ir panašiai. Nuo to tik dar labiau ilgesys sustiprės. Geriau tvirtai vienas kitam sakyt, kad mylit, kad viskas gerai, kad tai laikina ir kad jau nedaug liko iki susitikimo stiprybės

Ačiū, TutėFrutė Truputį lengviau, kai kažkas supranta ir paguodžia.
Kaip būtų šaunu, kad vyras galėtų kokiam savaitgaliui parlėkti. Žiūrinėjam Ryanair.com bilietų, bet nieko gero nerandam Ar jau nebebūna akcijų?

Nėr už ką jo, ir mes ieškom. Reikia dažniau check'inti, ir galima rast pigiau

Sveiki
Ir as noreciau pasisakyti sitoje temoje
Mano vyras irgi dirba uzsienyje, jau 8 men ten buvo, buvo atvazeves, paatostogavo 3 sav ir vel grizo.Esu labai pries tokias keliones, tikuosi, kad po metu grazins skolas ir liks cia i Lietuva.tegul minimuma uzdirba, bet buna su manim ir vaiku.Vaikui tevas yra reikalingas, abu tevai. taigi tokia mano nuomuone. ne pinigai laime, laime darni seima

Na, visos mes norėtume, kad vyras visada būtų šalia. Deja, dabartinė situacija to neleidžia. Aš taip pat tikiuosi, kad mano vyras atidirbs skolas ir daugiau nebevažiuos. Man irgi jo labai trūksta, kartais net atrodo, kad grimztu į depresiją. Reiktų susigalvoti kažkokios įdomios veiklos, kažkuo užsiimti, bet nesugalvoju nieko
Gal turit kokių pasiūlymų?

taigi veiklos daug, tik laiko reikia
dekupazas, piesimas, kalbu mokymasis, knygu skaitymas.
o jei vaikiukas yra tai ogo kiek nuveikti galima.
As tai viena su vaiku lieku, tai darbas, vaikas, namai.laikas greitai bega, bet labai pavargstu viena,aisku padeda mama vaika priziureti, bet vistiek lakstyti turi visur, butu vyras butu kitaip

Sveikutės,

Visos pradingusios, gal jau vyrai sugrįžo? Maniškis tai praeitą savaitę buvo man staigmeną padaręs - nieko nepranešęs įžengė pro duris. Vos nenukritau, bet tiek laimės buvo ir man, ir vaikams. Tik sekmadienį, kai reikėjo išleisti, buvo dar liūdniau, negu pirmąjį kartą. Ypač mažasis panikavo. Vežėm į oro uostą, tai sakau mažajam, kad rengtųsi greičiau, nes tetis pavėluos į lėktuvą, o jis specialiai tempia gumą, sako tegu ir pavėluoja, tegu skrenda lėktuvas be tečio. Dabar vis klausia, kodėl jam reikėjo vėl išskristi. O pradžioje, kai dar tik vyras išvažiavo į Angliją, tai vyresnėlė labiau jo ilgėjosi. Dabar atrodo, kad vyresnėlė jau susitaikė su tuo, o mažasis tik dabar suvokė, kad tetis toli ir ilgam.
Bet dabar jau gyvenam ta mintimi, kad balandžio 18 skrendam pas jį. Ruošiamės tašes ir lagaminus.

Beje, gal kurios nors vyras tvarkėsi užsienyje popierius dėl vaiko pinigų? Kažkokia kvaila situacija pas mus dabar - Lietuvoj neduoda, nes vyras užsienyje turi tvarkytis. O vyrui su kalba sunku, tai jam problematiška. Visus popierius susijusius su darbu padėjo darbdavys sutvarkyti. Nu neprašysi gi jo, kad ir dėl pašalpų popierius sutvarkytų

Anglijoj yra daug lietuvisku istaigu kurios padeda susitvarkyti dokumentus, (ypac Londone) pasalpas. Taciau tai mokoma Bet kiek as zinau tam kad juos tvarkytis vaikai turi gyventi toje salyje...(daugiau kaip 6menesius) nebent yra kazkokia parama tokiam atvejui kaip jusu, jei vaikai LT o vyras uk...

sveikos
prisistatau - mano vyras gyvena Olandijoj, as su sunum is pirmos santuokos ir dukra is antros - Lietuvoj.

Del vaiko pinigu... Tevas vaikui iki 18m gali gauti socialine ismoka ten bent olandijoj tai reik is civilines metrikacijos gim liud israso A forma ir pazymos is soc skyriaus kad negauna soc pasalpu vaikas LT, ta pazyma reik isverst ir patvirtint notariskai, o israso nereik verst.

Sveikutės,

Domėjomės ir mes dėl tų pašalpų Londone. Pasirodo labai daug popierizmo, reikia irgi kažkokius vertimus daryti. Nusprendėm, nieko nedaryti, nes, kol viską susitvarkysim, tai ir vyras grįš į Lietuvą.

O aš su vaikais jau ruošiuosi į kelionę - pirmadienį išskrendam į Londoną dešimčiai dienų. Jeigu matysit lėktuvą, pamojuokit

As nevienisauju, bet mano pussesere taip gyveno ir ganetinai ilgai. Galiu paskyti, kad jai tai ypac sunkus laikas buvo, daug asaru, daug skausmo, daug pykciu. finale atsalo ju santykiai ir ji itardama kad gali buti kita isskrido pas vyra. Sake kad jei jau taip tai ji turi zinoti kad viska padare del savo seimos. Pradzioj vyras suglumes buvo, bet santykiai pagerejo, susitaike ir gyvena dabar laimingai visi kartu. Buvo ir cia bande kurtis, darbus susirado, bet po keliu metu vel iskrido i Anglija. Vaziavo jau visa seima kartu, sake daugiau tikrai negyvens atskirai.
Visoms gyvenancioms vienoms ir tik retsykiais turincioms vyrus linkiu stiprybes, man sunku kai kelioms dienoms isvaziuoja, o jei taip ilga laika

Neringa17, imanoma sutvarkyti visus popierius, yra firmeliu kurios padeda sutvarkyti dokumentus, aisku kazkiek kainuoja, bet daug greiciau buna ir maziau pasimetimo

Norėčiau ir aš prisijungti prie laukiančių, bet esu nustebus, kad veiksmas čia vyksta labai lėtai Maniškis išvyko prieš 2 mėn, grįš spalio 20 Taip norėtųsi rasti bendraminčių ir kartu stumti laiką

sveikos siandien siandien islydejau vyra i anglija isvaziavo dirbt... likau viena nestuke su dukryte.. labai sopa sirdi ,asaru pakalne.... labai sunku ,bet manau su laiku bus lengviau...

viskas zodis i zodi kaip as...bet tik vienas skirtumas, kad jis po vasaros isvaziavo ir as pasijutau pirmasis...terminas 2012. 05 pabaiga. Lb blogai jauciuosi - kai kai reikia paramos ir silumos, ir supratimo-tenka viskas vienai, o kur dar buitis, darbas...nz kaip toliau...

Papildyta:


lb gerai suprantu tave -ta pati jauciu ,kai isvaziuoja...
Papildyta:

tu mano issigelbejimas-as irgi gal i asm zinute, daugiau pabendrauti.

Sveikos as panasaus likimo kaip ir jus, gyvenu vis laukdama kas menesi gryztancio vyro,butu smagu pabendrauti su jumis

mazai ziuriu mamyciu "laikinai" likusiu be vyru