Neramūs pirmieji nėštumo mėnesiai nežadėjo nieko gero: tepliojimas, skausmai, kraujavimas... Aplankiau didelę dalį Kauno ligoninių ir po 12 savaitės lengviau atsipūčiau :"mes dviese". Iki 2001 metų balandžio 15 dienos Šv. Velykų ryto..
Lygiai septintą valandą ryto pabudau pajutusi kažką keisto. Kažkas sunkėsi iš manęs, tik negalėjau suprasti kas. Gal tai mano kulverstukas mamą žadina šventei spyriu į šlapimo pūslę? O gal vaisiaus vandenys, bet dar mėnuo iki gimdymo?! Pašokau iš lovos, tačiau tai nesibaigė. Kelią į tualetą lydėjo šlapi pėdsakai. Bandžiau analizuoti kas tai, kol nenuginčijamai pripažinau sau, jog prasidėjo gimdymas. Išsigandusi negalėjau net surinkti telefono numerio. Kaip pasimetusi mergaitė pirmiausiai paskambinau mamai. Ši, žinoma, taip pat buvo šoke. Tuomet paskambinau savo gydytojai, turėjusiai priimti gimdymą ir savo nuostabai išgirdau, jog jei neskauda, paskambinčiau po valandos. Pasimečiau, knygose rašoma, kad nubėgus vaisiaus vandenims net nesant gimdymo veiklos reikia važiuoti į ligoninę, bet juk ji gydytoja. Paskambinau po valandos, vėl atsakymas tas pats. Dar po valandos paskambinus gydytoja man pasiūlė po valandos, t.y. 10.00val. susitikti gimdymo namuose. Praėjus keliolikai minučių staiga suspaudė pilvo apačią, po 10 minučių vėl, po 5 minučių dar kartą. Nebėra kada laukti sutarto laiko! Mama po mano skambučio jau buvo pas mane ir dabar kvietė taxi. Vargšas taxi vairuotojas žiūrėjo į mane iš siaubo paklaikusiomis akimis ir prašė: "ponia, tik negimdykit čia, aš nemoku!"
Gimdymo namai užrakinti, atidariusi duris akušerė su piekaištu pasiteiravo kas man yra. Išgirdusi, kad gimdau įsileido. Aš, kaip pareiginga gimdyvė kaip litaniją išklojau esamą padėtį: "nėštumas 36 savaitės, prieš savaitę kaklelio atsidarymas buvo 2 centimetrai, vandenys nubėgo prieš dvi valandas, sąrėmiai kas 5 minutės". Tačiau atsakymas buvo griežtas: "lipk greičiau, manęs kita laukia". Aš paklusniai lipau ant "svajonių lėktuvo" ir vėl šlapiai pažymėjau grindis. Apžiūros metu akušerė paklausė, ar aš žinau, kad pas mane gimdos kaklelio anomalija. Kadangi lankiausi pas vieną ginekologę, žinojau kad nieko panašaus nėra, taigi taip jai ir pasakiau. Ji tik keistai šyptelėjo, bet staiga perbalo ir išlemeno:"pulsuoja!". Ką tai reiškia aš puikiai supratau, iškrito virkštė! Medikė klykavo padrikus žodžius: pulsuoja, dūsta, greitai.. Prijungus aparatą vaisiaus tonų nebesigirdėjo. Besirąžydamas gydytojas įėjo per duris, bet akušerė nebegalėjo paaiškinti situacijos. Mano mama šaukė, kad darytų sekciją, tačiau per daug pasimetęs personalas nesugebėjo suorganizuoti tansportavimo į operacinę. Atvykti anksčiau ir pasiruošti priimti mano gimdymo nusprendusi mano gydytoja ginekologė papuolė į visišką chaosą, bet sugebėjo blaiviai mąstyti. Staiga aš atsidūriau operacinėje ir pabudau intensyvaus sekimo palatoje.. O mano pilvelio gyventojas? Kur? Gimė berniukas, mažiukas neišnešiotukas 2430g., 45cm. ūgio žvirbliukas. Nors po gimimo jam dar teko daug iškęsti, bet jis stipriai kabinosi į gyvenimą ir nepaliko manęs.
. Ta diena gime 20 mazyliu! Dabar abi laimingos ! Gimdyti visai nebijojau. 
Nelabai tave svetingai sutiko tuose gimdymo namuose, 
Na bet visa tai jau praeitis. Stiprybes ir sveikatytes jums 
sveikas ir mamytei viskas ok 
grazi ir graudi istorija,gerai,kad ilgai nelaukete 
o mano dukrai dave varda vyras kai jau buvau 5men nestume mes jau jautem kad bus mergyte...tai va pavadinom-Orinta
Veliau kreipiausi i sios ligonines valdzia,del sio ivykio ir si daktare gavo griesta papeikima 
. Tik smagu, kad sugebėjo sūnelį atgaivinti, juk gimė gilioje hipoksijoje (t.y. pridusęs). Ir įvertinimas pagal skalę tik 0, po 5min. 3, o prieš išvežant į Kauno klinikų vaikų reanimaciją kraujo perpylimui - 6balai. Ačiū Dievuliui, jog angeliukas su manimi. Sveikas ir stiprus. 
ir vėl pasiilgau. O gal pavyks ir šį mėnesį 