Vaikystėje aš buvau pati pasimetus, nors nesu tikra ar tai būtų galima vadinti pasimetimu (nebent tėčio atžvilgiu) O istorija tokia: tėčiui buvo išeiginė, mama dirbo, taigi tėtis mane su savimi pasiėmė į garažus, taisyt mašiną (man buvo kokie 5metai). Pas tėtį atėjo draugas ir jį nusivedė į savo garažą pasišnekėt ar kažko pan., o man liepė likt mašinoj ir niekur neit. Aš vaikas paklusnus niekur ir nėjau (iš pradžių), bet kai pralaukiau tėčio gerą valandą ir jis negrįžo išsigandau, kad jis grįžo namo (aplamai man vaikystėje buvo tokia fobija, kad "mane mes" ir paliks vieną kur nors) mane pamiršęs ir nusprendžiau eit pas mama į darbą ( ji nuo tos vietos už gerų 200 metrų dirbo). Išėjau, ėjau pro garažus ( stebiuosi kaip nepasiklydau tarp visų tų garažų...), perėjau kelią, kuriame vyksta intensyvus judėjimas, perėjau turgų, dar truputį paėjau ir priėjau mamos darbą. Ji nustebo mane išvydus, klausinėjo ką aš čia veikiu ir pan. Po kokio pusvalandžio ar valandos pas mamą visas persigandęs atlekia tėtis ir pasakoja, kad aš kažkur dingau (tais laikais nebuvo telefonų, tik laidiniai, todėl jam niekas nepranešė kur aš...) gerai, kad rado mamos darbe, o tai nežinia kur būčiau nuklydus mieste...

Zinau ir as ta jausma Kai buvo mazas sunus,ejom pasivaikscioti pro nama toky nediduka,jis man ir sako as eisiu is vienos puses tu is kitos eik,as ziopla ir leidau jam,kol apejau,kaip i vandeny mano vaikas dingo.Pamenu irgi pries akis visas gyvenimas prasisuko,prisigalvojau visko,apibegiojau aplink visus namus,kol pamaciau prie kito nao stovinty prie didelio suns tada dar karta patyriau soka,kol ramiai,kad neisgasdint vaiko priejau ir nusivedizu vaika i sona.
o dar mums buvo toks mano akim baisus nutikimas,nors dabar ta juokas ima Viesbuty ejau i balkona,kazkip vyras is paskos,o sunus isbego laikrodzio paiimt is baseino,durys tokios uzsitrenkiancios ten,tai kai tik tas trinktelejo durim,mano maze dukryte 2m,tik sast ir uzdare balkono duris ir rankena pasuko Nu,ka panika apeme nereali,kazkaip apie save dzin,galvoju vistiek kazkaip iseisim,tik va jeigu dukryte kazka sugalvos negero nuveikti,sunus gryzes girdim baladoja bijojau,kad isigas vaikis kur tevai dingo,bet jis saunuolis nepasimete, nuejo i registratura ir paprase atsarginio rakto o dukryte svarbiausia atsisedo ir zaidzia rami,mes jai bandom rodyt,kad pasuk rankena,ji tik paziurejo ir toliau zaidzia sau

nu jo, kai kurios istorijos tikrai pasiurpino, kitos linksmesnes. mano sunelis, kai buvo kokiu 1,5 - 2m. ir daznas megejas buvo paklydinet po parduotuves o ka, vezime, tai neidomu sedet. pamenu karta drabuziu parduotuvej vaikstom abu, as i kazkoki ruba uzsiziurejau, atsisuku - vaiko nebera.. pradedu visur lakstyt, o pardaveja sako: ne jusu cia vaikas?

Na, mes mūsų mažojo nėra pamętęs ir tikiuosi, kad taip neatsitiks

mane buvo pamirse..tevai liepe broliui su sese paimti,tie galvojo gad tevai paims..nakti praleidau pas aukle namie..bet dar dabar prisimenu skausma ir liudesi isrdelei kai sedziu ant laiptu jau temsta,o manes niekam nereikia...patikeit liko dar sei dienai..
todel visada pasiemu vaika jai pazadu kad grysiu toke ir toke valanda.jai liko pas mucia pasibuti ir pazadu kad atvaziuosiu ir neliks nakvoti,tai taip ir padarau,kad ir kaip neimanoma tai butu..

o pamesti vaika bijau ziaurei,dar labiau bijau kad jo nepavogtu.gyvenam ne lt ir kai ejom nuomotis savo pirmo namo uzturejau toki dziaugsma kad dar ir danar smegenis nesuvoke..
agentura maza,vos telpa du stalai kedes ir aisku as su vezimu,suneliui buvo 1,5 metuku.vasara+32 karscio basas ir tik su pampiu stovi mazius po kondicionierium,as ji snekinu,sukuoju dregnus plaukelius ir laukiu dokumentu,ieina dvi cigones prasyti pinigu,darbuotojas pasako kad neduos ir toliau viskas vyksta zaibo greiciu..viena pradeda mosikuotis rankom kita ciumpa mano vaika ir per duris.reakcija buvo zaibiska,darbuotojas soko per stala as ciupau sunui uz kojos..riksmai siaubingi.aciu dievui vaikas mano gleby,isplestas cigonmei is ranku tarpduri,man sokas as be zodziu,agenturos darbuotojas be zodziu visas tirta..cigones dingo kaip dumas nespejom net pamatyti kur..galejau netekti vaiko.siaubas apima pagalvojus...

Nugi siaubas. Dar ir taip buna.. Aciu Dievui laimingai baigesi.

buna..po sei dienai prisiminus nugara pagaugais nueina.situo klausimu as paranojike,turiu vaika matyti visada.

buvo ir tikrai linksma istorija namie nutikus,as dar buvau su antru,o suneliui jau trys metukai,tai savaitgali man vyras dave pamiegoti.susnus atsikele 6 ryto ir mus zadina,tetis kaip prisizadejas sako tu miegok as atsikelsiu.na gerai galvoju,pailsesiu..atsikeliu 11 nuo to kad namie laaabai tylu,itartina nulipu i apacia tetis miega sau isiziojas ant sofutes,as ji pajudinu ir klausiu kur vaikas???pradzioj ziuri nesusiprates ko as cia nusisneku,tada pradeda saukti vaika vardu,soka nuo sofois kulkos greiciu ir lekia po namus,mane istiko sokas nes vaikas atsirakina duris pats nors raktus slepiam visada.tada jau as visa panikoi verciu viska is eiles,ir ka svarbiause tiek abu saukem vaika balsu o namie tylu net spengia.tetukas turbut tikrai daugiau zilu plauku uzturejo o as is siaubo jau verkiau..pasirodo isai uzlipo atgal i savo lova bet atsigule gale kojyciuir taip susirange kad nesimato jo nes lova tai dviaukste,toki ir radom mieganti..oi sriubciojau,tevui ir po keliu geru puodeliu kavos rankos drebejo.daugiau nemiega kai lieka su vaiku

mums dar neteko tokiodžiaugsmo patirti... ir tikiuosi neteks Nors su vaikais gi visko būna, ypač kai labai smalsūs ir nori daug kur dalyvauti reikia budrumo neprarasti

Malonumas pamesti vaika , nemenkas . Turiu vaika kuris itin aktyvus prekybos centruose, parduotuvese jauciasi geriau nei namie. O toks Vilniaus akropolis jam kaip zaidimu aikstele . Paminesim kad vaikui buvo 4,5 metai .
Karta nuvaziavom i akropoli pirkt transformerio, prizadejau iki pajuodavimo . Buvau 7 men. , jauciausi pakankamai sunkiai, bet pazadas yra pazadas. Nusipirkom, dar su pardaveja pasnekejom, vaika pakalbino, paklause ar dabar picos eis valgyt ( nors as apie tai nieko nesnekejau) ir isejom is parduotuves. Uzejau i mada vaikams, minutei tikrai nedaugiau tik zvigterejau i kainas sliauztu, net nelieciau nieko. Iseinu, o mano vaiko ner . Pastovejau apsidairiau, ner. I Kotryna, gal zaislus ziuri, ner. I Limpopo, ner. Prie Euroopos, ner. Stoviu prie fontaniuko, gal kazkur cia, gal pamatys, ner. 5 min. pastovejau, galvoju jei neatejo vadinas jo sitoj pusej gal jau ir nera. Gal prie kinieciu zuvyciu, ner. Gal iki Kikos nuejo, bet mastau kad as su savo pilvu pirmyn ir atgal nebenueisiu, ir vos judedama sugaisiu brangu laika reik ieskot cia. Dar praeidama zvilterejau i koridorius ar nesimato vaiko, ne nera. Dar prie fontano nulekiu, nera. Na ka galvoju einu i Cili, jei ten nera pas apsauginius. Svininem kojom lipu i antra auksta, nieko padavejom nesakius einu tolyn, sedi mano vaikas su savo transformeriu . Neturejau jegu, nei bart, nei ka. Sukritau ant kreslo ir ziuriu i vaika, o jis man " Kur tu taip ilgai buvai? As vietas uzimiau, kad eilej stovet nereiketu" . Rimtai ir ramiai pasnekejom.
Tik kitam kartui nepadejo. sekanti karta kai taip dingo, as po 4 val turejau dukriuka ant ranku . Tiesiog kol ieskojom su vyru, vis galvojau ka daryt jei gimdymas prasides jo neradus .
Dabar tik su mobiliu paleidziu, nes toks savarankiskumas ir pasitikejimas savim kad nespeji ne mirktelt o jo jau nera .

Išties... net šiurpas perėjo...

Vaikystėje aš buvau pati pasimetusi. Labai gerai atsimenu tą įvykį. O buvo taip... Gyvenome Kretingoje. Vasarą mama mane kokiu 3-4 metų su dviem tetomis (16 m. ir 18 metų) išleido dienai į Palangos pajūrį. Kiek atsimenu - aš jau ne pirmą kartą su tetomis ir jų draugėmis prie jūros laiką leisdavau. Tai va, merginos deginasi saulėje, rūko kosmosą ir graužia barbarisus, o aš žaidžiu prie vandens su kibiriuku ir kastuvėliu. Kažkaip sugebėjau nušlitinėti pajūriu, kad atsisukusi į pliažą, nebemačiau kur deginasi man tetulės. Supratau, kad pasimečiau, pradėjau verkti. Tada mane užkalbino jauna šeima su mažu berniuku (kažkur mano metų) ir dar leliuku vežimuke. Klausė ar pasimečiau? Sakau - jo. Tada mane nuvedė į žalios spalvos gelbėtojų namuką. Kiek atsimenu, ten buvo dar keli pasimetę, apsiverkę ir apsismurgliavę mano amžiaus vaikai. Gerai, kad žinojau savo vardą ir pavardę - gelbėtojai ją paskelbė per garsiakalbį. Tetos iškart atbėgo manęs pasiimti, liepė mamai neprasitarti, kad buvau pasimetusi, nes kitaip jos manęs nebesiveš prie jūros. Tylėjau kaip Marytė Melnikaitė, tačiau mama visitek sužinojo, nes tą dieną, kai buvau pasimetusi, pliaže deginosi pusę Kretingos moterų: mamos bendradarbės, tėčio pusseserė ir šiaip pažįstamos moterėlės. Visos jos per gelbėtojų garsiakalbį girdėjo mano vardą ir pavardę

Buvo kuomet dukterecia pilnam papludymi zmoniu sugebejo dingti, jai buvo 2 metukai. Radom pagrindinei gatvei su policija, uzsimane ji mat nueiti prie blynines tokios, ir nuejo. atstumas apie 1km.

is vaikystes savos atsiminiau toki nutikima:as su teciu Siauliu autobusu stotyje man tada buvo kokie 5 gal..laukiam autobuso.toleliau mazdaug mano amziaus mergyte su vos ant koju pastovinciu teciu ''tetis''neislaiko pusiausvyros ir nuo tokios kaip pakylos veidu teskiasi i asfalta...mergytes klyksmo nepamistu iki siol.... seip savosios dar nebuvau pametus,bet ka gali zinot teisiog kai kokioj parduotuvej renkuos kazka vis kartoju jos varda Samata kur sei,Samanta ka darai..viena karta tokia nepatenkinta moteriske pakomentavo:ko cia rekauji cia tavo Samanta..broli esu darzely pamirsus pats brolis dinges buvo kokis 3kartus.viena karta su mama radosm atidarytus kiemo vartelius ir pagalvojom is katr,kad isejo jam tada buvo gal 1,5...su panika aplekem visa kvartala nu ner vaiko...o jis ramiausiai sau ziade namo rusyje irengtoje virtuveje atsisedes ant grindu..kita karta vel dingo nuo kiemo.gryzus is profkes klauskiu tecio kur brolis jis sako keime turetu but ,sakau ner...o velnias tetis su dviraciu,as peskom duodam,ieskom...nu nera paskui sugalvojau pas kaimynus uzeit pamasaus amziaus bernioka turejo.ir ka rendu ji ten nu ir 3 kartas buvo kai su 3ratuku numyne 1,5 km pas dede i kita miesto gala..pakeliuj ji pamate tecio draugas ir vietiniam vaikam pasakes nebeleist vaziuot pranese tevam...

N4ra nieko baisiau už pamestą vaiką.
Trumpas patarimas visiems tėveliams: kai einate kur nors į žmonių susibūrimo vietas, būtinai vaikui prisekite apyrankę su su jūsų telefono nr arba, jei neturite po ranka apyrankytės- galite žymekliu ant vaiko plaštakos užrašyti... Manau, kad tai žymiai palengvins vaiko atsiradimą. Sėkmės visiems tėveliams.

Paskaiciau ir as sia tema, baisu net negaleciau pagalvoti
O as viena leliuka, kazkur 2 metuku isgelbejau. Dar kaip dabar prisimenu, atvaziavom su draugais ir suzadetiniu i Palanga. Matau bega sviesiaplaukis berniukas, bega neatsisukdamas, neverkia, bet paskui ji niekas nebega, jau tada man kele itarima kad niekas paskui nebega. Nu palaukiau siek tiek, gal sakau zino kur bega, ale ne velnio varo jis toliau ir viskas. Nu tada as pasileidau paskui, kai pamate, kad kazkas bega paskui pradejo verkti ir begti ir saukti mama, atsisuko sustojo ir istieses i mane rankytes mama mama atejo apsikabino, as bandziau su juo kalbeti, bet jis nieko man nesake, tik mama. Nunesiau i gelbetoju budele, vaikutis man ant ranku uzmigo vos iejus, gelbetojas pranese per racija, kad rado berniuka. Pasirodo to berniuko jau valanda laiko iesko ir jis dingo nuo palangos tilto, o mes buvom tai tikrai labai gera gabala toliau. Kol atbego tetis maziukas saldziai miegojo man ant ranku. Tada kai iejo tetis, uzsirase mano duomenis dekojo ir t.t. Bet tik tada as supratau, kad vaikutis kalba tik rusiskai, o man neatejo i galva jo rusiskai pakalbinti Dabar as turiu dukryte, kuriai metukai ir 4 men. jei ji dingtu, neisivaizduoju kaip reaguociau ir galvoju, kad visa laime, kad tas berniukas bego pakrante, o nesugalvojo kur juroj paieskoti teveliu... baisu, negaliu Bet baisiausia, kad daugelis zmoniu, net nereaguoja, mazdaug ne mano vaikas, tegu bega sau

va,butent,kad daugelis zmoniu nereguoja
Siaip mano abu vaikai tokie,kad spek gaudyti,tai siaip as ju net nepaleidziu,nors ir zviegia(nes labai nemegsta),bet laikau abieju rankas isiskibusi,o siaip stengiuosi isvis i tokias vietas su jais neiti.Irgi buvom pamete savo,dar nei dvieju neturincia,daugiau to patirti nebenoriu...Vaikstinejom mes tada tokioj gatvej,gana judri,zmoniu labai daug,bet parduotuves mazos,tuscios gana...zodziu pavargau,atsisedau ant suoliuko batams matuotis ir dukryte salia pasisodinau,mudvi sedim,o vyras ten sau kazka ziurinejasi,ir as kazka uzmaciau,sakau jam gal sita?Ir atsisuku neber jos,dar pries sekunde buvo...nu ir as taip dar ramiai aplink lentynas apsidairiau(baisiai mego po kokiais rubais sukabintais slapstytis ),juk negali taip greitai dingti...bet tuoj negera nuojauta pagavo ir mane ir vyra,tas iskart pro duris lauk,o as dar vis susikaupusi po poarduotuve ieskau,pastebejau,kad pardaveja irgi tyledama iesko...uz pora gal minuciu vyras ja parsivede,sako, -iseinu pro duris,apsidairiau ir tokia neviltis uzpuole,nezinau i kuria puse begt...stoviu ir dairausi,priejo tokia moteriske,matyt is veido suprato,sako ;-turbut mazos mergaites ieskai,ji banke,matyt pinigu pritruko............... bankas tai kitoj gatves pusej,rado jis ten ja prisirinkusia reklaminiu popiereliu,tusinuku,ir eilej stovincia....nu reikalus mergaite sau ramiai tvarkesi!!!O pardaveja tik,kai vyras parsivede paklydele,priejo prie manes ir sako:-ar gerai jauciates,nors jus tylejote ir ramiai sau dairetes jos,as labai bijojau ka nors jums sakyti,maciau jusu veida....-
Tik po visko pagalvojau,kad baisus kartais zmoniu abejingumas,juk tada prie duru stovejo apsauginis ir nieko nepasake,net tada kai parduotuvej pradejom ieskoti....o ir moteriske lauke-mate mergaite mazute viena kertancia gatve,negi taip sunku buvo,jei ne sulaikyti ja,tai bent ikisus nosi i parduotuve susukti,kad kazkieno vaikas isejo....(juk stovejo prie pat duru ,mate...)Ir vis del to kaltinu,aisku tik save,niekas kitas del to nekaltas,aciu Dievui ,viskas gerai baigesi

Papildyta:
po to nusipirkau ta pavadeli vaikams,nu kazkaip juokingas jis man,kaip suniuka koki prisirisi,bet tokioms vietoms,veliau kai gime brolis,labai mums praverte,vienas vezime,kitas prie vezimo ir ramu...o maziuke pykdavo uz ji baisiniai,bet geriau jau taip,nei anaip,o ir einant judria gatve,ramu,kad i gatve netycia neisleks,siaip geras daiktas-vaikui kaip ir lasve,nieks uz rankos nelaiko,bet tuo paciu vistiek po kontrole
Papildyta:
Atsiminiau dar viena istorija,tevu seimos draugams taip buvo nutike.Isvaziavo seima grybauti ar tai uogauti,ir pasimete 3-4 metuku vaikutis miske,ieskojo jo VISA PARA...surado...dabar jau pats seima sukures...tevai prazilo per ta para abu.Moteris dar ir dabar prisimena,sake ilgai dar kosmarus sapnuodavo...o ka vaikas...baisu ir pagalvoti,kas jo sirdeleje daresi

Nu man taip dar nera buvie bet jei atsitiktu kazin ar pasitikeciau teciu priziurint vaika

vienas tevas paliko vaika masinoj visa d. diena. pamirses o tas perkaito negyvai. ko tie vyrai nepamirsta.

Manau taip gali nutikti visiem tiek tėveliams, tiek mamytėms. Auginu keturis vaikelius, tai visokiu nuotykiu yra nutikę, nors ir akylai tuos nenuoramas stebi.

nieko sau ir juokinga ir baisu

Pati nepamenu tos istorijos, nes maza buvau, bet pats tevas pasakojo, kaip mane palikes, tiksliau pamirses buvo... Vasara su kolegomis susirinkdavo stadione zaisti futbolo. Karta atsiveze su vezimeliu ir mane, bet ne zaisti, o tiesiog paziureti futbolo. Aisku uzsiplepejo su draugais, aisku ikale taurele kita ir laimingas nuzygiavo namo....vienas.... Namai uz keliu simtu metru, bet atstumas pakankamas, kai visa esybe apima panika ir isgastis suvokus, kad pamirsai savo vaika Skuode kiek galejo, per ta laika bobules jau mane is visu pusiu apspitusios buvo ir stebejosi, kieno cia vienas vaikas paliktas Tevui iki siol delnai prakaituoja prisiminus sita istorija

buvo ir maniskis pametes vaika (2m) Nuvaziavom visi i Hypermaxima, prisikrovem vezima, tada atsistojom i labai ilga eile. bestovint vyrui i galva sove mintis, kad gal ledu noretu. Paeme dukra uz rankos ir abu nuejo prie saldytuvu. Nu as po biski slenku eile, jau prekes susidejau ant prekystalio. Grizta grazuolis su ledu maisiuku issisiepes. As- o kur dukra?! Tas tuos ledus lauk ir begom i saldytuvu puse. Man taip spaudimas ar kas ten sukilo, tik kazkokios zvaigzdutes pradejo akyse skraidyti, smilkiniuose net tvinksi. As stoviu uzkimsta prie kasu, o prekiu vezime, musu leliukas toje nesiojamoje autokedutej. Nei man begti viska palikus, nei su tuo vezimu ne i viena puse iseina praeiti. Ir tik matau kaip vyras begioja is vienos puses i kita. As jau leliuka ant ranku ir galvoju begsiu iki informacijos kaip nors, kad pranestu. Ir tada isgirstu kaip tolumoj prie kasu "mama, mama" saukia savas balsas. Tai jau taip suklykiau AS CIA!!, kad turbut ir tas visas maximos muzikas prarekiau, nes kaip pas Moze zmoniu jura prasiskyre ir vaikas atbego
Niekam nelinkiu to patirti. Per tas kelias minutes toookios emocijos praeina, kad paskui visa ta diena su vyru negalejom atsigauti.
Papildyta:
ir dar viena istorija su mano broliu buvo. Jam tada kokie 5-6m buvo. Nuvede tevas i darzeli, paleido prie duru. O tas i kelnes prisisisino. Nu ir jau palauke kol tevas nuvaziavo ir namo grizo. Namie nieko nebuvo (as mokykloj, tevai darbuose), tai nusprende eiti pas mociute i kaima. ~ 10km. Buvo ziema, sniegas, tas su slapiom kelnem, ten tokiu kalnuotu keliu. Ir nuejo. Ir tai atejes sedi sodely ir verkia, mociute tik po kurio laiko per langa pamate. Labai issigando, pamane, kad gal mes visi vaziavom, gal avarija kokia ir vaikas atejo. Tada mobiliu nebuvo.
Kiek jis laiko keliavo, jau nepamenu, nes jo niekas nepasigedo: darzeli jis lanke "laisva forma" ( tai eidavo, tai neidavo), tevai mane kad jis darzelyje, mociute net nesitikejo. Tai paskui kai jau paaiskejo, tai pamenu tevai raminamus gere. Tada vis pradejo sukti filma- kaip jis tuo keliu ejo?! O jis pats sako- maniau kad mociute arciau gyvena, su masina visai greitai nuvaziuodavom.

aš irgi įsitikinau ką reiškia, kai pameti vaiką iš akių ir neberandi, siaubas. Vakar Akropolio vaistinėj pirkau vaistus, prie kasos moku pinigus, dar matau vaiką, nusisuku paimti grąžos, atsisuku vaiko neber, iš parduotuvės su vaistais ir grąža vienoj rankoj, pinigine antroj išbėgau, nei kvapo to vaiko, į kurią pusę pult? Tai gerai, kad viena moteris pamačius mano paklaikusias akis pasakė kur nuskuodė- greitai radau. Bet jausmas ne iš maloniųjų. Čia kiekvienam taip gali nutikti .

Na ne ačiu dievui dar taip nebuvo

Neteko mums isgyvent tokio strioko bet niekad neuzmirsiu kaip mociute pasakojo savo istorija...Mano mociute su tevais gyveno graziame miestelyje Kartenoje,viena ryta tevas ja pasieme i Klaipedos turgu cukraus pirkt,ir dar kazkokiu mazmoziu...jai tada buvo 5 -6metai...Nudardejo jie iki to turgaus nupirko tevas cukraus,ir liepe palaukt prie vezimo kol kitka supirks...Vaikas lieka vaiku,jai pabodo laukt,ir nusprende traukti namo...Ja tevas rado jau netoli Kretingos,buvo nukeblinusi mazdaug apie 20kilometru...mociute sake kad iki siol nepamirsta tu tevo akiu kai pamate savo dukra sveika ir gyva...Daugiau jos niekur nepalikdavo ne sekundei

Manau daug streso tenka išgyventi pametus vaiką, bet nepykit kai kurios istorijos labai smagiai skaitosi
ačiū Dievui viskas gerai baigiasi