Man irgi yra buvę, kai panašaus amžiaus buvau (2 mt.) Moterų pliaže su mama buvau ir sugalvojau pasilakstyti link Šventosios... Tai gerai, kad dar iki vyrų pliažo spėjo pagauti, nes nežinau, kaip ten būtų baigęsi.. abiems...

o mano broliukas irgi kokiu 2 metuku sugebejo sodyboj pasimesti. aisku, ten nei masinu, nei zmoniu svetimu.... bet mama laxte laxte, rekavo ir staiga ziuri - sulinys atidarytas! o mes visada ji uzdarydavom.... gi maziukas viens du ir ikristu. mama jau apsipylus asarom antra karta skuode pas vienintelius kaimynus. ir viduri kiemo rado savo ziopliausia pasaulyje diaugsma - su kibireliu ir kastuveliu. visai nesuprantanti ko cia ta mama taip staiga isimylejo

faina tema
mane tai tetis buvo primokines, kad jei pasimesiu, tai eiti prie milicininko, atiduoti pagarba ir pasakyti, kad pasimeciau.
o jei nesimato policininko, tai stoveti toje toje vietoje, kur pasijutau esanti viena ir niekur neiti, bet lyg ir nebuvau "praganyta"
na, tik parduotuveje i svetima vezima kartais isikibdavau, tai baisiai geda budavo, kad sumasiau

Mūs tėvelis nebuvo dar pametęs bet buvo pamiršęs. Kai mergytės buvo dar kūdikėliai važinėdavom į polikliniką į mankštas, kadangi man su dviem sunku, tai jis vežiodavo. Kai turėjom važiuoti 10 kartą į mankštą, ryte, jau laukiam to tėvo o jo vis nera, paskambinu ir klausiu kur tu esi, o jis sako darbe, o kur kitur aš galiu būti. Nors visus kitus kartus pats prisimindavo, o dabar į galą ėmė ir pamiršo.

Mano pasakojimas labiau tiktų į juokų skyrelį, nes tėvas vaiką pametė namuose, trijų kambarių bute . O buvo taip: vyko mūsų vaiko krikštynos, svečiai jau kaip ir išsiskirstė, tai aš puoliau tvarkytis vis mažiau rytoj bus, o dukrytę (buvo 5 mėn.) atnešiau ir padėjau prie tėvo nešioklėje, pasakiau kad žiūrėtu, einu indų plauti. Praėjus 10 min. ateina vyras ir sako kur vaikas Galvojau juokauja, nes kartais jo juokeliai būna , sakau gi su tavim buvo, jis sako kas su manim, taigi aš čia sedėjau virtuvėje, žiūriu kad rimtai kalba. Galvojau jeigu neapalpsiu, tai infarktą tikrai gausiu Nulėkusi į kambarį radau mažę sau ramiai miegančią, o po to karto tėvui visada sakau mažiau , jeigu būna tokios skylės atmintyje, o atrodo tada su visais sedėjo ir negėrė .

ir pas mus kazkas panasaus buvo,aciu Dievui pora metru nuo namo Susiruose vyras su vaiku (3m) i kaima, isejo abu pro duris,po kokiu 40 min vyro skambutis-klausia ar vaikas su manim???? na jausmas tai neapsakomas.. o pasirodo,kai isejo pro duris,jam i mobilu paskambino,pradejo sneketis,isedo i masina ir isvare,apie vaika net nei sekundes neprisimine. gerai kad dar atbulai ant jo neuzvaziavo,ar siaip nepartrenke as begom i lauka,stovi musu vargsiukas prie laipstines,ieit negali,su maisu,kuriame buvo zaislai ir drabuziai i kaima, vos neverkia,akyse asaros.. te pasake-tete,mane paliko geras vaikas,kad ejo atgal,o ne kur akys mato ar su vaikais zaist zliumbem ir as nuo palengvejimo,ir jis maziukas,nes tete i kaima nepaeme uz kazkiek laiko ir vyras neisivaizduojamu greiciu i kiema ivare,pagangos net cype,matesi irgi strioko turejo,iskarto apkabino vaika,bet dabar paziuriu kaip vaiksto su vaiku,tai suprantu ne pasimoke,vaikas sau,o jis sau,jei neplepa mobiliaku,tai eina prekyje net neatsisukdamas

aš pati vaikystėj tą siaubą išgyvenau..kažkaip sugebėjau atsikabinus nuo tėčio piršto įsikabinti kitam vyrui į pirštą...kai pakėliau akis ir pamačiau svetimą vyrą iškart paleidau "sireną" ir tėtis netrukus atsirado....pasirodo jis stovėjo nuošaly ir žiūrėjo kuo čia viskas baigsis....kažkaip po to įvykio pasidariau kur kas dėmesingesnė nes bijodavau būti pamesta
tiesa nepamenu kiek man buvo metų bet tą baimės jausmą dar dabar turiu, todėl kai grybauju žiūriu kad žmonių iš akių nepamesčiau o ne grybų ieškau

Aš esu iš darželio pabėgusi Buvau kokių 5 metų Mama labai vėlavo į darbą, tai paleido mane prie darželio vartų ir nuvažiavo. Šiaip visada ateidavo pasitikti auklėtoja, todėl mama ir tąkart pamanė, kad pamatys mane pro langą ir pasitiks Tačiau taip nebuvo... Pastovėjau kolidoriuje kelias minutes, pasiėmiau obuolį iš spintelės ir išėjau pas tėtį į darbą Prisimenu susitikau senutę, tai ji pervedė mane per geležinkelį ir palinkėjo gero kelio ... Tėtis mane pamatęs vos šoko negavo Tai prabuvau pas jį visą dienelę, o namo grįžus dar mamos paskaitas turėjau išklausyt...

Mano sese buvo dingus ...
Buvo jai kokie 3 metukai tuo metu, buvom visi Vingio parke dar tais laikais kai ten smagu budavo supynes ir t.t daug ten musu buvo giminaiciai keli is kito miesto ir t.t. vaiksciojom vaiksciojom mes ten, man kokie 6 metai buvo, ir staiga tevai susigribo kad seses nesimato, o zmoniu daug vasara oras grazus karuseles ir t.t ieskojom tada ilgai mama i asaras, visi issiskirste ir sukuoja Vingio paraka seses beieskodami o jos niekur nera, dingo kaip i vandeni, o gi vingio parkas nemazas bele kur galejo nuzygiuot, nu zodziu stresuoja visi kaip turi but dingo vaikas. Ir jau einam link isejimo policijai skambint mobiliaku gi nebuvo tais laikais ir eina mano sese issisiepus visa laiminga, kaip puole visi prie jos tu kur buvai? o jinai kuo ramiausiai, buvau paziuret ar masinyte vietoj stovi nuejo paziurejo ir gryzo eidami jau atgal paleido ja i prieki ir sako parodyk kuri musu ir stovi kokie trys vienodi raudoni ziguliukai, vienas is ju musu, o jinai tiksliai pirstu i ta kuri reikia, va sitas tai gerai tada streso visiems ivare

As tai manau, kad siuo atveju ne mama turejo tau paskaita sakyt, bet kas nors kitas - mamai. Palikti 5m. vaika prie darzelio vartu ir nuvaziuoti?.. Na, nezinau, nezinau...

Man dar kol kas nera toks baisumas nutikes, bet jeigu vyras kada vaika "praziopsotu", tai tikriausiai po vaiko suradimo "suvalgyciau " savo vyra gyva be druskos ir be pipiru Mat siuo atveju esu paranojike, kokiu reta. Kai esam ne namie nepaleidziu dukros is akiu, ne sekundei. Jau net pati jauciu, kad cia jau per daug. As ir nakti miegu su mobiliaja aukle, girdziu net kaip dukra, mieganti kitame kambaryje apsisuka ant kito sono. Kazkokia jau cia kaip liga man...

O dabar pasiurpinsiu jus visas..
Cia man neseniai viena pazistama pasakojo. Ji sake, girdejusi toki atsitikima. Tevai, ir atrodo, 8 metu berniukas lankesi Paryziuje. Nuejo pire Eifelio boksto. Tevai norejo kilti i virsu, o berniukas ne. Tai tevai prisake tam berniukui sedeti ant suoliuko netoliese. Nusileide nuo boksto, aisku, vaiko neberado. Vaika rado tik po savaites besedinti ant to pacio suoliuko. Viskas butu buve gerai, bet greitai paaiskejo, kad berniukui buvo neseniai daryta operacija. Pasirodo, ji buvo nusivede zmones, kurie pardave jo... inksta, i nelegalia organu donoryste. Operacija buvo atlikta nepriekaistingai, taigi vaikas isgyveno, bet su vienu inkstu...

Nu kraupiai skamba, ale man kazhkodel nesitiki, kad taip galejo buti

O siaube Nu neįsivaizduoju, ar taip gali nutikti Jau ir taip istorijas jūsų paskaičiusi apsiašarojau, tikiuosi, kad ši istorija netikra

Deja, tokių istorijų pasitaiko. Ir kuo toliau, tuo daugiau jų bus.
Mano trumpai aprašyta situacija: 137 žinutė, 2007 07 02, 15:47
Saugokime savo vaikus! Ir padėkim svetimiems .

na, galiu pasakyti, kad tokios istorijos yra išgalvotos. tokių dalykų taip lengvai nepadarysi reikalingi ilgi tyrimai, tai nėra taip, kad bet koks inkstas tinka bet kam... šneku taip todėl kad esu toj srity dirbus ir žinau kas ir kaip

sorry, už off topc'ą

o kalbant į temą, tai lyg taip pasimetus nebuvau, bent tėvai nepasakojo, tačiau labai mėgdavau "netyčia" įsikabinti kokaim dėdei į ranką, galvodama, kad ten mano tėtis arba "mamai" pasiguosti, kad man liūdna

Nu as tai savo vyru nelabai patikiu vaika. Kai pati priziuriu, zinau, kad yra saugus

Man juokinga, kaip taip zmogus pagalvojo ir nusprende kad cia isgalvota. Apie ta istorija, kiek zinau, tuo metu rase visi Danijos laikrasciai. Nereikia dirbti toj srity, kad zinoti, tai, kad ne kiekvienas organas tinka kiekvienam, bet ka tu zinai apie nelegalia organu donoryste? Paaiskinciau, bet nenoriu cia gasdinti, nes matau kad ir taip jau isgasdinau kai kurias. Tiesiog pasidare keista, kad zmogus taip isitikines savo teisumu, jeigu paciai atrodo, kad taip negali buti, tai ir nusprende kad taip nebuvo ir paskelbe visiems.
Man ir paciai noretusi, kad si istorija butu netikra, bet deja... Pasaulyje yra labai daug ziauriu ir bejausmiu zmoniu, kurie mano nuomone is viso neturetu gyventi.
O vaikus reikia saugoti...

Dirbau akropolyje apsaugine(ne maximos o pacio akropolio jai ka )
Tai nebuvo dienos kad netektu ieskoti pamesto vaiko , ar spet vaika pagaut ir sugrazint dar nespejusiems pastebeti kad vaikas jau ne salia teveliams, o juk aplinkuij tiek narkomanu, tiek bomzu ir iskrypeliu vaiksto Teveliai atidziau elkites su vaikais viesuose vietose ir nepasimirskite kad i parduotuve ne vieni uzejote....

Tikrai taip būna. Esu mačiusi dokumentinį filmą, apie tokias nelegalias operacijas vykstančias Rusijoje. Ten buvo ir nelegali klinika ir profesionalai gydytojai, ir visa reikiama aparatūra ir pan. Juk, ne visi galvoja protingai, kai savas vaikas suserga ir reikia pagalbos iš šalies. Va taip ir atsiranda tokių, kurie pasiryžta tokiems baisiems dalykams, kaip pavogti organus iš kitų vaikų.

mes esame palike vaik aNorfoje aišku netyčia kažkaip ėjo šalia ir staiga nebera tai gerai kad neverkė sau stovėjo ir žiurinėjo žaislus kol tėti ssurado

as gal cia ne i tema,bet noriu isreikst savo nuomone,kad net labai viesose vietose vaikams vieniems yra labai nesaugu.gali koks iskrypelis pamatyt,kad vaikas pasiklydo ir nusivest kurnors sakydamas,kad zino kur jo teveliai.
man yra kitokia istorija nutikus,net kai buvau 16metu.su drauge vaiksciojom po akropoli,nesenai atidaryta.prieejo vyras kazkoks prie musu.su reklamos(neprisimenu kokia ten reklama ar kas tiksliau ten buvo) lankstinuku.ir rusiskai kazka mums pasake.mes nusijuokem ir pasakem rusiskai,kad nesuprantam rusu kalbos(beje tikrai nesupratos rusu kalbos,mokejom vos kelis sakinius).ir tada ejom toliau po parduotuves.o tas is paskos.mes jau labai greitai pradejom eit,po to net begt,o tas vytis.jau zmonems sakem kad padetu mums nes mus jis vejasi,bet zmones tokie salti pasiziuredavo ir viskas,kiti nusijuokdavo.tada sugalvojom nubekt i maxima,ten sandeli dirbo drauges mama.bandem eit i sandeli bet mums neleido pardavejos.teko sustot.ir tas vyras sustojo prie musu.pasakem pardavejom kad jis seka mus.tos jam sako iseit,o tas kazka rusiskai kalba ir toliau stovi prie musu,dar bando liest,mes jau ten isvis su visais keiksmazodziais ant jo.tada tik prieejo apsauga ir issivede ji.bet nustebau net,kaip taip zmones nekreipia demesio....tas vyras taip baisiai atrode,vos ne kaip benamis.smirdantis visas.taip ir nesupratom ko jis is musu norejo...bet isgascio buvo daug,nors dabar pagalvoju ar buvo del ko bijot....

Reikia mokytis kalbų

mano vyresnioji, budama 5 metu pasislepe lauko tualete, nes pridare i kelnes! o mano tevai vos is proto neisejo , as tuomet buvau darbe. kaimynai sedo ant dviraciu ir puole narsyt po kaima ir aplink! jau tevai ruosesi skambint i policija, nes niekas nieko nerado ir nemate ir tada vienai kaimynei sove mintis paziureti tualete o ten...stovi grazuole akis nuleidus! dziaugsmo buvo visam kaimui o mazei pasakem, kad atsitikus nelaimei eiti pas mociute,o ne pasislepti

buvau 6 metu, kai mokykla surenge ekskursija i teatra. mama dar pamenu nelabai norejo leist, bet po ilgu prasymu...taigi viena ryta autobusas su pulku mokinuku leidosi i kelione. viskas praejo labai sklandziai, tik vienu metu kazkaip pasiklydus tarp dideliu zmoniu, sekmingai radau kelia i rubine. ten mokytoja padave man kailinukus ir liepe palaukti cia pat kampe. as kaip klusnus vaikas ten ir laukiau. po kokios valandos kai zmoniu nebeliko foje supratau, kad mane paliko. na ka reik eit ieskot pagalbos. isejau i gatve, susipazinau su kazkokiu vaiku. pas ji issiprasyt i svecius kad paskambint tevams nepavyko, bet paleidau ji tik kai pazadejo, jog jis pats jiems paskambins ir pranes. (kodel suaugusiu pagalbos neprasiau neisivaizduoju). pralaukiau saltyje laaaaabai ilgai,kol supratau, kad mane apgavo. nu ka, ir temt pradejo. esu priemiestyje, zmoniu ner aplinkui... reik eit peskom. valgau mamos i kisene idetus irisus, asareles rieda, einu...o ka daryt. dziaugiausi, tik kad kelia atvaziuodama stebejau. beeinant sutemo, puga prasidejo. ziuriu kazkoks autobusas atvaziuoja ir supratau,kad cia tas pats kuris mus i teatra veze. pradejau as jam mojuot ir neisivaizduoju, kaip bet vairuotojas pamate mane (buvau labai mazo ugio ir baltais kailinukais ilgais apvilkta). o toliau jau nebeprisimenu. zinau, kad parveze mane ir prie mokyklos paleido, o toliau jau pati parejau. prisimenu, kad tevai klause, kur mus tiek ilgai veziojo,aisku as papasakojau ko jie visai nesitikejo, o rytojaus diena mokykloj buvau garsenybe. visi klausinejo, kaip zinojau kur eit. nuejus iki namu buvau 7 kilometrus. dar butu reikeje nueit 9.
post scriptum mokytojai, kurie veze mus i ekskursija manes visai nebuvo pasigede. apie tai, kad buvau palikta suzinojo tik po linksmo ryto direktores kabinete, nes mano tevai neleido tam ivykiui ramiai praeiti. nuo to laiko ekskursijose mus pradejo skaiciuot kaip visciukus kas 5 minutes

nu nieko sau

Absurdas iki begalybės

Jau tikrai koks mokytoju zioplumas,sakes nu ir atidus savo mokiniams!!!!

Na cia jau ner zodziu

Na, sesele, Tu šaunuolė Tikra drąsuolė jau nuo mažens buvai

PRITARIU

O mane tevas buvo palikes
Rusu laikais kai gira ir alu pardavinedavo is tokiu geltonu backu. Tai tevas sustojo atsigerti giros(o gal alaus ) ir mane su vezimuku pastate siek tiek toliau nuo tos backos.Na ka atsigere ir nuejo pas uosvene.Laiptineje lipdamas laiptais atsimine, jog vaika kazkur paliko.Tekinas nuleke link tos backos ir rado mane toj pacioj vietoj vezimuke kuo ramiausiai bemiegancia


Ir dar buvo pametes.Mama su teciu ziema susiruose keliauti pas mociute.Mus(mane ir metais jaunesne mano seseri ysodino y roges ir iskeliavom.Buvo labai daug sniego.Mama kazkaip priekyje ejo, o tevas rogutes tempe su mumis.Na ir ka mama atsisuka, o rogutese tik mano sesuo sedi Kad puole saukt ir bek atgal tuo paciu keliu ir rado mane gulincia ant sniego sau ramiausia, mat buvau su tokiais storais storais kailinukais, tad nei man salta, nei slapia tai ko rekt

nu cia musu kaimynas, buvo toks vyrukas fainas..ir dar fizikos mokytojas..ale pareina jis namo gryzes is kaimo, o zmona jo ir klausia o kur dukra? tai tas atsipeikejo ir prisimene kad ji su juo buvo, gryztant is kaimo, ji masinoj gale uzmigo, ir jis ja pamirso, paliko masinoj uzrakinta garaze...tai sviesos greiciu po to move i garaza vaiko pasiimt

Musm irgi taip buvo, net du kartus. O svarbiausia, kad as esu paranojike ir nuo vaiku akiu stengiuos nenuleist, bet gi sumirkset irgi reikia

Sedziu sau darbe ramiai ir sulaukiu skambucio, vyras persigandes rekia, kad dukra (3m.) dingo!!! Judrioje miesto gatveje. Tai pasirodo, o buvo taip. Nuvaziavo jiedu, kazko i miesta, pasistate masina prie gatves, iseme vaika, pastate ant saligatvio, nusisuko nuo priekines sedines pasiimt daiktu. Atsisuka - vaiko nera. Apibega masina - nera, nulekia pirmyn atgal gatve apie 100 metru - nera. Tada jau pasakambino man. Sakau eik i policija, o as atvarau. Ir vel sulaukiu skambucio, kad mergaite atsirado. O ji apsidaire ir nulindo i artimiausia daugiaaukscio laiptyne ir uzlipo net i 4 auksta, tada trubut issigando ir pradejo bliaut, o tada jau ja tetis ir isgirdo .

Antra istorija. Nuejom visi sau linksmi i darbine vaiku eglute-dramos teatra. Po vaidinimo prasidejo sokiai su seneliu salciu. Aisku mergaite irgi labai nori sokt, nu ka galvoju, bijau kad nepasimestu, bet ka cia, gi abu salia ratuko stovim, nepamesim. Vaiku tokia tirstalyne, kad penkiais ratais aplink seni apstoje. Ir cia padariau klaida sumirksejau ir dar nusisukus atsitraukiau nuo rato per zingsni. Vaiko nebera!!! Pradedu ieskot, nu niekur nematau, begam abudu su vyru aplink ta vaiku rata, nu nera, tada pradejau brautis i vidu rato (nes vaiku tikrai daug, o kiti ir 7-10metu) galvojau, kad nematau savo mazes per juos. Nu nera! Ir prisiminiau, kad inai per vaidinima labai iki scenos norejo nueit. Ilekiu i ta tuscia sale, ziuriu sedi grazuole ant scenos krasto kojytem maskatuoja ir dainuoja. O svarbiausia sone sales atidarytos lauko durys pravedinimui. Tai mane visokios baisiausios mintys uzpuola, "kas butu jeigu butu"... Nu zodziu baisus jausmas.
Pamesti judru vaika "vieni niekai", bet pamirsti kur nors, tai jau tevams tikra bauda

mano dukrytė taip pat labai judri, kartais pamąstau, kad būtų šaunu vaikams pavadėliai:) juokauju žinoma, bet kai sumirksi ir vaiko nėra - nieko negali būti baisiau.

Tai, kad yra jau kazkokie pavadeliai vaikams, bet neesu ju macius. Kazkur skaiciau.
Daba, kai kur nors vaikstom vaikam liepiu paimti palto dirza arba sijono padelka ir laikytis. Jauciu, kad tamposi ir ramu...

Buvo ir mums vieną kartą toks nutikimas nutikęs Vaikas tarp dauguma žmonių tiesiog mums ant akių pradingo, sekundžių reikalas buvo O pasirodo pavargo ir nuėjo prie automobilio O mes išsigandom su vyru, ieškojom ir t.t. Bet kadangi mažas dar , tai tiesiog viską paaiškinom, pravedėm instruktažą, ir po to karto kito karto nebuvo

as ir pati buvau pametus savo 2.5 metu mergyte maximoje (hyper). kaip tik ieskojau jai kokio megztuko, tik nusisukau paziuret, ziuriu vaiko jau neber.. is karto sirdis i kulnus nusirito, ka daryt nezinau, begu vienur nera, kitur vel nera, griztu i ta pacia vieta ir saukiu kiek tuiu sveikatos jos varda.. o jinai uz drabuziu palindus pasislepus, pazaist su manim ku-ku uzsimane

va maniškis jei dingsta tai ten ir ieškau visada rasi, o prie svetimų jis neina gali kalbet, bet jei tik jį už rankos paima tai balselį tokį padaro

Prisijuokiau cia beskaitydama, bet turbut kai buna pati situacija tokia tragiska tai juoktis maziausiai norisi

tevams zilu plauku vaikai privaro digdami, tikiuosi mano mazute bus gera ir mamytes anksciau laiko nesendins

Vai prisiminiau juokingą istoriją.Važiavom su mokykla į ekskursiją į Pajūrį.Ir buvo toks Povilas...Žioplys toks...
Tai va,sustojom 1 kartą kažkur truputį už Kauno rodos...ir laikas išvažiuot...žiūri mokytojai ar visi yra ir žiūri..Povilo trūksta..žodžiu ateina vaikinas po 15 min.matai vaikinas rado mėlynių ir sustojo pavalgyt
Vėliau stojom jau pusiaukelėj tarp Kauno ir Klaipėdos.Vėl mokytojai prieš nuvažiuojant skaičiuoja ir kažkaip priskaičiavo,kad visi..dar pražiūrėjo aikštelę-ar tusčia.. Nu ir važiuojam...Nuvažiavom kokį 15km ir draugelis užrėkia STOOOOOOT!Povilo nėr! Parvažiavom atgal-žiūrim nėra jo ten..tada pamatėm kad nelabai toli nuo kavinės (gal už puskilometro) stovi autikas su avariniu...nu priėjo mūsų vairuotojas (gal bėda juos ištiko).Paklausė kas nutiko,o vairuotojas sako:-Turim nelaimę,Kažkoks Povilas pas mus į autiką įlipo,kai pasirodo jis kitam autike turėtų būt Mūsų vairuotojas kai pradėjo žvengt!
Povilas išlipo iš to autiko visas apsiraudojęs,na ir pasakė,kad buvo pavalgyt nuėjęs (pilvo vergas jis) o po to kažkaip nepastebėjęs įlipo ne į tą autą

O siaube kad prisijuokiau

Juokinga aišku, dar pametę nebuvom, bet įsivaizduoju, kad būtų siaubinga

Patikekit manim, tai tikrai tikrai labai labai siaubinga As kaip prisimenu, baisu Tiesiog net nesamoningai pradedi panikuoti Ta jausma as turbut visa gyvenima prisiminsiu...Bet kaip sakant ir pasimokem is tokios situacijos, nes nuo siol visad sutariam- kur sustinkam jei kas pasimeta is musu, arba tai, kad vaikus ismokinau ka daryti ir i kokius suaugusiuosius kreiptis tokiu atveju...

oi kiek istoriju papasakosiu ir as isejo mociute su anuku 2metu i parduotuve apsipirko ir kol mokejo prie kasos anukas dingo ta saukia iesko klausineja ar nemate kas o geliu pardaveja ir sako paziurekit i baldu skyriu
o tas laimingas ant lovu sokineja po to ilgai nesivede niekur isigandus buvo

Dievuliau, vargse mociute isivaizduoju jos isgasti....

VIENĄ VAKARĄ DRAUGĖS SUNUS 6 METUKŲ SUGALVOJO IŠEITI I KIEMĄ PASIVAIKŠČIOTI (JIE GYVENA NUOSAVAME NAME). PATS ATSIRAKINO DURIS, KOL TĖVAI ŽIŪRĖJO TELIKĄ, IR IŠĖJO. PO POROS MINUČIŲ JO PASIGEDO ŠUO, AMSĖJO AMSĖJO, TĖVAI PRADĖJO IESKOTI SŪNAUS, IR GALŲ GALE RADO, SPĖKITE, KUR. O GI ANT HAMAKO BESISUPANTĮ IR BESIJUOKIANTĮ, KAIP KOKS SUAUGĘS ŽMOGUS, SAVARANKIŠKAS, PATS PADARO KA NORĮS...

Pati buvau "pametus" savo vaiki (3metu beveik) .Katastrofa.... Isejom i akropoli,i vaiku zaidimo kambari,paskui pavalgem kavinej ir susiruosem iseit. Padejau pinigus ,atsisuku - nera .I viena puse lekiu,i kita...nezinau kur pasiduot.Panika iskart pagavo kai pastebejau,kad visai salia ekskalatorius zemyn ... per tas sekundes tiek prisigalvojau,kad ogogogo .Atgavau sveika prota tik apsaugini pamacius . Stveriau uz skvernu,sakau,pabego vaikis. Klausia kaip apsirenges...geda prisipazint,bet is to strioko pamirsau . Kol susieke su kitais aukstais bernuzelis pats atsuoliavo .Namo parejau tai valerijankes ikaliau,nes rankyciu ir kojyciu nejauciau visai
Niekam nelinkiu to jausmo patirt ....

aš savo vyresnėlį buvau Palangos pajūryje praganiusi ir atrodo visada šalia buvo,gulėjom prie pat jūros,žmonių daug eina ir eina ir jis į tą minią kažkaip nuėjo...iš to strioko akimis gaudau nieko nebematau...viskas vyko per kelias sekundes,jam buvo 2 metukai tada....lekiu ir į vieną puse ir į kitą...su drauge buvom ir jos maža dukryte,tai ji į vieną aš į kitą pusę....jau žadėjau ir pati į jūrą šokti,atrodė,kad gyvenimas užsibaigė ...par tas sekundes visas guvenimas pralėkė pro akis tai draugė rado,kažkokie žmonės atnešė,dar velnių nudavė iš po to karto niekada nebesigulu šalia jūros... nei vienam,net dižiausiam priešui nelinkiu to jausmo....

Tooookius panikos jausmus ir man teko patirti 2kartus.Pirmą kartą,kai turguj su 5-mečiu jam šokiams kostiumėlio ieškojau.Vaikinuką tvarkingai vedžiausi už rankos.Sustojom prie prekystalio,paprašau parodyti kostiumėlį.Paleidžiu ranką,pasakau: žiūrėk kokį kostiumą radom.Paimu kostiumėlį pamatuoti, atsisuku-vaiko nėra.Širdis į kulnus nukrito.Kaunietės žino koki stoties turgaus praėjimai.Matai tik sau po nose bėgu į priekį-nėra,bėgu atgal -nėra.Bėgu kita pusę,klausiu:ar nematėt pasiklydusio?Ne.Bėgu tolyn.Girdžiu,kad kažkur priekį kažkas kalba apie pasimetusį berniuką.Staigiai prilekiu ir vėl klausiu.Sako:eikit į administraciją.
Kur ta administracija?-klausiu jau nuo siaubo paklaikusiomis akimis.Nurodo kryptį.Bėgu pro tas properšas,o toks vyriškis sustabdo ir sako:vaiką pametėt?matau,kad mama,nes vaikas panašus ,o ir jūs visa iš siaubo paklaikus.
Palydi jis mane iki administracijos.Ir kai jau ranka buvo ant durų rankenos pasigirdo skelbimas:Dovydas ieško savo mamos.
Koks džiaugsmas pasirodė vaiko akyse pamačius mama.Tada jau kaip įsikabino į ranką,kad net į keliant į mikrūškę rankos nepaleido.

Antrą kartą su tuo pačiu vaiku pasimetėm Trakuose.Tada jam buvo 8m.Buvo tokia šeimyninė ekskursiją-vežėm senelius ir tėvukus Trakų apžiūrėti,nes jie nei karto nebuvę.Taigi apžiūrėjom pilies vidų ir tada nusprendėm apeiti visą pilį.Mes su senukais sau pamaži žingsniuojam,fotografuojamės,o vyresnėlis kaip spirgas ant keptuvės-nenustygsta vietoj.Sako:aš bėgu iš kitos pusės aplink pilį.
Leidom.
Jau apėjus pusė pilies mane pradėjo kamuoti nerimas.Apeinam visą,o jo nei kvapo.
Mano brolis iš vienos pusės,vyras iš kitos bėga ieškot.Aš su seneliais i pilies prieangį lekiu,tėvukai prie nuomojamų valčių ,dviračių.Nėr.Kaip į žemę prasmegęs.sakau vyrui:jūs čia laukit,o aš lekiu tiltu prie kioskų,mat žadėjom po pilies apžiūros eiti pirkti matrioškų.Ir ką gi įpusėjus tiltui,matau ateina mano gražuolis su ašarom akyse.

Tai va, šis dar vaikas skaitosi mano ramuolis Mažylio 2m nei pusei sekundės negalima paleist iš akių.Tfiu tfiu tfiu dar kol kas nei karto nepabėgo.Bet jis kaip katinas eina kur nori,tai jau parduotuvėse,turgui nepaleidžiu iš rankos arba laikau už kapišono,nes kitaip lakstyčiau

O jetus . Isprotet galima.....

Nu jo, kai kurios istorijos tikrai linksmos, bet jau po laiko zinoma, ne tuo metu, o kai kurios . Kai pagalvoji, tai ir numirt galima is baimes, pametus savo vaika