Jau kuris laikas vyksta akcija "Nesityčiok". Deja, mokyklose, ypač 5-8 klasių tarpe tiek fizinis, tiek ir psichologinis smurtas lyg jau tapęs kasdienybe. Tapo vos ne norma, kad prasivardžiavimas, stumdymasis, atviros patyčios, fizinės jėgos panaudojimas yra neatskiriama "berniukiško" bendravimo atributika.
Kai kurie netgi laikosi nuomonės, kad tokia agresija "išugdo tvirtą vyrišką charakterį".
Ką jūs, mamos, apie tai mąstot?
Ar esat pakliuvusios į situaciją, kai Jūsų vaikas tapo smurto objektu mokykloje? Kaip reagavot?
O gal jūsiškis buvo tas, dėl kurio teko aiškintis su nuskriaustojo tėveliais?
pakalbėkim.....

Ar tikrai niekas nesusidūrėt?
Ar tiesiog apie tai nepadoru garsiai kalbėt?
O gal aš išsigalvoju problemą?.....

Tikrai neissigalvoji, tai labai rimta problema. Didziausia problema ta, kad tai laikoma norma, kad ziaurius dalykus vaikai daro vieni kitiems budami draugais, tai- kaip nuotykis, "bajeris", "prikolas", ir jie patys nemato tame problemos. Sia vasara teko padirbti su paaugliais stovyklose, tai, kaip jie bendrauja, turetu buti didelis visu musu suaugusiuju rupestis.

Štai čia man ir kyla pats pagrindinis klausimas. Nė vienas vaikas neišsirita iš kiaušinio ir neateina į mokyklą nuo šakos nukritęs - jis ateina iš namų ir iš šeimos (kokiam sąstate ji ten egzistuoja). Vaikas - šeimos atspindys. Tai kokios vertybės šiais laikais yra skiepijamos šeimose vaikams, kad jie tokie masiškai žaiurūs? Kas atsitiko? Ar tėvai tiek užsiėmę savim/pinigais/kt. reikalais, kad palieka vaiko formavimąsi savieigai? Ar tėvai tokio mentaliteto, jog toleruoja agresyvumą? Ar tiek ryšys su savu vaiku silpnas, kad jo tikro veido nemato?
Mano sūnus visiška priešingybė šiandieniniam akceleratui: ūgis pagal amžių, ramus, motyvuotas moksle ir būtent dėl to visiškai nepritampantis. Didžiausių patyčių susilaukia būtent už tai, kad būna padaręs namų darbus ir atsinešęs tą, ką mokytojas liepia.
Tai jūs paaiškinkit man, kokie yra tų vaikų tėvai? Akli kaip apendicitas?
Gal aš čia labai išsiliejau emocingai, bet kai pasirodo, kad šitokie dalykas yra masiniai.....

Labas rytas, tsakant. Sveika/-as atvykus/-ęs į realų pasaulį

Persiprašau, aišku, bet eik tu švilpt su savo tokiu "realiu pasauliu"
Kažin iš kur jis toks tas pasaulis atsirado? Vat tau pačiam tinka tokios "poniatijos" mokykloj?
Kažką daryt gal visgi galima? Negi niekas nesat susidūręs ir sprendęs konkrečios situacijos? Ar jau čia padorių ir mandagių vaikų likimas mokykloj yra garantuotai pasmerktas?

Srauniau, va tu ir atsakei i kolegos klausimus: tevai tai vadina realiu pasauliu- mol tokia realybe, kovok, vaike uz save, geriau tu duok, o ne gauk- va taip ir va tai atsinesa vaikai is namu.
Ir taip pat, smaugliau, teisus esi sakydamas, kad tevai per daug uzsieme savimi/pinigais/darbais, nes kazkaip staiga viena diena skirti save ir savo laika vaikui pasidare nebemadinga, neprotinga ir daugiau prabanga, nei norma..

QUOTE(Smauglius @ 2007 09 07, 10:18)

Persiprašau, aišku, bet eik tu švilpt su savo tokiu "realiu pasauliu" 
Kažin iš kur jis toks tas pasaulis atsirado? Vat tau pačiam tinka tokios "poniatijos" mokykloj?
Kažką daryt gal visgi galima? Negi niekas nesat susidūręs ir sprendęs konkrečios situacijos? Ar jau čia padorių ir mandagių vaikų likimas mokykloj yra garantuotai pasmerktas?

nius tamstele, prašyčiau be siuntinėjimų "švilpt" ar dar kur kitur.
"Poniatijas" turėjau dar nuo darželio laikų, o atsirado tikrai ne šiandien ir ne vakar. Kolkas susidaro įspūdis, kad gyvenote stipriai uždaroje erdvėje ir su vaikų žiaurumu tik patekę į 5-8 klases susidūrėte.

QUOTE(aurushka @ 2007 09 07, 10:20)

Srauniau, va tu ir atsakei i kolegos klausimus: tevai tai vadina realiu pasauliu- mol tokia realybe, kovok, vaike uz save, geriau tu duok, o ne gauk- va taip ir va tai atsinesa vaikai is namu.

smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.

Nežinau.... Mane nuo tokios "realybės" neviltis ima.....
Ir kas svarbiausia, panašu, kad padėtis be jokios išeities. Klasę, mokyklą keist - bepramiška, visur tas pats, su tėvais susišnekėt - beviltiška, net juokas ima. Prieini ir sakai - gerbiamoji, gal galit kaip nors į savo sūnaus elgesį dėmesį atkreipt, nes jis maniškiui į nosį davė ir nuolat persekioja. O jinai savo - nekalbėk nesąmonių, mano vaikas puikus ir tokių dalykų nedaro. Taškas. Neįdomu jai, apsimeta, kad wiskas OK, nes tada problemų spręst nereikia: kalbėt su vaiku nereikia, domėtis jo psichologine būsena nereikia (įtariu, kad gal neįdomu).
O vat aš, matyt, po poros mėnesių tokios įtampos savo sūnų pas psichologą vesiu, nors ne jis turėtų ten eiti, o tie, kurie smurtauja kartu su savo puikiaisiais tėveliais
Papildyta:
Srauniau
Sorry, nieko asmeniško
Tiesiog labai pikta, be to, man atrodo, kad tu dar jaunas ir vaikų neturi, ane?
Taigi, kai pats atsiduri tokioj padėty, yra viena, o kai nuosava atžala - visiškai kas kita.
Kita vertus, situacija, kokia ji buvo mokykloj prieš 30 metų (kai aš pati buvau mokinė) ir dabar - kaip diena ir naktis, deja.....
O leist vaikui išsikovot vietą po saulę, bandant tapt banditėlių "draugeliu" labai brangiai gali kainuot (ne pinigine prasme). Vertybių sistema šiandien yra kitokia, nepalanki agresijos neturinčiam žmogui.
O gal tau visai gražu "kova už būvį"?
Vat todėl ir.....

[size=1][/size]
smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.

[/quote]
Nu sorry, jei per greitai isvadas padariau. Tik man tie pasakymai "sveikas atvykes i realu pasauli ir baik cia pjaustyt pjuvenas" atrodo visai nepriimtini, nes jei mes apie tai nekalbesim, negalvosim ir neieskosim sprendimu kartu ir kiekvienas sau atskirai, niekas nepasikeis. Ir nesakyk, kad niekas nepasikeite, kad koks buvo ziaurumas pries 20 metu, kai mokemes mes, ir koks yra dabar, yra lygiai ir tas pats. Patikek, ne!! Mes draugams nedeginom rubu "for fun", nemetem ju per langus, neskutom jega pagave, ir kazkaip netycia nepripjaudavom peiliais. Ir as jau patyliu apie "nedraugus".
Smaugliau, stiprybes Tau ir Tavo vaikui, bandant tapti tuo srauniaus nupasakotu autoritetu: tai imanoma, bet laabai sunku vienam lauke kariu.. p.s.: turiu toki namie, gal mudvieju vaikams susipazinti reiketu, tokiems labai truksta bendraamziu bendraminciu

[quote=aurushka,2007 09 07, 10:52]
[size=1][/size]
smaguma, kaip greit už kitus galite nuspręsti Jei galima, perfrazuosiu: būk lyderis moksle, savo geru pavyzdžiu mokyk bendrauti/draugauti ir kitus vaikus. Man asmeniškai tokia pozicija savu laiku labai padėjo ir sutariau tiek su mandagiais, tiek ir su chuliganais.

[/quote]
Nu sorry, jei per greitai isvadas padariau. Tik man tie pasakymai "sveikas atvykes i realu pasauli ir baik cia pjaustyt pjuvenas" atrodo visai nepriimtini, nes jei mes apie tai nekalbesim, negalvosim ir neieskosim sprendimu kartu ir kiekvienas sau atskirai, niekas nepasikeis. Ir nesakyk, kad niekas nepasikeite, kad koks buvo ziaurumas pries 20 metu, kai mokemes mes, ir koks yra dabar, yra lygiai ir tas pats. Patikek, ne!! Mes draugams nedeginom rubu "for fun", nemetem ju per langus, neskutom jega pagave, ir kazkaip netycia nepripjaudavom peiliais. Ir as jau patyliu apie "nedraugus".
Smaugliau, stiprybes Tau ir Tavo vaikui, bandant tapti tuo srauniaus nupasakotu autoritetu: tai imanoma, bet laabai sunku vienam lauke kariu.. p.s.: turiu toki namie, gal mudvieju vaikams susipazinti reiketu, tokiems labai truksta bendraamziu bendraminciu

[/quote]

Protinga mintis visai Nes maniškis irgi jaučiasi kaip ufonautas
kai man reikia atsakyt į jo klausimą kodėl jie tokie, aš nežinau kaip tą vaiką paguost. O du ufonautai gal rastų bendrą sprendimą
Va, matai, iki ko "nusivažiavau"..... savo vaiką laikau "ne iš šio pasaulio" dėl to, kad jis mandagus, tylus ir visiškai neagresyvu. Vadinasi, pati pripažįstu, kad norma - kitokia. Siaubas

Vienaip ar kitaip, bet kova už būvį visą gyvenimą tęsiasi Nesiūlau tapti draugu, tiesiog galbūt reiktų vaiką mokyti būti gudresniu ir išsisukti iš situacijos. Sunku kažką patarti, kai nepažįsti nei "teroristo", nei jūsų berniuko, bet išeitį galima būtų rasti ir be "muštynių"
O metų man pakankamai daug ir mokyklinio amžiaus vaiką turiu

et, čia taip "ant greičio" keli prisiminimai: 5 klasė buvo po pietų ir su vyresniais tekdavo prasilenkt einant į mokyklą, taigi, kišenių kraustymai 2 metus stipriai aukštesnių ir bajavesnių berniukų; asmeninių daiktų niokojimas; patyčios dėl aprangos ar "šukuosenos"; įkaitintų kapeikų mėtymas ant pilvo, padų svilinimas, muštynės, po kurių gerų tėvų mergaitė vaikščiojo su mėlyne po akim ir t.t.

Srauniau
Nu tai ką, ir tavo vaikas nesusiduria su tokiom problemom (t.y. kurioj jis barikadų pusėj? ) Ta prasme, praktinių patarimų noriu
Maniškio problema ta, kad jis 1) palyginus su šiandieniais akceleratais yra "senobinio normalaus" ūgio pagal savo amžių, t.y. šalia klasiokų - nykštukėlis , 2) tikrai yra mokslius, visas knygose, paralelinėj realybėj gyvena.
Bet, esmė ta, kad jo supratimas yra labai kosmopolitiškas. Jis sako: aš žinau, kad mes skirtingi, aš jiems netrukdau, prie jų nelendu su savo kalbom, tai ko jie iš manęs nori?
Va čia aš ir užstringu Į protingą klausimą reikia dar protingesnio atsakymo, o aš jo neturiu.
Vienintelis dalykas, ką galiu patart, laikykis atokiau, ale jis ir taip viską supranta, jau patapęs konfliktų vengimo meistru. Tik kad skaudu žmogui......

Smaugliau, o kokio taviskis amziaus, ir kur (bent mzd:)) jus gyvenate?
Tuoj mamkos bendramincius suves

laisvai. Vienykimės nelygioje kovoje
Maniškis yra šviežias 5-okas, o gyvenam mes Vilniaus senamiestyje, prie pat Sereikiškių parko.

užsispyrus, bet tuo pačiu tyli ir rami mergaitė. Lyginant su klasiokais, per daug rami ir dažnai būna šešėly. Kaip "Tėve mūsų ..." kas rytą kartoju, kad nebijotų dalyvauti pamokoje, keltų ranką ir drąsiai atsakinėtų.
Vėl gi, skaitau taviškį apibūdinimą ir dar daugiau klausimų kyla, tačiau gal tas atsiskyrimas nuo visos likusios klasės ir yra pagindinis minusas. Tai, kad vaikas skirsto į "jie" ir "aš". Jei vaikas daugiau dalyvautų bendrame klasės gyvenime, išsikovotų "pagarbą" klasiokų akyse. Be to, mokyklose turėtų būti ir popamokinė veikla su įvairaus tipo būreliais. Pasidomėk, gal yra toks, kur renkasi tokie pat "paralelėj erdvėj gyvenantys" vaikai. Taigi, čia ta pati bendraminčių paieška, kokią siūlo ir aurushka, tik kiek arčiau.

Srauniau
Tu čia kaip iš pedagoginio metodinio vadovėlio išklojai
Žinaj koks pats "prikolniausias" mano vaikino aršiųjų klasiokų užsiėmimas? Eit po pamokų už mokyklos ir užlindus už tranformatorinės baladotis, t.y. toks pogrindinis bokso ringas. Va tau ir popamokinis būrelis.
Maniškis lanko sportinius šokius, ten šiek tiek kitokia aplinka, gal sakyčiau meniškenė Suprask, jam tie klasiokai, kurie kelia problemų tiesiog "nelimpa prie dūšios". Todėl jis ir norėtų, kad jie prie jo paprasčiausiai nelįstų. Jis nesijaučia nei vienišas, nei atstumtas, nesiveržia dalyvaut jų "machankėse",o tik pageidauja turėti savo erdvę. Ir dėl to jis nesupranta, kodėl jis turi būti arba bandos narys, arba priešas.
Taigi tie įsiliejimai į kolektyvą anaiptol ne visiems tinka ir patinka.

nueikit į temą "paplepėjimuose" apie šiuolaikinius vaikus, tai ten pakankamai daug nuomonių, kad baimė dėl saugumo yra viso labo tuščias burbulas. tai va taip mąsto dalis tėvų, kol jų nepaliečia asmeniškai.
ir dar -- nereikia vien ant tėvų varyt. dažnai tėvai padorūs, kultūringi -- o vaikas eina šunkeliais. penktokas jau tokio amžiaus, kad tėvai nepristovės už nugaros 24 val. per parą. ir toks jau pats pasirenka, kada klausyt suaugusiųjų, kada draugų, o kada pačiam zbitkų prisigalvot. nepaisant, to, kad Šalaševičiūtė rėkia, kad 12metis visiškai nieko nesupranta.



sakyčiau čia klystate. taip, "razborkės" visose mokyklose vyksta, bet aplinka kur vaikui gėda už tai kad jis gavo geresnį pažymį, nėra sveika, ir taip tikrai nėra visur. atsimenu pati į tokią klasę ėjau. paskui performavo klases ir surinko kelias iš geriau besimokančių -- tada gauti geresnį pažymį buvo prestižo reikalas.

Smaugliau, gyvenimiška patirtis ir sociologijos kursas ( labiausiai įsiminęs socializacijos procesas tiesiai iš dėstytojos lūpų ), pedagogikos vadovėlių neskaičiau

Siemet brolis istojo i prestizini univera, prestizine specialybe, grizes po paskaitu stebisi, kad zmones taip nesidziaugia tuo, ka gauna, prasidejusiomis studijomis ir t.t., jau dabar dejuoja del artejanciu atsiskaitymu ir busimo darbo, taigi, sugriuvo jo mitas, kad pasikeitus mokymo istaigai pasikeis psichologine aplinka. Taip kad Tavo taisykle su isimtimis, deja, neretomis.


Papildyta:
Smaugliau, Taviskis vyresnis pora metu..
Bet jei jums idomu, kvieciu i vaiko gimtadieni kita savaite (toks mini sventimas)! Jei idomu, mestelk az

Srauniau,
Na, gyvenimiška patirtis, aišku gerai, bet aš pati baigus senų laikų "geležinę" Vilniaus mokyklą, kur krustlėt bijodavom, jau nekalbant apie kokią "diedovščiną". O vyresnių vaikų, kurie būtų perėję per tokius reikalus neturiu, taigi.... tenka forume konsultuotis

Dios
Na, aš esu senovinės konservatyvios nuomonės, kad tėvai atsako už vaikus iki 18 metų. Kitaip man nesidėlioja. Ir nors toli gražu nesu namų šeimininkė, bet į saviškio reikaliukus kišuosi smarkiai ir ketinu tą daryt toliau. Vien dėl tos priežasties, kad esu teisininkė, ir žinau, kad vaikų zbitkai smarkiai kainuoja tėvams

Auruška
Įmečiau az

o kaip tokia perspektyva, kad taip smarkiai saugomas vaikas iki 18 metų, vėliau verks tyliai į pagalvę ir be mamos įsitvirtinti visuomenėj nebemokės Ir vaikai nemėgsta tokių bendraamžių, kurių mamos kišasi į jų gyvenimą. Esi protinga motera ir pasiskaityk vaikų psichologijos vadovėlius, teisinės žinios daugiau minusas ( matymas kiekviename pažeidėją) nei pliusas.

Srauniau,
Aš nesakiau, kad jį smarkiai saugau, aš sakiau, kad kišuosi į jo reikalus dėl to, kad esu 100 procentų už jį atsakinga. Teisininko profesija čia ne prie ko, išskyrus tai, jog man juokinga atrodo tėvų kalbos, kurie aiškina: aš buvau darbe, ką aš galiu žinot, ką mano vaikas ten namie/mieste/t.t. darė ir padarė. Arba, ką aš galiu jam padaryt, jis manęs neklauso. Nu sorry.....
Aš labai gerai esu įsisąmoninus savo atsakomybę už tai, koks bus jo elgesys. Ir už įskiepytas vertybes, ir už supratimą kas vyksta aplinkui. Ir tai su "vedžiojimu už rankelės" nieko bendra neturi. Tiesiog kai nebėra ryšio su nuosavu vaiku, tai jau savaime yra katastrofa. Mano įsitikinimu, šiandien tėvai pernelyg daug palieka savieigai teisindamiesi laiko trūkumu ar "savarankiškumo" ugdymu. Tai tiesiog pasiteisinimai. Aš manau, kad tai, ką tėvai "įdeda" į vaiką, tą gauna atgal.
O dėl psichologijos vadovėlių.... Na, čia gal tu ir teisus, čia teisininko protas tikrai suveikia Man norisi konkretikos ir punktų

skirtumas tas, kad į univerą susirenka suaugę žmonės, ir tarp jų vaikiškų "razborkių" nebūna


tėvai atsako, bet negali būti tikri kas vaikui vienu ar kitu momentu šaus į galvą. gali tėvai sakyt nežaisk su degtukais, o vaikas pasičiups žiebtuvėlį. ir tėvai atsako jau po fakto.

visame kame turi būti aukso vidurys
Vaikystėj labai dažnai nuvažiuodavau pas keliais metais vyresnius pusbrolius ir kartą jų kieme pamačiau 4 metais vyresnį berniuką, kuris mano mokykloje buvo baleto klasėje ir ... nieko blogo nenorėdama garsiai nusistebėjau, kad jis balerūnas iš mokyklos. Jei būtų buvęs muzikantas, kaip ir dauguma, gal nebūčiau taip sureagavus, o baleto ir choreografijos specialybė mums buvo kažkas tokio nesuprantamo. Pusbroliams buvo šokas ir bandė šaipytis, pasirodo, jie nežinojo, o ir tas berniukas slėpė. Kiek pamenu, teko su giminaičiais nuo širdies pasišnekėti ir vėliau patys nuėjo į "pramoginius šokius" ir ilgam pasiliko. Čia pasakojimas tam, kad minimi ufonautai gali būti ir pavyzdžiu

Srauniau,
Žinai, man atrodo viskas, ką mes čia šnekam yra labai teisinga ir protinga
Tik va, kokia iš to vaikams nauda? Aš turiu galvoj, kad aniems norisi spręsti problemą čia ir dabar, o perspektyva kažkada tapti pasaulio sportinių šokių čempionu ir nušluostyt nosis "mažiesiems teroristams" nelabai guodžia, kai tau 10 metų.... Dar perspektyvinis mąstymas neveikia. Prisimink save 10-15 metelių dvidešimt penkerių atrodė antikvariatas
Aš labai nenoriu sakyt savo vaikui - duok į liūlį tam kas erzina kad apsiburbuliuotų. Tiesiog dėl to, kad tai prieštarautų mano pačios supratimui. O ir eiti pačiai aiškintis -absurdas. Paskui užsityčios negyvai, kad mamelė laksto ginti kūdikėlio. Čia kažkaip reikia įpūsti vaikui sveiko humoro ir pasitikėjimo savim. Problema tame, kad gal čia su amžium ateina....

Labai suprantu temos autore. Deja, patarimais padeti, turbut, negalesiu. Mes irgi turejome ta problema, tik ji buvo ne su klasiokais, o kitais mokyklos mokiniais. Nesiplesiu, kokios konkreciai buvo pas mus problemos, bet psichologo jau buvau pradejus ieskoti...
Mano sunus dabar irgi penktokas, bet mes jau gyvename uzsienyje. Kazkas panasaus vyksta ir cia, tik gal siek tiek vyresniame amziuje (dauguma penktoku dar cia visiski vaikai) ir ne taip viskas ziauriai. Mes gyvename mazame miestelyje, vaikas cia zaidzia krepsini, krepsinio klubas cia nedidelis, vaikai vienas kita pazista, ir tai, as labai tikiuosi, pades jam isgyventi koledze (cia taip vadinama mokykla nuo 5 iki 10 klases), mat toje jo mokykloje labai daug krepsininku. Jei trumpai - musu strategija dabar tokia: "stengtis isigyti kuo daugiau draugu - tarp klasioku ir tarp vyresniu". Tada savaime maziau liks priesu. Aisku, cia gal skamba labiau ideliai nei realiai, bet bendruomeneje, kurioje mes gyvename, turetu suveikti (nu as labai tikiuosi).
O temos autorei patarciau vaiku ieskoti kitos mokyklos. Tikrai ne visur tas pats Pasiklausinekite draugu, pazistamu ir giminiu, ypac kas turi to paties amziaus vaiku, kas vyksta ju mokyklose, klasese ir pan.
P.S. Mano vaikas - sios zemes gyventojas bet super-duper-hyper jautrus. Lyg siol nepamirsta tos neigiamos patirties LT mokykloje. Kartais sako: "Man tie durniai visa gyvenima sugadino... As dar lyg siol tuos ivykius kaip didziausia kosmara sapnuoju". Tokiu momentu as mintyse pagalvoju: "Nu pagauciau juos, jei bogu k...us nurauciau". Et, ka cia bekalbet... Gaila, kai augini, aukleji ir tikiesi, kad uzauginsi vaika be kompleksu, drasu, pasitikinti savimi, o cia atsiranda kazkokie, kurie taip va viska savo poelgiais ir veiksmais sugriauna

mama neleido galvoti apie vyresnius kaip apie antikvariatą
Vat vieno nesuprantu, kaip gali vaikas turėti problemų, kai dabar taip populiaru pramoginiai ir sportiniai šokiai, čia tik privalumas, kuriuo reikia naudotis. Turėtų būti tarpklasiniai konkursai, kur mokėjimą profesionaliai šokti galima interpretuoti pagal temą ir klasė laimėtų. Na, kad ir kokios poetės/-o kūrybos vakaronė, klasės skaitovas skaito eiles, fone atitinkama muzika ir profesionaliai šokanti pora - gražu gi Naujametiniai karnavalai, kur mokėjimas šokti taip pat gali būti kaip klasės koziris. Žodžiu, reikia tik fantazijos ir tikėti tuo ką darai

Srauniau, kuo toliau Tave skaitau, tuo labiau ismusi mane is veziu.

kuo? Tuo, kad siūlau rasti savo klasėj bendraminčių ir savo pomėgius paversti privalumais klasėje?

nzn.. man atrodo, kategorisku utopizmu..
nieko asmenisko

aurushka,
100 balų
Aš tą patį Sprauniui norėjau parašyt.

Sprauniau,
žmogau... paskaičiuokim.... karnavalo organizacija, priemonių pirkimas ir ruošimas, iniciatyvos skleidimas ir t.t. Nežinau, į kokią idealią aplinką esat su savo dukra paklivę, bet mūsyse bet kokia iniciatyva yra tavo asmeninis reikalas. Aš iš to durno idealizmo ant savo biedno sprando buvau užsikrovus tėvų komiteto veiklą pradinėse klasėse. Oh, my god

Tai, ką tu išvardinai yra didelio darnaus kolektyvo (nu čia kaip iš nespalvoto socialistinio filmo) veikla. Bet kas apsiims Sizifo darbą tą kolektyvą formuot? Įskaitant ir tai, kad kai kurie jo nariai šiek tiek nutolę nuo socialinių rėmų, švelniai tariant. ...

Pireja
Ačiū už moralinį palaikymą
Tikiuosi viskas Jums bus OK
Aš kartais irgi pagalvoju apie pabėgimą (kai labai neviltis užpuola dėl visokių budulių aplinkui)

siaubaz dar tokio termino nesu girdėjus O jei rimtai, mačiau šalia tokias paneles, kurioms sunku buvo įsilieti į naują kolektyvą ir tėvų toks perekšliškas tupinėjimas tik pakenkė

akei, nesuprantat gražiai, galiu ir pasikoliot ( gal taip greičiau į makaulytes ateis).

Kur vaikas iki 5 klasės buvo? Paprastai į 5 klases susirenka didžioji dauguma buvusių klasiokų. Taigi, vaikas-vienišius pradinėj - ramu širdy, atėjo į 5 klasę ir iškart gavo į nosį. Stebėtis verčiate, dar tik 5 dienos praėjo ir jau bushido ring'as - vat netikiu ir taškas. Pati esu vaikystėj perėjus į kitą mokyklą, į susiformavusį kolektyvą.

Lygiai taip pat pamenu atvejus, kai nuskriaustojo tėvai pas skriaudiko tėvus eidavo aiškintis. Paprastos iš kaimo moteriškės atsakimas patiko " ko tu, žmogau, kišies, vaikai patys išsiaiškins", apsipešiojo, o vėliau tie patys berniukai "pas mergas" ėjo, suaugo ir iš to įvykio pasijuokia.

Prieš kurį laiką bendravau su trečiokais. Tik va jų klasėj atstumtasis buvo tas, kuris nusprendė būti futbolininku ir jam nei matematikos, nei lietuvių kalbos mokytis nereikia

Kas čia per iniciatyvos ruošti renginius už pačius vaikus. Gal paleiskit nuo savo sijonų ir leiskit vaikams patiems ruošti šventes. Dar negirdit "mama, o ką man dabar veikt", tai išgirsit. Ar čia tik jūsų mokyklose nieks nevyksta, o jei ir vyksta, tai tik tėvų pastangomis

Ką pasieksite, jei imsit keliaut per mokyklas ir ieškosit idealios klasės? Bandykit, gal ir pasiseks, tik vat tokia per mokyklas keliaujanti mergužėlė bei jos tėvai ir po tiek metų kaip pajuokos objektas išliko ( karts nuo karto per tv sušmėžuoja).

Ar reikėjo pritart, aja, kaip baisu, iš kur tas žiaurumas. Vat iš tur, kad ir tarybiniais laikais vaikų-žmogžudžių buvo ir vagių ar tik dabar pirmą kartą išgirsit apie vaikų kolonijas?

Srauniau,
Oho, pagaliau į dienelės pabaigą parodei savo veidelį Taigi tu ne į tą temą atklydai, čia mes kalbam ne apie kolektyvizmo puoselėjimą. Sorry
Apsiramink, eik kokio vynuko įkalk, penktadienio vakaras, gi
Kita vertus, jei tave nervina mūsų kalbos, tai ko čia esi?
Nėr čia ko koliotis, apie kolonijas TADA ir padėtį tokiose įstaigose DABAR būtent aš galiu tau papasakot, profesija tokia.
O šiaip tai kiekvienas iš mūsų turi savo nuosavą patirtį ir savas istorijas, taip pat kaip ir savą supratimą. Taip kad jei nervai nebelaiko, tai išnešk savo makaulytę pravėdink.
Ir svarbiausia, arba daugiau tolerancijos, arba nesivelk į diskusijas, kurių objektas tau iš principo svetimas.
Atia

Srauniau, iš vienos pusės taip -- reik vaikams ir pasipešt, ir pasipravardžiuot, ir šiaip. bet šiaip ar taip -- tyčiotis ir smurtauti yra BLOGAI. o tėvai ir mokytojai tam ir yra, kad vaikus auklėtų ir užkirstų kelią netinkamam elgesiui.
gerai kol gerai, jeigu ten vieną dieną susipešė, o kitą dieną susitaikė. bet... ar maža vaikų ir paauglių tarpe smurtinių nusikaltimų, savižudybių, depresijos atvejų? manau kad tai vyksta būtent todėl, kad suaugę sako "vaikai, patys aiškinkitės ir tvarkykitės".

o Smaugliaus atveju -- visgi reikėtų paragint apsigint ir duoti atgal, juolab jei ketinat palikt toj pačioj mokykloj ir toj pačioj klasėj. nes dabar tik penktokai -- vėliau bus baisiau.

vat būtent, skriaudžia vaiką, galiu nueiti ir perspėti auklėtoją/mokytoją ar direktorę. Nei pati pešiausi, nei siūlau peštis ir jėga išsikovoti tą šiltą vietelę po saule.
Smaugliau, veidelis tikrasis buvo anas, o ne šis. Tuo pačiu stebiuosi, kaip socialinius mokslus baigus, nepraėjote sociologijos kurso ir nežinote, kas įtakoja 5-okų elgseną.

Srauniau,
Nu gerai, su veideliais tiek to, tik labai nemėgstu, kai man pripaišo kitką, nei yra iš tiesų, tiesa, puikiai suprantu, kad dėl duomenų stokos forume galima visokių išvadų padaryt vieniems apie kitus
Sutinku su vienu - dar per mažai laiko praėjo, kad daryt kategoriškas išvadas. O dėl klasės, deja ji 100 procentų nauja. Mūsų klases sumakalavo užsienio kalbų pagrindu ir maniškis pakliuvo į tą, kuri atįjo "iš lauko", prasimokę nuo 1 kl., beveik visi bernai. Taip kad esamuoju momentu ką jis bepasakytų ar padarytų, bus svetimkūnis. Gal laikinai. Žinau tiktai, kad jis niekada netvos atgal. Turi jis savų principu, aš juos gerbiu.
O dėl sociologijos, tai TF dėsto teisės sociologiją, kuri nieko bendro su penktokais neturi O ir kiti su asmens psichofiziologija susiję kursai orientuoti į žulikų elgesio modeliukus.
Ir apskritai, ainu va patikrinsiu pyragą orkaitėj ir gal kokį Harį Poterį geriau pažiūrėsiu

hmm, dar nerodo Hario - eisiu jį taip pat žiūrėt. Suprantu taviškę situaciją, kad ir kaip prieštaraujančiai pasisakymai skamba, rimtai
Lygiai taip pat viduj pergyvenu dėl dukros, todėl ši tema yra daugiau mažiau aktuali.

Situcija mokyklose ir aplamai svietimo sistemoje nebuvo pagrindine priezastis, del kurios mes pakeiteme sali, bet tas veiksnys irgi suvaidino nepaskutini vaidmeni.
Tu irgi nenuleisk ranku. Mano pussesere savo sunu pervede i kita mokykla, nes ten, kur jis mokesi anksciau, buvo nelygis gerai mokytis, krutas buvo tas, kuris zole ruke. Vaikas nemazas ir nepescias, save apgindavo, bet kas is to, jei mokytis negalejo? Tevai reikalauja, bet tam, kad susitapatintum ir itiktum, kam reikia, mokytis negali... Nu ir ka, vaikas pats pradejo kalbeti apie tai, kad reikia keisti ne tik klase, bet ir mokykla. Tai va, si rudeni iskulniavo i kita mokykla. Nezinau, kaip jam ten sekasi, bet tikiuosi, kad gerai. Penkiolikmetis, ilgas, stambus, vejai ir motoroleriai galvoj, bet kaip nekeista, lauke jis tos metu pradzios...
Tai va, nenuleiskite ranku ir jus. Svarbiausia, kad vaikas neuzsidarytu savyje, pasakotu visus "mokyklinius nuotykius"...
Man dar idomus toks dalykas is teisines puses. Jei pakalbejus su museiku tevais del ju vaiku poelgio, jie niekaip nesureaguoja, ar negalima tiesiog ju perspeti, kad tu busi priversta kreiptis i policija ar kokius nepilnameciu inspektorius del i tavo vaika nukreipto teroro, reketo, ibauginimo? Tevu nereakcija siuo atveju irgi turetu buti traktuojama kaip netinkama vaiku prieziura... Kaip tai atrodo is teisines puses?

Pireja,
iš teisinės pusės viskas nėra paprasta, jei šitam santykyje esi nukentėjusioji pusė.
Turbūt seki įvykius Lietuvoj, žinai, kad liepos pabaigoje buvo nužudytas devynmetis Klaipėdoj, įtariami du dvylikamečiai ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Taip yra todėl, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik nuo 14 metų už sunkius nusikaltimus (jie išvardinti BK, sąrašas baigtinis)
Už smurtą (tiek fizinį, tiek psichologinį) vaikas neatsakys, o tėvai - tik tiek, kiek jų veiksmuose galima įžvelgti konkrečių teisės normų pažeidimų. Nesirūpinimas vaiku mūsų teisėj iš esmės apima būtiniausių vaiko poreikių netenkinimą. Tuomet gali įsikišti vaiko teisės. Tačiau šie atvejai praktikoje išimtinai liečia asocialias šeimas.
Mūsų diskusijos tema -smurtas vaikų tarpe, taigi tėvai atsakys nukentėjusiojo vaiko tėvams tik dėl konkrečios žalos jei vaikas bus fiziškai ir psichiškai traumuotas (gydymo išlaidos ir t.t), gal dar neturtinė žala, jei teismas spręs tokį reikalavimą tenkint.
Žodžiu, to cut the long story short, geriau iki teisinės pusės nepakliūt, nebent atsitinka extrymas......
Na, aš tikiuosi, iki to neprieisim tfu tfu tfu
Nu, varau Poterio žiūrėt
Iki

susiduriau su sita problema neseniai ir dabar esu kryzkeleje ka toliau daryti.Sumuse dukra mokykloje mergaite,po to prasidejo santazas,kad nebandai skustis ir.t.t.Nuejome i mokykla,ta panele neatsiprase musu dukros,sedejo akis isputusi ir tiek.kreipiaus pas medikus, tik sumusimas.
Rytoj vel teks vaikui eiti i ta pacia mokykla,ji bijo.
nejau dabar tapo toks baisus pasaulis,kas stipresnis tas virsesnis?

O tos mergaitės tėvai? Ar jie informuoti? Ir kokia pedagogų, socialinių pedagogų, mokyklos vadovybės pozicija? Nežinau, Dalva, ką patarti. Kaip tavo dukrai atrodo situacija? Gal tikrai išeitis būtų pakeisti mokyklą? Bet, iš kitos pusės, kodėl leidžiama tarpti chamiškumui...

Be to, grįžtant prie prieš tai buvusių diskusijų: nemanau, kad geriausias patarimas yra "duok atgal". Vienas dalykas — visada atsiras stipresnių, mėgstančių "dalinti", o antras dalykas — tie, kas provokuoja, persekioja, erzina, tai tik ir laukia atsako, kad galėtų išplėsti konflikto (esamo ar tariamo) ribas.

Aš mokykliniais metais esu buvusi abiejose teritorijose. Iš pradžių buvau ta, kuri visiems kliūva (mat buvau kone dviem galvom už bendraamžius aukštesnė); mane užgauliodavo, apspjaudydavo, sulaužė pirštą. Iki pastarojo incidento niekam nesiskųsdavau. Vėliau artimieji mokė bandyti išvengti konflikto, neatsakyti į provokavimą. Bet... paaugliškas įsitikinimas sakė ką kita. Vėliau bandžiau atrodyti "kieta", būti chebroje (rūkymas, alus...), o iš to "kietumo" dar ir bendramokslei antausį tėškiau. Dėl to, kad apkalbėjo. Ech... Bjauru už tą kvailą antausį po šiai dienai.

Peržiūrėjau tik paskutinius komentarus, bet susidarė įspūdis, kad didžioji dalis siūlo nuo problemos bėgti (ieškoti kitos mokyklos). Gal atskirais atvejais tai ir yra vienintelė išeitis, bet manau, kad labai retai. Ar tikrai rasite geriau?
Mes lankome privačią mokyklą ir praėjusią savaitę buvau pašiurpusi, kai teko įsikišti į žiaurias antrokų (!!!) muštynes, kurios dar ir buvo kitų bendraklasių filmuojamos mobiliu telefonu. Negaliu toleruoti tokio elgesio, nors tai ir ne mano vaikai. Aišku, jie dar sąlyginai maži ir užteko griežto tono, kad visi aprimtų o nufilmuotos muštynės būtų ištrintos, bet pats faktas mane labai nemaloniai nustebino. Džiaugiuosi tuo, kad tie vaikai, vėl pamatę mane, reaguoja, jei elgiasi kaip nors netinkamai, nes žino, kad aš pro šoną nepraeisiu.

Esu įsitikinusi, kad jei kiekvienas nenuleistų "nematom" tokių atvejų, jie palaipsniui išnyktų. Negalima to toleruoti. Ir kovoti reikia visom leistinom priemonėm, pradedant tiesioginiu "auklėjamuoju darbu" (neturiu mintyje fizinių bausmių) ir baigiant teisiniais būdais. Visų pirma už vaikų saugumą mokykloje atsako mokykla, todėl jei iškyla problemų - pokalbis su mokytoja, nepadeda - raštas direktorei, pageidautina turėti sau egzempliorių su atžyma "gavau". Jei administracija nededa pastangų, rašyčiau ir Švietimo ministerijai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir visiems kitiems. Ne dėl to, kad neturiu ką veikti ar noriu kažkam pridaryti problemų - dėl to, kad tai liečia ne tik mane ir taip neturi būti. Gal aš ir per daug "susipratusi pilietė", bet man ne dzin.

Aišku, paauglių supratimas apie tai, koks elgesys yra garbingas ir kas neleistina, smarkiai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl ko gero sunku įtikinti vaiką, kad reikia pranešti apie incidentą, kai jis buvo sumuštas ar iš jo buvo pasityčiota. Ir lengviausia patarinėti, sėdint prie kompo o ne šluostant savo vaikui ašaras. Bet mieli tėveliai, juk puikiai suvokiam, kad jei nebus reakcijos, tai kartosis - ir kuo toliau, tuo dažniau. Išeisit iš šitos mokyklos - atsiras sekanti auka, kuri neduok Dieve kitiems norės atsilyginti tuo pačiu ir vėl netyčia gali pakliūti Jūsų vaikas...

Atsibos visiems skaityti:) Aš manau, kad reikia nepasiduoti menkystom ir gerbti savo vaikus

Su patyčiom susidūrė sūnus. Yra vienas fruktas klasėj kuris nustatinėja elgesio normas. Maniškis nedidukas, bet savo nelaimei turi ilgą liežuvį už kurį ir kliūna jam. Ėjau, kalbėjau su auklėtoja, su motina, pats sūnus eina pas socialinį. Po kiekvieno nuėjimo darosi tik blogiau, gauna, kam skundėsi, kam sakė ir t.t. Mokymasis išviso beryšio - pamokų pastoviai nėra, namų darbų nėra. Rezultate keičiam mokyklą. Į ją jau yra atėję 5 ar 6 klasiokai. Tėvai džiaugiasi, kad rami klasė ir svarbiausia visi mokosi.

Na, jei diskusija vyksta tokia, tai galiu paskyt, kad mano vaiko "istorijos" tikrai išsisprendė, pervedus tiesiog į paralelinę klasę. Ir iš esmės išsisprendė.
Taip kad manau, kad "pabėgimas" nėra visuomet silpnumo ar principų neturėjimo požymis.

advokate,
Nežinau, at tu ir esi tos profesijos, koks tavo nick'as Jei taip, tuomet esam profesijos sesės Taigi, pati žinai visus nepilnamečių atsakomybės niuansus ir dėl to leisiu sau gana ciniškai pasakyti, kad apskritai kovai su smurtu pritariu (globalia prasme), bet kai susiduri su konkrečia situacija ir įvertini kontekstą (mokyklos vadovybės pozicija, mokytojo gebėjimas kontroliuot padėtį, smurtautojo tėvų išminties buvimas/nebuvimas), gal atsitraukimas ir labiau į naudą.... Kaip ten kažkas yra pasakęs iš didžių vurų: laimėti mūšį dar nereiškia laimėti karą

O šiaip tai aš jau kuris laikas galvoju, kad smurtas mokykloj yra šiuolkaikinės visuomenės mentaliteto išdava. Va čia mes pakalbam, lyg ir suprantam vieni kitus, bet kažin ar mūsų procentas didelis

Smaugliau,
panašu, kad esame sesės - o gal broliai Ne tik profesine bet ir idėjų prasme
Mano pozicija pakankamai griežta, bet tikrai neesu iš tų, kurie kovoja "iki paskutinio kraujo lašo" dėl principų. Svarbiausia - per principus nepamiršti savo tikslo. Todėl ir rašiau, kad atskirais atvejais pakeisti mokyklą /klasę yra vienintelė išeitis. Jei bus akivaizdu, kad mūsų mokytoja "nepasiduoda auklėjimui", mes irgi taip padarysim. Ir aš nejausiu jokio sąžinės priekaišto, kad "pabėgom", nes iš savo pusės padariau viską, kad taip neatsitiktų.

O mes jau pakeitėm mokyklą. Tiesiog šiandien parašiau prašymą, kad išbrauktų. Naujoj mokykloj laikė trumpą testuką: matematikos ir anglų. jis pats labai stengėsi ir labai labai norėjo kad priimtų. Taip kad po atostogų žygiuos jau kitur.
Koridoriuj priėjo buvę klasiokai, kurie jau mokosi naujoj mokykloj, pasveiskino. Tikiuosi kad viskas bus gerai.

Žinot, merginos, aš tiesiogine to žodžio prasme pakraupus
Tik ką sužinojau, kad mūsų šeimos draugų mergaitę šeštokę (o reikia ją pamatyt - rami, gražutė, gera) mokyklos koridoriuje vyresniokas tiesiog eidamas pro šalį tvojo į sieną (čia matyt prikolas toks). Mergytė ligoninėj, stiprus smegenų sukrėtimas
Nu jūs man pasakykit, kas čia darosi, ką?
Iš kur tie banditai ateina, gi tėvus, mamas turi, ne gatvėj gyvena. Kas čia per išsigimimas plinta
Sorry už emocijas, bet aš tikrai šoke.
Aišku, tėvai parašė policijai pareiškimą, tik kas iš to...... Nei baudžiako tam gyvuliui, nei jo tėvams nebus. Nebent ieškinys dėl žalos atlyginimo tėvams, o jei jie visiški asocialai, tai šakutės. Vaikas sužalotas guli ir nors alkūnes nusigriaužk. Kad juos visus kur

o kaip jūs manot, ar žodinis smurtas taip pat smurtas? Aš susidūriau su tokia situacija, kad mano dukra yra hyperaktyvus vaikas, jinai nori veiksmo, judesio na ir žinoma kartais peržiangia ribas. Netoleruotinas yra ir tas elgesys, kad jeigu jos mokytojas nepakviečia atsakinėti ji vaikui turi niukstelti. Apie tai sužinojusi aš labai dažnai su ja klalbu ta tema ir jau pradėjom žygius pas psichologą...
Tačiau mokytoja, nieko visiškai nedarydama, kad išspręsti arba paanalizuoti bent jau šią problemą sušaukė susirinkimą kuriame tėvams liepė aiškintis tarpusavyje. Konkrečiu atveju visi puolkė ant manęs ir dar ant tokio berniuko tėvų. Įvyko praktiškai linčo teismas, nors mokytoja apie susidariusią padėtį klasėje mane buvo informavusi ir kaip pati pripažino, kad mergaitė nors ir nežymiai, bet keičiasi. Ji tokia yra.
Paklausta konkrečiai, kas negeraisu mano vaiku, ji pasakė: "Jūsų mergaitė yra labai įkiri ir jūs privalote ką nors daryti". Konkrečiai to įkirumo neįvardijo. Mamos skundžiasi, kad ji prieina, pastuksena per petį ir vis klausinėja mergaičių kodėl jos nebendrauja su ja (ji tik antri metai toje klasėje, o išviso mokosi penktoje). Mano dukra yra su akinukais ir pati mokytoja pasakė, kad ją pravardžioja ir keturake ir septynake ir t.t. tačiau kitiems tėvams tai buvo neįdomu, tipo tie vaikai tik kalba, nereiškia, kad reikia dėlto muštis (kas tas mušimas dar neaišku, nes mergaitė yra smulki ir dar niekam nepadarė akivaizdžių sužalojimų) nors pati gavo nekartą nuo vaikų ir aš kaip klvaila tylėjau. Vakar net berniukas sugebėjo pataikyti į galvą iš to kietojo kamuolio (kur apie 5kg sveria) ir tai yra normalu, dukra tepasakė, kad jis netyčia ir gailisi, o ją puola visi. Ką mums daryti????
Po tokio susirinkimo manau ir aš buvau pažeminta, nes mes jau irtaip buvom ėmesi priemonių, užsiregistravę pas psichologą bei nuolatiniai pokalbiai, o mane tuoliau puola. Aš esu labai jautri, verkiau pati visą vakarą...ar taip galima daryti? Gal man reikėjo informuoti mokyklos vadovybę apie mokytojos neetišką elgesį (man taip įvardijo ir psichologai ir kiti pedagogai). Labai laukiu patarimo.
Taip pat klausimas:ar tokioj situacijoj mano vaikui tikrai pagelbės psichologas? gal kasnors jau susidūrėt? pati jaučiuosi beviltiškoje situacijoje, myliu savo vaiką, ji yra gera,nuoširdi, užjaučianti... tik tas judrumas ir liežuvio nelaikymas jai sudaro tokią reputaciją. Kur man kreiptis?