O ar galesi su vaiku sneketi ispaniskai? As pvz negaliu su savo vaikais sneketi lietuviskai, kai mano gimtoji kalba rusu. Nes dar is vaikystes yra daug visokiu daineliu, eilerastuku, zodeliu ir t.t., kurie padeda isreiksti mano meile vaikui. Vyras su musu vaikais sneka tik lietuviskai, o tarpusavyje bendraujam rusiskai. Tai vyresnelis iki 3 metu kalbejo tik rusiskai, bet lietuviskai puikiai suprato (tetei atsakydavo rusiskai irgi ) Pries menesi atidavem i lietuviska darzeli - pazanga akivaizdi, su tete tik lietuviskai sneka. Aisku, neuztenka kartais zodyno, iterpia rusiskus zodzius ir t.t., bet manau po kokio pusmecio kalbes lietuviskai be problemu.

Manau, jusu atveju kalbesi su vaiku lietuviskai, su tete ispaniskai - bus ir tetei proga pramokti kazkokius pagrindinius zodelius LT O veliau paziuresite kaip seksis. Bet dvi kalbos dar niekam nesutrukde

Mano patarimas butu kalbeti su savo vaiku tik lietuviskai. Ir net kai busi kartu su vyru. Jei vyras protingas, niekada nepriestaraus, jei kalbesi su vaiku savo gimtaja kalba. Mano vyras vokietis ir mes gyvename Vokietijoje. Jis visada norejo ismokti lietuviskai, bet vis dejavo, kad lietuviu kalba labai sunki. Taigi mokesi lietuviskai kartu su musu dukryte. Pirmi vyro zodziai buvo buteliukas, pienas, kose ir pan., o dabar jau perejo prie liepiamosios nuosakos As prie jo su dukra kalbu tik lietuviskai, jis jau daug ka supranta, ka as jai sakau, o jei nesupranta, paklausia ir pats ismoksta. Gyvenant ne Lietuvoje vaikiukas kitaip lietuviu kalbos neismoks, jei mama su juo visa laika nekalbes lietuviskai. Musu dukrai beveik du metai, ji puikiausiai viska supranta ir lietuviskai, ir vokiskai. Is pradziu sake tik lietuviskus zodzius, o dabar jau sako ir daug vokisku, ypac jei jie lengvesni uz lietuviskus. Per dienas buna su manimi, kiekviena diena susitinkam su draugem lietuvem, taigi vokieciu kalba girdi tik vakarais ir savaitgaliais is tecio, dar gatveje, parduotuveje. As tikrai labai nustebusi, kad ji jau moka tiek daug vokisku zodziu. O praejusia savaite kalbame per Skypa su mano mama, sakau dukrytei, ateik, pakalbek su mociute, o ji sako vokiskai 'Nein, Oma'. Va cia tai jau labai susirupinau, kad net Lietuvos mociute vokisku zodziu vadina... Labai cia issipleciau, o juk uztektu tik pirmo sakinio

as kiek zinau, vaikai augantis dvikalbiu aplinkoje veliau pradeda kalbeti, bet kai pradeda tai iskarto abem.

taip pat kai kuriu pedagogu nuomone, antra kalba vaikui ivedinet reik nuo 5-6 metu kai jis gerai moka kalbeti viena kalba. Nes kitaip zodynas abeju kalbu yra skurdus.

Nenoreciau sutikti su tokia jusu nuomone... Pati esu anglu kalbos magistre, todel teko nemazai dometis sociolingvistika (dvikalbystes, daugiakalbystes ypatumais ir problemomis) ir t.t. Seimos, kuriu teveliai yra skirtingu tautybiu ir nori, kad vaikutis butu dvikalbis, dar pries jam gimstant turi labai aktyviai dometis dvikalbystes modeliais, issirinkti viena, kuris jiems atrodo priimtinas ir grieztai jo laikytis, nors kiek teko dometis dvikalbiu seimu problemomis - tai yra ilgas ir is pradziu beprotiskai alinantis bei beprotisku pastangu ir kantrybes reikalaujantis procesas
Pavyzdziui, vienas is modeliu yra ,,vienas zmogus - viena kalba". Pakomentuosiu si modeli placiau ien todel, kad paciai teko susidurti su seima, kuri butent vadovavosi siuo modeliu. Mamyte - vengre, kuri puikiai be klaidu ir be jokio akcento kalba lietuviskai (ilga istorija - neitiketina, bet tikra tiesa!), o tevelis - lietuvis (vengriskai moka l.mazai). Seima gyvena Lietuvoje.
Taigi sis modelis reiskia, kad mamyte su vaikais kalbes vengriskai ir tik vengriskai, nors puikiai kalba lietuviskai, o tevelis tik ir tik lietuviskai. Taigi vaikai nuo pat kudikystes, rodant kiekviena atskira daikta, yra mokomi, kad sis daiktas yra 'stalas' tetukui, o koks nors 'bjbjbk' mamytei ir t.t. Ta moteris pasakojo, kad pirmieji pora metu buvo bebprotiskai sunkus taip bendrauti, juk vaikai ilgai nesupranto, kildavo daug neigiamu emociju ir vienu metu jau norejo viska mesti, bet nepasidave Taigi rezultatas - vaikai puikiai kalba abejomis kalbomis. Sio metodo didziulis privalumas yra tas, kad vaikai ismoksta taisyklingai ir lygiaverciai gerai vartoti abi kalbas tai reiskia, kad nesekant siuo metodu vaikai greiciausiai irgi ismoktu vartoti dvi kalbas (arba vengru zymiai prasciau, kadangi mamyte, gailedama savo vaikuciu, kad jie jos nesupranta, patiria neigiamu emociju, butu nesusikalbejima kompensavusi kalbedama lietuviskai), kadangi gyvena dvikalbeje aplinkoje ir yra imlus, taciau kalbu zodynas butu skurdesnis, nukentetu minciu sklandumas ir rislumas, kalbu taisyklingumas, gramatikos dalykai ir t.t.
Kaip sio metodo minusiukus (bet tai niekas palyginti su pliusais), ta mamyte minejo, jog vaikai iprato, jog, pavyzdziui, vengriskai su jais kalbedavo tik mama (moteriskosios gimines atstove), tai sake, kai jie visi nuvaziavo i Vengrija ir senelis bande vaikus kalbinti, jiems buvo stresas, bijojo ir verke, nors mociute prisileido kuo puikiausiai Bet taip atsitinka kol vaikai dar maziukai, o paskui viskas kaip is pypkes Zodziu, norint pasiekti puiku rezultata, reikia labai daug investiciju (tam tikru ziniu, pasiryzimo, didelio darbo ir kantrybes, kantrybes, kantrybes...)
Papildyta:
Meksikos mamytei vertetu apie tai pagalvoti..., jei norite, kad vaikutis gerai moketu lietuviskai. Priesingu atveju atsitiks taip, kad vaikutis puikiai snekes ispaniskai ir vos vos mokes arba tik sugebes suprasti lietuviskai, taciau negales laisvai, o tuo labiau taisyklingai kalbeti, aiskiai ir sklandziai reiksti savo mintis ir t.t. Taigi jei norite, kad jis puikiai moketu ir lietuviu kalba, vertetu pagalvoti apie si modeli. Kaip minejau tai beprotiskai sunkus procesas, bet, manau, vertas tokiu investiciju Tuo labiau, kad niekada negali zinoti, kaip gyvenimas gali pasisukti... Patikekite sis metodas leidzia vakui ismokti lygiaverciai gerai ismokti abi kalbas, igyjant turtinga zodyna, o kas svarbiausia - veliau nekyla problemu del kalbu gramatikos (t.y. vaikai ,,neperkelia'' vienos kalbos gramatikos i kita kalba)

aušriuke, mes siuo budu pradejom vadovautis, vyresnelei (vasara bus 5 m.) labai tinka, ji su manim tik lietuviskai, su vyru tik angliskai kalba (lyg butu kita iseitis ), ir nesvarbu ar mes kartu visi ar ne. va idomu kaip bus jaunesnei, ji dar tik pradeda kalbeti (2 m). tai kartais sako teciui čia mine, arba čia deer, bet gal su laiku prades skirti. nors man atrodo, palyginus su kitais vietiniais vaikais (gyvenam usa) jos kalba skurdesne, bet pasivys manau. tetis dar galetu ispaniskai pamokinti, bet neprasideda

Nesustokit, nenuleiskit ranku ir viskas ateis su laiku, uk ji dar maziuke. Tuo labiau, kad auga dvikalbeje aplinkoje Saunu, kad Jusu vyras palaiko sia ideja , juk buna tokiu, kad sako ,,ai, ka cia ta lietuviu kalba.." ale jokios is to naudos. Zodziu, saunuoliai Labai zaviuosi teveliais, kurie tam pasiryzta ir nepalieka visko ,,kaip bus, taip gerai".

kad vyras nenoretu savo vaiko mokinti kokios kalbos, tai keista butu, nesvarbu kokia ji bebutu, kuo daugiau, tuo geriau. vaikai manau pasirenka jiems lengvesne, toje salyje kur gyvena, ta dazniausiai ir kalba, aplinka itaka daro. na ziuresim kaip cia bus ateity

Maži vaikai kalbom būna labai gabūs. Nesunkiai mokosi. Mano draugės vaikas atsimenu, kol dar visai mažiukas buvo, ateidavo ir paprašydavo ko nors trimis kalbomis. Vėliau nesunkiai skyrė kalbas.

Namuose kalbame rusiškai, darželyje lietuviškai, kartais mergaitė maišo dvi kalbas, bet dėl to jokių problemų. Dėl geros dikcijos lanko du logopėdus - pas vieną kalba rusiškai, pas kitą lietuviškai, bet tai nėra būtina, tiesiog yra galimybė ir tiek.

ora smusu seimoje visi kalba lietuviskai, taciau gana daznai ziurime rusiskus filmukus, tai manoji trimete jau gal 10 zodziu moka ir supranta reiksme (paaiskinu). Viskas prasidejo naturaliai - eme kartoti patikusius zodzius is filmuku.
Va jums ir kitokia dvikalbyste.
Kazkaip nematau cia bedos, bus lengviau veliau mokytis ir kalbeti, nors pati buvau pries ankstyva papildoma kitos kalbos mokyma...

čia labai nuo vaiko priklauso
kažkas lengvai išmoksta visas kalbas, kiti išmoksta vėliau kalbėt. Dar daug kas priklauso nuo to, kaip vaikas suvokia kitos kalbos aplinką. Pvz jeigu lietuvių darželyje vaikai ne labai draugiški kitos tautybės vaikui, mažai žaidžia kartu, atitinkamai vaikas gali ne tik neišmokti lietuvių kalbos, bet ir atsisakyti jos mokytis ateityje.

As manau visu prima tevai turi nuspresti koki zingsni jie zengs link daugiakalbystes, tvirtai ar ne. Paskaiciau cia forume ir nustebau, kad mamos taip labai abejoja kalbu nauda ir vadovaujasi kazkokiais mitais, kad sunkiau, kad painiojasi ir pan.
Jei pasidometumete paskutinaiis mokslininku tyrimais, tai yra nustatyta aiski nauda nuo kalbu ivedimo vaikui dar bunant mamytes pilvelyje. Nes kuo mazesnis vaiaks tuo jis labaiu susiurbia kalabs kaip kempine, ir jas talpina priekiniame pusrutulyje. Veliau kai kalbos mokomasi "per prievarta" jau nebera naturalus procesas, ir kalbos talpinamos kituose sluoksniuose, kas pasidaro zymiai sudetingiau. Ir kaip Ausrine berods, cia komentavo, bent jau mums pats tinkamiausias modelis "vienas zmogus-viena kalba".

Musu vaikui po keleto menesiu sueis 2 metukai, ir nuo gimimo jis turi 3.5 kalbas. Kadangi as kalbu TIK lietuviskai, tetis TIK italiskai, gyvenam Vokietijoj, tai naturali, darzelyje, aplinkoje jis girdi vokiskai. O tarpusavyje si vyru kalbam angliskai, akdangi vokieciu gerai nemokam. Vaikas supranta visas kalbas, nors anglu jam aktyviai nera diegama. Kai kalba, kol kas kalbas pamaiso, bet anot mokslininku 5-6 metu visos kalbos tarpusavy atsisijos ir nebesimaisys. Musu draugai turi berniuka 3 metuku ir jam 3 kalbos jau nebesipainioja, o persijungia automatiskai, priklausomai su kuo jis kalba.

Taigi didziausia klaida tevu yra bijoti ir nekalbeti savo kalba. O tai kad vyrai, zmonos nenori, kad mes kalbetumem sava kalba, nes nesupranta, tai jau cia tevu egoizmas. Mano vyras irgi nemokejo lietuviu, bet su vaiku mokosi abu. Ir kai nori suprasti ka sakau, kaip Muc sake as paaiskinu. Jei as nesuprantu ka jis sako, jis paaiskina. Ir nematau tame problemos. Tik reikia NETINGETI Nes tai yra didele dovana vaikui.

sutinku su Rhealife;) musu lygiai tokia pati situacija- gyvenam viokietijoj, as su vaikais lietuvuiskai., vyras marokietiskai, vaikai puikiai skiria su kuo kokia kalba kalbeti. mazoji dar neseniai pamaisydavo, bet ziuriu ir ji jau skiria, kam ir kaip sakyti. ir vis tiek, vaikas kalbes geriausiai ta kalba, kurioj saly gyvena, kokioj mokykloj mokosi, ir pan, mano didzioji geriausiai kalba vokiskai, ir man kartais sunku kalbet su ja lietuviskai, bet reikia persilauzt ir nenuleist ranku ir isvis, neapleist kalbos. viskas yra imanoma, reikia tik noro!!

Sveikutes

Netyciukais uztikau sita temute ieskodama guglej 'dvikalbis vaikas darzelyje...Vilnius'
Pirmoji zinute, kuria pamaciau buvo iruciukas911 ... Tip silta pasidare...as taippat auginu 'letuviuka-kanadieciuka' ... Bandysiu perskaityti temute...ieskau darzo vaikui Vilniuje, kur butu lietuviu-anglu kalba... idomu ar apskritai toks egzistuoja...

Nu nesusilaikiau nepapasakojusi mūsų situacijos
Pati augau šeimoje, kur kalbama buvo rusų kalba, bet nuo trečios klasės mokiausi lietuvių mokykloje. Problema buvo viena ir vienintelė - stiliaus klaidos rašiniuose. Bet nieko, pabaigiau mokyklą labai gerai.
Šiuo metu auginame dukrytę, kuriai yra trys metukai. Kai vaikas pradėjo kalbėti nusprendėme, kad:
1. Mama ir tėtis su dukra kalba lietuviškai (nes rusiškai kalbu jau netaisyklingai, vyras - lietuvis);
2. Močiutė ir senelis (rusakalbiai) - kalba tik rusiškai (nors abu puikiai gali kalbėti ir lietuviškai);
Išvada: dukra puikiai valdo abi kalbas ir net nepainioja jų. Jeigu bendravimas vyksta su močiute rusiškai, tai man priėjus puikiai persiorientuoja į lietuvių kalbą.
Svarbiausia tiksliai nubrėžti ribas tarp kalbų. Esu net gi skaičiusi kad, norint vaiką išmokyti antros kalbos (čia tuo atveju, kai šeimoje nėra dvikalbystės), galima ta kalba kalbėti kažkiokioje erdvėje ar kažką veikiant, pvz. besimaudant vonioje.

Sveikos mielosios mamos,
mokykloje viename suole sėdėjau su mergina, su kuria tėtis kalbėjo angliškai iki jai sukako 25 ar net 30 m. Angliškai ji kalba gana gerai, bet turi didelį kompleksą su lietuviškai kalbančiais vyrais, kuris pranyksta kalbant su vyrais angliškai. Jai 37. Ji puikiai kalba angliškai, dirba gydytoja, bet iki šiol nėra rimtai su kuo nors draugavusi, tad aišku, kad nėra ištekėjusi.

na cia tai labai keista, manau, kad ne kalbose probemos, o taip kazkur kitur. Imetu nuorodele apie daugiakalbius vaikus
http://www.multilingualchildren.org/start.html

Mes gyvenam vokietijoje,mano vyras graikas.Is pradziu kalbejau tik lietuviskai,o kai dukrele pradejo kalbeti daugiau kalbejau vokiskai-nes su vyru kalbam vokiskai ir darzeliui reikejo pramokti.kai pradejo lankyti darzeli as pradejau kalbeti daugiausia tik lietuviskai,o vyras graikiskai.na lietuviskai sneka graziai ir gerai tik buna klaidu padaro,o su teciu tai vokiskai kalba nes suprasti graiku kalba tai supranta bet pasakyti daug negali dar.Kadangi vyras dirba pamainini darba tai mazajai biski sunkiau su jo kalba,bet kai sueis 6m pradesim siusti i graiku pamokeles kad dar geriau ismoktu.vokiskai tai kalbam tik kai esam visi trys kartu kad per daug nesimaisytu.anksciau bijojau kad vaikui bus sunku,bet dabar pastebejau kad ji su manim automatiskai kalba lietuviskai,o su teciu vokiskai-graikiskai,o darzelyje neseniai sake kad neziurint i tai kad abu tevai uzsienieciai mergyte labai puikiai sneka vokiskai

Mes irgi vaikus auginam dvikalbėje aplinkoje. Aš su vaikais kalbu tik lietuviškai, o tėtis tik rusiškai.
Mums irgi ir mokytojai, ir spec. pedagogai, ir auklėtojai, ir psichologai sakė, kad vaiko labui turime pasitrinti tik vieną kalbą.
Mes abu irgi augom dvikalbėje aplinkoje, todėl rėmėmės tik savo patirtimi.
Mergaitei jau septyni, ji puikiai kalba, skaito, rašo, pasakoja ir atpasakoja abiem kalbom.

mes gyvenam airijoj vaikui musu iki 7men kolkas bet kalbes turbut bent 3 kalbom nes as lietuve tetis latvis o eis y airiska mokykla tai mokes ir angliskai va pavyzdziui mano drauge turi broli maziuka 3m tai jis kalba su mama latviskai su teciu rusiskai ir darzely angliskai ir niekas jam nesimaiso net sakyciau rusiskai sneka geriau uz mane

Musu seima irgi misri, abu vaikai kalba tiek lietuviskai, tiek italiskai. Deja, ne visada pavyksta laikytis principo "vienas zmogus- viena kalba", pvz. bendraujant kompanijose, kai visi susirinke kalba italiskai, kalbetis su vaikais lietuviskai man yra nesmagu, nes atrodo, kad mes tuos zmones apsnekam Ar jus taip nesijauciat? Na kazkaip nemandagu atrodo is musu puses... Kad ir tarkim prie italiskos mociutes sakyti vaikams ka nors lietuviskai... Rodos, kad norim nuslepti ka nors, nuo jos...

O siaip, tai noriu padrasinti mamas, ypac tas, kurios dar vis abejoja ir mano, kad pirma vaikai turi ismokti valstybes, kurioje gyvena kalba, o po to antraja....Netiesa!!! Vaikams tikrai nepersunku mokytis is karto abi (o kartais ir 3)kalbas! Juk viskas naturalu...Jei lauksite iki 5-6 metu, tai tikrai veliau vaikams bus sunkiau, nes jie tures "mokytis" tikraja to zodzio prasme, o mazuliukai ismoksta naturaliai, be jokiu pastangu...

ir musu sitiacija tokia pati. As uz dvikalbyste

Visiskai nesutinku, kad dvikalbeje (ir daugiau) aplinkoje augantis vaikas pradeda kalbeti veliau. Manau, tai nuo vaiko priklauso, kaip ir viena kalba kalbanciose seimose - visi vaikai pradeda kalbeti skirtingu laiku.

Musu seimoje as ir mano mama kalbame su sunum rusiskai, tevelis ir visi kiti - lietuviskai. Pradejo kalbet vaikas labai anksti, trumpus zodelius (ate, au-au, tete, mama) pradejo tarti jau nuo 7-8 menesiu, apie metukus kalbejo jau nemazai, daugiausia pirmais zodziu skiemenimis, pasirinkdamas is dvieju kalbu lengvesni zodi. Apie 1 m. 3-4 menesius pradejo tarti pilnus zodzius ir jau skirti kalbas, kaip ir su kuo kalbeti. Dabar budamas 1 m. 9 men. kalba pilnais sakiniais, moka nemazai eilerastuku, daineliu, tiesa, truputi reikia padet pasakot, bet atsimena puikiai viska. Zinoma, daugiau kalba rusiskai, nes as ir mociute daugiausia laiko su juo praleidziam, bet lietuviskai taip pat moka. Dabar jau puikiai skiria kalbas. Kai kuriuos zodzius pasakes pvz rusiskai paprasytas isverst i lietuviu - tuojau pats isvercia.

Tiesa, pries keleta dienu vyras papasakojo toki atsitikima. Vaziavo prekybos centre liftu su sunumi, ir sis isgirdo kazkokia seima tarpusavyje kalbant rusiskai. Susiguzes nepatikliai i juos ziurejo. Mes isanalizave sia situacija supratom, jog vaikas priprato, kad rusiskai su juo kalbama namuose, dainuojamos daineles, sekamos pasakos, ziurimi fillmukai ir pan. O visur kitur girdi lietuviu kalba. Isgirdes svetimus zmones viesoje vietoje kalbant rusiskai pasimete, nes tai buvo jam neiprasta. Manau, laikui begant supras, kad zmones kalba ivairiomis kalbomis. Tiesa, dar jis paziuri filmukus per Baby TV kanala, kur kalbama angliskai. Kai bande pakartot kai kuriuos zodzius, pasakiau, kad tai angliskai ir kad mes kolkas taip kalbeti nemokam.

Atsiprasau, kad issipleciau, netgi labiau nei pati norejau

gal dar ir anksti mastyt apie tai, bet laiko turiu i marias.....tai belaukiant mazylio jau pradejau svarstyti, kaip spresti lietuvybes klausima seimoje, kai musu seima misri. labai noriu, kad vaikutis kalbetu lietuviskai, ne tik angliskai. Gyvenam tolokai nuo Londono, tai lietuvisku mokykleliu cia visai nera.

Gal jau yra mamayciu su patirtim, kurios laukias ne pirmo vaikelio, o ir pirmakartes, ka mastot, kaip ketinate vaikiuciu prakalbint savo gimtaja kalba?

SIAIP tai mamyte neturetumete del to jaudintis.jus misrioje seimoje tad jokiu bedu kad vaikutis zinotu savo kilme turite bendrauti tik lietuviskai ir jokiais budais nepasiduoti svetimai juns kalbai,o va tevelis su vaiku bendraus sava kalba.kadangi vaikai buna labai imlus jusiskis augs kalbedamas dvi kalbas.
nedarykite klaidos ir nekalbekite su vaiku sau svetima kalba

Musu misrioje seimoje, vaikutis kalba su manimi lietuviskai (jam 2 metai 5 men), o su teciu, tecio gimtaja kalba.
Kartais susimakaluoja, bet as jam vistiek atsakau lietuviskai. Su laiku , atsirinks i kuri kuria kalba kreiptis.

Na, tiesa sakant, ne nezinau Man rodos, kad labai sunku tokiais atvejais, kad vaikas taisyklingai lietuviskai kalbetu, ypac jei eina i darzeli. Musu dukra 5dienas per sav keliauja i angliska darzeli. Vakarais su mumis praleidzia apie 3val. Na ir savaitgaliai. Mes abu lietuviai, namie kitaip nei lietuviskai nesnekam tarpusavy ir tai-dukra moka daugiau anglisku zodziu ir ta anglu kalba pakolkas ima virsu. Dabar jei tetis kalbetu dar kokia trecia kalba, tai vadinasi, vakarais visi kartu tas 3 val sneketume angliskai. Nes gi mama nesnekes su vaiku lietuviskai, kad tetis neliktu uz borto ir atvirksciai. Savaitgaliais vel. Jei ir tektu lietuviskai kalbet, tai tik likus dviese, kas ir taip gana retokai ivyktu, na gal kokia viena savaitgalio diena. O tiek tikrai per mazai. Taip kad nemanau, jog bus lengva prakalbint savo vaika taisyklinga lietuviu kalba. Suprast tai supras, bet va del snekejimo reiks tikrai nuosirdziai 'padirbt', bent as taip manau. Arba neleist i darzeli

Mes taip pat gyvename uzsienyje jau sestus metus. Seimoje kalbame tik Lietuviskai, bet pastebejau, kad mergaites kalboje atsiranda spragos- pamirsta lietuviska atitikmeni, arba eiliskumas zodziu jau itakojamas anglu kalbos, taciau nedarau is to tragedijos. Nezadame gryzt i Lietuva, nu nespjauname, bet ir netraukia. Lietuvoj vaikam nebus geriau negu cia, tad kam juos verst kalt kalba, kuri bus mazai reikalinga. Zinojimas gimtos kalbos butinas, bet neversiu lankyt lietuviu pamokeliu, tagu koncentruojasi i reikalingesnes disciplinas.

Angelomama, snekek su vaiku tik gimtaja kalba. Ta turi daryti. O kiek jis pasisavins - priklausys nuo vaiko imlumo, gabumu.Gal lietuviu kalba ir nera pati reikalingiausia, bet as su savo vaiku sneku tik lietuviskai. Mano anglu nebloga, bet tikrai nera tobula, tai kodel as savo dukra tureciau mokyti sneketi netaisyklingai, juo labiau, jei cia zadame gyventi. O jei jus su vaiku snekesites uzsienio kalba, tai kaip vaikas bendraus su seneliais? Ar pagyvene seneliai tures mokytis uzsienio kalbos, kad susineketu su anuku . Be to, teko skaityti, kad dvikalbiai vaikai daug lengviau pasisavina trecia kalba ir turi dar daug visokiu pranasumu. Paieskok internete, yra daug straipsniu . Bilingual chlidren.

Pritariu kiekvienam zodziui. O ir SM yra temele apie daugiakalbes seimas. Tu seimu patirtis tikrai nuteikia optimistiskai

ir as nesutinku,kad dvikalbeja aplinkoje augantis vaikas pradeda kalbeti veliau. Musu seimoje trys kalbos(lietuviu,rusu ir anglu) mazius pradejo kalbeti labai anksti, nuo 1 metu.Kalbejo dviem kalbom liet. ir rusiskai anglu pradeda mokintis tik dabar po truputi,ziuri multikus angliskai ir su vyresniu broliu kalbasi.

Dukra iki 1 metu ir 7 menesiu augo dvikalbeje seimoje, kartais girdedavo netgi 3 kalbas. Lietuviu kalba girdedavo daugiausia. Kalbeti pradejo anksti, metu ir 4 menesiu jau zinojo apie 30 zodziu, ir normaliu zodziu, na tik tiek kad neistardavo kai kuriu raidziu.Nuo pusantru metu snekejo trumpuciais sakinukais. Vienu z., pradejo sneketi anksti.

Dabar seimoje beliko viena kalba, nes as viena ja auginu. Pradejo eiti i darzeli, kur kalbama angliskai, su vaikais kieme bendrauja angliskai. Anglu kalba nera ideali dar, bet mokosi sparciai. Darzelyje aukletoja sake, kad supranta viska ir gali kalbeti sakiniais, kai to nori .Namie ir toliau kalbame tik lietuviskai.

Iveskite google paieska "raising bilingual child" ir pan. ir ismes jums daugybe nuorodu.Ten be kita ko rasoma, kad dvikalbiai vaikai lengviau ismoksta trecia kalba.

Sveikos,
ir aš šį tą parašysiu iš savos patirties:
pati augau dvikalbėje( net trikalbėje) šeimoje> Šeimoje kalbėjome ne lietuviškai: darželis, po to mokykla :-lietuvių. Mokiausiai puikiai: vienintelė problema;-stiliaus klaidos rašiniuose, bet visa kita: esu dėkinga , kad šiai dienai laisvai bendrauju 4 kalbomis:-
mano vaikai< vienas iš jų jau suaugęs, taip pat gyvena keliakalbėje šeimoje: šiai dienai puikiausiai kalba, rašo, bendrauja 4 kalbomis:-išvada:-nebijokite mamytės daygkalbystės; tai tik didžiulė nauda jūsų atžaloms.
Tiesa: vyresnis vaikas pradėjo kalbėti tik 3 metų, bet ta pradžia buvo be jokių ate, tete, baba:- kalbėjo iš karto raiškiai, aiškiai, sakiniais, bet ir po šiai dienai yra tylesnis, ramesnis, mažiau kalbus.
Jaunesnysis kalbėti pradėjo labai anksti, bet iki 5 metų neištardavo kai kurių raidžių, daug žodžių buvo sukurtų jo paties:-
Aš, asmeniškai, džiaugiuosi, kad tiek aš, tiek mano vaikai, laisvai kalba keliomis kalbomis:-tai mums visiems:-didžiulis pliusas.

Tik nuo jusu prikaluso, kiek vaikas zinos apie savo kilme:)

Man taip pat atrodo kad nereikia bijoti daugkalbystės nuo mažumės. Aš pati 3 metų būdama kalbėjau dviem kalbom, o trečiąją-lietuvių kalbą išmokau tik mokyklos nulinėje klasėje(anksčiau tokios būdavo). Tiesa, būdavo sunkumų pradžioje(bet tik pirmaisiais metais), kai kurio nors žodžio nesuprasdavau ir nebuvo kas paaiškina(tėvai nemokėjo), bet jau nuo pirmos klasės tai laisvai kalbėjau, visada rašiau be klaidų, už ką dažnai sulaukdavau mokytojų pagyrų, ir lietuvių kalbos taisykles žinojau ir rašiau geriau nei tikri lietuviai. Taigi dabar nors šeimoje visi kalbam tik lietuviškai, aš už tai kad vaikai paraleliai mokytųsi ir kitų kalbų - tegu pradžioje painiojasi(pastebėjau kad dukrytė dažnai mėgsta įterpti lengvesnius žodžius iš kitų kalbų )
Manau, kad kelių kalbų ant kupros nešioti nereikės

Kiek vaikams buvo metuku, kai leidot i darzeli? Ar pries tai jie suprasdavo, kai kalbejo rusiskai???