Sveikutes,

As auginu tris bernus. Saunus mano vyrukai, bet jauciu kaipvidurelis ir protestuoja, ir vis nori atkreipt i save demesi.
Ir kaip sako pirmas mylimiausias, o trecias - pagrandukas. Istiesu jauciu, kad vidurelis, jauciasi nuskriaustas, susilaukiu is jo ir priekaistu, kad nera mylimas.
Ar susiduriat su vidurinio vaiko sindromu? Ir kaip sprendziat tokias problemas.
Pasidalinkim rupesciais, ir sprendimais.

Oi kaip aš jus suprantu
Pas mus irgi tas pats,tik,kad vaikų amžius skiriasi.Mano vidurinėlis labai laukė broliuko nenorėdamas būti pačiu mažiausiu.O kai gimė pamatė,kad būti viduriniam dar prasčiau.Be to mano pirmagimis yra labai atsakingas,pareigingas,mandagus,paklusnus ir t.t.Mokslai jam sekasi puikiai,garbės lentoje kabo jo nuotrauka.Taigi vidurinėliui labai sunku vytis brolį,kai nebėra kur jį lenkti.Tai jis atrado savo užsiėmimą-sportinius šokius(nelabai jam jie patinka,bet svarbiausiai,kad nors kur nors gali lenkti brolį).O,dabar dar ir su mažium turi konkuruoti dėl dėmesio.Mes su MB kiek galim daugiau jam skiriam dėmesio,bet matosi,kad jam vis tiek maža to(jis pas mus ir šiaip labai jautrus).Jei mažiuką glostau,tai jį irgi tuoj stengiuosi apkabinti,pabučiuoti.Na nežinau ir bendraujam daug ir aiškinam,kad dabar mažąjam reikia daugiau dėmesio ir priežiūros,globos.Šiaip jis labai myli broliuką ir prižiūrėti padeda,ir daug geriau jam sekasi nei vyriausiam.Žodžiu stengiamės pamatyti,kad ir mažus jo laimėjimus,pagirti,priglausti,išklausyti.

O,dabar truputį pasigirsiu ir pasidžiaugsiu jau ir vidurinėlio nuotrauka kabės garbės lentoje,tikuosi jam palengvės,nors kažkur pasivijus vyriausią brolį

Pas mane irgi 3 sūnūs Bet kažkaip nekyla tokių problemų... Matyt, gal dėl to, kad vidrinis ir vyriausias yra puikūs draugai, labai artimi, viskuom dalinas ir t.t. Na ir šiaip visi trys labai sutaria gal todėl ir nesijaučia tokio pasiskirstymo, nežinau

Stengiuosi vidurinei dukrytei skirti daugiau demesio.Nors ne visada iseina.O ji - diplomatiskiausias vaikas is visu - visuomet galima su ja graziuooju susitarti

as pati vidurine seimoje, tai visada stengdavausi buti tolerantiska ir sutarti su vyresniais ir jaunesniais

kazkaip tokio sindromo nejauciau....

Gal laikui begant ir praeis ir jam, dabr pats brendimas, pats tas didziausias protestavimas. O ir atsiplesimas nuo mamos Nes labai daznai glaustosi kaip katinas. Na negaliu pasakyti, kad jis blogas vaikas, oi ne, bet jo elgesi kartais pasireiskia, pvz: rubu pirkime, nes lieka nuo didziojo rubai, o mazajam nepalieka nes jau ir sunesioja Na ir siaip visokiu smulkmenu iskyla.
Su viduriuku as tikrai daznai pakalbu ta tema, pasistengiu ji viena issivezti, Skiriam demesio tiek as tiek tetis. As labai tikiuosi, kad laikui begant viskas susidelios i vietas. Su broliais sutaria, bet zinoma ko nebuna i "ringa" susoka oi buna Tenka ir skirti.

Oi mylėkit savo viduriniuosius.girkit,kur tik įmanoma,tikrai galiu pasakyt,kad jeim sunkiausia- kiek pažįstu vaikų,kurie yra viduriniai šeimose, dažniausiai jie turi problemų dėl to - nelabai stengiasi, mažiausiai atsparūs visokiem stresams,čia gal,kad pripratę gaut mažiausiai ir dėl to nieko geriau ir nebesitiki...
(nors čia gal tik iš mano pažįstamų rato tokia tendencija,visgi,manau, kad visiems vidurinėliams to dėmesio trūkta)

Pas mus vidurinelio kaip ir ner nes per didelis amziaus skirtumas bet jums galiu pasiulyti straipsni kuris gal bus idomus ir naudingas
http://www.skrynia.lt/modules.php?name=New...le&sid=1291

Literaturos apie ta vidureli as jau tiek prisiskaicius
teorija viena, o praktika yra kas kita

manau teisybe,viduriniai vaikai yra ipatingi

Visi yra ypatingi

Savo seimoje buvau vidurinioji, bet kazko panasaus neisgyvenau, nes nuo pat mazens sakydavo, jog vyresneli myli, nes pirmasis, jauneli, nes maziukas, o mane, nes vienintele mergaite