Va po pirmo gimdymo ir man kur kas didesne baime atsirado ,bet dabar jau ppraejo beveik astuoni men ir kazkaip nebebaisu..

Nesuprantu, kam taip gasdinti besilaukiancias su savo baisiom istorijom. Man irgi skaudejo, bet tikrai cia nerasysiu visokiu baisumu, kas daug susije tiesiog su kiekvienos skirtingom emocijom, netgi kuno sandara. Stai mano giminaite sake iki 6 cm dar juokavo, visai gerai laikes, tik paskui rimciau skaudejo. Reikia suprasti, kad toks jau tas vaikucio atejimo procesas. O kas galetu padeti:
artimas zmogus (vyras) salia;
pries tai lankyti kursai, kur pamokina taisyklingo kvepavimo, masazo (nors velgi subjektyvu - man joookio masazo nesinorejo, tik nervino labiau kai pabande vyras);
bet labiausiai - nusiteikimas, kad tai ne amzinas procesas, kad viskas baigsis, kad su kiekviena valanda arteja skausmo pasibaigimas, kad vaikeliui toli grazu ne pasaka, kad jam didziulis stresas slinkti, buti stumiamam ir jus kenciat abu, laikotes isvien;
ir dar viena mintis - tukstanciai moteru pagimde, tukstanciai iskente, vadinasi tai nera neimanoma. Ne viena nemire is skausmo, jei ir buvo liudnu nutikimu, tai del kitu priezasciu, kuriu dabar gimdant ligoninej jau praktiskai neimanoma patirti. O is skausmo nemire.

Be to, baisiausia (ir blogiausia) yra dabar mastyti ir didinti ta savo baime, o kai jau viskas vyksta, bijoti nebebuna prasmes! Tiesiog tame esi esi esi.... ir stai jau pabaiga, jau mazutis musu rankose.

nu va... aš jau po trečio gimdymo ir po baisinės baimės , skaudėt skaudėjo eilinį kartą bet su kiekvienu sarėmiu laukiau kada jau bus tas tikrasis. skausmas tikrai išgyvenamas o po to jautiesi kaip orgazmą patyrusi. nebijokit, o galvokit apie tai, kad jūsų vaikelis pas jus jau ateina.

as irgi nesuprantu kam gasdinti, kai kam gimdymas tikra palaima, svente, kitoms skausmas kancia kiek musu motereliu yra tiek ir pojuciu yra skirtingu, as irgi nepasakosiu kaip man buvo, kiekvienai moteriai sis potyris sirtingas

noriu pasiulyti besilaukiancioms ir besiruosiancioms gimdyti rinkinuka tiesiog per daug visko prisipirkau tai sukroviau jums rinkinuka ka turejau nepanaudota, ko tikrai reikes kad neturetumete per daug ar per mazai

rasite cia aprasymus su kainomis

http://public.fotki.com/rudaake211/rinkinukas-po-gimdymo/

Galbut ir neverta gasdinti besilaukianciu mamu,bet noriu papasakoti savaja istorija:)pora dienu iki gimdymo pradejo tepti,aisku sunerimau,todel nuvaziavau pas gydytoja:)sake viskas gerai,greit jau laikas gymdyti,bet prima karta reikes baisiai pasistengti,minimum 10 valandu manes laukia:)as kaip didzioji optimiste pasakiau,kad ne visom juk taip sunkiai praeina gimdymai,o ji nusijuoke ir pasake,kad greitai ir gerai buna tik filmuose:)dar paklausiau ar tikrai nesumaisysiu tikruju saremiu,oj sake,tikrai ne:)ka jus galvojat,sumaisiau,6 valandas galvojau,kad pilva pucia:)pasirodo saremiai:)nuvaziavom i ligonine paryciui (puse keturiu) ,apziurejo mane,sake vakare pagimdysiu,ka jus galvojat?nepraejo 3 valandu as jau gulejau savo palatoje:)stai tap:)nebijokite merginos:)

Man tas pats... sienom laipiojau nuo skausmo.
Kazhin kaip su gimdymu bus?
Man vis rupi klausimas "ar pakeliamas tas skausmas gimdant naturaliai, be jokiu skatinimu ir siaip gydytoju kishimosi"? Na jei skausmo skale nuo 1 iki 10, sakykim "1" tai kai krauja ima, "3" - kai bite ikanda o "7" kai griuni su rieduciais ant asfalto ir oda ant asfalto palieki, tai gimdymas tai "10" ar zhemiau?

Pritariu visoms kas rase, kad nereikia gasdinti .. Mano dziaugsmeliui 3.5 menesio. Gimdziau su epiduru, bet jis veike tik vienoj pusej, taip kad kitoj pusej viska kuo puikiausiai jutau ir zinau kas tas yra Kad ir labai skaudejo bet save nuteikinejau kad cia laikinai, trumpai pakentet, kad dar biski ir viskas baigsis, gal cia saves apgaudinejimas bet man labai padejo, po beveik 11 val ir baigesi.. O tikrai labai skaudejo gal pora paskutiniu valandu, bet tuo metu save irgi guodziau kad kuo labiau skauda tuo greiciau turesiu savo dziaugsmeli

gimdziau pirma be jokiu vaistu, ir nieko, iskenciau, taip skaudejo, bet pakenciamai. dabar antro laukiuosi, ir gimdysiu be vaistuku,kad viskas butu gerai...

Merginos,nebijokite,jei menesines buvo skausmingos:)As ryzausi gimdyti naturaliai,nes per menesnes apalpdvau nuo skausmo,tai gimdyti nebuvo baisu:)tie saremiai juk uzeina kuriam laikui ir jie pasibaigia,per kelias minutes galima pailsti,paskui vel uzeina:)ne visa laika juk skauda :)Jeigu liginti su rieduciais ir asfaltu,tai 8

Va man butent tokius dalykus ir norisi isgirsti, nes man menesines labai skausmingos budavo, tai tikiuosi, kad per gimdyma labiau neskaudes Siaip dienos metu gimdymo visiskai nebijau, tiesiog zinau, kad reikes ir pagimdysiu, bet buna, kad atsigulu miegoti ir tokia panika apima Kazkaip nakti viskas baisiau atrodo Ir baisiausia atrodo ne skausmas, o kaip reikes kudiki isstumti, imu bijoti, kad neuzteks jegu, suplysiu iki ausu ir t.t.

Jums niekas neleis nei numirti,nei suplysti iki ausu,mane kirpo,nes buciau plysus,paskui suleidzia nuskausminamuosiu ir susiuva,viskas labai paprasta nebijokit...nebus malonu susiutai vaikscioti,bet,viskas praeina ir tai praeis

maziausiai reikia galvoti apie skausma ir negerus dalykus!visam pasauly moterys gimdo, tai nera kazkoks naujas dalykas, vienom sunkiau kitom lengviau...nereikia noreti, kad tokie dziaugsmeliai ateitu i si pasauli labai lengvai!visko visad buna. pries pat mano gimdymo. mano drauge ir kudikelis mire gimd., bet tai nereiskia jog ir man taip turi buti, as apie tai negalvojau, jei jau dievulis suteike tokia laime lauktis vaikelio tai suteiks tokia laime ji tureti ir ant ranku, taip kad nesigasdinkit tai naturalus ir normalus dalykas, sekmes visoms

Blin gal aš kokia nesveika esu, nu bet visai nebijau aš to gimdymo, nors ir pirmas, nors ir 31 bus. Gal dėl to kad nuo pat leliaus planavimo buvau įsitikinus kad viskas eisis kaip sviestu patepta: pradžioje buvau įsitikinus kad po pirmo ciklo tikrai pastojau(tik šitas punktas kolkas pasitvirtino :-) ), po to kad lelius bus sveikas, na ir dabar- kad lelius bus berniukas. Žiūrėsim kaip bus toliau.Nusistatymas manau daug ką duoda. Visos draugės mane durnino,kai nesidariau genetinių tyrimų, na bet aš tiesiog šventai tikiu, kad viskas bus gerai.
Pakalbėjau čia kaip višta su rožiniais akiniais, na bet būtent tai šiuo metu jaučiuosi.
Visoms bijančioms

aciu labai uz atsakyma Gera zinoti, kad ne 10

Nebuvau griuvus su rieduciais ant asfalto, tai man kol kas is visu anksciau patirtu skausmu, gimdymo skausmo lygis - 10
Kam menesines labai skausmingos, tai netgi geriau - jus pripratot prie skausmu, ir daug mano pazistamu be epiduro gimde, nes tiesiog joms jo nebereikejo (na iprastas reikalas, kad skauda ir raitytis norisi)

Kai gimdziau pirma vaika, dar nebuvo nei SM, nei visagalio interneto pas mane namie Ir niekas manes negasdino, neruose tam skausmui. Uztat iki siol prisimenu savo nuostaba uzejus stipriems saremiams... as net neisivaizdavau kad gali TAIP skaudeti Maniau, buciau zinojus, buciau kazkaip pasiruosus

As pirma karta labai labai bijojau, tiesiog paniskai. Padejo nusiraminti zinojimas, kad gimdysiu su epiduru Pagimdziau trys vaikelius, paskutinius du be jokiu nuskausminimu. Nieko tame gimdyme baisaus nera. Manau baime kelia nezinojimas ir tai naturalu. Siulyciau neskaityti baisiu istoriju apie gimdymus ir nusiteikti pozityviai

o as prie 5 cm atsidarymo nieko nejauciau. Ir kaip matau is kai kuriu mamyciu pasakojimu, tikrai buna kad tie skausmai ne ka stipresni nei per mmm.
Na kagi, tikiuosi spesiu i ligonine namie gimdyt nebijau, tik va masinoj tia visiskai nenoreciau planuoju i kita miesta vykt...vistiek gera valanda kelio....

Būna tokių gimdymų,retai,bet tai yra normalus reiškinys-idealiu atveju visos gimdydamos turėtų jausti malonumą,o ne skausmus

Buna, as dvi be skausmo gimdziau.




vo-vo. Man po pirmo gimdymo buvo toks sokas (gerai kad ligoninej gulejau ir per eilini kasvakarini tonu rasyma man ir pranese kad pasirodo gimdau ) kad vis sakiau: "busiu dar nescia prie tonu aparato nuo 35sav prisirysiu ir nieks manes nenuvarys" Na, su antra irgi isanksto atsiguliau, bet labai didziojosi savimi, kad supratau kad gimdau Net nezinau kaip supratau, pilvas nuolat ketas pasidare (ne saremiais- suspaudzia- atleidzia) bet tiesiog kietas, o kadangi labai norejau kuo greiciau pagimdyt tai vis meldziausi kad tai butu gimdymas, ir tikrai taip ir buvo. Kai pavyko ikalbet uzrasyt tonus saremiai buvo labai stiprus, kas minute, atsidarymas 6cm, nors buvau apziureta pries 4 val iki to buvo "vienas pirstas, veiklos nera". Labai sesute zvenge, kai skambinau gydytojai pranest kad gimdau ir sakau jai: "atsiprasau, gydytoja klausia kaip daznai man saremiai, ka ten aparatas rode?" Na, sako, dar nebuvo kad gimdyve nezinotu kaip daznai jai saremiai

per pirma nestuma nuvaziavau i ligonine del nubegusiu vandenu. atsidarymas buvo 6 cm, o as negalejau suprasti man skauda ar ne na kai zinai kad turetu skaudeti tai gal kiek ir skauda.valandos begyje skausmas pradejo stipreti ir galiausiai gime sunus. o siaip skausmingu saremiu buvo tikrai ne daug

su antru gimdymu jau taip nepasiseke, nes paskutine visa valanda jauciau normalius saremius

taigi kad visai nejausciau skausmo tai to nebuvo, bet per viena gimdyma jauciau stipru skausma apie 15 min, per kita 1 val. stumimo metu jokio skausmo nejauciau

dieve kaip jums faina, kad tokie nuostabus gimdymai, su pirma dukryte gimdziau 16 val.o saremiai buvo nuo 9 ryto nelabai skausmingi, tvert galiam, i gimdykla nulekiau 16 val.17 val pagulde jau gimdyt ir pagimdziau tik 8.51 ryte, skaudejo nezmoniskai, net nenoriu pagalvot kad ir dabar taip skaudes, mat laukiuos antro ir gimdyt neuzkalnu, net vemiau pora kart is skausmo su pirmaja, brrrrrrrrrrr, bet ka gi padarysi, visteik reikes pagimdyt

pastaruoju metu isgyvenu labai negatyvias emocijas.. negana, kad vaikelis neplanuotas ir isvys pasauli paciu netinkamiausiu metu, kai nesu pasiruosusi nei emociskai, nei finansiskai - dar apsedo nesveika gimdymo baime. su paciu vaikelio faktu susitaikiau, juk tai mano kunas ir kraujas, aisku jis augs mylimas ir padarysiu viska kad jo gyvenimas butu kuo geresnis. bet mintis apie gimdyma man kuo toliau tuo atgrasesne, tiek psichologiskai tiek fiziskai; jei nestumas butu planuotas gal buciau tam bent kiek pasiruosusi, o dabar.. kai tik bandau save isivaizduoti gulincia ir demonstruojancia savo intymiausias vietas kruvai zmoniu, apima toks pasislykstejimas, kad net nezinau.. o dar tie visi plysimai, kirpimai - pamenu kazkada ziurejau kelis gimdymo video, tai beveik visuose moteri kirpo. nejau tai neisvengiama? kam to reikia? kai pagalvoju, kad kazkas per mano intymiausias vietas kaip niekur nieko "prasivaziuos" su zirklem, toks siurpas apima..o jeigu visam gyvenimui kazka sugadins, jei pvz visalaik jausiu randa intymiu santykui metu..

Kažkaip sunku įsivaizduoti kad be skausmo... nors gimdžiau jau trečią - turėjo kaip sako pats iškristi - bet nė velnio... plyšau visa kaip visada...

manau, kad gimdymo be visisko skausmo nebuna,

gimdziau du kartus, abu labai trumpai ir lyg neskausmingai, bet vitiek uzteko to skausmelio pakenteti, tik labai labai trumpai. todel as galvoju, kad visvien, skausmelio biski visoms tenka patirti
gal ir klystu, bet tokia mano nuomone

Va,va.. Ir man tas pats. Dabar ieskau informacijos kaip pasiruost gimdymui. Nors ir pirma karta gimdydama buvau prisiskaicius kruva knygu, bet uzejus stipriems saremiams pamirsau VISKA..

Dabar neįsivaizduoju kaip įmanoma pasiruošt tokiems skausmams, nors pati visą nėštumą ruošiausi,skaitinėjau ir šiaip sėmiausi žinių kaip palengvint gimdymą užėjus saremiui tik daviausi ant kamuolio ir dievagojaus Bandžiau kažką prisimint,bet veltui, viskas iš galvos lyg ištrinta buvo.

Dieve laimingos moterys ,be skausmo gimdžiusios.mano dvi liesiausios draugės pagimdė per pusvalandį nuo sąrėmių pradžios.Nei klubų,nei raumenų,nei sportavo kada.O mane ir po dvidešimt metų šiurpas krato.Bet viską galima pergyventi.

Del gimdymo skausmu, as ju taippat labai bijojau, o pasirodo nebuvo ko bijoti taip smarkiai kaip kad as bijojau Nesakau kad visai neskaudejo, zinoma paskaudejo, bet saremiai bent man buvo tikrai pakenciami, jie prasidejo vidurnakti, i ligonine isvaziavau tik pries sesias ryto ir tai tik todel kad vyras bijojo jog namie nepagimdyciau, nes saremiai jau kas dvi minutes buvo, o as dar dvejojau ar tikrai gimdau (cia siaubo istoriju apie gimdymus prisiklausymo padarinys, maniau jog per saremius raitysiuosi is skausmo ir zviegsiu nesavu balsu, na zodziu, tikejausi tikrai kazko blogesnio ) o kai nuvaziavau i ligonine ir kai mane patikrino apie 8val ryto atsidarymas jau buvo ~8cm Pries tai net pagalvojusi nebuciau kad be nuskausminamuju galeciau istverti gimdyma, o istveriau ir nebuvo taip jau labai baisu Kas tikrai skaudejo tai stumimas, jo pakartoti tikrai nenoreciau, bet saremiai tikrai nera toks baisus dalykas kaip visi pasakoja tad patarciau nesigasdinti anksciau laiko

skaudėt tai skauda. bet dabar mačiau lankstinukus su prietaisiukais kurie be vaistu nuskausmina. kiek skaičiau Anglijoje labai populiarus ir padeda, gal kas turite kokios informacijos apie juos. vadinasi jie Elle TENS

pritariu bet saremius numalsinti su epiduru galima

kiekvienai skirtinai skauda gimdymo metu bet pamenu as save raminau kartodama sau, kad as galiu as istversiu, beto jeigu skaumas butu toks baisus, tai nei viena antra karta negimdytu dabar pati turiu du leliukus tikrai nera nepakeliamai baisu ar skauminga...

bet yra rizikos faktorius

abu vaikus pagimdziau su epiduru, apie joki rizikos faktoriu gyd ne neuzsimine... gal placiau galetum?

Bet juk visu gimdymai skirtingi buna, man atvirksciai iki kokiu 7-8cm saremiai buvo pakenciami tikrai, poto kai vandenis nuleido siektiek pasiraiciau jau, bet neuzilgo jau stumti reikejo, dar keliasdesimt minuciu stumiau ir gime vaikiukas As viska buvau isivaizdavusi tikrai blogiau nei buvo istiesu ir nors tikrai maniau jog esu skausmui nepakanti ir pati labai bijojau gimdymo jei reiketu eiciau gimdyti dabar pat del vaikiuko Man skausmingiausia dalis buvo stumimas

kai man reikėjo ir aš dariausi epidūrą, bet nelabai buvo ką ir pasirinkti. O dėl rizikos tai nenoriu tikėti, kad daktarai nieko neužsiminė, mažiausia ką tai liepė pasirašyti popierių, kad sutinku su visomis pasekmėmis. Kad ir kaip gerai epidūrą bedarytu visgi tai yra dūris į labai jautrią vietą kur pažeisti galimybės yra labai didelės, o pasekmės gali būti įvairios. Bet čia mažiausia bėda. Šnekėjau nesenai su daktare kuri pasakojo apie šių laikų pavojus darant epidūrą. Vienas iš jų ligoninių priverstinis taupumas kuomet perkant reikalingą įranga pagrindinis kriterijus yra kaina. Jau yra keletas žinomu atveju kai nekokybiški kateteriai tiesiog lužta ir lieka gimdyvės nugaroje. O ar tai pavojinga ne man spręsti aišku.
Ir va dar atradau tokį tyrima apie nuskausminamųjų poveiki gimdyvei ir jos mažyliui. gal kam bus idomu:
http://www.vitaelitera.lt/ojs/index.php/ak...le/view/199/198

Mano tokie patys prisiminimai, tiksliau, kad mirciau is skausmo - tikrai nebuvo. Viskas vyko pakankamai lengvai ir greitai. Manau, kad kiekvienas gimdymas yra skirtingas, o ir gimdyves skirtingos Tiesa, po gimdymo mane papiktino tai, kad daugelis mano draugiu ir pazystumu nuteikinejo, kad tai bus beprotiskas skausmas, kuris truks geriausiu atveju apie 12-16val. Man viskas nuo saremiu pradzios iki gimimo uztruko tik 7val., o skausmai buvo eiliniai, net ir pavalgiau ligonineje, nes is namu islekiau nepusryciavusi

Cia jau visiem skirtingai gi. Ir manau geriau galvoti, kad bus blogiau ir viskas gaunasi be priekaistu, nei, kad atvirskciai.

nu ką, mano dienos man - irgi rimtas išbandymas. net stadijomis buvau susiskirsčiusi..
o gimdymas - baika. bent jau dabar taip atrodo.

gimdžiau prieš metus su viršum, be epidūro ir nuskausminamųjų. neprireikė kažkaip. kai suėmė rimtieji skausmai, buvo jau pilnas atsidarymas. aišku, nesakau, kad visai neskaudėjo, bet tikrai ne taip, kaip buvau prisiklausiusi.

vertinant dešimtbalėje skalėje, gimdymas bendrai - kokie 7, kurie atrodo visai nebaisiai kai rankose laikai mažą, švelnų, pieneliu kvepiantį kūdikėlį

pasisakysiu ir as.turiu du vaikiukus.vienam 7 metai kitam 4 metukai,ir dabar jau dieneles suskaiciuotos iki trecio gimdymo .pirma vaikiuka gimdziau 9h skausmeli pamenu,bet iskenteti galima.antra vaikiuka gimdziau 10h (saremiai truko) ir buvo zymiai skausmingiau viskas-net nesupratau kodel.gimdziau abu naturaliai,aisku del to kad taip pat buvau prisiklausiusi blogu dalyku apie epidiura bet niekada nesakau kad niekad jo neprasyciau (epidiuro),jei reiktu kankintis kokia para tikrai nesuabejojus sutikciau.nes skausmas tikrai buna nepakeliamas.del keliu valandikiu (pasikankinimo) kategoriskai esu pries apidiura,bet jei ilgam......... ir patarciau visom pirma kart tampanciom mamytem kuo maziau skaityti visokiu atsiliepimu,nesamoniu...... nes kai ateina tas laikas gimdyti viskas gaunasi savaime,ir niekas jau jum nepades.automatiskai elgsites ir darysite taip kaip jums ta minute atrodo linkiu tik laukti ir nesukti galvos kaip skaudes,ar labai skaudes ir ka daryti kad neskaudetu........

Monikaie - labai pritariu Neverta sukti galvos del to kas bus is anksto, as taip tik daug nemigo naktu is baimes apturejau, kai galejau sau ramiausiai nesukdama galvos miegoti nes man nebuvo taip baisu kaip kad buvo visi pasakoje kad bus Aisku, visi gimdymai skirtingi, galbut ir man kita karta skaudziau bus, bet spelioti kas bus, ko nebus tikrai neverta

tikrai taip ir manau ta pati visos galetu pasakyti jau gimdziusios mamytes lieka tik laukti ir tiketis geriausio

Visi gimdymo skausmai pasimiršo, vos tik man ant krūtinės paguldė mano mažylę. Teliko žinojimas, jog laaabai skaudėjo, o dar nustojęs atsivėrinėti kaklelis... Bet dabar tai nebesvarbu, nes turiu savo mergaičiukę.

o kad butu drasiau yra be vaistu nuskausminimas babycare tens, visiskai saugu ir efektyvu

Palyginus kaip aš jaučiausi 2 sav po gimdymo, tai man jau buvo geriau dar kelis kartus pagimdyt

Kai manęs klausdavo 'ar nebijai gimdyt' visada sakydavau NE. Psichologiškai buvau labai tvirtai nusiteikus. O jei kas man bandydavo pasakoti kraupių istorijų( juk pas mus taip jos mėgstamos) mandagiai nutildydavau ir sakydavau, kad nenoriu klausytis. Taigi važiavau nusiteikus, kad nebus jokių plyšimų ir karpymų. Vaikutį pranašavo nedidelį, tad ramiai laukiau savo dienos.

Atvažiavus eiliniai apžiūrai nustatė, kad atsidarymas 5 cm ir sąrėmiai, kurių nejutau (tiksliau vos vos sumausdavo pilvą, bet jausdavau kaip kietėja). Taigi laukiau toliau. Kaip ir visom, visas smagumas pasirodė, kai nuleido vandenis Bet irgi nieko, kentėti galima. Iki kokių 7 cm, dar save kontroliavau, stebėjau sąrėmių aparačiuką, kiek gi tų skaičiukų parodys ( savotiškas azartas ) Arba vyro pastabos- tau tuoj skaudės Na o tada užsimaniau nuskausminamųjų, gi daugiau kentėti negaliu Akušerė buvo išėjus, tai kol ji atėjo, tada kol dar daktarės sulaukėm, ir kol ji patikrino , žodžiu verdiktas- 8 cm, vaistukus pamirštam. Na ką teko iškentėti iki galo. Koks tas skausmas buvo, na užmuškit nepamenu, lyg skaudėjo viską, visą kūną ( vyras sako, kad lb lb man skaudėjo ir jei būtų moteris negimdytų ). Aišku kaip dauguma sakiau numirsiu ir darykit man tą cezarį Dar pamenu kaip klausiau seselės ar dar ilgai, ji sakė, jei būsiu gera - 1 val (amžinybė). Turbūt buvau labai gera, kad po pusvalandžio daktarė patikrinus sako gimdom Stumimas man labai ptiko, nes susikoncentruoji į tą procesą ir lyg stumi iš savęs visą skausmą. Deja mačiau kaip ima žirkles, bet tuo metu buvo giliai dzin . Iš planuotų 3 kg pagimdžiau virš 4 kg Dabar juokauju, kad gerai, kad nežinojau, jog tokį didžkį gimdau, be būčiau nepagimdžius Morališkai buvo lengviau galvoti, kad stumiu 3 kg. Skausmas vos tik pagimdai ima ir dingsta. Bent jau man buvo taip keista, kad nė mažiausio maudimo nejaučiu. Nepaisant to, kad dar virš valandos siuvo, viskas vyko sklandžiai ir lengvai.

Bet va porą savaičių po gimdymo, tai čia jau kita istorija

uzsukau pasiziuret ka plepate apie gimdymo skausmus (o kiek yra pripasakojusios moteriskes, kad oj oj), pamenus saviskius taip:)
nebijojau, kad skaudes zinojau niekur nedingsiu teks pagimdyt patogumu jokiu nebuvo gulejau prijungta prie aparaciuko, kur matosi mazulio sirdutes plakimas ir saremiai, akusere fantaskiska buvo, nepamenu nei vardo nei pavardes jinai viska dare gyd tik vandenis nuleido. Skaudet skaudejo kuo toliau juo labiau, laukiau melsdamasi, kad greiciau epidura padarytu, bet paklauskit kaip skaudejo? astakysiu nu skaudejo bet kaip neivardinsiu tik zinau vyras labai nervuodavo sakydamas tuoj tuoj praeis bet tik pagimdziau ir iskart uzsimirso skausmai tai tikrai gamtos suredyta, nes jei prisiminciau turbut nesinoretu antro vaikelio )) zodziu gamta visagale

kazkur skaičiau, kad išssiskiria tam tikros medžiagos, kurios blokuoja prisiminimus. Ir jei gerai viskas ten suveikia, moteris ir turi neprisiminti too stipraus skausmo

reikia ruoštis blogiausiam, bet tikėtis geriausio? man visada padeda.nežinau kodėl visos moterys tai vadina skausmu , man tai maudimas.man skauda kai įsipjauni , įsiduri, o koks skausmas kai pirštus tarp durų įkiši o kai gimdžiau tai buvo tikrai ne skausmas gimdyti reikia ruoštis kaip egzaminui, tiek teoriškai, tiek praktiškai.daug skaityti domėtis, daryti spec, pratimus, kad gimdyt lengviau būtų ir neplyštai laikykitės moterys juk visos pagimdė ir jūs pagimdysit vienom bus lengviau kitom sunkiau, bet visos būsit po to laimingos

Skaudėjo gimdant pirmą kartą, bet tik pagimdžiau, kaip kad sakot, viskas užsiblokavo, pamačiau savo mergytę ir pasakiau, noriu dar vieno vaikiuko... Gimdant antrą kankinaus kelias valandas, kol nusprendžiau, kad gal geriau epidūrinis ir aplamai galvojau, kurių velnių aš dar vieno vaikučio norėjau... Pagimdžiau ir vėl pamiršau ką kalbėjau, tik mačiau gražias dukrytes akeles...

dabar reikia galvot apie trečią

SKaudeti paskaudejo bet gimdziau su nuskausminamaisiais tai viskas puiku Pats jau vaikelio gimdymas- stumimas visiskai neskaudejo O kai vaikelis jau gime kita diena net nebeprisiminiau saremiu skausmu