mamos pasakykit ??? ???  kokie buna gimdymo skausmai???Mano menesines niekada nebuvo skausmingos!!!Ar tai reiskia kad ir gimdymas nebus ziaurus skausmui???Mano mama  :D[color=Red][/color]mane pagimde per 2 val.

Kiek žinau kiekvienas gimdymas yra individualus, vieną gimdai lengvai, o kitas su ddideliais skausmais ateina į šį pasaulį   :-/
Bet kentet tikrai galima, aišku, kartais protas aptemsta, bet tai gal ir gerai, nes gimdymo metu išsiskiria kažkokios medžiagos, kurios prislopina atmintį, todėl gimdymo skausmai tai greit užsimirsta.  Na suskausta pilvą kas kelias minutes, skausmas tęsiasi kokias 10-50 sek., o stiprūs skausmai man buvo apie puse val, bet kas 6-7 min., per tą laiką ir numigt speji, nes skausmas tikrai vargina.  :P Tik žinok, kad skatinamieji skausmą didina, taip, kad jei įmanoma paprašyk gydytojo jų nenaudoti, nepasiduok provokcijai, kad viskas greičiau baigsis, juk tada ir vaikeliui sunkiai pasidaro . O gerai tai, kad ir kokie bus skausmai - amžinai nesitęs  Galvok, apie vaikelį, nes jam dar sunkiau nei tau ir kad greit viskas baigsis  Sėkmės ir nebijok  

Kadangi dare cezario pjuvi, tai gimdymo "skausmus" turejau tik iki 7 cm.
Sestadieni namie prasidejo saremiai. tai buvo panasu i menesiniu skausma, kaip pilvas skauda pries menesines ar ju metu). Pradejau zymeti kas kiek laiko kartojasi ir kiek truksta.
buvo nereguliarus, kas 15 - 30 min, bet neintensyvejo. Visai pakenciama. taip ta nakti ir miegojau, 30 min.miegu, po to saremis, skauda, atsibusti, po to vel uzmiegi.
diena lyg suretejo. O sekmadieni nakti vel suintensyvejo. Tada ir nusprendziau - reikia vaziuoti i ligonine. Gal jau kokie 2-3 cm...
atvaziavau, gydytojas apziurejo, sako - 6 cm.
Labai nustebau, tikejausi daug intensyvesnio skausmo, esant tokiam kaklelio atsidarymui.  ;)
Ne tiek ten skauda (bent iki 7 cm), kiek pavargsti psichologiskai. o fiziskai jegu dar ogo-go kiek turejau.
Sesele vos spejo su laseline paskui mane, kai as is pirmo auksto i trecia laiptais begau.  ;D
Bijojau, kad saremis gali prasideti, tai toki sprinta parodziau.

Taip kad viskas priklauso nuo to kiek tu to skausmo lauki.
As isivaizdavau daug didesni skausma, todel toki koks buvo pakeliau lengvai (jau po 3 dienu gimdyciau vel).

Bet nezinau kaip ten paskutinieji 3 cm. ir pats stumimas.
Nieko negaliu apie tai pasakyti.
Bet uz kokiu metu bandysiu vel.  ;D

Savaite iki gimdymo mane pagulde i patoogija (aukstas spaudimas ir pan., nors tiesa sakant spaudimo tinkamai pamatuoti nesugebejo), tai jau ten prisiklausiau koks gimdymas nepakeliamas dalykas, kaip tai skauda ir sunku. Kadangi per penkias dienas (kur praleidau ligoninej) nei spaudimas buvo aukstas, nei gimdymas prasidejo( nors termina sjau buvo praejes) mane isleido namo. Ir kaip visada kai grizti namo po pertraukos pamaciau ta bardaka ir pradejau tvarkytis - tai pasilenk, tai pasistiebk, tai pakelk tai nuleisk. Kelis kartus vakare pamaude pilva. Jausmas toks lyg kas butu pilvo siena labai istempes.Bet, galvoju, cia nuo nuovargio ir nieko cia baisaus einu miegot. Apie pirma valanda nakties as pajutau skausma, bet toki nedideli, kad net nesupratau kas cia vyksta (galvojau vel paruosiamieji uzejo) ir taip kas 6-7 min. Supratau kad gimdymas prasidejo tik po kokio pusvalandzio - valandos kai skausmai nesiliove ir kartojosi periodiskai kas 6-7 min. Tai naktis praleke kaip pora minuciu. Sesta val. pagavojau kad reik vaziuot i ligonine, bo nieko cia nebus. Kai atvaziavau i priemimo skyriu, pasisveikinau nusisipsojau ;D ir sakau atvaziavau gimdyt. I mane paziurejo taip nepatikliai ir klausia su skausmais? Sakau AHA ir pradejau juoktis nes koks tai keistas saremis uzejo   [img]http://www.wedding.lt/baby/yabbimages/smilies/cwm35.gif[/img] Sesele i mane paziurejo, sako gal jus dar vaziuokit namo, grisit kai stipresni saremiai bus. Atejo mano gydytoja is patalogijos apziurjo mane ir sako tai koks nam jums jau 5cm. I gimdykla   . Sako kad stpriausias skausmas buna prie 6 cm atsidarymo. Bet tuo metu as sedejau vonioj ir vyras nugara masazavo, taip kad nepasakyciau kad man labai skaudejo. Nereikia bijot gimdyt, nereikia bijoti skausmo.
Gal tu busi viena is tu 6 proc. moteru kurios is vis nejaucia skausmo.
O nuo skausmo padeda vyro masazas, silta vonia, ir vaistu neprireiks.
Sekmes

Na labiausiai skauda, kai 7 ir daugiau cm, o per pati gimdyma tai tik stumk, ten jau neskauda, bet turi saziningai dirbti t.y. stumti.

???Aš gimdžiau Cezario pjūvio pagalba. Sąrėmių nejutau, kadangi operavo mane labai greitai (išnyko vaikučio širdies tonai). Labai suprantu mamą, kuri jaudinasi dėl gimdymo skausmų. Aš jų irgi bijojau. Man padėjo nusiteikimas... O dar geriau - pakalbėti su savo gydytojagydytoju dėl nuskausminimo.Mano gydytoja mane užtikrino, kad jei skausmas bus tikrai stiprus man pakvies anesteziologą, kuris suteiks nuskausminimą. Pakalbėjau ir su anesteziologu. Jis man paaiškino, koks nuskausminimas bus taikomas. Tariausi su juo, kad kai prasidės gimdymas, jis taip pat bus šalia manęs. Tai mane nuramino. Ėjau į gimdyklą, visai nesijaudindama. Žinojau, kad jei neiškęsiu, man padės.

pagal mane neturi itakos kaip mama gimde, nes gimdymas priklauso nuo moters nusiteikimo, fiziologijos (pvz, pas mane siauri klubai, tai sunkiau gimdyt ;D) ir, zinoma, nuo paties vaikelio dydzio.

Pritariu viksreliui, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aisku ir nuo moters fizines bukles, dubens formos. Patikek, tas stumimas tikrai labai sunkus, bet skausmas uzsimirsta ir net labai greitai. Dabar jau net nepamenu, nors gimdziau ilgai. Svarbu tiket, kad viskas seksis gerai.  :D

QUOTE

Pritariu viksreliui, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aisku ir nuo moters fizines bukles, dubens formos.

visiskai sutinku. Mano mama pagimde tiek mane tiek broli labai greitai ir neskausmingai, o as pati pagimdyti nesugebejau, nors turiu labai placius klubus. Gydytojas sake, kad su tokiais klubais as galiu lengvai ir 6 kg. vaika pagimdyti.

Na jau, Supermama,  :D 6 kg kudikio tikrai lengvai nepagimdytum.
O del gimdymo skausmu, tai tikrai  labai individualu ir priklauso nuo pasiruosimo, tiek teorinio, tiek psichologinio.  Manyciau mes dauguma bijom nezinios, o kai bijai, tai ir skausmas didesnis. Man pirmi 5cm atsidare beveik nejauciant nieko , gal del to, kad vandenys buvo nenubege, kai nuleido vandenis skausmas kiek suintensyvejo, bet ir tai buvo pakeliamas, siek tiek sunkiau buvo belaukiant kol atsidarys like 2cm, bet cia man labai padejo mintis, kad vaikeliui irgi nelengva. Na o jau gimstant vaikui, tai zinojau, kad , kai galvute lis siek tiek paskaudes, jausis tempimas, bet tai truks neilgai. Tai tiek apie skausmus, beje siuvant po plysimu is viso jokio skausmo nejauciau, matyt gerai nuskausminta buvo ;D

sveikos! nors jau praejo puse metu nuo tos didzios dienos , vis bandau prisiminti, atkurti ta skausma kuris buvo-ir niekaip.... ;D. tikrai, organizmas gimdymo metu isskiria medziagas slopinancias skausma
kadangi gimdziau pirma kart, nezinojau kaip bus. sakiau, bandysiu naturaliai, jei sunku bus-taikysiu epidura. namuose susitraukinejo kas 10min., atvaziavau i ligonine, gygytoja apziurejo sake 3cm(skausmai saremiu metu buvo nelabai skausmingi). po keletos valandu, tualete nubego vandenys ir as po 2val atsiduriau gimdykloj, bet ne todel kad skaudejo, o del to, kad saremiai kartojosi kas 3-5min. buvo atsidare tie patys 3cm... . kadangi sako gydytoja gali ilgai uztrukt tai padare epidura ir per sekancias 10val jau galejau stangintis. visi sako, kad per stumima neskauda, tas tiesa, bet laukiant kito saremio ir kai liepia pailset-tai jomajo  :-/ :'(. per ta laika labai sunku buvo(bet kaip tik jo ir neprisimenu.. ???)stumimo metu epiduro netaike.
tai tokia mano istorija
linkiu nebijot, gerai nusiteikt ir laukti 8)

O as gimdziau su skatinimu, kadangi pernesiojau ir kaklelis net nesiruose atsidarineti. Gimdymas nuo saremiu pradzios truko 12 val. Aisku pirmasias 6 val. tie skausmai buvo panasiai tokie kaip menesiniu ir jau buvau pradejusi galvoti, kad tas gimdymas grynas juokas  :) Bet po to, tai jau tikrai skaudejo  :( Taciau, kas idomiausia, kad tas skausmas labai greit pasimirsta. Man dar ant gimdymo lovos begulint, kai gydytoja siuvo kirpima, jau viskas buvo pasimirse  :) Nors siaip esu tikrai jautri skausmui, bet kazkaip iskenciau  ;)

Apie savo gimdymus galiu pasakyti taip:pirmasis buvo ilgesnis, bet svelnesnis, o va antrasis-tikras siaubas .
Pirmasis prasidėjo apie 2 val. nakties, bet pilva tik maudė ir as vėl ramiai užmigau iki 8 ryto.Nubudusi pajutau jau intensyvesnį skausmą.Skausmas intensyvėjo labai pamažu,taigi apie 12 val.ramiai pavalgėme pietus(juk gimdžiau pirmą kartą ir nepagalvojau, kad gali prireikti operacijos, todėl atsaknčiai prisikirtau plovo  ;D) ir susiruošėme ligoninėn.Apie antrą buvome gimdykloje, po gydytojo apžiūros sužinojau, kad atsidarymas-5cm.Visiskai nesijauciau gimdanti, gimdykloje skaiciau žurnalus ir sprendėm kryžiažodžius ;D.Skausmai po truputi intensyvėjo ir gydytojas nutarė nuleisti vandenis.Po to jau buvo "saldžiau",bet iskenčiama. Stumimas vyko labai lengvai, išstenejau per 3 kartus.ir po poros valandu nuo vandenų nuleidimo jau laikiau dukrytę .Taigi rimtesnių skausmų apturėjau gal porą valandų.
Su antrąja viskas vyko kitaip. Norėjau gimdyti su epidūrine nejautra (juk reikia pabandyti!.Be to, jau žinojau, kaip atrodo gimdymas ), buvau susitarusi su anesteziologe, kad atleks bet kuriuo paros metu. Apie 23 val. namie nubego vandenys, taigi griebėm su vyru krepšius ir išvažiavom ligoninėn.Greitai surietė tookie skausmai  :o,kad priėmime nelabai sugebejau atsakyti į klausimus.Greit mus nugrūdo gimdyklon, po gydytojo apžiūros sužinojau, kad atsidarymas-6 cm.,bet sąrėmiai buvo praktiskai be pertraukų ir labai intensyvūs  . Gulėjau lovoje ir nebesikėliau, nes iš skausmo nebegalėjau pajudėti,o  dar gydytojas pasakė, kad epidūro taikyti nerekomenduoja,nes gimdymas labai greitas ir kol atvažiuos anesteziologė, būsiu jau pagimdžiusi.Savo decibelais gerokai pašiurpinau ne tik to auksto, bet ir kitų aukštų ligones  8), gavau dozę narkotikų, bet nelabai tepadėjo, tik truputi "pavažiavo stogas". Stūmimas vėl buvo lengvas, per 4 kartus atlikau savo darbą ir 2.40 dukrytė jau gulėjo ant manęs  .Taigi antras gimdymas(nuo vandenų nubėgimo) truko 3.5 val.
Kol kas, prisiminus gimdymą, nors praėjo jau 5 mėn.,nukrečia šiurpas.O va po pirmojo gimdymo, galėjau gimdyti kad ir kita dieną  .

na negaliu sakyti kad visiskai pamirsau gimdymo skausma. Gal ir pamirsciau jei jis nebutu tesesi virs 13 valandu. Negana kad skatinamuosius leido o dar ir kakleli prapletinejo, Brrrrr, net nenoriu prisiminti. Jasu laukiau kada ateis anesteziologe ir padarys epidura, o ta atejusi pasake kad kraujyje per mazai trombocitu ir mane po epiduro gali paralyziuoti . Taigi teko kenteti iki galo. Tikrai nemalonu atsiminti. Dekui dievui kad stumimas nebuvo skausmingas tik man jau jegu labai truko, buvau per daug issikankinusi saremiu metu  :(

Pamenu, kaip pati jauciausi pries gimdyma...Ir klausimas Nr.1 buvo GIMDYMO SKAUSMAS  :o Is pazistamu pasakojimu nusiteikiau paciam blogiausiam...
Skaudejo, bet skausmas buvo ne toks, kokio tikejausi. Iki 7 cm isvis beveik  jokiu pojuciu nebuvo, na, tokie siplnuciai diegliukai , netgi maziau nei per menesines, maniau, kad cia dar tik paruosiamieji saremiai Jie prasidejo kazkur astunta - devinta ryto, ir iki sestos vakaro jauciausi puikiai, penkta val. dar su reikalais po miesta vazinejom. Sesta nubego vandenys, tada skausmelis pradejo stipreti. Labai padejo siltas baseino vanduo...Daugeliui pats sunkiausias momentas yra tada, kai saremiai kartojasi kas minute ir trunka minute - nebera kada atsikvepti.  Atsimenu, as vis klausinejau, kiek dar liko iki stumimo. Bet man skausmingiausias buvo butent stumimas.  NE del skausmo intensyvumo, o del to, kad nebuvo tarpu pailseti - stangos ejo labai greitai.  Desimta mes jau turejom suneli...
Kas padeda nugalet skausma: zinios, t.y. supratimas, kas vyksta kiekvienu gimdymo momentu.
Taip pat prisiminkite viena sena kinu priezodi -"Ir visa tai praeis". Gimdymas vis tiek kada nors pasibaigs, o pabaigoje laukia pati nuostabiausia dovana  :-X
Man dar labai padejo megstama muzika...  

Turbut skausmas labiausiai priklauso nuo nusiteikimo ir poziurio. Jeigu supranti, kad saremiai yra gerai,kad taip ir turi buti, kad tai yra kelias kuri turi nueiti tu ir vaikelis, tai kazkaip yra lengviau. Skausma galima sumazinti atsipalaiduojant, ir darant tai, ka jauti kad reikia daryti. Antra vaika pagimdziau per pora valandu, o skausmo nejutau iki 8 cm atsidarymo. Siaip tai vos suspejau i ligonine

Man skaudejo ziauriai , net vemiau is skausmo , bet norejau gimdyti pati be nuskausminimo ir juolab , kad man padejo nuostabus gydytojas Cernius(is Kauno kliniku) ir mano puikusis vyras.Ir plysau , nes Pauliukas labai jau skubejo i pasauli,  ir gimdos revizija su narkoze apturejau, bet kita diena jau viska pamirsau ir galejau gimdyti vel ;D ;D ;D.Kudikio riksmas atperka viska!Gimdymas lieka gimdymas , tai ne vaiku darymas ;D ;D

aš tai po 4-5m. dabar jau sunkiai netgi beatsimenu kaip ten buvo, buvo kažkokių momentų, kad pasimečiau, nesupratau, kas su manim dedasi, atsimenu , kad labaiusiai pasimečiau stumdama, bet , dabar gimdydama tebijočiau neišnešioto kūdikio, plyšimų (nes neturtėjau), ir Cezario(nes irgi neteko), o tai, ką patyriau, be problemų iškesčiau dar ir trečią kartą, žinomas, patikrintas skausmas nebebaugina .Nors beveik nerasta klubų pas mane, sudėjimas mano kaip kūdikio, o pagimdžiau 2 be problemų (gal todėl, kad vaikai mažučiai, nenuskriaudė manęs -3060g. ir 3260g.) ;D

Skausmas tikrai priklauso nuo nusiteikimo. Iki nestumo daug laiko praleidau pajury. Su vyru sokinedavom per bangas...
Per gimdyma buvau priskatinta ir prigesinta Dulsino. Uzeinant saremiui vyras paziuredavo i aparata ir pasakydavo: "na dabar soksim per bangas...oop" Isivaizduodavau audringa banga, kuri greit praeis. Dar padedavo kai isisvaizduodavau zydincia ankstyvos vasaros pieva ir mazuti vaikeli zaidzianti joje.
Gimdymas man buvo tarsi sakralinis aktas, kai temdavo samone rodos atsiveria "kosminiai kanalai". Zinojau, kad viso to pabaiga dziaugsminga.!

Aš papasakosiu apie savo vargus ir skausmus ;D Visą dieną prabimbinėjau, dar pasivaikščiojau parke, nupirkau sūnėnui dovaną, pasportavau namie, bet visą dieną jaučiau, kad kažkas ne taip, kažkas negerai, kažkaip nepatogu, diskomfortas sakyčiau..lyg maudžia, lyg dilgteli..Nesuprasi..kadangi jau buvo 41 nėštumo savaitė, tai "pasiguodžiau" vyrui  ;D Liepė skambint gyd. ir taip aš apie 19 val. atsiradau gimdymo skyriuje..Vyrą "išrašė" namo, atseit nei aš gimdau, nei ką.. ;D Ryte nutarė paleisti mane namo..Gimdos kaklelis atsidaręs 3 cm., o man vis stipryn tie netikri sąrėmiai, vis stipryn...tada nusprendė pajungti savo išganingą aparatą, o ten oho jau kokius sąrėmius demonstruoja  :o Atėjo akušerė iš "kito gimdymo" ir man sako "na sąrėmiai tai jau stiprūs, o jūs dar šypsotės"..tada dar nežinojau, kad greit nebesišypsosiu.. ;D Lygiai vidurnaktį pasišalino vaisiaus vandenys ir sąrėmiai dar labiau ėmė stiprėti. Stovėjau ir kvėpavau kaip moku (jokių kursų nelankiau, bet intuicija gimdymo metu daro savo ;D) laukiau vyro..Jis atvažiavo ir tada aš kažkaip nurimau...stiprūs sąrėmiai ėmė retėti..pamiegu, atsikeliu, "pagimdau" ir toliau miegu ;D taip aš ilsėjausi patyliukais iki 4 val. ryto. Atyėjo apžiūrėti gyd. ir ką pasakysit - gimdos kaklelis atsidaręs 3 cm. Per 9 val. nė žingsnio..tada aišku lašelinę į veną, paguldė aukštielninka, savo aparatus prijungė ir puolė laukti gerojo rezultato. va tada aš sužinojau ką reiškia gimdyti greitai..Akušerė dar pakomentavo, kad aš leliuką turėsiu 10 val. , gyd sako taip greit nereikia, tegu būna 14 val. Taip jie besiginčydami mane ir kankino ;D Jie išeina, aš tą lašelinę "prisuku" kad mažiau lašėtų, ateina vėl greičiau pareguliuoja..Tiesa, aparatus visus nusiplėšiau, atsiguliau ant šono ir net nesileidau judinama. Galvą užsiklojau ir tįsau vaitodama., tiesa variau vyrą epidūro ieškot, tai mane greit nuramino, kad per vėlu..Tiesa, jau ir balsu nepasitenkinimą reiškiau, ypač kad neleido man judėti, vaikščioti, o ir gulėti liepė tik ant nugaros. Pats "stūmimas" -ŠVENTĖ, NE DARBAS.. Laurytė gimė per pirmą stangą  :o Net nespėjau pajusti, lyg suveržė viduj ir viskas, guli man ant pilvo..Nespėjau nei įkvėpt, nei iškvėpt..Lygiai 10.05 turėjau dukrą..Taigi viso gimdydama "prasikankinau" 16 val.
Dabar ir vėl gimdyčiau be tų nuskausminimų, nes visa tai niekis, palyginti su galutiniu rezultatu. Antra, man buvo įdomu patirti visą gimdymo malonumą.
Tiesa, tik vėliau man paaiškino, kad gimdžiau sunkiai dėl neatsidarinėjusio gimdos kaklelio. Gyd. sakė kaip geležinis ir greičiausiai dėl tvirtų raumanų, dėl sporto..Na noro sportuoti nėštumo metu, man neatmušė ir neatmuš joks gimdymas..
Aš nieko nežinojau apie gimdymą, nieko nelankiau, nieko nesimokiau..Bet viskas gavosi ;D ;D Kai pagalvoju, o turėjo daryt Cezario pjūvį...Tpfu, tpfu, tpfu ir gerai kad atsisakiau aš jo..vienu randu mažiau kūne ;D
Netikėkit mamkos gąsdinimais..Nei tas gimdymas abisus, nei ką..Kai gimdai išvis natūraliai, tai gamta pati viską sutvarko, viską iškenti, jei skatina, tai skausmas intensyvesnis..Aš ištisai vėmiau, bet kad sąmonės netekti , tai taip nebuvo..atrodo temsta, bet greit ir baigiasi viskas iki kitos bangelės..

Rasma ir pas mane viskas panasiai buvo. Iki skatinimo, pleviu plesimu ir narkotiku viskas gerai buvo. Skausma palydedavau graziomis mintimis ir tiek. O paskatinus viskas atrode susimaise, gimdyklos lempos ratilais sukosi nuo skausmo, vemiau, kentejau, sis skausmas nesulyginamas su naturaliu, kuri gali uzglostyti geros gimdyves ir vyro emocijos...

As cia, sitaji, noriu apie gimdymo skausmus... Klause zmogus, kokie tie skausmai, jeigu per menesines neskauda. Tai va manes vyras klause, kokie. Ta prasme, pobudis koks, ne intensyvumas. Tai gudriausias palyginimas, koki sugalvojau - sakau, panasiai kaip tryda, nu isivaizduok, kaip labai paleidzia vidurius Tik tiek?! - nusivilia vyras. Cia jau as isizeidziu, sakau, ka reiskia tiek?! LABAI LABAI paleidzia!!! Ne kaip nors ten smulkiai ar vidutiniskai!

Protingiau palygint nesugebejau Nors abudu pagimdziau naturaliai, teisybe, antraji su skatinanciais...

QUOTE

Pritariu viksreliui, kad viskas priklauso nuo nusiteikimo. Aisku ir nuo moters fizines bukles, dubens formos. Patikek, tas stumimas tikrai labai sunkus, bet skausmas uzsimirsta ir net labai greitai. Dabar jau net nepamenu, nors gimdziau ilgai. Svarbu tiket, kad viskas seksis gerai.

stumimas irgi vyksta labai individualiai. pvz. as savo pirmaji "isstumiau" per 20 min. o antraji, per 2min.! nors jis svere 4250 kg. ir iplisau tik vos vos.  svarbiausia nusiteikti optimistiskiau kiek galima.
sekmes busimoms mamytems.  ;)

Skaitau cia ir mastau, kaip cia kas manes laukia. Per menesines tai sliauzdavau grindimis ir net alpdavau is skausmo geras 4-6 valandas, nezinau, ar dar gali labiau skaudeti, matyt jau neiskenteciau... Gal todel ir nebijau skausmo, bijau butent gydytoju, pacios aplinkos, ar viskas bus gerai... Juk visi zmones siame pasaulyje pagimdyti, vadinasi tikrai imanoma iskesti.

Pasta, tada galiu nuramint kad tavo gimdymas nebus skausmingesnis nei menesines  ;) Bent jau taip buvo man, menesines buvo nerealiai skausmingos (kviesdavau jau greituke kartais) o gimdymas buvo jei ne lengvesnis tai toks pat, nors ne, visdel to lengvesnis.

Pavydžiu toms,kurios lengvai gimdė. Pati tasiaus daugiau kaip pusę paros, iš skausmo-stogas važiavo. Kadangi nėštumas buvo itin sklandus,dirbau iki pat devinto mėnesio, net nesupykino nei karto, tai ir gimdymo tikėjaus lengvo...Cha cha cha...naivuolė...Turbūt visus skausmus kuriuos teko išgyvent per gyvenimą reiktų į vieną vietą sudėt ir dar iš dešimties padaugint. Smulkmena buvo tas trišakio nervo uždegimas, nors iš skausmo sąmonės netekdavau. Mažmožis, kai nenuskausminus iš žandikaulio, kaulą pradūrus  pūlius traukė. O kai koją nusideginus buvau ir dėl vaistu netikimo kasdien perišinėjant pūlius gramdė-jau tik delno dyddžio randas teprimena, nors kaulas nuogas kyšojo...O su pūlinga angina tol vaikščiojau, kol sepsis įsimetė ir širdis stoti pradėjo.Na kas tie 39 temperatūros-išvažiavau tusavotis į Nidą su ta angina. Visų kitų skausmelių net neminėsiu...Žinote, kas abydna? Ogi tai kad daktarai per visą gimdymą  aiškino, kad mano skausmo barjeras žemai-tokia nevykele jaučiaus...Žiūrėjo kaip į beviltišką ištižėlę.O kai po keturiolikos valandų darė cezarį, girdėjau kalbantis tarpusavy(dalinės narkozės privalumas)-kokia kantri moteriškė-gimdos kaklelis visas suplyšęs, ir kaip ji ištvėrė? O kur dėtis reikėjo-garsiau cypti nepajėgiau.

QUOTE

Pavydžiu toms,kurios lengvai gimdė. Pati tasiaus daugiau kaip pusę paros, iš skausmo-stogas važiavo. Kadangi nėštumas buvo itin sklandus,dirbau iki pat devinto mėnesio, net nesupykino nei karto, tai ir gimdymo tikėjaus lengvo... O kai po keturiolikos valandų darė cezarį, girdėjau kalbantis tarpusavy(dalinės narkozės privalumas)-kokia kantri moteriškė-gimdos kaklelis visas suplyšęs, ir kaip ji ištvėrė? O kur dėtis reikėjo-garsiau cypti nepajėgiau.

pas mane panasiai. Nestumas buvo tiesiog super, beveik jokiu problemu, nepykino, vaiko judesiai idealus.
Viena nakti pramiegojau su saremiais apie 10 val. (iki 4 cm. atsidare). Diena saremiai sustojo, o kita vakara prasidejo vel. Atvaziavau i ligonine, kai buvo 6 cm. Ir po to 7 val. saremiu ir tik  7 cm. Nors ir pradure vaisiaus vandenis. Jursenas kazkodel nusprende neskatinti.  ??? , o is karto daryti operacija. O truko taip mazai.  :'( tik 3 cm. Saremiai nebuvo skausmingi, kaip stiprus maudymas per menesines, tik dar stipresnis.

Mamytės čia rašo, kad per gimdymą vienom baisiai skaudėjo, kitos visai skausmo nejautė. Gal neatidžiai skaičiau, o gal ir nebuvo paminėta, ties kuria vieta skauda: pilvą, tarpvietę, nugarą? Dėkoju.

Dazniausiai skauda arba nugara arba pilvo apacia, cia priklauso nuo to kaip galvyte pasisukusi.

Nu geras klausimas!!!!! Netgi negaliu pasakyti ka skaudejo........ - VISKA!!!!!! Kai saremiai buvo dar nestiprus tai skaudejo taip, kaip skauda pries menesines - tai yra pilvo apacia skaudejo, o kai saremiai pasieke ohohohohoho!!!! - tada jau nebesupratau ka skauda....... - skausmas buvo vientisis (jei aisku supranti ka sis zodis reiskia)....

Kai gimdžiau, gydytoja man pasakė, kad kai atvažiuoja gimdyti moterys persigandusios, laukdamos skausmo, tai ir skauda labai, nes kraujagyslės nuo įtampos ir nervų labai spazmuoti pradeda. Gal ir tiesa, juk kai susinervimam , tai žiūrėk galvą ir skauda, o juk irgi dėl kraujag. spazmų gali būti. Pvz. aš prisiskaičiau istorijų, kad yra tokių tautų pasaulyje, kur moterys gimdo be skausmų, ir paklaustos ar joms tikrai neskauda, nustemba "o ką, turėtų skaudėti?"
Štai ir aš buvau šventai įsitikinus, kad man neskaudės. ir neskaudėjo, bent jau sąrėmių metu. Tik kai vaikas lindo, tai jau saldu buvo, bet tikrai ne taip, kaip iš senų laikų istorijas pasakoja, kad sienom laipioti reikėjo ir pan.

Kazkas pasake, kad skausmo metu reikia samone bandyti nukreipti nuo skausmo - as skaiciavau gimdyklos grindu plyteles, galvojau ka dabar veikia mano sesute, mama (gime mazge nakti, bet as kazkaip isivaizdavau ka jos veikia ), galvojau, kad dabar mano mazyliui taip sunku ir baisu ir drasinau ji . Nezinau ar tai padejo ar kas, bet skaudejo tik pilvo apacia ir ne tai kad skaudejo, o ziauriai maude, bet tai juk ne skausmas! Na, devynis menesius menesiniu nebuvo, tai cia per karta tas skausmas susidejo O dar, cia drauge pasakojo, zmogus dvieju skausmu vienu metu nejaucia - tegu vyras pakandzioja ar pagnaibo...
O saviitaiga tikrai stebuklus daro - palyginus su jais gimdymas-vienas juokas isiteigti, kad viskas bus lengvai.

Aš nepriklausau toms, kur galvoj gumbas, o paeit negali. Ir kai filmuose matydavau rėkiančias gimdyves- visada galvodavau, kad tai daugiau vaidyba . Tą naktį, kai būdama gimdykloj laukiau savo eilės, prieš mane dvi moteriškaitės gimdė. Girdėjau jų riksmus. Dar vyrui pasakiau, negi taip skauda? O kai atėjo mano gimdymas- rėkiau lygiai taippat ( nors vyras sakė, kad nelabai baisiai ). Skaudėjo labai, net sunku paaiškinti kaip. Tiksliau pats gimdymas nebuvo skausmingas, bet sąrėmiai tai... uh. O man atrodė,ko čia šūkaut...

Saviitaiga sakot... Apie koki demesio nukreipima galima kalbet, kai skausmas toks, kad nustoji kvepuoti ir to nejauti... Prisilietimu nejauti. Nemaciau nieko apie save, man buvo vienu momentu likes tik skausmas ir klausa. Ikvepdavau tik tada, kai vyras surikdavo i ausi "kvepuok" ir tik viena karta. Daugiau manes niekam neuztekdavo. Kai skausmas toks, kad lengva sirdim sutiktum numirti cia ir dabar, kad tik tai pasibaigtu. Vyras sake, kad as nerekiau, tik gulejau susirietus i kamuoliuka ir nesileidau paguldoma. As to neatsimenu. Kai padare epidurala iskarto uzmigau. Veliau skaiciau savo korteleje, kad po nuskausminimo buvo sutrikes sirdies ritmas. Diagnoze - skausminis shokas. Po nuskausminimo per 2 val kaklelis atsidare daugiau nei per visas tas kankinimosi valandas. Pagimdziau lengvai, gal del to, kad nieko nebeskaudejo ir buvau gerai pailsejusi per ta pora miego valandu.

kazkaip isgyvenau as tuos skausmus bijot is anksto nebijojau nors man sake kad nebijai tik del to jog nezinai ko bijot va kai antra gimdysi...
man taip buvo pabode buti nesciai kai negali miegot negali niekur kaip zmogus iseit sedi kaip balionas kuris tuoj sprogs bet niekaip nesprogsta tuo labiau artejo pavasaris o as su diiiiidziuliu pilvu....tai as taip norejau kad visa sitai baigtus ir kai prasidejo saremiai galima sakyti dziaugiaus kad jie prasidejo ir tik vieno laukiau kada gi tas vaikas gims ir galesiu ramiai atsgulus ant pilvo issimiegoti ir tie skausmai atrode niekis su ta palaima kuri turejo tuoj tuoj ateiti

MAn kazkaip tik vienu momentu skaudejo..o gal net neskaudejo maude stipriai sakyciau, tai net pagalvojau gal begt is cia, bet paskui susiprotejau....
rekt nerekiau, tik kai jau galvute pradejo eit prasidejo toks nevalingas uh uh, kurio niekaip sustabdyt negalejau..
gimdymo as visai nebijojau, bijodavau tik, kad nesugebesiu su vaiku elgtis...ta baime atsirado tik kai pasake keliam i gimdykla o vyras tai uz 100 km....

Jau rasiau tai gimdymo istorijoj taciau pasikartosiu...lipdama ant stalo paklausiau kada nuskausminsit, sako bajeriste tu kai labiausiai skaudejo sypsojais o dabar nuskausmint prasai....
KAdangi mergyte butvo didele, tai plysau....kai siuvo tai va tikrai skaudejo.....as istverminga esu, taciau tai.....siaip sako viskas kelis kartus jautriau is kart po vaikucio gimimo pasidaro tai va....

niu nebijokit tos kurios dar tik gimdot ruosiates...sekmes...

Trumpai apie savo gimdyma . Pirmus zhenklus pajutau 24 val. nakties. Iki 1 galvojau kas chia vyksta, nes nieko neskaudejo, tik ritmishkai susitraukinejo gimda. Pabandem skaichiuoti laika, paaishkejo, kad saremiai kas (!) 2 minutes. Paskambinau gydytojai, ji liepe nepanikuoti, ramiai vazhiuoti i ligonine. 3 val. buvau ligoninej, nubego vandenys ir tada PRASIDEJO . Skausmas buvo tikrai labai stiprus, saremiai vienas po kito be pertrauku (na gal keliolika sekundzhiu, net vardo ir pavardes tarpe nesugebejau pasakyti sesutei). Paaishkino, kad veikla labai intensyvi, stiprus saremiai - todel ir skausmas labai stiprus (jei pagal knygas per valanda gimdos kaklelis atsidaro 1 cm. tai man per 2 atsidare visi 10 cm.). Padare epidura, be kurio - galvojau tuo metu ir shiandien dar taip pat tebegalvoju - buchiau ne gimdzhiusi o kalbejusi su dievais . Kai galiausiai skausmas atslugo jauchiausi kaip 9 danguje . Lygiai 3 pasistanginimai ir 5 ryto turejau dukryte rankose . Laiminga, be skausmo, be plyshimu, traumu . Naujagymis ivertintas 10 balu pagal APGAR .
Durio vieta skaudejo nei daugiau nei mazhiau - viena diena. Jokiu pasekmiu daugiau .
Gydytojai, su kuriais konsultavausi priesh gimdyma (nuo akusheres iki anesteziologu) VIENINGAI pritare gimdymui su nuskausminimu.
Kiekvienam asmenishkai spresti. Tikrai buna stebuklu, kad moterys pagimdo VISAI be skausmo (statistishkai apie 3 % ). Buna, kad skauda mazhiau, kad skauda daugiau. Kiekvienas gimdymas individualus.
Neketinu pirshti savo nuomones, tik norejau pasidalinti (gera) patirtimi .

pirma kart gimdziau su skatinamais nes vandenys nubego o saremiai neprasidejo galu gale kai vaistai pradejo veikt nelabai as ten gaudziaus ar cia siaip skauda ar cia saremis uzejo ir taip beveik visa para ... vienu zodziu dar pries lipant ant stalo kelias minutes nustojo leisti skatinamus atseit kad pailseciau ir po to galeciau stumt tai man is vis vos nedingo noras gimdyt bet kaklelis jau buvo atsidares o ir vaikas kaip sakant pusiaukelej tai teko lipt ant stalo ir tiesiog issteneti ta vaika tai as buvau taip uzsiemus tuo darbu kad net nejutau jokio skausmo ....mane kirpo tai irgi ne per daugiausiai skaudejo ... gerai tik viena kad viskas baiges laimingai ... o sako kad su skatinamais labiau skauda .... is vis skausmas mano manymu labai reliatyvi savoka ... tas pati moteris viena gimdyma gali iskesti be jokiu nuskausminmu o kita gimdyma pareikalaus epiduro nes bus neimanoma ....

O kodel turetu skaudeti?

Na, man siek tiek skaudejo, bet jau nebepamenu ka ir manau, kad galeciau gimdyti ir gimdyti

Cia skaitancioms angliskai apie tai, kodel skauda ir kodel turetu neskaudeti

http://www.unhinderedliving.com/painful.html

Kazkas rase apie saviitaiga - nezinau, kokia tai gali buti saviitaiga, jei tas skausmas iki kaulu smegenu prasismelkia ir mastyti jau nebegali.... O jei dar save kazkuo itiketi reiketu ir dar tokiom nesamonem, kad tipo neskauda.... - nezinau, bet man tai kvepia paranoja....
Ir dar - zaviuosi tomis moteriskemis, kurios sugebejo rekti!!!! Pasakykit jus man - is kur tiek jegu kesti saremius ir dar plius tuo paciu metu rekti (reik ivertinti, kad tam irgi jegu reikia)????? Nu, bent jau as, nesugebejau ne riktelti, ne suaimanuoti - taip skaudejo, kad tik kvepavau ar dantis sukandus buvau....

Na, ir mano gimdymas kaip chiku-raku ir Mamos 2T. Tik valanda to skausmo turejau iskesti masinoj vaziuodama i gimdykla. Ir gimdziau be nuskausminamuju, nes atvaziavus jau buvo 10 cm atsiveres kaklelis. Vaziuodama, galvojau apie epidura, bet kai pasake, kad negalima - sisitaikiau. Tiesiog buvau gerai nusiteikus (kaip cia kazkas rase) ir stengiausi ne apie skausma galvoti, o pvz kaip to skausmo metu taisyklingai iskvepuoti, kokioj padety geriau iskest saremi. Negalvojau, kad as dabar vemiu is skausmo, o galvojau, kad supykino del hormonu (juk ir nestumo pradzioj del hormonu audru pykino), kad taip turi buti. Pavemiau, palengvejo, kvepuoju toliau viens, du, viens, du... ikvept, iskvept... ner kada apie skausma galvot, ner kada rekt - reik dirbt Jei pamirstu kvepuot ar kojas stovedama suglaudziu, vyras greit primena 3 stumimai ir vaikas ant pilvo Kad skaudejo ir kaip skaudejo visai neprisimenu. Bet turbut skaudejo, juk pradzioj ir apie epidura galvojau Tai va pagalvojau, kad nieko baisaus ir antra noreciau pagimdyti be epiduro. Isivaizdavau, kad daug baisiau bus

As tai prisiskaiciau, kad per saremius turi nugara skaudet Tad kai jau jie prasidejo ir pradejo skausmingiau susitraukinet gimda, net nesupratau, kad tai saremiai. Taciau, kai jie isimarkavo-klausimu nebeliko. Bet nugara man taip ir neskaudejo -na nebent nuo vyro masazavimu Is viso gimdymo labiausiai ir isimine tie saremiai, nes pats gimdymas, tai jau labai greitai- apie 20 minuciu ir baigta. Bet va to jausmo, kai dukryte padejo man ant krutines-nepakartosi! Tai neuzmirstama akimirka, del kurios verta pasikankinti.

Labiausiai skaudejo pries pat pabaiga, kai atrode, kad vaikas su galva man klyna sugraskys ir pats issoks, o ash tik su vyru gimdykloj ir ant paprastos lovos. Kai jau pasake, kad "uoj, jau galima gulti ant stalo" buvo nebe taip baisu, nes bent jau stumti galejau ir nors kazkaip mums su padeti.
Beje, neveltui atrode, kad sudraskys, nes gimdos kaklelis taip ir plyso tuo metu.