Sveiki, labai noreciau, kad atsilieptu tos mamos, kurioms taip yra nutike. istorija tokia, kad 4 m. mergaite, kuri yra be galo bendraujanti, guvi, protinga ir nekaprizinga, paskutiniu metu pasidariusi labai jautri ir nors darzeli lanko jau 2 metai, bet tik dabar pries uzmigdama ir siaip kai ja atvedi i darzeli, verkia labai graudziai ir praso jos nepalikti, nes labai pasiilgs mamos. Bet baisiausia yra tai, kad ji susigraudina is niekur nieko ir sako mamai, kad jai labai jos gaila, nes mama mirs...arba mociute jau sena, tai ji mirs...kaip tokiam vaikui padeti?
vaikas net pasiruoses vienas namie sedeti, kad nereiktu eit i darzeli, o kai mama ruosiasi i darba, ji sako, kad darbe sedes tyliai ramiai, bet tik kad matytu savo mamyte....

šiaip natūralu kad vaikas tokio amžiaus susirūpina dėl mirties ir jam kyla klausimų.
o dėl tokios baimės -- gal kas nors prigąsdino tyčia ar netyčia? būna kad bobutės labai mėgsta šnekėt kaip kas numirė, kaip ką palaidojo, aptarinėt įspūdžius iš šermenų ar iš kapinių su visokiom detalėm, kas mažam vaikui gali įvaryt stresą.

Matyt, mociute isaiskino, kaip baisu, kad reiks mirti ir nebegales matytis. Nu ir pakalbek su vaiku, kad mirtis nera pats baisiausias dalykas, kad bus galima kalbetis mintimis, sapnais, kad zmones neissiskiria, jei kuris mirsta...
Siaip labai geras filmukas "Liutas karalius" man atrodo pirmas, ten aiskina apie amzinaji gyvybes rata ir kalbasi su mirusiais debesyse. Po to daug lengviau vaikas viska priima.
Mano tai buvo "prigasdinta", kad as niekada nemirsiu ir visa gyvenima jai vadovausiu . Kai tik pirma karta uzsimine, kad ateis senatve taio ir pareiskiau, tai paskui iki didziausiu gincu prieidavo, kad as turesiu mirti, visiems taip buna tikrai tikrai (nu smarkiai mane itikinejo, kad teks mirti)

kad prie mažų vaikų reik atsargiai apie kai kuriuos dalykus kalbėt, tai faktas.
kažkada kai maža buvau, mano mama pasakė, kad kai jinai numirs, aš galėsiu pasiimt jos auksinį žiedą su rubinu. O aš po kiek laiko jai tai priminiau -- va kai tu numirsi, šitas žiedas bus mano tai mamos išraiška ne itin džiugi buvo... po to panašių dalykų nebesakė.

mociute tikrai tokiu nesamoniu nekalba, ji pati pedagoge ir su vaikais puikiai ismano kaip elgtis sakau, gal darzeli tokius niekus tauskia? nes viena karta ji man pasakojo, kaip vaikuciai vienas su kitu zaide ir neva viena drauge smauge kita. o sio vaiko zodziai buvo" aciu dievui, kad nemire jinai" nu zinot

gražiai vaikučiai darželiuose žaidžia

o močiutė nebūtinai turi būti nuosava. vasarą važinėjau autobusu į sodą, ir kaip taisyklė įlipdavo pulkelis pensininkių. nu ir prasisėdavo bazaras: kaip kam vėžį atrado, kiek kas po to išgyveno, po to kaip numirė (su visom detalėm), kaip šarvojo (su visom detalėm), kiek ten laidojimo reikmenys kainavo. nu žinot...

Mūsų keturių metų sūnus taip pat kartais kalba apie mirtį. Jis taip pat bijo, kad as nenumirciau. Tuomet as jam paaiskinu, kad paprastai miršta seni žmonės, o aš dar nesu sena, todėl neturėčiau mirti. Taip pat pasakoju jam apie tai, kas bus po mirties. Mes tikime Dievu ir tikime, kad po mirties būsime su Dievu danguje ir taip jam aiškiname. Pačios mirties jis atrodo nebijo, bet kartais nerimauja dėl išsiskyimo su mama, bet kadangi tas išsiskyimas būtų laikinas, tai jį nuramina.

Mano merginai jau 8 metai, ji bijo mano , tecio, seneliu , augintinio mirties.Bandziau ne karta aiskinti ,kad tai bus dar labai negreitai, nes as esu labai jauna dar , bet jinai vistiek tipo gi kazkada tu pasensi ir vistiek turesi mirti.

Kaip jau mineta, tokiam amziuje vaikui naturaliai kyla egzistenciniai klausimai, apie mirti, gimima ir pan. manau, akd gali buti arzelyje vaiku atsinesta is TV filmu, jei tevai nesuziurejo ir vaikas pasiziuri ir smurto scenu ir prisiklauso visokiu dalyku..kai mirtis pati kaip tokia jau nuvertinama musu akimis (filmuose zudo, mirtsa, filmukuose dauzosi per galva, krenta is 5 auksto ir nieko).vaiko samone daznai tam nera pasiruosusi ir nezino kaip priimti.
Labai protingas patarimas pasikalbeti apie tai, kaip gyvenimas vyksta, kad va buna Velines, pagarba mirusiesiems, akd tai yra tiesiog kitokia bekune gyvenimo forma. kad ir zmogaus gyvenime yra metu laikai, kai ateina liaks jma subresti, pasidalinti ismintimi ir numirti. manau, kad mociute, jei pedagoge rastu gerus paaiskinimus apie kartu skirtumus ir gyvenimo tekme.