Esu skaiciusi tokia nuomone, jog dabartines vaiku lovytes yra padarytos taip , kad suaugusiajam butu patogu, bet jos visai netinkamos augancio vaiko psichofiziniams poreikiams patenkinti.
Lovyte imantriai isgrazinama, bet vis tiek ji mazyliui tikras kalejimas su aukstomis grotomis. vaikui ji nera patraukli, jon guldomas paprastai rodo nepasitenkinima, kadangi instinktyviai jaucia busias ikalintas, is kur savo pastangomis stengiasi isivaduoti
Tai atsiliepia vaiko dvasinei pletrai ir zalingai veikia besiformuojancia asmenybe.
Siuloma vietoje dabartines loveles isigyti zema (apie 15 cm aukscio), i kuria vaikas pats galetu ilipti ir islipti.
As pati isiropsciau i vaiko lovele...ir..... nuemiau viena loveles sona
kaip manote jus?

Na nezinau, kalejimas ten ar ne, bet auksti sonai reikalingi tam, kad tik predeje stotis vaikai nepersisvertu ir neiskristu, o grotos tam kad matytu kas dedas aplinkui. Paaugusiem vaikams daznai nuleidziamas vienas sonas kad jie patys iliptu arba isliptu, dar krastai apsaugo nuo iskritimu miegant, va manasis naktim dabar tikras lunatikas ir jei ne jo lovytes auksti sonai, butu vis bum ir bum ant zemes, su tokiu vaiku ir lovoj savoj negali miegot nes jis sukinejasi kaip vijurkas, jei kojos spyriu i nosi nepazadina, tai ir ji uzgult gali.

iki 6 men siuloma vaika migdyti lopselyje, o veliau i ta aprasyta lovyte .
Na, ji skiriasi tik tuo, kad yra zemesne , apie 15cm aukscio nuo zemes) ir be grotu.
Salia siuloma patiesti minksta ciuzini, jeigu ka.
Atseit rezultatai puikus.
Vaikas pats atsigula, o is ryto ,atsibudes niekam nekliudydamas atsikelia ir ramiai zaidzia su savo zaislais.

Maniskis tai guldomas i lovyte jau uzmigdytas ant ranku, o vos tik pabudes tuoj isimamas. Jei nemieganti ikeliu i lovyte, tuoj paleidzia dudas. Todel ikeliu ypatingai retais atvejais- gal karta i savaite 15 min., kai reikia su chemikalais vonia valyti, pvz. Ir dukra nemego lovytes. Gal ir yra teisybes tuose tyrimuose. Ypac, jei vaikai aktyvus, kaip maniskiai ...

Loveleje dukra gal temiegojo 3 kartus. Taciau del sventos ramybes pradejau migdyti ja savo lovoj. Dabar Paulinutei jau metai ir 9 menesiai, iki siol ji miega tik mano lovoj. Tiesa ant grindu visada patiesiu ciuzini, tam atvejui jei kristu nuo lovos . Ir man gerai ir dukra patenkinta. Ji gulasi pati kada nori ir keliasi pati. Labai jau jai prie dusios savarankiskumas

Na, mano atvėju tikrai kalėjimas. Tik ne modernus, o klasikinis. Nes pagal dizainą lovytė tokia pati, kokioj ir aš kadaise miegojau...Mažoji miega lovoje su mama, o lovytėj įkalinu tada, kai turiu ką nors svarbaus nuveikti, o mažoji trukdo labai...
Bėje, dėl psichologinės traumos...pamenu vaikystėje, vos kai išaugau tą grotuotą lovytę r buvau perkraustyta į didelę, susirgau angina. Reikėjo operuoti. ligoninėj vaikų skyriuj, mane guldė vėl į tokią pat grotuotą lovytę. Neįsivaizduojat kaip klykiau- iki padusimo: aš jau didelė!Aš jau didelė!Aš jau didelė! Operacijos nebijojau, bet jaučiausi pažeminta. Man buvo labai gėda...kiti palatos vaikai miegojo "tikrose" lovose, o aš kaip mažgė kokia. Nors tada man buvo gal kokie trys metai, bet po šiai dienai prisimenu "tą pažeminimą".

O mes turim antikvarines lovytes abiem vaikam - vyras kazkokiam kaime rado ir restauravo. Tai maziuko lovytei koks 80 metu, ir jinai yra su tokiom mazom grotelem, sprindzio dydzio, tik kad miegodamas neissiverstu, o islipt/isgriut lipant - maloniai prasom...
Bet po teisybei, neguli jis ir joje, o guli pas mus dvigulej. Tai kai ikeliu dukart per savaite, jam buna visai nieko net kokias 5 minutes, kol marga paklode pasidziaugia...

Maniškė irgi miega ne išdabintoje naujoviškoje lovelėje, o toje pačioje, kurioje miegojo dar jos tėvelis, kurią padarė prosenelis. Man tai atrodė labai gražu ir prasminga. O būna ji ten tik tiek kiek būtina - tai yra vos prabudus paimama ant rankų, o kaip ji ten atsiduria - nei nenujaučia, nes užmiega mūsų lovoje.

Na nežinau. Mano pirmas sūnus lovytėj irgi miegojo iki kokių 2,5metų. Pas save y lovą niekad neimdavau, priprato ir gerai jam buvo. Dabar jam tuoj 6 metukai. Vasarą gimė sesė ir jai nupirkom naują lovytę. Tai vaikui taip norėjosi ten pamiegoti. Ropštėsi ir sesėj net savo kambary gatavas buvo užleisti dėl tos lovytės Vadinasi, geri vaikystės prisiminimai Dabar mažoji irgi visada miega savo lovytėj. Kai tik pabunda niekada iš karto jos neimu, tai dar koky pusvalandy sau krapštosi ten. Aš tik prieš tuos visus pribombasus su kutais Per tas visas užuolaidas nei lovytės, nei kas joje nesimato. Ir patalynė, manau, savo duoda. Jei viskas mirgu marga ir visuose kampuose ir dar žaislų krūvos ( draugė taip darydavo), tai tas vaikelis pavargsta tikriausiai. Mano manymu lovytėj turėtų buti ramu ir jauku.

sunui paprasciausiai kelis virbus buvom iseme- jisai ir ilipdavi ir islipdavo pats.
O dukrai tokios galimybes jau nebera per mazai kambary vietos, todel dabar stovi dviaukste lovyte: sunus virsuj, dukra apacioj. Durai padareme lovyteje grotas ( visai neseniai), tai jinai jomis gan apsidziauge - per 15 min ismoko atsistoti. Ir kartais lovyteje ikalbesi ir pazaisti, nors pas mus lovyte beveik tik miegui naudojama

Tai va. Isvadinsit mane kokia nemylincia savo vaiku ar dar kaip,bet as aprasysiu kaip migdau savo vaikus. Ir vyresnioji taip ir dabar mazoji. Lovyte musu standartine,su grotelem,su baldakimu. Tai kai ateina miego laikas,aprengiu pizamyte,paduodu buteliuka pieno ir pasakau labanakt. Ijungiu blankia sviesele ir pati iseinu is kambario. Kartkartem paziuriu ar dar pienuka geria,kai isgeria,ieinu,paduodu zinduka ir vel iseinu.Ji pasikuicia po ta lovyte,isitaiso kaip jai patogu ir uzminga per kokias 10min. Tada uzklostau,isjungiu sviesele ir viskas. Ryte nubusi niekad manes nesaukia,zaidzia su zaisliukais,kuriu prideta gale lovytes-meskiukas,pora medziaginiu leliu...Kai girdziu,kad pabudo,nueinu,pakeiciu sauskelnes ir duodu rytini pieneli.Kai isgeria zaidzia toliau. As galiu dar numigti arba ramiai palysti po dusu. Niekad nepamaniau,kad ikalinu savo vaika.

Mes irgi turim ta lova/kalejima. Miega vaikis tenais nuo 1,5 men. kai tik isaugo savo lopsiuka. Miega kuo puikiausiai (geriau nei tam lopsiuke), bandziau migdyt per pietus savo lovoj, tai koshmaras kazkoks, vaikas blaskosi, uzmigt negali, o paguldai i jo lovyte ir po 10 minuciu ziurek jau ir nusmiges. Mes irgi turim savo priesmiegine rutina, kurios prietaringai laikomes ir kai jau iseinu is kambario vaikas zino, kad galiu gristi tik duoti jam atsigerti, bet is lovos neimsiu, arba minute pamylavus atgal bus paguldytas ir jokiu isimciu. Dabar jam du metai ir kartais ivyksta tokie stebuklai, kad net pats pasipraso vakare i lovyte. Miegam su "etatiniu" pliusiniu meskiuku ir dar pasiprasom kitu ta vakara populiariu minkstu zaislu. Anksciau su tais zaislais jis dar ir atsibudes pazaisdavo, bet tie zaidimas pas ji tokie "iskalbingi", su dainom ir sokiais (lovoje), kad ir noredamas nepamiegosi ilgiau. O dabar tai jau baigiam isaugti is pampersu, tai atsibudes rekia, kad "kaki" reikia (tipo puoda duok). Bandem isardyti lovyte ir miegoti tik ant ciuzinuko padeto ant grindu ir su pliku uzpakaliu (kad pats galetu ryte ant puoduko atsisest). Labai sunkiai uzmigdavo vakare ir baisiai issigasdavo nakcia nusirites nuo ciuzinio, tai teko vel surinkt "kalejima". Bandysim ieskoti lovytes su bortuku, kad nekritinetu nakcia, bo jis pas mumi varlius keliauninkas

O mano sūnus lovytės niekad nemėgo. Kažkada bandėm pratinti miegoti lovytėje, o ne mūsų lovoje, tai netgi užmigusio perkelti buvo neįmanoma - iškart pabusdavo ir reikšdavo protestą. Todėl ilgą laiką miegojom išardę lovą, tik ant čiužinio - vaikas pabudęs sau nuropodavo ir žaisdavo kambaryje.
Šiuo metu vėl miegam "normalioje" lovoje, o vaikas pabudęs pirmiausiai drastiškais būdais žadina mamą, nes vienam nebeįdomu keltis

O lovytė stovi sau kambary, meškiukai ten miega

Aš tai išėmiau 3 vidurinius grotų pagaliukus iš lovytės (ten specialiai taip padaryta) ir dabar dukrytė turi įėjimą/išėjimą iš lovytės. Tai kalėjimu nepavadinsi, kai išeiti galima, ar ne? O grotytės bent jau mano vaikams yra būtinos, nes tokiom pozom randu miegančius, kad ohoho Jeigu grotelių nebūtų, tai garantuotai dribinėtų iš lovos kas pusvalandį Už tai, kai vyras darė sūnui didelę lovą, specialiai padarė tokį kaip ir apsauginį rėmą su įėjimu, kurį paskui kai paaugs, bus galima nuimti. Pakolkas dar tas rėmas labai reikalingas

ne Vobla, maniske irgi tokia buvo, kol brangiausiam pasirode, kad panasiai migdyti yra per sunku ir prisipratino prie kompo migdyt dabar viena palikta nebeuzmiega. O ir atsibudusi iskart reikalauja, kad is lovytes isimtum

Man paciai ta vaikiska lovyte atrodo kaip kalejimas... Todel net minties nebuvo i ja maziuka deti. Kol buvo visai mazas - miegodavo visuomet su mumis lovoj, dabar miega butent ant panasios sofutes, kokia aprase Tuja, savo kambary apie puse nakties. Kai pabunda - atsinesam i savo lova. Jam dabar truputi virs pusantru metuku. Tik per sventes pats nueina ir atsigula, o atsikeles nesisaukia mamytes arba pats neateina. Ir man tai atrodo visiskai normalu - uzmigdyti vaika ar buti salia, kai jis nubunda. Juk tuoj uzaugs ir pati gal noresiu, kad jis prisiglaustu, kad mamytes prasytu, bet jis to jau nebenores...

PS Pazistami buvo atidave ta lovyte, kai laukiausi. Tai taip ir tebestovi garaze net nesutverta...

O musu lovyte unikali ir vienintele tokia, nes padare senelis ( dirba su medziu ) Ir siaip labai patogi ir siulaikiska, ne tokia kaip visos. O be to Dominykui liaaabai patinka Be to man labai nepatinka, kai pas kai kuriuos vaikus ta lovyte pilna visokiu zaislu ir visokiu kitokiu daikciuku prikimsta Manau, ir vaikui nelabai patogu tokioj miegot. O kazkur ir skaiciau, kad paciam vaikui nera gerai, kai prie lovytes ir joj pacioj pilna visokiu "tacku patatcku"

maniske nesizavi savo lovyte bet jauciu del to, kad yra ipratusi migdytis mano lovoje siaip diena jei man reikia kazka svarbaus nuveikti, tai pazaidzia ji ten su savo meskinais, tai gal ir ne taip jai ten ir baisu ? man tos grotuotos lovytes kaip tik labai patinka, ypac ta, kuria pati issirinkau savo mergytei, juk su tokia meile rinkau
pati kiek save pamenu, labai megdavau paguleti net dienos metu savo grotuotoje lovyteje. dar labai prasydavau mamos, kad apdengtu lovos virsu su pleduku, kad butu "palapine"

mano mergyte miega grotuotoj lovytej,ir labai gerai ismiega,musu lovoje ji prastai miega,geriausia jai savo loveleje.nelaikau tai jokiu kalejimu,neisivaizduoju pvz kaip issiversti be grotu.

visiskai sutinko koks cia kalejima juk jei paguldysi vaika i sakykim savo lova tai jis pabudes is miego prades vertytis ir gali iskristi is lovos o ten niekaip neiskris ir beto mano maze nemiega tokioj lovoj nes jai tai nepatinka tik kai pabunda rut pazaidzia su zaislais ir kai pabosta atsistoja ir pradeda snekinti kad isikelciau pas save dar truputi pasiritineti kartu lovoj

Manau vaikas dar neturi blogų asociacijų su tom grotom, jos tik padeda atsistoti jam, o tas yra gerai. O ir neišgriūna... Šiaip reikia su vaiku kuo daugiau laiko leisti , kad jam tektų vienam lovytėj būti ir jaustis pamirštam

kaip gali būti lova kalėjimas? Jūs gal visą dieną ten vaiką laikot?
tai tokiu atveju - mama- prievaizdas
o dėl miegojimo vienoje lovoje tai aš manu ir nėra gerai, viena, kai vaikas sutuoktinių (tėvų) lovoje atsiranda iš ryto , kai gali visi trys padūkti pasimyluoti, o visai kas kita, kai vaikas ją laiko savo miegojimo vieta
gerbkim vaiko ir savo asmeninį gyvenimą

iš patirties žinau, kad abu šonai butinai reikalingi. ir aukšti irgi. nes mano zuikis mėgėjas naktį paropot, atsistot

kadangi lovytę naudoju tik pagal paskirtį - miegui, tai nesijaučiu vaiką uždaranti į kalėjimą, tik jaučiuosi rami, kad mano vaikas savarankiškai iš lovytės neišlips
o iki 4 mėn. mes tokį pintą lopšiuką turėjom su lingėm tai dar ir dabar tų lingių pasigendu, kai vaikas sunkiau užmiega

O gal "Mama-priziuretojas, ar draugas ?"
Bet kuria lovyte norint galima paverst moderniu kalejimu Kaip ir ramybes oaze, nesukeliancia jokiu neigiamu emociju -viskas priklauso nuo mamos ir kitu vaikuti priziurinciu zmoniu
Mano uoga ir 5 metu budama ligoninej su didziausiu malonumu miegodavo kudikiskoje lovyteje Vadinas, jokiu neigiamu prisiminimu nebuvo- nors jos lovyte buvo 15 metu senumo, tarybine .

vat ir buna tokiu vaiku
Mazius (dabar tuoj 4 menesiu) nuo 2 menesiu miega atskiram kambary. Ismiega visa nakti nuo 9 vakaro iki 6-7 ryto. Savaitgaliais, kai mes ilgiau miegam, vaikis savo lovytej ramiai tyrineja piesinukus ant apsaugeles, karuseles zaisliukus, na dar pirsta paciulpia ar su savim pasisneka. Rekimo dar nebuvo rytais (tfu-tfu-tfu)...

Gal cia genai? Mama pasakojo, kad as rytais ju irgi nezadindavau...

kai augo dukra tai neissivaizdavau saugesnes vietos jai kaip lovyte ,ji pabudus niekada neverkdavo pirmiausia pazaisdavo su zaislais su savo rankytem ir kojytem . o kai isalkdavo tada jau griezciau pradedavo rekauti,o sunelis maziau laiko loveleje praleidzia iki metu naktimis miegojo su manim kad nereiketu pabusti kai nori valgyti ,o dabar tai mielai zaidzia kai noriu susitvarkyti issisiurpti ir grindis issiplauti ,ir kai pabunda is miego niekada neverkia nes randa savo zuiki su kuriuo miega su juo pazaidzia kol mama paima ,lovele yra vaiku pasaulis ne bausmes atlikimo vieta ,zinoma jei jis padares ka negero yra dedamas i lovele kaip nusikaltelis tai jam lovele BAUBAS

Prieš porą dienų išėmėme mažojo lovelės 3 virbus, galvojau, kad bus sunku nuguldyti tiek pokaičio, tiek nakties miego. Ir žinote ką? Atėjus vakarui, 1,5 m sūnelis išgeria savo pienuką ir pats įlipa bei atsigula lovytėn. Aišku, įdedu jo mėgiamus žaisliukus ir prieš išeidama palieku groti migduką, atsibučiuojam, pasimojuojam- ne daugiau 10 min., ir miega. Su pokaičiu tas pats. Ir šiaip nuo pat mažumės tiesiog prašydavosi į savo lovytę, paguldytas nurimdavo.

O dukrai, kuri kūdikiškoje lovytėje išmiegojo iki 2,5 m, buvo labai keista, kai pakeitėme jos mylimą lovytę kita- be kraštų, žema. Reikėjo laiko, kol priprato.

Sūneliui lovytė yra jo apibrėžta saugi erdvė, tikrai ne kalėjimas.

Aukšti lovyčių šonai reikalingai vaiko saugumui. Aišku, jei tėveliai laiko vaiką visą dieną lovytėje, kad jiems netrukdytų, tada lovelė taps kalėjimu, o jei vaikutis joje tik miega, manau galima susitarti. Juk lovelės puošiamos gražiomis apsaugėlėmis, kuriomis vaikučiai domisi ir pan.

Reiškia aš turiu tokį stebuklą Nes maniškė puikiai prisitaikiusi prie tokios lovytės, su grotom Tarkim ryte ji pabunda, o aš dar vartausi... tai ji kuo ramiausiai žaidžia lovytėj, skandalo nekelia O vakare paguldyta, tik kartais rodo nepasitenkinimą, bet kai atnešu atsigerti pienuko, užgesinu šviesą, jį supranta, kad jau laikas miegoti ir PATI be jokių ten pribumbasų užmiega Tfu tfu tfu, kad tik neprisikalbėčiau
Papildyta:


Irgi nesutinku Mes savo mergaitę, už isterijas dedame į lovelę, kad apsiramintų, nors gal čia jai ji taip asocijuojasi, kad lovytė skirta miegojimui, tai įdėta isterikuojanti greit nurimsta, o paskutiniu metu užtenka tik pasakyti, kad jeigu taip negražiai darys eis į lovelę ir iškart dūdos dingsta. O šiaip kaip jau sakiau miegojimui ji nesipriešina ir vakare labai gražiai guli kol užmiega

Sutinku . Tos šiuolaikiškos lovytės tai tik pinigų siurbimas ir vaikų kalėjimai. Na gerai, jos saugios. Bet argi po "saugu" vėliava reikia vaiką palikti ilgam laikui?
Daug ko tėvai nedarytų, jeigu kaip Tu, pirmiausiai išbandytų ant savęs.
Pavyzdžiui mes. Pirkom lovytei patalėlį su visais pribumbasais - su apsauga, juosiančia pusę lovytės perimetro ir su baldakimu.
O nesąmonė Juk uždėsi tas apsaugas - oras necirkuliuoja, dulkės tik renkasi, žodžiu, karstelis. Baldakimas - irgi gniaužia kvapą, karsto dangtis, ne kitaip.
Vaikas nebuvo užmigęs toj lovytėj
Kai susipratau viską nuimti, tai ir susitvarkė miego reikalai. Dairosi, mato viską.
Ir dar porą virbų išėmėm, kai jau paaugo ir pats gali išlipti kada tik nori.

maniskis niekada labai nemego savo mazos loveles, ka darysi, kai maziukas reikia ten ji guldyt, o tai isropos dar nakti ar iskris bet siaip nuo 1,5 metu paguldem i normalia viengule lova, tai jis jautesi padeties seimininkas , kad gali pats nueit atsigult, o prabudes pats islipt.

mes loveles kol kas dar nepastatem.. mergina miega su mama.. LAISVEI

is tiesu tai manau kad lovele tikrai pritaikyta kuo saugesniam vaiko auginimui, nesu ju priesininke..

Mano vaikas butent taip ir pavadino savo lovyte,sako mama,cia gi kalejimas,grotos juk Nors jis toj lovytej beveik ir nemiegojo,pas mus ji stovejo del grozio...
Dabar miega savo normalioj lovytej,nekyla jokiu problemu,o grotuotoj lovytej budavo be sansu paguldyti,rekdavo ir nemiegodavo,tai matyt vaikas jaute blogas bangas

Nu as nemanau, kad lovyte su virbais a lia grotom yra kazkoks blogis. Manoji be problemu i ja gulasi ir atsikelusi nepradeda rekt, o dar gera valandele joje zaidzia (nors jokiu zaislu joje nera) ir burbuliuoja kazka. Galu gale, kitokios lovytes as ir neisivaizduoju savo mazei, nes ji labai vartosi, tai norint, kad neiskristu, turetume jai dvigule lova pirkt Yra teke sveciuosia ja ant sofos uzmigdyt istiestos, tai ji nakti iskrito ir neverke. Kadangi buvom padeje del viso pikto si ta minkstesnio ant zemes, tai uzsigaut neuzsigavo, bet ryte radau susalusia, nes be kaldros teko miegot.

Aš irgi nemanau, kad kaip kalėjimas, nes kai tik mergaitė pradėjo vaikščioti, išėmiau du virbukus per vidurį ir ji gali kada nori pati įlipti ir išlipti.
O kai sesė įlipa į jos lovytę, rėkia, kad čia mano lova.

na as irgi tos nuomones ,kad tai kalejimas!
Mes lovytes nueme sona ir sulygine su lovos auksciu ir pristume prie lovos jau nuo tada, kai vaiknas pradejo ropoti... ir niekada jis nesipriesino miegoti joje, net pats su malonumu eina i ja! o kai pradejo ropot is karto mokem , kaip reikia nilipti nuo lovos... taip jis is lovytes i musu lova, o jau tad i "neistirineta pasauli"
Karta teko "uzdaryti" lovytej, tai po to net paziuret nenorejo i lovyte! ir niekada nebekartojau

man net mintis nekilo, kad tokia lovytė yra kalėjimas. Juk joje rika miegoti, o ne gyventi jeigu ne tos "grotos", tai nežianu kaip čia būtų su mano pipiro klajonėm. Nematau jokios problemos, lovytėj jis tiek miega, pabudęs tuoj būna iškeliamas iš jos. Kartais rytais pabudęs pažaidžia joje, nereikalaudamas jį paimti.
Mano pipiro lovytė paprasta, dar nuo tarybinių laikų ir iš visų pribumbasų tik vienas - apsaugėlė ties galva, jos užtenka tik aplink pagalvę

jokiu budu ne kalejimas ,miega ir vargo nemato ,joje ismoko ir atsisesti ir atsistoti ir aplinkui vaikscioti ,as manau kad tai saugiausia vieta mazyliams ,dabar kai vyrutis paaugo tai krasta isemiau ir nakties miegui pritraukiu prie savo lovos ,tai jis gali ir mamyte apsikabinti ir zaisliukai telpa ,o geriausia tai mamytei nereikia nakti bludyti po kambari kad uzkloti maziu

Lovytės kalėjimu nei aš, nei vaikai nevadinome, bet intuityviai, matyt, tokį suvokimą turėjau. Niekada lovytei nenaudojau jokių apsaugų, kad vaikas kaip įmanoma daugiau pasaulio matytų, niekada lovytė nebuvo žaidimų vieta - tam jau trijų mėnesių vaiką paleisdavau ant grindų pasaulio tyrinėti, kaip įkalinimo vietą lovytę naudodavau labai labai retai ir labai trumpam, išlipimą (išimtų virbų vietą) iš lovytės parodydavau dar tik prisilaikant atsistoti išmokusiam kūdikiui ir gana anksti vyresnėlius iškrausčiau į dideles lovas, bei vis dažniau susimąstau apie mažojo iškraustymą.

Tačiau grotuota lovytė jau ūgtelėjusius sūnelius labai vilioja - dabar dažnai visi trys ten susirango pažaisti, o Jokūbėlis (kuris į normalią lovą buvo iškraustytas vos 1m. 5mėn.) buvo vienai nakčiai su mažuoju broliuku ir susikeitęs vietomis. Tad tas kalėjimas, matyt, ne toks blogas, kaip atrodo. Tačiau jei būtų saugių ir vaiko anatomiją atitinkančių vaikiškų lovyčių pasirinkimas aš tikriausiai rinkčiausi ne grotuotą...

manau kad kartais tiesiog per daug i viska gilinamasi, ypac kai kalbama apie vaikus juk mes ir tokiose miegojome, bet jei jose tik miegame, tai kas cia per kalejimo asociacija? as vaikystes traumos del savo grotuotos lovytes tikrai neturiu

man atrodo jau geriau lovytė su grotom negu kad vaikas iš lovos kristų pvz būdamas kelių mėnesių, bėje mano vaikas niekada nerodo nepasitenkinimo kai lipa į lovą galų gale jie išmoksta ir taip išsilaisvint iš to kalėjimo

Juk vaikas neleidzia joje visos dienos, reikalaudamas istrukti...koks ten kalejimas, lovyte ir tiek.Dar patogiau, kai pradeda stotis yra kur isikibti, kai neramiai miega nera kaip nukristi

Kol mažas vaikas lovytė mano manymu yra labai geras dalykas, ramstis kai reikia įsikabinti, apsauga kai nenori kad lelius iškristų, kai paauga vaikiukas pats išlipa per tam skirtą skylę, aišku ne visose lovytėse tie virbai išsitraukia, bet vaikai įsigudrina ir kitaip išlipti, man kalėjimus daugiau primena lovytės-maniežai kur šonuose medžiaga o ir ta lova visa tokia besikratanti nestabili kelia baimę, kad ims ir apsivoš, užtai aš tą maniežą veždavausi tik ten kur jo labiausiai reikėdavo, o namie stovi medinukė lovą, kurią jau baigiam išaugt ir netrukus pakeisim nauja svarbu, kad lovytėj vaikas jaustųsi jaukiai ir saugiai ir nelaikyti jo ten 24val per parą nes kitaip tikrai iš lovytės bus padarytas kalėjimas, o ne jauki vietelė miegeliui

Nesuprantu aš, kaip galima nebijoti, kad vaikas iškris iš lovos, gal tas kritimas jam bus didesnis šokas, o ne lovytė su virbais?
Aš atsimenu savo lovelę, bet tikrai ne kaip kalėjimą.
O vaikas nenori į savo lovelę ne dėl jos "dizaino", o dėl to, kad su mama miegoti jam yra daug smagiau ir jaukiau.
Svečiuose/kelionėse mes niekada nedarome problemos, neturime tam atsarginės/kelioninės lovelės, ant grindų suformuojame savitą guolį iš čiužinuko, patalų, pagalvių . Namuose turi savo erdvę - atskirą lovelę.

As irgi manau kad baime kudikiskai lowyte atsiranda ne del jos dizaino. O greiciausiai del to su kuo jinai asocijuojasi paciam waikuj. Jeigu per priewarta yra guldomas, newa jau laikas pagal grafika ar igrudamas tada kai "mazdaug nesimaisyk trumpam po kojom, newa as grindis palunu" ir pan. Musu pupa uoga miega manieze, nes i didele lowyte dar per maza. Ir jokiu baimiu pas ja nera. Mielai miega wiena kambaryje, manieze. Buna kad ir diena pawaiksciojus pawargsta ateina ir kariasi i lowyte opapa opapa - ikeli, pasodini o jinai pati atsigula paguli puswalanduka pasneka su sawo "lialia" zaisliuku ir pasaukia kai jau nori islipti. Manau musu waikuj tikrai nera jokios lowytes kalejimo asociacijos, nes priesingu atweju neliptu i ja. Jai tai ramybes ir poilsio wieta Cia kazkur yra tema, apie migdymo ritualus ir patarimai, mums jie padejo