Esu gana daug prisiklauses tokiu nuomoniu, kad vaikui issiskyrusioje seimoje bus blogiau. Kad tai atsiliepia vaiko vystimuisi. Kad pilnoje seimoje butu geriau ir panasiai. Kokia butu Jusu nuomone?

Kaip issiskyrusi su vaiku tevu galiu pareiksti savo nuomone
1. Nieko panasaus. Is pradziu-taip, vaikui buna didele trauma, teko naudotis net psichologo paslaugomis. Paskui apsiprato ir dabar jie jau gyvena normalu gyvenima kaip ir pilnoje seimoje, tiesiog nebesureiksmina to.
2. Taip, atsiliepia. Vaikas greiciau subresta ir tiek. Tampa protingesnis, gailistingesnis, greiciau baigiasi jo nerupestinga vaikyste.
3. Pilnoje seimoje, be abejo, butu geriau. Bet jei tevai nesugyvena ir riejasi-vaikui geriau tada augti su vienu ramiu seimos nariu.

Nu cia nuo daug ko priklauso- ir pirmiausiai nuo to, kokia buvo pilna seima...
jei vaikas gyveno apsuptas barniu, tevas musa motina, visi rekia... tai tokiu atveju vaikui naudingiau gyventi tik su mama (ar teciu0 bet ramioje tausojancioje aplinkoje...
O jei buvo gera darni seima, kur tevas skyre daug demesio vaikui, tai vaikui tikrai bus blogiau, kai jis dali to demesio praras... Siaip trauma, man atyrodo bus betkokiu atveju, bet vat kaip tai atsilieps vaiko gyvenimui sunku pasakyt- mano dukrai tikrai buvo trauma... ji pergyveno ir daug svarste kodel tetis su mumis negyvena, kodel neateina ir pan. Dabar jai trauma su juo bendrauti- ir mes kaip imanoma ja nuo to bendravimo saugom

jullaja labai teisingai parase. dabar savo vaikus irgi vezioju pas psichologus, po skyrybu nebesusikalbejau su vaikais, viskam priestarauja, priesinasi ir pan. Tevas is tikruju buvusysis buvo labai geras, tik geras vyras jis nebuvo... todel dabar kalciausia yra mama, kad isejo su vaikais is tecio namu pilna seima mano nuomone yra tokia, kai laimigi visi seimos nariai budami vienas su kitu, kitokiu atveju tai tik formali seima, seimos vardo net neverta

Mes su mano vaiko tėvu išsiskyrėm kai dukrai buvo 5 mėn. Nuo to laiko tėvas vaiko nelanko. Dabar mano vaikui tuoj bus 6 metai. Apie tėvelį ji pradėjo klausimėti prieš kokius porą metų. Pagal jos amžių jai viską papasakojau ir paaiškinau (tarkim, kad visi vaikai turi tėčius, bet ne visi kartu gyvena ir t.t) Aš turiu draugą, su kuriuo ji puikiai sutaria ir mes visi trys bendraujam kaip normali šeima. Manau kad tai yra daug geresnis variantas, negu kad būčiau likusi su vaiko tėvu ir ji gyventu tragiškuose.

Kaip atsilieps vaiko vystymuisi priklauso nuo paties vaiko, jo amziaus ir mamos. Mano vaikas buvo 1,5 metuku, tai net nesuprato, kad tetis kazkur dingo. Apie teti prie vaiko nekalbedavome, tetis vaiko nelanke, o pirma karta vaikas paklause "kur mano tetis?" kai buvo 3 metuku. Tada paaiskinau viska taip kaip buvo, aisku vaikas buvo susidomejes, bet jokio soko nei traumos tikrai nebuvo. Mano vaikas tikrai labai savarankiskas ir atsakingas, nors nemanau, kad tai gyvenimo be tecio pasekme.
Aisku vyresniems vaikams tevu skyrybos dazniausiai yra trauma, bet ko gero mazesne, nei butu matant tevus kartu, bet nelaimingus.

Kaip vaiką veikia skyrybos? Priklauso nuo to, kaip buvo gyvenama šeimoje. jei smurtaujama ir koliojamasi vaiko akivaizdoje, tai po skyrybų vaikas kaip tik turėtų nusiraminti. jei konfliktai vykdavo stengiantis, kad to nematytų vaikas, tada jam gali būt šokas.

O kaip jis po to vystysis, irgi taisyklės nėra. Daug priklausys nuo to, kiek tėvas dalyvaus vaiko auklėjime, nes motinai vienai atstoti abu tėvus yra įmanoma, bet ne visos tai sugeba. Aš nesugebu.

O man rodos, kad mama ir neturi stengtis atstoti abiejų tėvų. Pakaktų to, kad ji paprasčiausia būtų MAMA

Neužtenka Aš esu paprasčiausiai mama, bet mano vaikams to neužtenka. Reikia, kad būčiau draugė, guodėja, supratėja, PM, virėja ir dar visokie kitokie reikalai

O kas yra PM?
Papildyta:
Mano sunus paskutiniu metu nelabai nori buti su manimi ir tai yra problema man..

PM - pinigų maišas

tavo sūnus lb panašaus amžiaus, kaip manasis todėl leisiu sau pasisakyti. kadangi sūnaus tėtė niekada su mumis negyveno, vaikas jį idealizuoja. mato lb retasi - kartą per 2-4 mėn, kelioms valandoms. tėtė nlb stengiasi dažniau, nors vaikas jo norėtų patarimas - kantriai ir kuo dažniau, jei tik mamytė neprieštarauja - stengtis būti su vaiku. kalbėtis, klausyti ir jį išgirsti, turėti bendrą veiklą (žaisti, skaityti, lipdyti, piešti ar pan, bet ne žiūrėti TV) gal kartais mama nuteikinėja vaiką prieš tave? ar tiesiog emocijų nesuvaldo ir vaikui leidžia jausti nepasitenkinimą tavimi? būna visokių preižasčių..bet gal vaikas tiesiog prarado su tavim kontaktą, mato rečiau ir jam truputį nedrąsu? nors širdelėj giliai tokio amžiaus berniukui lb lb reikia tėčio. labai. mokėkit prieit, pajusti, nebijokite būti tėte, ir viskas bus gerai

Dekui uz palaikyma.

Kai skyriausi Mažiukui nebuvo net metukų. Biologinio "tėvo" gyvai nėra matęs, tačiau pradėjęs lankyti ugdymo įstaigą vaikas greitai suprato ko pas mus trūksta.. .
Tada jam buvo apie 2 metukai. Tada teko kartu pavartyti vestuvių nuotraukų albumą ir jam suprantama kalba paaiškinti.. Verkėm abu...
Dėkui Dievui, dabar mes turime tvirtą šeimą. O sūnus mylintį tėvą , ir esvarbu kas biologinis

Mano dukra buvo 7 metų tuo metu ir žiauriai pergyveno.Daug laiko pergyveno.Sūnus buvo mažiukas,neatsimena,nes nesuprato.Tik dabar dukra pripažįsta,kad kitos išeities nebuvo.

pati aš,būdama maža turėjau draugę kurios tėvai išsiskyrė jai būnant keturiolikos.išpradžių ji kaltino visą pasaulį,ant visų pyko ir panašiai(na žinot-gi paauglystės metai) bet poto ji apsiprato ir jai tik buvo tai į naudą,nes visu pirma namuose nebesigirdėjo riksmų ir nebebuvo muštynių,jos mama nebeverkė kas vakarą,jos tėtis pradėjo mažiau gert(nes pasirodo kad pagrindinė priežastis buvo tai kad jį sunervuodavo mano draugės mama) o visu antra-pati mano draugė išpešė naudos mat tėvai visur ją vežiodavo ir duodavo daugiau pinigų.žinoma tai atrodo bjauru iš mergaitės pusės,bet tuo metu ji buvo laiminga kad taip yra ir tėvai jai rodo didžiuuulį dėmesį dabr tapati draugė turi šeimą ir net neketina daryti tos pačios klaidos kaip tėvai-ji sako,kad kiekvieną rytą atsibudusi pagalvoja ar jai dar gera su savo vyru..ji nenori delsti kelis meus kaip jos tėvai kad delsė taigi,manyčiau,kad skirybos vaikui padaro įtaką ir padaro ne bet kokią o gerą įtaką,nei gyvenant muštynių ir keiksmų prisunktuose namuose bet visi žmonės skirtingi,tan nežinau ar visiems vaikams tai būtų į naudą

pritariu.

mes issiskyrem,kai vaikui buvo 10men,tai jis tikrai nieko nesuprato,bet kai po pusantru metu atsirado ir zinoma,kad man teko paaiskinti,kad tai jo tete..skaudu buvo..aplanko retai karta per 4-5menesius,bet kiekviena jo dovanota zaisla prisimena ir pasakoja apie teti..jam tik 3metukai,bet darzelyje keista,kodel jo neateina tetis pasiimti..
dabar net sako,kad "kai as mazas buvau,as buvau su teciu,o dabar jau didelis,tai tecio nebera.."turim viena nuotrauka,kur matosi tik tecio rankos,tai visiems ir pasakoja,nes atvaziaves jis vaikui pasake,kad cia jis laiko sunu,tai vaikas dabar visiems rodo..siaip tai sudetinga,nes kaltinama yra mama,nors pats isejo ir vede kita...o dabar po pusmecio pasirode ir paaiskino,kad per daug visko vaikui leidziu...juk taip ir bus,mama leidzia,tevas to paties neleidzia..
sunku bus visiems trims,bet mes su vaiku seima ir mes STIPRUS:)

Sveiki,
gal kas pasidalintu savo patirtimi? Skiriuosi tu vyru, vaikui 3.5m, labai myli teva nors pastoviai mato musu gincus, pykcius grasinimus..
Bet nelabai supranta, kad tai yra negerai, nes po eilinio ispuolio su tevu bendrauja lyg niekur nieko, tik mano mamai pasakoja, kad tevas siule mamai i galva ar pan. Bet niekada nera sakes, kad tete negeras ar negerai elgiasi.
As svajoju kuo greiciau persikraustyti, liko vos pora dienu..
Bet nerimauju del vaiko, kaip jis visa sita pergyvens?
Teva dievina.. Paskutines naktis miega su juo (mes atskiruose kambariuose dabar miegam mano pageidavimu), nakti ateina pas ji i lova, i darzeli nori, kad veztu tik jis..
Patarkit kaip lengviau reikes pereiti sita laikotarpi?

Pukiena, parasiau Tau AZ. Man rodos, as tokioj pat situacijoj.

uzuojauta... man panasiai buvo,bet senai. issiskyrus bus tas pats,pamatysi

Tai jau taip... Pas mus buvo panasiai irgi. Tik tetis su vaiku neuzsiimdavo beveik, tai vaikas tuo metu nereiske didelio noro buti su tevu, miegoti su juo ir pan. Matydavo mano asaras, girdedavo musu barnius (nors stengiausi, kad prie jos tai nevyktu). Ir netgi mane guosdavo... Bet dabar, praejus laikui, ji neatsimena to. tetis yra geras, viskas, ka jis daro - yra gerai (nors matosi 1-2 k/men). Na, as ir nesistengiu to pakeist - tegu vaikas myli ta savo teti, juk jai jis yra tetis kaip bebutu...Manau, kad laikui begant vaikas atsirinks viska. Ir tikiuosi, kad supras. Nes kaip ne kaip - mano atveju as esu ta "kaltininke", kuri suarde seima (nes as nebegalejau pakesti tokio gyvenimo, o vyrui buvo gera ir patogu taip gyvent). Todel man tenka atlaikyt vaiko siunciamas streles su klausimais ir stengtis viska paaiskint... Bet visgi manau, kad geriau yra vaikui augti ramioje aplinkoje, negu matyt nelaimingus tevus, girdet ju barnius, matyt mamaos asaras. Dabar mano vaikas nebeakcentuoja labai savo padeties. Ji zino, kad tetis yra, tik mes negyvenam kartu, kad yra ir daugiau vaiku, kuriu teciai gyvena atskirai, kad taip jau buna... Bet taip pat ji zino, kad tetis ja myli ir ji gali su juo susitikt (tik va kaip daznai - cia jau pats tetis sprendzia). As manau, kad jei seima isiro, reikia stengtis tiesiog vaikui paaiskint viska normaliai, be savo uzgautu ambiciju ir nuoskaudu.

Na, mes jau 10d kaip gyvenam vieni, be tetes ir ka... nieko
Bent jau dar nei tevui vaiko nei vaikui tevo neprireike.. ziauru, bet tokia tiesa..
Uztai dabar labai ramiai gyvenam. Gal kam sunkiau kieno vaikai jautrus, sunkiau reaguoja i visokias permainas.. bet maniskis "tankistas" jam tik duok ka naujo palauzyti.. tai kol nauju namu neislauzys, tol turbut tevo neprireiks
Visoms sekmes kas tokios situacijoj

Mes su mano sunaus teciu ne gyvenam kartu jau beveik 2 metus. Daznai mane musdavo, tai ir buvo viena is issiskyrimo priezasciu. Jis isejo is namu, kai vaikui buvo 2,5 metu. Po issiskyrimo sunus labai neramiai miegodavo naktimis, kol visiskai ne nusiramino ir ne pamirso visa tai ka mate, nors kasdien klausdavo, kada tetis gris namo. O kai suprato, kad jau nebegris, nusiramino. Bet vis tiek dabar sunui 4 metai ir jis iki siol prisimena, kai buves vyras mane muse.

Mano vaikui tevelis tai kaskas tokio. Jis iki siolei nesupranta kaip tevelis gali taip ilgai dirbti ir negrysti, kodel tevelis nebemy mamos? O ar jis mane myli? Kodel jis taip ilgai negrysta?
Bandziau aiskinti kad kartais taip buna ir teveliai gyvena atskirai..taciau mazylis nesuprato, o tik uzpyko ir pasake, kad ieskos kito tecio kuris nepalieka musu.
Mano auksui 3.5.
Su dukrute tikiuosi bus lengviau, nes tevo nepazinos.
Neisivaizduoju kaip gali vaikas suzinoti tevo meile matydama ji 1-2 kartus i menesi..aisku kai paauks kils klausimu tuo labiau, kad sunus tai teva atsimena

Aš manau, jog mane skyrybos paveikė.Ta diena kai tėvas išėjo tai man ...nežinau...žiauri buvo.Ir tai tikrai įtakojo bendravimą su mama.Nes kai mažas vaikas mato kaip tėvas visaip išvadina motiną, tai jis pats ima pavyzdį iš jo.Taip dariau ir aš...Šiaip pas mane nebuvo taip kad šeimoj muštūsi, buvo kita moteris.Tai siaubas....tėvas po skyrybų vis norėdavo, kad aš bendraučiau su jo ta boba Čia buvo iš vis nesąmonė, nepatiko nei man, nei mamai.

Na mano sunytis truputi jaunesnis nei tavo, bet jam labai reikia tecio man net liepia jam skambinti nes jis vazuos pas teti, o kai jis paskambin visada jam sako as pas tave rytoj atvazuosiu. O kai jis dirba o vaikas uzsimano pasji ir pasakau kad tetis dirba tai uspiksta tu negera pasako, negaliu kaip skaudu tai girdeti, as tikuosi kad kai jis uzauks ir supras kas yra jotetis perzmogus.




Va as jauciu kad jis su savo motina mano vaikui labai kisa jo ta naujaja su ja bendrauti, nes nelabai perseniausiai jis man pareiske kad jinai yra geresne nei as as tik tetute o ten mama bet as dabar jam pradejau sakyti kad ji negera nes perja mes netekom namuciu, ant tecio dabar nieko negaliu sakyti plogo, bet kai uzauks didesnis tikuosi kad pats supras jog ir tetis prie to prisidejo kad mus isvare is namu i gatve.
Na skirybos bet kokiu atveju vaikui trauma, bet kai kuriais atvejais geriau. Man blogiau buvo kai teveliai isiskyre nes mama valkatavo taip kad tik skurda maciau

Kodėl vaikui meluojate?

Kurioj cia vietoj izvelgiat mela, nes tai grina tiesa ji puikiai zinojo kad jis vedes ir turi vaikiuka ir jie abu kure planus kaip greiciau mane iskrapstyti is namu nes mat as turejau teise jame gyventi kol vaikui suveis 18m. ir jie to labiausiai bijojo kad as neiseisiu. Tad nesakykit kad cia melas. Jai jis ja butu parsivedes po skirybu nieko nesakau tada taip tai butu melas. As neprivalau graziai apie ja kalbeti tuo labiau nekenciu tokiu moteru kurios vilioja vedudusius vyrus cia tik mano nuomone prasau nepriimti asmeniskai. Kai ateis diena as ir vaikui pasakysiu kad tetis cia irgi kaltas bet kolkas nenoriu vaikui juodinti tevo o ir jos girti neprivalau. Labai tikuosi kad vaikas pats pamatys kas per zmones jie.

Nieko nesakau. Nematau jokio reikalo. Sūnus visą situciją pats žino ir matė. Kažkiek laiko tėvo iš viso neprisileisdvo. Tėvo nepasigenda. Susitinka, kada tėvas nori, nors tai būna kartą ar rečiau per mėnesį. 5- 15 min, vis reikalų skubių atsiranda. Nebent su močiute atvažiuoja, tai ilgiau užtrunka. Na o jei pas močiutę nuvažiuoja, tai ten tėvas, pas savo tėvų, irgi neranda laiko atvažiuot, nors vaikas būna po 2 sav, o jam tik 30 km.

Ingute, as pritariu jums, kad meluoti vaikui negerai ir tiesa, vaikas uzauges pats atsirinks kas ir kame...
Manau visos issiskyrusios motinos, masto vienodai. Jos tiki, kad vaikas uzaugs ir supras, kad mama gera, o tevas blogas Gal kiek per drasiai ir tiesmukiskai pasakiau... tikekimes kad bus taip, kaip mes norim... ir vaikai viska supras taip , kaip ir yra... As labai tikiuosi ,kad mano sunus uzauges prieitu prie manes, apkabintu ir pasakytu "mama, as suprantu kaip tau buvo sunku kai tetis mus paliko, as visa laika jauciau, kaip tu stengeisi manimi rupintis, maciau kokia stipri buvai..." O ar jus nenoretumete to? Manau, kad daugelis apie tai pagalvoja...

Kas čia per mąstymas? Geras/blogas? Vaikui abu tėvai yra vieninteliai, jie jam negali būti blogi. Net jei elgiasi antros pusės ne taip, kaip norėtume, vaikam jos bus vienteliai tėčiai. Ir jokiu būdu ne blogi, o žmonės kaip ir mes - su savo pliusais, minusais ir elgesiu tam tikrose situacijose tokiu, koks jis yra/buvo.

Tėvai vaikams labai dažnai būna blogi.

Va as labai irgi sito noreciau ir tikuosi kad viena grazie diena jis ateis taip man ir pasakys




Nesutinku su situo pasakymu, bet zinoma cia tik mano nuomone tikrai niekam jos nepersu. Kaip pavisdis mano motina ji net neverta motinos vardo nes jai jos interesai buvo virs visko vakatavo is paskos mus tambydama kas puse metu vis kitas patevis kurie mus labai skriausdavi o ipac mane nes esu vyriausia ir vienintele mergaite, ji net sei dienai nezino ka as iskenciau nuo ju. Tad mano nuomone tokia kad yra blogu tevu ir vaikas neprivalo ju gerpti tik todel kad paleido i sy pasauli ir daugiau nieko nedave as kalbu apie meile pagrinde. Dad as sei dienai nieko nejauciu jai as jos net mama nevadinu tik vardu.

As beproto troskau kad mano vaikas turetu seima mama ir teti sale kartu. Taip kaip man ex dabar pareiske aukokis gyvenk sale manes ir jo motinos kad vaikui patogu butu su juo matytis ir netureti savo asmeninio gyvenymo, o kodel jis negalejo del vaiko aukotis ir gyventi kartu, kodel tik moteris visada kaska turi aukoti del vaiku, kodel vyrai negali paminti savo interesus ir gyventi del vaiku va sito nesuprantu turbut ir nesuprasiu. Tik dar karta kartoju cia mano nuomone gal ji ir neteisinga bet mano

Mano vyras nuo pat vestuviu pasikeite ir eme ignoruoti, tai isvesdavo mane is bele kokios kantrybes, atvede iki depresijos, as daznai verkdavau, pykau, buvau apimta nevilties, o jis nekreipdavo i mane jokio demesio.. as laukiausi, pagimdziau, viskas ejo tik blogyn, vedes mane vyras tapo man abejingas... gyvenimas tapo kancia, kol pradejome kalbetis apie skyrybas.. rietynes, mustynes.. vaikas per daug to mate, girdejo, jaute nuo paties gimimo ar gal net anksciau musu namuose jis jaute, kad kazkas negerai su jo mama... negaliu uz tai atleisti savo vyrui... musu suneliui jau 21 menuo, o as per ta laika galiu suskaiciuoti ant ranku pirsta laimingai kartu visa seima praleistas dienas... as noriu, kad mano vaikas matytu abudu tevus laimingus, net jeigu nebebutume kartu... vaikas turi matyti laime ar bent jau ramybe ir vilti...

pakeliu tema

as vat vakar pagalvojau - paskutiniu metu nu nevisad randu laiko su vaiku pazet multika, kartu pazaisti ir tt... bet juk tevas turi su vaiku spardyt kamuoli, vazinetis su dviraciais... o pas mus ir iki skyrybu ir po ju as esu ir motina, kuri rupinas butinais dalykais - maistu, rubais ir pan, ir pramogomis... na, bet manau gerai tvarkausi - maziukas kazkaip ramiai viska priima...
po antro vaiko gimimo si savaitgali vaikas pirma kart pas teva - tai va bijau kad vaiko ,,neapdorotu" ir nenuteiktu pries leliuka...nes jau vaikas buvo parsineses ,,kai as tau pradesiu trukdyt, vaziuosiu gyventi pas teveli"...

sveikos

labai noriu suzinoti kaip vaikai reaguoja i tokius pasikeitimus kai tevai nebegyvena kartu,pas mus yra taip,kad tetis vazineja i uzsieni ten dirba isbuna po 2,3 men gryzes cia buna apie 3sav.tai vaikas teti ir taip nemato daznai,dabar mes su vyru skirames,dabar kai jau grys nebebus su mumis kazkur kitur bus,kur nezinau gal pas mama savo,zinau kad vaikas nores ir tetis susitikti pabuti,as pries tai nesu pries,tegul pasiima ir buna,vaikui yra 4 metai,jis labai myli savo teva ,tetis taip pat,kai grysta tetis jam nebereikia manes viska daro su tetciu,
ir kas man yra sioje situacijoje baisiausia kokia bus vaiko reakcija kai tetis gryzes ne pas mus bus o kitur,ir kai tetis ji tik pasiims pabuti su savim,ir nebusim visi kartu,kaip vaikai tokio amziaus i tai visa reaguoja kaip jiems tai atrodo,gi jam kils daug klausimu kodel tetis ne namie o pas kokia mociute,kodel mama nekartu su tetciu,ir kiek laiko praeina kai vaikai prie tokio gyvenimo prisitaiko,tikriausiai visame sitame procese,sita situacija man atrodo pati baisiausia .....