Turiu dukrą kuriai 16 metų. labai veržiasi į vadinamus plotus ir prašosi, kad leisčiau pasilikti nakčiai
Tiesą sakant, nenoriu jos leisti nakčiai, bet tada tampu "bloga mama".
Pasidalinkite prašau patirtimi, kaip Jūs elgiatės tokioje situacijoje

As taip pat auginu dukra, kuriai 16 metu, taciau i vakarelius, o ypac visai nakciai jokiu budu neleidziu!!! Nesakau, kad esu konservatyvi, taciau jau zinau, kas dedasi tokiuose paaugliu pasibuvimuose. Zinoma,reikia pasidometi , kokia draugiu ar draugu kompanija renkasi. Gali buti, kad tai tik draugiu "pizamu vakarelis", su idomiom istorijom, taciau dauguma paaugliu jau jauciasi savarankiski ir nevengia paragauti alkoholio, ar dar baisiau- narkotiniu, kad ir vadinamu nestipriu, medziagu. Pasitiketi vien tik pazadais, kad "mama, mes ten tik muzikos pasiklausysim ", neverta, cia tik tam, kad isleistumet, o po to jau kaip nuotaikos parodys.
Del ko taip rasau... Mano dukra dalyvavo su klase, rodos, nekaltam vakarely, netgi su aukletoja-ir per nakti. Tai baigesi tuo , kad puse klases paaugliu buvo girti, negana to vartjo kazkokius uostomus eterinius aliejus, vienas berniukas, neteko samones... Ir tai vyko su aukletoja pasoneje, nors ji jau miegojo, ir nesukontroliavo visu... Svaigalu isigyti daug kliuciu nera...Nepirks jusu dukra- nupirks kas nors kitas, o tada, jau kaltinkit pati save... Jie tik paaugliai, rizikos sveikatai, ar net gyvybei neivertina. Paziurekit vakaro zinias , kas dedasi paaugliu pasaulyje- isgere jie tampa agresyvus, alkoholis stipriai veikia ju smegenis. Mergaites musa mergaites, gali baigtis taip pat ir isprievartavimais... Po to, zinoma, kazkas papasakoja suaugusiems, prasideda kerstas uz liezuvavima- visa tai is mano dukters patirties.
Manau, apsaugokite savo dukra nuo tokios patirties, geriau apsidrausti, ir neleisti, nebent ten dalyvautu kieno nors tevai, ar susitartumet pasiimti is vakarelio, nors ir veliau...
Paaiskinkit dukrai, kokios gali buti pasekmes, gal ir pati persigalvos, as tai isbandziau.
Sekmes auklejant paaugle.

tėveliai, o nebandot suorganizuot vaikams vakarėlių su priežiūra? pvz. tegu būna tas plotas, bet dalyvauja bent vienas suaugęs. jis nebūtinai turi maišytis visur ir komanduot, bet tiesiog būti vardan saugumo -- kad į butą neįlįs svetimi, kad nekils muštynės ir panašiai.
ar pažįstate vaikų draugus, jų šeimas? gal vertėtų susipažinti ir pasitarti dėl tokių dalykų.

Teisingai,Dios....

Kai taip pasiūlysi savo dukrai,ji pati pasakys: Žinai,mama,gal man jau to vakarėlio visai ir nebereikia....

aš esu taip kažkada savo mamai pasakius. jinai norėjo mane lydėt į klasės išvyką, tai aš pasakiau kad tada iš viso nenoriu važiuot

o dėl priežiūros per vakarėlius, tai turėjau minty ne įkyrų kontroliavimą -- nereguliuot muzikos garsumo, "negirdėt" pokalbių, "nepastebėt" kas ką kabina, tegu vaikai jaučiasi kaip ir šeimininkais. tik žinodami kad namie yra suaugęs šeimos narys, privengs peržengti padorumo ribas.

Supratau ką nori pasakyti... tiesiog pajuokavau.....

Bet žinau,kad toks metodas veikia.Pati turiu paauglę.O kita jau perkopė paauglystę.
Vyresnioji taip ramiai ir sureaguotų... sutiktų kartu dalyvauti vakarėlyje.
Bet kita tai nė už ką..... jos gyvenimas ten perpintas visokiom paslaptim ir ne vietos tėvams jau nebūtų.....

Taip, taip viskas taip pažįstama.Taigi plotas jau jau ne be plotas su priežiūra.Jie taip veržiasi iš paskutiniųjų , kad tik atsiplėšt nuo kontrolės .
Vat man ir rūpi, kaip elgiasi kitos mamos.
Čia visai netoli šios temos skaičiau, kaip mergaitė 15 metų su gerokai vyresniu , hormonų audros ir t.t.-nenorėčiau, kad po kokių vakarėlių mano dukrai nutiktų tas pats.
Gerai būtų daugiau nuomonių išgirsti.
Ačiū Morkytei, už pasidalinimą patirtimi.
Papildyta:
Kaip tuos vaikus įtikinti, kad viskam savas laikas

Na nezinau daug ka duoda tevu pasitikejimas vaiku ir vaiko pasitikejimas tevais... Santykiai cia labai svarbus, bet vistiek, viska uzdraudziant tik ivaryt vaika i nevilti ir jis tada is vis nores maistayut.. o va kai maistauja tai tada yra daug blogiau..

Nežinau, kaip pasielgčiau, jei mano dukra būtų paauglė... Bet kažkaip labai gerai prisimenu, kaip pati elgiausi, kai buvau 15-16 metų, na ir pora metų vyresnė...

Mano nuomone, tokiame amžiuje tėvai visko nebegali sukontroliuoti... Kaip Morkytė rašo, kad dukros klasiokai prisiragavo svaigalų, būdami vakarėlyje su auklėtoja. Kai nori - gali visada rasti progų... Turbūt svarbiausia, ką pats vaikas galvoja, kokios jo/jos nuostatos alkoholio, narkotikų atžvilgiu. Pvz., aš esu dalyvavusi "plotuose" su alkoholiu (tik narkotikai mano "jaunystės" laikais dar nebuvo tokie populiarūs, tad ir nebuvo laisvai prieinami), bet pati nepasigerdavau. Sugebėjau atsilaikyti prieš vaikinus, bandančius parsigriauti mane kur nors kampe ar po krūmu ... Bet tai buvo dėl to, kad man asmeniškai niekad nepatiko prisigėrę žmonės (vaikystėj pakankamai prisižiūrėjau girto tėvo...), o savo nekaltybę laikiau vertingu dalyku, kurio nereikia švaistyti į kairę ir į dešinę (laukiau didžiosios meilės).

Iš kitos pusės, mane mama nelabai ir išleisdavo į "nakvojimus", bet norint visko galima sugalvoti . Kažkada su drauge nusipirkom kokteilio su degtine ir išgėrėm iškart po pamokų . Su vaikinu sugebėjom glamonėtis Mažvydo bibliotekoje rašydami referatus . "Plotus" mamai pristatydavau kaip draugės gimtadienį... Žodžiu, nežinau, ar negalima tėvų apvynioti apie pirštą, jei labai labai norisi kažkur išeiti, o jie neišleidžia...

Apibendrinus tiesiog noriu pasakyti, kad, aišku, kažkiek kontrolės yra būtina, patys vaikai geriau jaučiasi, jei tėvai domisi, kur jie eina ir galbūt kažkur nenori išleisti (bent jau man atsirasdavo kažkoks saugumo jausmas, kad tėvai mane nori apsaugoti nuo kažko blogo ir pan.), bet šimtu procentų neįmanoma užtikrinti, kad vaikai elgsis vienaip ar kitaip.

Ačiū Bikresle už savo pasakojimą.Man svarbios Jūsų nuomonės.
Papildyta:
Atsiprašau, praleidau "t" raidelę varde.

Aha, cia labai ismintingai pasakei Britkresle

Džiaugiuosi, kad kažkam įdomi mano patirtis

Dar šiandien su vyru apie tai kalbėjom, paklausiau, ką jis mano (vis tik panelę auginam, po 13-14 metų spręsim tas pačias problemas ). Jo tėvai (tiksliau, mama) buvo griežti, niekad nakvoti neleisdavo ne namie, mano vyras ir jo sesuo turėdavo grįžti nesvarbu kada, bet grįžti į namus, kad ir taksi. Bet nepasakyčiau, kad situacija buvo kažkuo geresnė, nei mano. Kaip rašiau, į alkoholį aš žiūrėjau skeptiškai, su vaikinais irgi nebuvau linkusi užmegzti itin artimų santykių. O, pvz., mano vyro sesuo (ji mano amžiaus), nors niekad ir nenakvodavo ne namie, ir rūkyti išmoko, ir išgerdavo (vienu metu, tiesa, tada jau buvo studentė, netgi turėjo problemų dėl kasdieninio alkoholio vartojimo - buvo atsiradusi priklausomybė ), ir vaikinų turėjo ne vieną ir ne du, su kuriais, kiek žinau, turėjo ir intymių santykių. Tai čia viskas dar nebaigus mokyklos...

Apskritai mes nutarėm, kad reikia apibrėžti kažkokias ribas. Pvz., kada vaikui grįžti - priklausomai nuo amžiaus, nuo subrendimo, kažkada susitarimas gali būti 22 val., kažkada - vėliau. Jei nakvoti - mano manymu, reikėtų pradėti nuo nakvojimo pas tos pačios lyties draugę/-ą, visai gerai būtų leisti ir pačiam vaikui pasikviesti draugą/-ę (turiu omeny, tos pačios lyties) pernakvoti. Atsimenu save, kaip pirmą kartą likau nakvoti pas draugę - mes nieko ypatingo neveikėm, tik nuėjom į parduotuvę, prisipirkom skanumynų, paskui darėm viena kitai makiažą, persirenginėjom, aišku, kalbėjom apie bernus, lošėm kortom, tada tiesiog ėjom miegoti... Man tai daug ką reiškė.

O jeigu apie likimą visai nakčiai vakarėlyje - gal gali būti toks kompromisas, kad kažkuriuo metu atvažiuotų tėvai pasiimti. Arba grįžti taksi. Ne visada būna malonu likti iki pat galo, be to, galvoju, jei vaikas žinotų, kad turi laiko iki tam tikros ribos, po kurios susitiks su tėvais - galbūt mažiau rūkytų/gertų (kaip bebūtų, susidūrimas su tėvais visada pristabdo, na, bent jau kiek pastebėjau iš savo ir mano draugų patirties).

manau kad tokiam amžiuje kaip šešiolika tėvai turi būti vaikams draugai, ir ne bet kokie, o geriausi (tam, kad būtų autoritetais būtent jie, o ne kokie tai kiemo draugai).
aišku, kiekviena šeima pasirenka savas taisykles. bet man atrodo, kad sveikiausiai sutaria su vaikais tie, kurie nėra kategoriški.
pvz. dėl tokio dalyko kaip alkoholis. vietoj to kad draskytis kaip čia efektyviai uždraudus, geriau mokyti etiketo ir gyvenimiškos išminties (kad nemaišytų gėrimų, kad teiktų primenybę kokybei, o ne stiprumui, kad žinotų ribas) juk anksčiau ar vėliau vaikas ne tik paragaus, bet ir padaugins. tai juk geriau kad toks "pirmas kartas" įvyktų daugmaž tėvų žinioj, nei kad išvykus į kitą miestą studijuoti.
atsimenu, kai ėjau į mokyklos šimtadienį, ir mama aišku suprato kad ten bus daromos "skladkės" ir perkami svaigalai. tai jinai pati nupirko man butelį "Damų likerio" ir pasakė -- būkite damos, nieko nemaišykit ir negerkit šnapso.
arba seksas. nesakau kad reik pult vaikams kontraceptikus pirkt, bet ir tabu iš to daryti nereikia.

Dios -> man labai patinka tavo mintys, ir visiskai jom pritariu.

Mane tevai isleisdavo, bet tevas vaziuodavo manes pasiimt kad ir 3 nakties, kad nenakvociau. Sake jei is ryto nori vel ten buti - nuvesiu. O kaip priezasti kodel nenori, kad nakvociau, nurodydavo, jog mane labai myli ir manim labai rupinasi, baiminasi, kad man kas nenutiktu. Dar tada mobilus nebudavo tokie populiarus, tai mama iduodavo savo, kad "jeigu kas" tai skambiciau. Taip pat sakydavo, kad as jau protinga ir zinau kaip elgtis. tas priversdavo neisduot tevu pasitikejimo
O del alkoholio.. parejus visad paklausdavo ka gerem ir niekad nejauciau diskonforto pasakyt kad vyna ar tai arlu ar sampana. Neretai paprasydavau mamos, kad nupirktu alkoholio nesimuisi, ji visad nupirkdavo. Tevas dar juokais patraukdavo per danti, kad grizau su kvapeliu Degtinei niekad nejauciau potraukio.. gal todel kad niekad nebuvo draudziama ja gert

Mes tai leidžiam saviškius visur, nes pasitikim jais. Nenoriu, kad paskui imtų meluoti, kad galėtų nuet į kokį vakarėlį ar 'plotą". geriau žinosiu, kur jie, ir bus ramiau. Aišku, jauniausio dar nelabai nakčiai išleidžiam. Aišku, jei geriausias draugam kviečia nakvot, tai taip, bet tai būna ne dažnai. O vyresnėliai tai ir pas save daro tokius vakarėlius, ir pas savo draugus būna. Ir tuose vakarėliuose jie nepadarė nieko tokio, ko nepadarytų ir dienos metu nuėję pas draugus į svečius. Dėl alkoholio tai taip pat pasitikim: aišku žinom, kad būna per vakarėlius to alkoholio pas vyrenį tai tikrai, na ir pas vidurinį... Bet norėsim mes ar ne - jei jie norės vistiek jo ir gaus ir išgers, ir ne per vakarėlį, o kur pasislėpę, jei noro bus tik tai todėl tragedijos iš to nedarom, ir dar nebuvo, kad kuris nusilaktų kaip tapkė. O jų vakarėliuose nedalyvaujam aišku - man atrodo tokio amžiaus jau reikia ir vieniems pabūt (aišku, čia priklauso ir nuo pačių vaikų charakterių, nuo pasitikėjimo laipsnio ir pan) Be to, priklauso nuo kompanijos su kuria eina - mes žinom ir pažįstam visus jų draugus, ir jais pasitikim dėl tokių dalykų.
Bet kiekvienas manau augina vaiką taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Juolab ir nuo pačio vaiko priklauso, kiek jis atsakingas yra.

dabar pati laukiuosi vaikelio ir ji kazkada reikes saugot nuo blogu draugu ir narkotiku, alkoholio, bet zinokit pati esu turejus problemu del visu siu dalyku, tai galiu pasakyt kad auklejimas ir vaiko maistavimas nera labai susije, gal kazkiek... esu is triju vaiku vyriausia, brolis ir sese taip nesielgia. nezinau kaip cia apsisaugot nuo tu dalyku, tiesiog jei nori tai vis tiek viska darysi, kad ir kokia ta tevu reakcija, kad ir kokia kaina. as pasitikejima is tevu puses atgavau tik neseniai, kai jau buvau gal 5 - 6 men nescia, nes jie tiesiog nebetikejo manim po eiles metu mano zbitku. buvo ir pagerejimu, bet jie trumpi ir visad baigdavos apgaule nesusije dalykai yra, kiti keturiolikos metu viska „isbando" ir toliau jau normaliai, atsirenka, o kitas gali jau budamas subrendes pradet, ir tikrai tai ne del noro pritapt vartos, o gal is gyvenimo prasmes nejautimo, galbut nenoro gyventi, nezinau. kazkam vakareliai galbut ir yra pradzia, bet jei zmogus uzsikabina jam ne vakareliai galvoj nori tada visus apgauti, atseit normaliai gyventi, bet ir uzsiimti senais darbeliais, bet sie du dalykai nedera, tai ir problemos vis nesibaigia

nelinkiu kam nors ta patirti, kai lieki vienas, ir pats del to kaltas. po to vienas ir kapstaisi.

pati esu dar tik 23 metu, puikiai pamenu kaip meluodavau, kad as trumpam o gryzdavau 3 nakties . esu jauniausias vaikas semoj, mama mane pagimde budama 41, tad patikek nebuvo lengva. tik visad gerbiau savo tevus turejau didziulia pagarba kadisleido 16 metu mokytis i kita miesta o mano vyriausia sesuo jai siuo metu 37 turi du vaikus ir po siai dienai "dingsta" savaitem is namu. tiksliai negaliu pasakyt nuo ko tai priklauso, viena galiu pasakyt tikrai ne nuo auklejimo gi buvom vienodai auklejami visi 4 vaikai bet visi esame labai skirtingi. o del laiko tai niekad nesakydavo man grysk tada ir tada namo o jei ir paklausdavo kada grysi sakydavau visi kai eis tai ir as pareisiu . manau kad tereikia pasitiketi savo vaiku .

O as noriu pasidalinti savo vaikystes prisiminimais. Mano tetis buvo labai grieztas ir labai mane grieztai auklejo. Is draugu gimtadieniu turedavau iseiti pirmoji t.yra 22 val. Nes jei paveluociau, kita karta neleisdavo. Tad man tokia kontrole isejo i nauda - dabar niekada neveluoju. Taciau i miesto sokius neleisdavo, bet as pameluodavau , sakydavau kad einu i mokyklos sokius, o nuvaziuodavau i miesta, svarbu, kad laiku atvaziuodavau namo. MELAS - nezinau ar tai gerai? Isvaziavus pas drauge atseit nakvoti, puikiai atsventem pas draugus Jonines. Aciu Dievui , kad tikrai nieko neatsitiko. Gal Dievulis padejo, o gal pati siokia tokia galva turejau. Nors is kitos puses, ar yra ta galva , kai tau- 16m. Viskas priklauso su kuo bendrauji, i kokia terpe papuoli. Kaip sakoma kaip tave veikia gatve.
O dabar pati auginu dukra, kuriai jau 13-ti metai. Oi nezinau, nezinau kaip bus........plaukai stojasi.

nu va, tėvai uždraudžia, atrodo -- dėl šventos ramybės, o patys praranda bet kokią galimybę sužint kas iš tikro vyksta. o vyksta "dar geriau'. va "miegamajam" suradau posmelį į temą...

Motinėle, neužimsi
Spynele neužrakinsi
Jei neleisi uliavot
Tai pradėsiu bledavot.

Atsimenu save...Buvau vienturtė todėl ir labai saugoma:)Nors niekada nesu iškrėtusi ko nors tokio dėl ko tėvai neturėtu manimi pasitikėti,tačiau visada jie bijojo ne to,kad prisigersiu,ko nors pavartosiu,nueisiu su kokiaus nors nepažįstamais( ko dabar atsitinka,dažnai jaunimas net nežino pas ką į tūsą eina,kažkoks draugo draugės pusbrolis plotą turi,tai ir varom) pati niekada tokių fintu nebuvau padarius,nes tai buvo ne mano charakteriui,bet tėvai bijojo,kad kas nors ko nors nepadarytų,neišgasdintų ir t.t.
Atsimenu,kad nelabai norėdavau eiti su draugais vakarais,nes visada žinodavau,kad tiksliai turėsiu pasakyt kada grįšiu,o jei pasakydavau tai taip ir būdavo...Nueidavom su draugėm į teatra,o paskui jos sugalvoja,kad reikia nueiti dar kur nors arbatos išgerti...na spektaklis kokia 9-10 baigesi...Aš skambinu tėms užtruksiueinam ten ir ten...Žinau,kad jie neprieštaraus,bet aišku nervinsis,kad namo kokia 12 parsirasiu...Pavydėdavau draugam,nei jie skambindavo tėvam,nei ką...matyt pripratę jų tėvai būdavo,kad grįš kada grįš...O aš ko gero per stiprų pareigos jausmą turėdavau...
Atsimenu kaip gerą būdavo,kai išvažiuodavau su savo kolektyvu nors ir į kitą miestą Išleisdavo mus vadovė ir naktiniams pasivaikščiojimams Tada žinoma tėvai nežinodavo ,kad bastomės po miesta 2-3valanda ir jiems ramu ir man būdavo labai gera,nes nereikėdavo skubėti,skambinėti ir t.t
Puikiai žinojau,kaip mane myli tėvai ir labai gerai žinojau kiek nervų mano mamai kainuotų pavėlavimas vakare...todėl kiek atsimenu niekada nesu pavėlavus ir grįždavau būtent tada kai pasakydavau

as irgi is savo paauglystes prisimenu,kad man budavo liepiama kazkuria tai valanda grizti ir viskas.galedavau buti bet kur,bet nustatytu laiku,turedavau but namuose,jei ne,tai kita karta griezciau budavo su isejimais.ir dabar as visiskai su tokiu auklejimo budu kontroles turi kazkiek buti,bet ir ne per daugiausiai kad palikti kazkiek ,,erdves,, savo atsakomybei

lb svarbus yra pasitikejimas.
be to, koses galvoj reik turet ir iseisi visur kur noresi

Mane tevai labai kontroliavo, bet kuo daugiau tai dare, tuo blogiau budavo. Buvau klaikiai maistinga, gastroliuodavau pastoviai, mama naktim nemiegodavo. Meluodavau, kad einu i diskoteka, o pati pas draugus islekdavau. Mama net knyga turejo, kaip bendrauti su savo paaugliu Nepadejo jokios knygos, jauciaus per daug kontroliuojama, nepatiko man nustatytas laikas kada grizti, norejau, kad tevai manim pasitiketu. Jie nepasitikejo, as ir neklausiau Leisdavo man buti mokyklos zibureliuose iki 10val ir tada namo, o tuo metu visas smagumas prasidedavo, tai as paskambindavau ir pasakydavau, kad liksiu ilgiau. Bande neisleisti, trenkdavau durim ir iseidavau. Baisu... Apie tevus savo negalvojau tada, kiek jie prisikankino. Del visko juk galima buvo susitarti ir prieiti prie kompromiso. Kuo daugiau kontroles ir "darysi taip, nes as taip pasakiau", tuo blogiau!

Atėjau pasiguosti čia. Praeitą naktį pas mūsų kaimynus už sienos buvo laisvas plotas. Tėvai sode, pas paauglį sūnų prisirinko draugų ir prasidėjo. Šūkavimas rėkavimas, keiksmai. Apie vidurnaktį visu garsu paleido muziką. Išėjau į balkoną ir kai jaunuoliai rūkė, paprašiau pritildyti muziką, į tai jie man parodė vidurinį pirštą (už jo parodymą pagal naujausius įstatymus gresia bauda 200 Lt), pasiunte na... ir pagarsino muziką. Žodžiu, aš jį laikiau nuormaliu vaiku, bet po šios nakties tuo suabejojau. Pagal mano profesiją man priklauso dirbti ir savaitgaliais, keliuosi 5 ryto, o miegoti dėl tokių vakarėlių neįmanoma. Vėliau sekė butelių mėtymas pro langus, 1 val. nakties paskambinom jo tėvui į sodą, tėvas paskambino sūnui, muzika aprimo, tačiau po kurio laiko vėl buvo įjungta ir toliau grojo iki paryčių, dar visi baliavotojai išėjo į balkoną ir kiek tik gerklė leido visokiais žodžiais dergė ant kaimynų. Tai va per tokius vakarėlius žmonės iš aplinkinių būtų negali miegoti. Aš nesuprantu, ką galvoja jų tėvai, manęs tėvai niekad neleisdavo į plotus, sakydavo, kad turiu išjungti muziką po 21 val, nes žmonės eina miegot po "Panoramos". O dabar iki išnaktų sėdi ir šūkauja ant suoliukų lauke, o savaigaliais butuose nėra ramybės.

tėvai tikriausiai nieko negalvoja, nes NEĮSIVAIZDUOJA. jaunimas prie tėvų taip nesiskeryčiotų ir trečių pirštų į dangų nekilnotų.
šiais laikais yra visokios skaitmeninės technikos -- gal galima buvo pafilmuot?

Taip, jo tėvas buvo nustebęs, jis sakė, kad sūnus prižadėjo, kad nebus bute jokio vakarėlio. Dabar sakė visada į sodą vešis, nes juo negalima pasitikėti. O ir draugai atvažiavo kažkas apie vidurnaktį- tai juos irgi kažkas naktį iš namų išleido. Mama sakė, kad išėjo paryčiais su maišais, pilnai butelių.

Reikejo policija iskviest - iskart butu apsiramine. Be to ir tevas smarkiau dubcen inkrestu, kai pareiskimas ant jo paties butu parasytas.

sveikos
tiesą sakant vaikučių dar neturiu ir pati esu dar labai jauna(20metų),tačiau tikiuosi,kad mano išsakytos mintys jums bus įdomios.visgi dar visai neseniai pati buvau paauglę ir laksčiau po tūsus,plotus ir pnš.
mano nuomone vaikus reikia leisti į pasisėdėjimus su nakvyne(juk vaikų visą gyvenimą prie savęs neišlaikysit ir neapsaugosit nuo visų gyvenimo negandų),o tokią savo nuomonę galėčiau pagrįsti labai paprastu pavyzdžiu.manęs mama niekada nevaržė,bet ir niekada nedavė per didelės laisvės,jau nuo 15metų galėdavau pasilikti kur nors su nakvyne(aišku nedažnai ,bet vistiek),o mano draugės mama atvažiuodavo jos pasiimti 7h vakaro ,nes jos gyveno su labai konservatyvia močiute,kuri stengėsi viską kontruoliuoti.spėkit kaip tai abigėsi? aš nenorėdama prarasti mamos pasitikejimo stengiausi įrodyti ,kad esu verta to ,kad mama laiko mane pakankamai savarankiška ir visą laiką atvirai mamai sakydavau kur einu,su kuo,ką darysiu(pasakydavau ir tai ,kad pirksim sidro ar kažkokio kito silpno alkoholio)visada rašydavau sms,kad esu sveika ir kur,jei nerasdavome jokio ploto(jūs negalvokit,kad vaikai pasakę ,kad nakvos pas draugę tikrai pas ją ir nakvos..didmiesčiuose yra mada kai paaugliai susirenka kur nors centre ar pnš aišku jie visi plius minus pažįstami ir tada visiem skambineja ir rašineja kur galima rast plota,svarbiausia būna žinoti,kad aš tikrai galiu negrįžti,o jau kur miegot surasiu) tai va niekad nebijojau pasakyti mami,ką darysiu iš tikrųjų,o jei nerasdavome ,kur nakvoti(arba jei nakvynė netnkindavo) nebijojau grįžti net naktį,tiesiog paskambindavau ir iškviesdavo taxi nesvarbu kiek laiko tuo metu būdavo.nesakau kartais pykdavo dėl to ,bet niekada nebardavo taip,kad įvarytų kompleksą,kad aš negaliu grįžti,nes manęs niekur neleis(ka būtent tėvai klaidingai daro,kad jei vaikas grįžta ne laiku ar pnš pradeda drausti ir skirti namų areštus,kas vėliau virsta į atstuma tarp tevu ir vaikų)niekada nebandžaiu prieš mama pasirodyti geresne nei esu(atseit aš nė lašo negeriu,vaikštau tik į pižamu vakarėlius)o mano draugė,kuria minėjau pradžioje tam,kad gautų išsvajotos laisvės melavo(pižamų vakarėliai,gimtadieniai)aišku ne visada rasdvo kur prisiglaust aš važiuodavau namo,o ji duodavosi po miesta su menaki pažįstamais žmonėm ir nors siūlydavau važiuoti pas save mieliau trankydavosi lauke nes ji juk norėjo laisvės.po kiek laiko man atsibodo visi ,,per naktį" tad išeidavau tik retkarčiais ir kai visi eidavo miegoti aš važiuodavau namo,juk sava lova patogiausia,o ji likdavo (nes jau ja pradejo išleisti) gerdavo iki komos,perejo praktiškai per puse vilniaus bernų.dabar mes abi jau studentės ,o ji kaip lakstė lyg ka tik nuo grandinės paleista taip ir laksto ,o aš pasišoku klube ,atsigeriu kokteili du ir lekiu namo:)
tad mielosios mamytės pirmiausia būkit vaikams draugės ir nesuvaržykit taip,kad velaiu vaikai iš namų begtu kaip is kalėjimo.šiai dienai mes su mam esam geriausios draugės ,kad ir kaip daugeliui draugu būna keista,bet gana dažnai vietoj eilinio pasilinksminimo su draugais tieisog išeinu i kina su mama,o jei labai norisi prasikaidrinti diena galim ir kokteili pasidaryti ir plepeti per nakti,o taip yra vien del tolerantiškos mamos ,kuri visa laika man kartojo ,kad kokia bebūčiau,kiek valandu bebūtų nebijočiau grįžt namo,kad neturiu bijoti,kad ji bus pikta,nes tas pyktis greit praeis ir ateis džiaugsmas,kad visgi as gyva sveika ir jau namie :)ir nepamirškit,kad visi vaikai paslysta:)
oii..prirašiau begalo daug,nežinau ar bus naudinga,bet gal kas nors supras ka turejau minty:P

Matai būna visokių vaikų ir visokių tėvų. Aš už jus vyresnė, tarp mūsų kažkaip dar nebuvo mados tų naktinių vakarėlių. Šokiai mokykloj baigdavosi gana anksti, į klubus paauglius nelabai įleisdavo. Į gimtadienius eidavom vieni pas kitus, bet irgi neužsibūdavom, tada dar ir mobiliakų nebuvo, visada pasakydavau kur einu ir su kuo būsiu. O ir dabar pasakau, anokia čia paslaptis, visada buvau mokoma, kad reikia, kad kažkas žinotų, kur aš išėjus. Maža kas gali nutikti netgi ne išėjusiam, o kažkam iš artimųjų arba kažkas iš darbo ieškoti (jau yra buvęs atvejis, kaip staiga susirgo kolegė ir man reikėjo vidury nakties lėkti į darbą). O sidro tai niekad negeriu, nes tai yra gryna chemija dažytas vanduo, jau geriau alus, tas bent kiek natūralus.
Ir pažinojau merginą, kuri pradingdavo iš namų net savaitei, po to grįždavo ir visiems pasakodavo savo "nuotykius", kurie kartais baigdavosi net venerinėm ligom. O po to ta pati mergina pyko, kad jos nepriima mokytis virėja, o kas ją priims, kai ji su kiekvienu sutiktu duodasi ir visokiom bjaurastim serga.

Tai tik tavo patirtis.
Mano štai kokia: aš visur norėjau, mama niekur nenorėjo leisti, aš visur bėgau, tada dar labiau draudė ir t.t. Šiandien mes su mama irgi geriam kartu kokteilius. Ir ką?

Nors savo dukrą norėčiau auklėti kiek kitaip negu auklėjo mane, gal liberaliau vienuose dalykuose, griežčiau kituose. Bet ir tai klausimas, kaip išauklėsiu, ne visus vaikus vienodai veikia tas pats metodas

siaip siulyciau mamoms nebijoti del dukru, ypac jei draugai klasiokai ir vakareliuose daugmaz pazistami vaikai buna,bendraamziai...kur kas blogiau,jei susiras kokiu vyresniu vaikinu is radijo ar internetiniu pazinciu portalu, tuomet manau ir gali prasidet neaiskus dalykai,kaip net sedimasis i svetima automobili...
siaip 16m paneles jau buna gan subrendusios,o va ju bendraamziai vaikinai kaip 14 kokie,tad nemanau,kad labai ten jie nuves i sona tas mergaites...

o siaip leiskit i vakareli,bet bent pasiimkit jas kokia antra nakties, tuomet jos jaus atsakinguma neprisilupti,nes juk mama vis tiek pamatys..o ne tai,kad naktis visa, tai galima ir prisigerti ir prasiblaivyti ...

o siaip rysys su tevais svarbus, pasitikejimas, dukros ar sunaus draugu zinojimas,ju tevu, kur, kas, kaip...

ai,dar mano mama visai nieko sugalvojus buvo...jei padarau visus namu darbus,gerai mokydavausi, skaitydavau knygas, tuomet man iseiti Penktadieni vakare is namu ir ilgeliau pabuti netrukdydavo ir nauda buvo

Na kai aš buvau paauglė, tėvai kontroliuodavo mano pasilakstymus, sakydavo, kad grįžčiau 12val. aš tyčia grįždavau 13val. nemėgau, kad man nurodo, kada grįžti, pykdavau, vistiek grįždavau kada norėdavau, nesuprasdavau, kad mab nori tik gero. Gal nemokėjo paaiškinti tinkamai, kad darydavau savaip. Pvz.:. su mano seserim jokių problemų neturi, ji niekur neina - moksliukė, dabar net pavydžiu šiek tiek, kad normalus vaikas. Mano charakteris jau toks, buvau sunkus vaikas, tik suaugus supratau, ir vertinu tėvų rūpestį, dar neturėdama vaikų, kadangi mama sakydavo, kai turėsiu savų vaikų - suprasiu tada. Dabar esu tokios nuomonės, kad būtent mano atveju tėvai teisingai elgėsi, kad griežčiau mane kontroliavo ir už tai labai jiems esu dėkinga. Savo vaikus, jei bus tokio charakterio žadu auklėti remiantis savo patirtimi, bet tikiuosi, kad mano vaikai bus išmintingesni už mane ir nekels tiek rūpesčių.

Bet yra kaip matom įvairių vaikų tai patarimai skirtingi, vieniems tinka kitiems ne. Svarbiausia tėvų ir vaikų geri santykiai, tada vistiek lengviau rasti bendrą nuomonę.

Jei tie vakarėliai tvarkingai vyksta- tai aš nieko prieš juos. Aišku, viskas priklauso nuo vaikų. Bet kai yra girtaujama, garsiai laidoma muzika- tai nėra gerai. Kaimynė mano mamai skundėsi, kad dukra su klasiokais susiorganizavo "pižamų vakarėlį", o paryčiu ji su vyru turėjo važiuoti į komisariatą pasiimti dukters ir dar baudą gavo. Pasirodo paaugliai garsiai laidė muziką, kai kaimynai atėjo skųstis, juos išvadino viskiais žodžiais, rezultate kaimynai iškvietė policiją ir buvo kas buvo.
Kažkaip aš pati nemėgdavau tų susiėjimų, nors pas mus nesitęsdavo ilgai, paprastai apie 1 val. patys išsiskirstydavom. Dažniausiai švęsdavom klasiokų gimtadienius, tėvai visada žinodavo pas ką išėjau, o ir dabar visada pasakau kur einu. Nors jau suaugau, bet kažkaip tai įaugo į kraują, kad reikia pasakyti, juolab ir tėvai, kur beeidavo, visada pasakydavo kur eina arba, kad žada užtrukti. Gal taip ir buvo, kad tėvai buvo pavyzdžiu.