va smalsu pasidarė. vyrų tarpe tai gana įprasta, kad tėvas nori sūnui duoti savo vardą, netgi dukrai kartais sugeba įklijuot moterišką savo vardo variantą.
o kaip mamos? ar kilo kada mintis dukrą pavadint savo vardu?

nemanau, kad noreciau vaika pavadinti savo vardu, nes kazkaip butu, pvz.:Mija dizioji ir Mija mazoji arba Mija mama ir Mija dukra, nesamone ir daug maisalynes

Net mintis tokia nekilo. Ir vyro vardo vaikui neduočiau

Aš savo vardo neduočiau, kodėl? nežinau.
O vyro vardą tai duočiau. Dar kol gulėjom ligoninėi mūsų Domantas buvo bevardis ir dauguma mūsų draugų jį vadino tėčio mažybiniu vardu, nes labai panašus į tėtį buvo.

Teoriškai tai gal ir nieko tokia idėja, bet praktiškai... Labai jau ilgas tas mano vardas, o pavardė dukrytės irgi ne iš trumpųjų būtų O šiaip labai didelė makalynė būtų. Taip pat kaip su vienodais tėvo ir sūnaus vardais. Manyčiau, kad vaikai nusipelno turėti ''savo'' vardus (labai čia įdomiai suvėliau, bet, tikiuos, supratot, ką turiu omeny).

manau, kad savo ar vyro vardo tikrai neduočiau
net ir artimų giminaičių neduočiau
smagu, kai vaikas yra vienintelis giminėje tokiu vardu

Savo vardo neduočiau Dėl ko? nežinau, iš esmės dėl to, kad jis man nėra tiek gražus, kad norėčiau taip vaiką pavadint O jeigu būtų labai labai gražus... Ne, ko gero neduočiau, nes manau, man per didelė garbė jau būtų

Manau, kad vaikas turi tureti savo varda, o ne tetes ar mamos. Man net mintis nekiltu pavadinti vaika mano pacios ar vyro vardu

Nors man mano vardas labai gražus , bet neduočiau, man keistas jausmas būtų, kad dukrelė tokiu vardu kaip aš O jei būtų mano išrinktas jai vardas nešventas, tai duočiau savo vardą kaip krikšto Aš ir sesės vardu nevadinčiau dukrytės, nors mano sesės vardas irgi labai gražus Na bet keistai pasirodys, bet vyro vardu sūnų pavadint norėčiau Nežinau kodėl čia taip Bet vyras prieš, sako painiosis, tai nevadinam, nors vyro vardas man iš vyriškų vardų pats pats

mūsų giminėje per kelias kartas ėjo ne vyriškas vardas, o moteriškas - Marija. tik jau ties mūsų karta jis perėjo į krikšto vardus, užleido oficialią poziciją kitiems
tai kažkaip normalu buvo, nors dukrai savo vardo tikrai nesuteiksiu - pilną kraitį kitų turiu

ir dar viena mokslininkų šeima yra sūnų tėvo vardu, dukrą - motinos vardu pavadinę.

as neduociau savo vardo, kad nebutu painiavos

Vyro brolis turi tėvo vardą, tikra makaliuzė kartais gaunasi

neduočiau, nes ir taip yra daug gražių vardų

viename psichologiniame straipsnyje skaičiau, kad vaikui NEGALIMA duoti tėvų vardo, nes atseit vaikas nesupranta savo tapatybės
nežinau kiek tame tiesos, bet mano tėvo ir senelio vardas tas pats, kaip ir mano dėdės (mamos brolio) ir jo sūnaus (mano pusbrolio), tai dažnai tikra painiava gaunas
Ir juokingai skamba, kai jaunesniuosius, beveik visada vadina mažybiniais vardais....Įsivaizduokit situaciją, kai į vyrą, kuriam jau 55 metai kreipiamasi mažybiniu vardu

Na aš savo vardą duočiau kaip antrąjį jei tik derėtų prie pirmojo. Nors daugeliu atvejų toks variantas skambėtų kaip iš serialo tad tikriausia savo vardą duočiau tik kaip krikšto nes jis šventas ir man labai gražus

nea, nes tikrai butu kaip is serialo.

Neduočiau dėl daugelio priežąsčių..ir šiaip kam to reikia kai yra daug kitų gražių vardų.

Na man teko girdėti iš senesnės kartos kad duodavo mamos vardą dukrai, bet čia reikia turėti galvoj kad ir vaikų tose šeimose buvo daugiau - kai kokie 5-10 vaikų tai ir tie vardai pasikartoja.

Šiaip teoriškai gal ir graži tradicija bet praktiškai tai norisi kad vaikas savo vardą turėtų.

neduočiau nei savo,nei vyro vardo man tai tisiog nepriimtina

taip dažniausiai sako parapsichologai, o man jie pvz kelia tik juoką n amžių, n kartų buvo vaikams duodami tėvų, motinų vardai ir nejaugi visi tie tūkstančiai žmonių neturėjo savo tapatybės ir pan...o jeigu dar pridėsim tai,jog parapsichologų manymų, pavadindamas vaiką savo, tėvo, giminaičio vardu, uždedi jam ant kupros to žmogaus likimą, tai taip išeina, kad tūkstančiai žmonių yra nelaimingi, t.y iš anksto pasmerkti nesėkmei (jei pvz ankstesnis vardo ,,savininkas" buvo nelaimingas ir t.t)

Savo vardo neduočiau- jis negražus, man pačiai jis nepatinka, kartais, kai mane taip pavadina, net krūpteliu- čia tikrai aš? pasirašinėju savo vardu nė nemirktelėjus, pripratau, bet...man tai tik 4 raidės- tas vardas nė kiek manęs neatspindi

O pvz vyro vardas gražus ir norėčiau, kad sūnus tirėtų tokį vardą, tik gal duočiau dvigubą vardą, nes rašant taip galima atskirti du asmenis, pvz Vytautas V. Landsbergis ir niekas nemaišo, kuris čia Landsbergis....

taip galvoju....

pažįstu šeimą, kur jau ketvirtoj kartoj tas pats vyro vardas ....

MB sakė, kad labai norėtų dukrytę pavadinti mano vardu, bet aš nesutinku. Kažkaip keistai man atrodo...

Turiu gražų vardą,bet nė minties nekilo dukrą pavadinti savo vardu Kažkokia nesamonė suteikti tuos pačius jau šeimoje esančius
Juk tiek daug gražių vardų,tik rinktis reikia

Neduočiau nei savo,nei vyro vardo

Neduociau.Na makalyne kaskokia gautusi ir tiek.

Net nekiltų mintis duoti dukrai savo vardą. Visiška nesąmonė.
Matyt, vyras, kuris siūlo duoti dukrai žmonos vardą, nori parodyti, kokia brangi jam yra žmona. Bet yra daugybė kitų būdų tai įrodyti. Ir juk yra tiek nuostabių vardų. Nereikėtų būti žmogumi be fantazijos.

As irgi neduociau Mano vyras ir jo tevas turi tuos pacius vardus nes vyro tevas labai sito norejo,uztat mano vyras yra labai nepatenkintas As pvz.irgi nenoreciau savo motinos vardo ir nenoriu kad musu vaikai turetu musu vardus

ne,neduočiau

mano vyra vardas ir pavarde tokia pat kaip ir jo senelio, tai isivaizduokit, kaip jauciausi vasara, kai ta seneli laidojo, ant kryziaus buvo vyro vardas ir pavarde

Niekada neduočiau

neduociau, o be to ir nerekomenduotina duot savo ar artimuju vardus

mano vyras visai nieko pries buvo sunui suteikti savo vardo, bet as priesinaus, na nepatinka kai seimoj du vienodi vardai arba mazasis didydis

neduociau savo ar vyro vardo,man tai negrazu,man patinka kai seimoj skirtingi vardai

Nepatiktų man tai. Ir vyro vardo neduočiau, klonai man ne prie širdies.

mano vyras noretu jei butu mergaite pavadint ja mano vardu, nes jam tas vardas senai jau patiko, bet as cia kategoriska esu nenoriu dvieju tu paciu vardu po vienu stogu

As irgi nenoreciau.. net savo mamos ar uosvienes vardo duoti nenoreciau..

Aš irgi savo vardo dukrai neduočiau Man gražu, kai šeimoje visi turi skirtingus vardus.

Sako ,vardas perneša informaciją ir sukauptą patirtį,kadangi mano gyvenimas rožėm klotas nebuvo,nenorėčiau tą perduoti savo dukrai.Tegu turi savo lemtį.

man irgi kažkokia nesąmonė, kai vaikas ir kuris iš tėvų turi vienodus vardus

šiaip tai laikau tėvų fantazijos trūkumu
nu nebent labai garsi šeima ir kokia kilminga...bet ir tai kažin ar vaikas norėtų būti lyginamas su tuo asmeniu kieno vardą gavo...

Tikrai neduociau

Dukrai savo vardo tikrai neduočiau (bereikalinga painiava, o ir tokia tradicija manęs nežavi), nebent sūnui vardo atitikmenį, bet yra gi ir įvairesnių - ne karo metas, kaip sakoma.

Nei savo vardo dukrai, nei vyro vardo sūnui Kažkada pažinojau šeimą, kur ir tėvas, ir sūnus buvo Petrai. Tai sūnų visi vadindavo Petriuku. Kaip anekdote : "ar Petriukas gali išeiti į kiemą?"

nea, painiavos per daug būtų

na net nezinau
gal sunui savo vardo atitikmeni,o dukrai tecio
bet nezinau

ne

Nors savo vardu ir patenkinta, bet dukrai neduočiau, ir sūnui vyro vardo . Nebent senelių

neduociau nei savo vardo dukrai, nei vyro-sunui

Man tai nepatinka ir yra nepriimtina, kai vaikai ar anukai vadinami savo tevu ar seneliu vardais. Mano brolis buvo pavadintas tevo vardu, nes tevo giminej tokia tradicija, tai kazkoks nesusipratimas ir broliui labai nepatikdavo, vardas ir pavarde vienodi

Net nekilo tokia mintis Ai, lyg vardu daugiau Lietuvoje nera, kad butent savo reikia duoti... visiska nesamone