Laba diena,

niekaip negaliu suprasti, kodel mano 9 men. kudikis valgydamas staiga pradejo gailiai verkti arba is piktumo rekti. Siaip jis apetitu tikrai nesiskundzia ir iki siol valge noriai, net pasicepsedamas. O dabar, ka beduotum, kazkodel verkia arba pyksta. Net kai valgo savo megstamiausia kose. Nera problemu tik su pieno misiniu. Dantys siaip jam dygsta neskausmingai. Kokia galetu buti to priezastis?

Taip atsitiko todėl, kad valgydamas pasijuto nemaloniai, pvz., pasitaikė per karštas maisto gabaliukas, arba kito, jam neįprasto skonio, arba jis nesuspėjo nuryti ir dėl to galėjo springti, buvo greičiau nei įprasta maitinamas, ar šaukštukas viso maitinimo metu buvo per giliai įkišamas į burną ir dėl jam galėjo atsirasti pykinimas, košė pasitaikė tirštesnė nei įprasta, ir dėl to ją buvo sunku nuryti. Atsisakymo valgyti priežasčių yra daug. Nemalonūs jutimai lieka ilgai atmintyje – dėl to instinktyviai mažylis saugosi to maisto, pvz., tirštesnio, kuris jam sukėlė kokias tai neigiamas emocijas. Derėtų neskubėti: laikas nuo laiko pasiūlyti jo mėgtų, tačiau subtiliai paruoštų košių. Nesistengti, kad jis daug jos iš karto suvalgytų. Veikti psichologiškai – valgyti kartu tą pačią košę (suprantama atskirais šaukšteliais) – šypsotis ir girti, kokia ta košė skani, kad ją visi valgo ir pan. Leisti mažyliu valgyti pačiam – neskubinti valgymo proceso. Nesvarbu, kad koše bus „papuošta visa aplinkas ir išsipustęs pats valgytojas“... Mažyliui valgymas yra žaidimas... Maitinti ir girti košę turi tas šeimos narys, kuris mažyliui turi didžiausią įtaką. Pieno mišinys yra lengviausiai prarijamas, nes yra skystas ir malšina alkį. Geriausiai prie subtiliai paruoštos košės mažylį vėl pratinti, kai jis yra praalkęs, t.y. neskubėti paduoti pieno mišinį. Mažylis, kuriam duodama košė, neturi matyti pieno mišinio. Pieno mišinys turi būti girdomas iš puoduko. Visų šeimos narių reikalavimai mažyliui turi būti vienodi. Jis turi suprasti, kad jo pyktis per kurį jis dabar reikalauja pieno mišinių, suaugusiųjų visai negąsdina.