QUOTE(vikuuute @ 2009 08 24, 16:10)
Gal truputeli ne i tema, nes palaidojau savo jau buvusi vyra. Jis isejo pats, tikriausiai jam tai atrode geriausia. Bet skaudu, patikekit, be galo. Issiskyrem, nes taip jau isejo, ne todel, kad nemylejom vienas kito. Kiekviena karta prisiminus apsiverkiu, nes mylejau labai. Daznai save kaltinu, kad viskas galejo buti kitaip ir jis butu gyvas
Uzjauciu tave ir kaip niekas kitas suprantu Baisiausia, kad ir maniskis pats pasitrauke is gyvenimo, tik to nerasiau Praejo nemazai laiko, maziuka turiu nuo kito, bet savo pirmaji prisimenu ir negaliu sulaikyti asaru. Save ir kaltinu, kad galejo buti kitaip, nors sako tai jo karma ir negalejo buti kitaip, bet vistiek liudna. Negaliu jo pamirsti ir nenoriu, bet man ir sapnai neduoda ji uzmirsti. ir kaip taip pasitaike issiskirti, labai sunku sukurti su kitu gyvenima(bent jau man).