Gyvenimas po vyro mirties

#133
QUOTE(lopsines @ 2009 10 22, 15:27)
Na taip,dabar man pats sunkiausias,jautriausias laikas,vis dar galvoju kad grįš,bet sunku pagalvot kad jau nebe verysad.gif aš iš visų tik išgirstu: stirprybės tau,bet iš kur jos gaut,iš kur jos pasisemt ....dabar taip atrodo,kad gyvenimas slysta iš po kojų,gal veikia rudeniški orai,ir dar lapkričio 1oji.  verysad.gif

Visad galvojau, kad man padeda is dangaus kas( pvz. maniskis)Pabandykit ir jus taip galvot, gal pades? ax.gif O dabar galvoju, kad viskas kas ivyksta tik i gera. Reiskes taip ir turejo buti. Aisku nuo liudnu minciu niekad neapseisi verysad.gif
Atsakyti
#134
Na va siandien 7 metai, kai vyras isejo is namu ir negrizo i jos jau niekada. Net pagalvoti negalejau, kad man taip gali nutikti gyvenime. Labai bloai jauciausi artejant sitai datai( gal sakau tas skaicius ka duoda g.gif ) Bet pabuvojau kapinese, aplankiau ir palengvejo.
Atsakyti
#135
Sveiki visi, kaip jus laikotes, kaip klostosi gyvenimas jums naslems?
Atsakyti
#136
liūdnokai,liūdnos Kalėdos, pirmos šventės be jo verysad.gif oi kaip norisi verkt...................... angel_sadangel.gif
Atsakyti
#137
QUOTE(lopsines @ 2009 12 23, 22:25)
liūdnokai,liūdnos Kalėdos, pirmos šventės be jo  verysad.gif oi kaip norisi verkt......................  angel_sadangel.gif

Laikykis lopsines viskas bus gerai. Man nors ir septinteji be MB, vistiek blogai. Vaikai mano eina i ta seima ir mane ten ir laukia, bet turiu eiti( tik is pareigos) pas savo trecio vaiko tevo mamyte. Tiesiog ne Kucios o kancia doh.gif Nepasisieke man gyvenimas po... verysad.gif
Visiem geru, siltu ir prasmingu Sv. Kaledu 4u.gif
Atsakyti
#138
Kylam 4u.gif
Atsakyti
#139
Sunku įsivaizduoti kas nutiktų, jeigu netekčiau savo antros pusės.
Stiprybės visoms, tai patyrusioms.
Atsakyti
#140
QUOTE(Miegė @ 2010 06 24, 19:57)
Sunku įsivaizduoti kas nutiktų, jeigu netekčiau savo antros pusės.
Stiprybės visoms, tai patyrusioms.



Man ir baisu pagalvot, turbūt nučiuožtų stogas... tikrąja tą žodžio prasme, net neabejoju beveik, kad atsidurčiau beprotnamyje... verysad.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(AniMi @ 2010 06 29, 18:29)
Man ir baisu pagalvot, turbūt nučiuožtų stogas... tikrąja tą žodžio prasme, net neabejoju beveik, kad atsidurčiau beprotnamyje... verysad.gif


Niekur nenuvažuotu tas stogas.... ir aš taip galvojau, bet kai lieki viena su vaikais ir žinai kad nieks nepadės, turi kapstytis iš visų jėgų...nėr kada tam stogui važiuot... juk vaikam turi but ir mama ir tėtis
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ramune155: 29 birželio 2010 - 17:41
#142
MB mirė Joninių rytą, išgyvenęs beveik 4,5 m. po vėžio operacijos ir 3 metų remisijos. Deja, kai liga atsinaujino, ji buvo be galo greita ir žiauri: per 3 mėn. kepenyse išvešėjo metastazės. Ačiū Dievui, kad skaudėjo tik 2 paskutines valandas ir nebuvo agonijos, kurią pranašavo gydytojas. Kai suvokiau, kad liga atsinaujino ir jis mirs, pusantro mėnesio "važiavo stogas" absoliučiai. Po to reikėjo dieną naktį prižiūrėti, niekur negalėjau išeit iš namų. Viską aptarėm, išsirinko drabužius, ant lapuko susirašiau, ką po mirties daryti... Kada mirė, prie jo buvau tik aš, žiedą persidėjau po valandos, kai atvažiavo išsivežti. Turėjau rūpesčių dėl ilgojo savaitgalio tvarkydama dokumentus. Vaikų neturėjom - jam tai antra santuoka buvo (romaną galima apie mūsų istoriją parašyt, bet sakytų, kad netikroviškas). Taigi likau dabar visiškai viena: tėveliai mirę, brolių seserų neturėjau.
Tačiau dėl savijautos, - turiu pasakyti, kad man dabar lengviau negu matyti jį kenčiantį, kai iš sportiško vyriškio viršuje liko skeletas, o kojos baisingai sutinusios... Stengiuos skirti pakankamai laiko gedėjimui, o kitu metu - gyventi daugmaž normalų gyvenimą. Kiek čia tos mano patirties - dar dvi savaitės nepraėjo verysad.gif verysad.gif verysad.gif
Atsakyti
#143
QUOTE(ramune155 @ 2010 06 29, 18:39)
Niekur nenuvažuotu tas stogas.... ir aš taip galvojau, bet kai lieki viena su vaikais ir žinai kad nieks nepadės, turi kapstytis iš visų jėgų...nėr kada tam stogui važiuot... juk vaikam turi but ir mama ir tėtis

Tu teisi ramune155
As ir buvau baisiai issigandusi, kad likau viena su dviem dukrytem ir nieks man negalejo padeti. Issikapsciau po truputi, buvo be galo sunku. Dabar jos uzaugusios, turiu maziuka, vel turiu del ko gyventi, nes dabar privalau sunu uzauginti, nes ir vel viena verysad.gif
Papildyta:
QUOTE(nutė @ 2010 07 04, 13:13)
MB mirė Joninių rytą, išgyvenęs beveik 4,5 m. po vėžio operacijos ir 3 metų remisijos. Deja, kai liga atsinaujino, ji buvo be galo greita ir žiauri: per 3 mėn. kepenyse išvešėjo metastazės. Ačiū Dievui, kad skaudėjo tik 2 paskutines valandas ir nebuvo agonijos, kurią pranašavo gydytojas. Kai suvokiau, kad liga atsinaujino ir jis mirs, pusantro mėnesio "važiavo stogas" absoliučiai. Po to reikėjo dieną naktį prižiūrėti, niekur negalėjau išeit iš namų. Viską aptarėm, išsirinko drabužius, ant lapuko susirašiau, ką po mirties daryti... Kada mirė, prie jo buvau tik aš, žiedą persidėjau po valandos, kai atvažiavo išsivežti. Turėjau rūpesčių dėl ilgojo savaitgalio tvarkydama dokumentus. Vaikų neturėjom - jam tai antra santuoka buvo (romaną galima apie mūsų istoriją parašyt, bet sakytų, kad netikroviškas). Taigi likau dabar visiškai viena: tėveliai mirę, brolių seserų neturėjau.
Tačiau dėl savijautos, - turiu pasakyti, kad man dabar lengviau negu matyti jį kenčiantį, kai iš sportiško vyriškio viršuje liko skeletas, o kojos baisingai sutinusios... Stengiuos skirti pakankamai laiko gedėjimui, o kitu metu - gyventi daugmaž normalų gyvenimą. Kiek čia tos mano patirties - dar dvi savaitės nepraėjo  verysad.gif  verysad.gif  verysad.gif

console.gif Nezinau ka ir pasakyti, ar geriau su vaikais likti vienai, kad bent jo dalele butu su tavim, bet pastatyti ant koju vaikus vienai sunku, ar likti vienai ir viska pradeti is naujo.
Visgi moteriai naslei su vaikais (sprendziu pagal save) sunku atrasti antra karta laime. As jos po kol kas neradau verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 04 liepos 2010 - 15:02
#144
Šįryt lygiai 4 savaitės, kai netekau MB. Kol kas tik skaudžiau ir skaudžiau verysad.gif verysad.gif verysad.gif . Mokausi gyventi be jo, bet mes buvom be galo be krašto artimi, ir be tos antrosios pusės taip begaliniai sunku.
Atsakyti