Tarkime, kad gal but Jus ne taip labai gerai sutariate su vyru, bet nera ir nieko ipatingai blogo. Bunant kartu financine situacija butu zenkliai geresne..
Ar tai nusvertu i pasilikomo kartu puse?

Nusvertų. Nepasilikčiau su vyru tik dėl dviejų priežasčių: smurtas ir alkoholizmas. Visa kita yra pakeliama. Šeima tam tikra prasme yra UAB'as ir jei nori kad jis klestėtų, kai ką gali tekti aukoti. Ir aukoja, tūkstančiai šeimų gyvena vien tik tam, kad netektų draskyti turto ir traumuoti vaikų. Ypač tais atvejais, kuomet tėvų pašliję santykiai meistrškai nuo jų nuslepiami. Tai yra menas, bet menininkais, deja, esame ne kiekvienas

antanai, nereikia klausti ar liktumet. ar nusvertu. tikrai daugelis, puse bent tikrai procentaliai imant, gyvena kartu del bendro namo, bendros buities. nezinau, ar cia gerai, ar blogai. kita vertus, kaip gali garantuoti kad po kiek laiko ir su "geresne meile" nedaeisit ligi mielos buities, kurios nesinori palikt nes negi kaip pionierius idealistas ar donchi su vejo malunais visa gyvenimeli ieskosi to vienint/vieninteles ugnies....
gal pesimistiskai prakalbau, bet zodziu nedramtizuojant, galiu vel pasikartoti:
daugelis taip gyvena, kai ka ir pazistu, ir net nesukama galva. nes argumentai tie patys: o kokio garantija, kad su kitu nauju nepasidarys tas pat po kiek tai metu???????

Mano nenusvėrė
likau plika basa, bet pasinėriau visa siela į naują draugystę, kuri baigėsi visišku fiasko ir antru vaiku.
ir tai buvo po 12metų bendros santuokos ir bendro verslo.

kiti taip gyvena-nes nenori dalintis turto, kurio dalį teks išleisti bylinėjantis, o ir verslui dėmesio neliks, kai užsisėdėsi teismuose. juk tai trukna ne vienerius metus.
sukanda dantis šeimoje, o gyvena dėl mylimųjų savo.
net viešumoje pasižiūrėk į garbius žmogelius : turi žmonas, vyrus, o gyvena su kita(-u) ir tai toleruoja abi pusės.

Negalėčiau. Todėl ir negyvenu. Geriau jau vienai nei su siena gyventi.

dabar, manau tikrai gyvenčiau. nes visiškai pritariu smurkos pasisakymui. o kažkada atrodė, kad tik su mylimu žmogum turbūt jaunatviškas idealizmas išblėso dabar manau, kad gyventi išmokti galima su bet kuo, kas neskriaudžia, negirtauja ir pan. sunku, bet įmanoma. o turint finansinį pagrindą ir visai apsimoką sakyčiau

Kaži ar taip pat galvotumėte jei tas turtingasis nepraleistų progos jums išrėžti, kad esate ubagė, kad nieko savo neturite Žodžiai skaudina ne mažiau nei kumščiai. Žinau tokių pavyzdžių. Buvo reikalingos kol jaunos buvo. Gaila praleistų metų su tokiu žmogumi - pačios per tuos metus ant kojų neatsistojo, o skyrybų atveju išeitų nuogos basos.

ko gero Taip

na, tai priklauso nuo žmogaus jautrumo ir brandos jeigu nelaikau savęs ubage jokios srity (ne tik materialiai, nors gal taip ir atrodau, nes finansai minimalūs), tai kaip mane kažkas gali įtikint, kad tokia esu? kalbu apie tai, kad augti žmogus gali įvairiomis sąlygomis, jei yra pakankamai stiprus, nori ir žino - ko.. juk ne apie psichologinį smurtą kalbam? nes tai, ką jūs minite, būtent yra smurtas. o temos autoriu teiraujasi, ar sutiktumėt likti tuo atveju, kai nėra lb blogai

Gametinai pesimistiski atsakymai. As irgi kai tema skelbiau galvojau, kad vertetu, vis del to 2 zmones daugiau uzdirba nei vienas, ir atrodytu tai galetu sverti, bet velgi kodel savo laime del pinigu pamirsti, juk galima atsistoti ant koju ir gal but su kitu zmogumi butu geriau..

bandžiau ne vieną kartą jau tą savo laimę pakartoti arba ji būna trumpalaikė, arba jos išvis nebūna tokios. arba aš per daug vėtyta ir mėtyta, niekuo nebetikiu

Antanai, jei jūs kalbate apie tokią situaciją, kai abu uždirba tarkim po 1500 Lt. ir abu laikosi kartu, kad išgyventų na nežinau ar verta taip daryti. Geriau jau kokį kambarioką/ę susirasti Čia mano nuomonė. Gal ir galėčiau kartu gyventi su nemylimu žmogumi dėl pinigų, bet tai turėtų būti dideli pinigai ir tas žmogus turėtų mane mylėti ir gerbti. Žinau tokių pavyzdžių, kai merginos (ne jauniklės) išteka už gerokai vyresnių užsieniečių. Jos nemyli jų, bet yra patenkintos savo gyvenimu, užtikrintos savo vaikų ateitimi, yra mylimos ir gerbiamos.

Pinigai, gerai, bet...
Jei santykiai nepagrįsti nors pagarba, tai ir pinigėliai nemieli taps . Klausytis nuolatinių prikaišiojimų? Ne ne ne man.
Net jei pagarba ir supratimas yra, man to maža . Vien dėl pinigų vistiek ne
Jei aš mylėčiau, o jis ne? Ir vėl ne Aš noriu būti mylima ne vien pinigine.
O jei ir ąš mylėčiau ir mane.... ...Savanaudė kokia . Bet tik tokiom sąlygom sutikčiau

Kartu tik dėl pinigų? Jokiu būdu

prisiminiau vedybas vienas.
vedybų sutartyje yra numatyta, kad jei brangioji nuspręs palikti savo MB-tai jai teks atseikėti jam200000 pinigų
laikas bėga, meilė į pabaigą, bet kartu. Brangioji sensta, pinigų pas ją nedaugėja, MB atvirai sekioja paskui jaunikles atvira pinigine, parsiveda jas į "savo" namus-ten niekas jai nepriklauso pagal sutartį. vaikų nesugyveno, deja.
pinigai laimės neatnešė, nes buvo kitoje kišenėje
bjauri situacija

nea, geriau gyventi vienai su keturiom sienom arba tarp, bile tik ne ant gatves

negyvenčiau, ir nepalaikiau nei vienų santykių tik dėl pinigų, dabar jau aštuoni metai gyvenam santuokoje, pinigų pakanka, bet norėjau ką pasakyt nepuoliau pirmam vyrui maut santuokos jungo, o ieškojau antros puselės ir dabar džiaugiuos, kad po 8 metų galiu pasakyt savo vyrą myliu dar labiau nei pradžioje... bet niekada nesakau niekada dėl jausmų... bet dėl pinigų ir namo negyvenčiau...
pesimitams... draugystės metų neskaičiavau

istekejau 2002, vyras buvo turtingas turejau viska, bet pagarbos nebuvo nei uz kapeika, kentejau du metus... veliau isejau, todel dabar gyvenu ramiausiai sau su suneliu yra pinigu tiek kiek reikia, uztenka. daber esu laimingesne nei kazkada.
o del pinigu pasilikti ir gyventi toliau, kazkokia nesamone butu, pinigai gerai, bet juose laimes neatrasi...

Kai ką nors sveikinu, nelinkiu nežemiškos laimės, bet - kad nebūtų nieko blogo...
Blogo nebuvimas - jau gerumo pradžia. Visa kita - darbas, kurį reikia nudirbti kiekvieną dieną. Būna sunkiau, būna lengviau. Būna nuobodu, liūdna, pikta. Bet kas pasakys, kad aš pati nesu savo sunkumų preižastis?

Nesamone yra gyventi su nemylimu zmogumi ir tik del pinigu . gi pinigai laimes neatnes ,vis tiek reiks kada nors ir silumos ir meiles.gal is pradziu ir bus gerai bet anksciau ar veliau pradesi gailetis kad veltui pragyvenai taip . geriau but laimingai nei turtingai

Aš taip pat negyvenčiau.....juk pinigus galima uždirbi,aišku ne milijonus teuždirbsi,bet pati,savo jėgomis.Koks gyvenimas be jausmų? Kaip su kaimynu-labas rytas,o jei neturi nuotaikos,nei to nesakai?

Nenusvertų.Ir nenusvėrė savo laiku.

as neieskojau turtingo vyro,bet gal manes ieskojo,dabar jau nezinau....
bet isejo pas turtingesne,nes visada svajojo apie savo nama:)
na ir gerai,as turiu nuostabu sunu ir tegul savo name ramiai gyvena:)
bet su nemylimu vyru niekada del pinigu negyvenciau:)na jau ne:)
ne piniguose laime:)

Nusvertų ir likčiau -aišku, jeigu būtų pagarba ir bendravimas normalus. Ir visiškai pritariu Smurkos pasisakymui. Nėra ką daugiau pridurti.
Ar man čia taip atrodo, ar iš tikrųjų dauguma tų, kurios pasisako, kad neliktų dėl pinigų yra neišsiskyrusios ir gyvena su normaliais vyrais. Sakau ne visos, bet dauguma. Kolnepatiri, ką tai reiškia visus kampus vienai laikyt ir taip 24 valandas per parą ir 365 dienas per metus -tai ir atrodo, kad tai labai jau žema.

gyventi dėl pinigų? na nežinau nežinau..manau gyvenimas kartu tai turi būti ir nors šiektiek meilės..kad ir nemuša,bet vistiek nemalonu gyventi su žmogum tik dėl kelių litų.. pati taip nepasielgčiau,nes tikrai galiu išlaikyt ir save ir savo du vaikus,bet jei negalėčiau išlaikyt-tada pagalvočiau.. tada gal ir gyvenčiau-vien tam kad būtų aprūpinti vaikai nors nežinau ar patiems vaikams patiktų gyventi namuose kuriuose nėra meilės

p.s.miela super mama brangute,aš nesu išsiskyrusi ir tikrai gyvenu apsupta meilės,todėl ir negaliu mąstyti kaip būtų jei būtų bet visgi neatmetu galimybės kad jei tikrai negalėčiau išsilaikyti gal ir likčiau su vyru kurio nemyliu bet kuris turėtų daug pinigų o šiaip pritariu,kad gyvenančios darnioje šeimoje tikrai nelabai supranta tokių dalykų na bent aš

tik del pinigu negyvenciau.

tik del pinigu.... ...niekada.....

is mano pazystamu kokia 90% gyvena is isskaiciavimo,ir yra tokiu kurie gan graziai gyvena ,net galiu pasakyti kad gal graziau nei is meiles nors kad ir kaip apsurdiska butu bet tai tiesa.
Nes pas juos nera,jokiu pavydu,kada gryzai?kur buvai? ir t.t
aisku pas juos yra pagarba vienas kitam,o kita karta man atrodo geriau didele pagarba nei meile....nors kas ta meile?gal tai ir yra meile?....ai pati pasimeciau

Gyventi su pinigu maisu, be meiles - absurdas. Kaip ir be pinigu tik su meile . Zodziu su kuom nors gyventi yra didziule rizika, nes meile gali ir praeiti, o ir pinigai- slidus reikalas, nes siandien ju turi, o rytoj, gal ir ne... Taigi kyla klausimas, kam isvis tada su kuom nors gyventi?

Gyvenau. Kokius gerus 5 metus. Nes niekur nedirbau, auginau vaiką, tai iš ko gyventi išsiskyrus? Tiesiog teko. Bet visą laiką jam sakiau, kad kai galėsiu kažką pakeisti - pakeisiu.
Ir štai! Atėjo tokia valanda, kai užsidirbu tiek, kad galiu išlaikyti save ir savo vaiką, būstą, ir net pakenčiamus alimentus nepešiau. Va.
Žinoma, nieko nebūtų, jei neturėčiau išsilavinimo, tėvų pagabos sprendžiant drąskomo turto problemas ir t.t.
Buvo sunku, bet ištvėriau.
Papildyta:

Su viskuo galėčiau sutikti, bet tik tasai "vaikų traumavimas"..... Ar esant daugiadieniams nekalbadieniams vaikams nėra traumos?

Gyvenciau, bet tuo paciu kurciau savo nepriklausomybe ( mokslas darbas ar kt. ) o kai buciau pasiruosus butu galima ir skirtis, jei dar noreciau

Tikrai ne,ko verti pinigai,jei gyvenimo prasme pakimba ant plauko

visu 100 UZ.as istekejau is meiles.pragivenom 7 metus.jis labai norejo vaiko,pastojau.tada ir prasidejo zemino ir ticiojosi. visa niestuma praverkiau isejo pas kita ,o as likau viena iskart po gimdimo net nenoriu prisimint.ir kas is tos meiles.dabar givenu su draugu nemiliu ji.bet jis mane mili,gerbia.vaika mili daugiau uz tikra teva padeda viskuo,ir buta tvarko,ir valgit daro.ir dirba jauciosi kaip karaliene.o sutikau su jo givent del to kad vienai labai,labai sunku.tai va, ir vertinkit

O ką reiškia, nei gerai, nei nieko blogo? Visokių būna krizių, nurimimo ir pakilimo laikotarpių. Manau, apsisprendimui ne pinigai turi įtaką, o bendra situacija. Nemanau, kad piniginis stabilumas apskritai lemtų kažkokį pasirinkimą.

Antanai, o tai kaip baigėsi jūsų situacija? Ar čia tik retorinis klausimas buvo?

Dar apie pinigus noriu pasakyti. Kažkaip susidarė įspūdis, kad moterys šios temos pasisakymuose pinigus laiko kažkuo blogu. Patys savaime pinigai yra nei blogis, nei gėris. Jei galvoti apie tokią situaciją, kaip Antanas klausė, tai turbūt svarbiau būtų kokia intencija uždirbinėjami tie pinigai - bendram įdomiam gyvenimui, ar tik bendro gyvenimo palaikymui, kad išgyventi. Jei vyras uždirba, kad ir nedaug, bet stengiasi dėl šeimos - viskas ok, jei uždirba daug, bet irgi motyvacija yra bendras gyvenimas ir šeimos gerbūvis, o ne pasipuikavimas prieš kitus - vėl ok. O jei pinigai turi būti tik stabdis moteriai, kad atseit geriau neras, tai jie nieko verti... oj, daug visokių aspektėlių...

Na man siuo metu tenka gyvent tik del pinigeliu...labai man visa tai nepatinka, bet ner kitos iseities.tektu kraustytis i gatve Pagarbos jokios nera, kasdien tenka isklausyt kruva priekaistu ir t.t.bet zinau, kad greitai visa tai baigsis.gerai, kad bent retai matomes...o tik pries menesi planavom, kaip kursimes naujuose namuciuose, ka vaikeliui pirksim...

niekada negaleciau gyvent del pinigu sutinku jie reikalingi bet gyvent is isskaicaivimo ne tai nesamone gyvent reikai su meile o ne be meiles

Sutinku. Siais laikais turint galva ir nora dirbti finansine padeti galima tureti gera ir gyvenant vienam. Taciau musu visuomeneje yra daug zmoniu gyvenanciu su antraja puse butent del patogumo (bendras butas, masina, didesnes pajamos, vaikai). Gyventi del pinigu,patogumo, manau, yra gedinga

Visokiu juk buna situaciju As pati tikiuosi, kad jau nebeilgai teks gyvent kartu.Mano "pasiteisinimas" butu toks.Isejus i dekreta gaudinesiu apie 450 i rankas, o vien buto nuoma su mokesciais - 750. Tevai toli ir padet gali tik moraliskai (uz ka as jiems labai esu dekinga). Busimasis tevelis gaili pinigeliu viskam, kas susije su vaiku.Turiu dziaugtis, kad bent nuoma sumoka.
Tai va, kol tvarkausi visokias pasalpas, tenka gyvent su "brangiuoju".

idomu...bet as irgi gyvenu su mylimuoju del...1.busto - jo bute
2. del pinigu -nes gaunu kapejkas...va toks mano gyvenimas...padet man tikrai niekas negali, laukiu pokol paaugs vaikas...o ten ir kazkas pasikeis...tikiuosi i geraja puse....anksciau visada sakydavau - niekada negyvensiu su alkoholiku, be meiles, del pinigu....pasirodo niekada nesakyk niekada

Įdomiai atsakyta, " gyvenu su mylimuoju dėl ... " , tai kaip čia gaunasi su mylimuoju ar iš reikalo, ar jei iš reikalo tai ir mylimas
Dėl pinigų negyvenčiau, nebent tai dideli pinigai ir miegot su juo nereikėtu. Man tai kažkokia prostitucija, dar ir pati sau sutenerė. Dar jei gertu, mane skriaustu, tai išvis mazochizmas šitaip gyventi, kam save taip kankint. Na, bet čia aš taip manau.
Manau iš pripratimo galėčiau gyventi, na ramu, jau kaip ir "apsitryne", savas žmogus, bendra buitis, bendri vaikai, bendri draugai, tikslai gyvenime, tingulys kažką keisti, polinkis tekėti pasroviui, abiems gerai, nors ir be meilės... Tada manau gal ir gyvenčiau, kol nepamilčiau ko, o nepamilčiau tai ir gyvenčiau...gal...
Aišku geriausiai kai myli, lauki ir geidi

as sutinku, kad tai nenormalu...bet, ka as galiu duot savo vaikui, jei iseisiu ...as gyvenu jo bute, jis moka uz paslaugas, duoda pinigu maistui, sumoka uz darzeli, ir kartais net priziuri vaika islaiko masina.as realiai mastau, kad uz minimuma as tikrai neisgyvensiu....ir koks bus mano vaiko gyvenimas...skyrybos atveju as nieko negaunu,,,nes oficialiai jis nieko neturi, niekur nedirba... tevu neturiu, tai ir menkiausios pagalbos nera is kur tiketis...kol kas nieko pakeist negaliu ...apie save as maziausiai galvoju, o kai yra atsakomybe pries vaikeli, tai kas kita....ir toks jis paidare tik pries pora metu...buvo auksinis vyrelis...visi pavydedavo, kaip man pasiseke
Papildyta:
as sutinku, kad tai nenormalu...bet, ka as galiu duot savo vaikui, jei iseisiu ...as gyvenu jo bute, jis moka uz paslaugas, duoda pinigu maistui, sumoka uz darzeli, ir kartais net priziuri vaika islaiko masina.as realiai mastau, kad uz minimuma as tikrai neisgyvensiu....ir koks bus mano vaiko gyvenimas...skyrybos atveju as nieko negaunu,,,nes oficialiai jis nieko neturi, niekur nedirba... tevu neturiu, tai ir menkiausios pagalbos nera is kur tiketis...kol kas nieko pakeist negaliu ...apie save as maziausiai galvoju, o kai yra atsakomybe pries vaikeli, tai kas kita....ir toks jis paidare tik pries pora metu...buvo auksinis vyrelis...visi pavydedavo, kaip man pasiseke

na, meganka, tikiuosi susitupės tavo vyrelis kol tu nespėjai atsistoti pati ant kojų ir nepalikai jo. Gal viskas susitvarkys, o gėrimą juk galima išgydyti.

jo, su vaiko atejimu kai kurie vyrai kardinaliai pasikeicia

Nu maniskis irgi pasikeite, bet galiu pasakyti, kad tik i gera, net rukyti mete, nes vaikutis mato, o tai negrazu, na ir smirdi, islaidos, pasake geriau uz tai ka isrukau nupirksim princesei daugiau zaisliuku ar siaip ka

Koks menas? Melas! Taip rodomas pavyzdys vaikams. Vaikai turėtu matyti gražius santykius, meilė.... jei meiles nėra-negeras pavyzdys vaikams. Šito nepaslėpsi. Vyrui-blogai, žmonai-blogai, vaikui-blogai. Parodysiu Jums gražu pavyzdį-optimistiška. Išsiskyrė, vyras susirado savo meilė (2), moteris surado mylinti vyrą(2), vaikas turi laimingus tėvus+laimingos jų antrosios puses -5 laimingi žmones. Aišku būna blogesniu atveju, bet visada reikia tikėtis gero.
Papildyta:
Negyvenčiau kartu dėl pinigu. Moterys-ne prekės.

geriausia ir meile ir pinigai,o ne meile ir pinigai arba meile ir nera pinigu,ir taip ir taip blogai.ir toj ir toj situacijoj pabuvojau,nemylint tikrai kaip su siena,o kai ner pinigu,tai ir meile pamazu blesta,nera kada meilei,tik ir mastyk galvok is kur lita prasimanyti.
o imanoma ir taip ir taip,pagal kiekvieno zmogaus poreikius ir isitikinimus ir kas be ko pagal tuo metine gyvenimo situacija

as nei vieno nesirinkciau,arba nei su vienu neistverciau,tik su meile ir pinigais galeciau buti laiminga:)na ir kas be ko vaikuciais

as tai galeciau gyventi ne tik del pinigu, bet ir del maisto.

Situacija nelygi situacijai. Na jei su savo vyru, su kuriuo jau kažkiek nugyventa, bendri vaikai, tai ko gero gyvenčiau, jei nebūtų didelių barnių. Tačiau, kai aš išsiskyriau, vėliau susiradau draugą, na rodos toks paprastas, dėmesingas, dovanas dovanojo (net mano buvęs tiek niekad nedovanojo per 12 m.), ir su vaikais gražiai sutarė. Atrodo, ko daugiau norėti. Nebuvo per daug turtingas, na bet kaip dirbantis vienišas vyras, tai pakako. Na bet nejaučiau jam jokio potraukio, tokios kaip meilės tai ir kalbos negalėjo būti. Na aš jam visaip bandžiau pasakyti, kad mes kaip ir negalėtumėm būti pora, jis vis sakė, kad per laiką atsiras ir meilė. Tuo tarpu kuo toliau tuo daugiau jis man darėsi šlykštesnis, paglvojus apie sexą,tai apsivemt galėjau, vis išsisukiojau, nenorėjau susitikinėti, jis nuolat skambindavo,prašydavo susitikti. Vėliau gal susiprato, taip ir baigėsi.

del pinigu tikrai gyvenciau,o kas ta meile keli metai praeis ir ka meiles neliks,o tu per tuos kelius metus meile nei uz buta susimokesi,nei valgyti nusipirksi,o jei pinigu kada neliktu tai jau tureciau as ir buta,ir kazka ka parduoti galeciau galbut buciau net mokslus baigusi,koki savo versla tureciau,na gal reiktu truputi pataupyti bet nors pagrinda po kojomis tureciau

Visko gali buti,kad ir as kuri laika temciau.