Visai gali buti,kad gyvenčiau del pinigų. Juk niekada nežinom kas mūsų laukia rytoj ....

siai dienai atrodo ,kad negyvenciau :hm . man niekad neteko skaiciuot paskutiniu pinigeliu tai turbut taip ir mastau..o jei butu buve kitaip .. nezinau..

Niekada negali pasakyti kaip butu,kol taip nenutinka

o man yra teke skaiciuoti ir planuoti, kiek galiu isleisti..... Bet drasiai galiu pasakyti, kad man neimanoma butu gyventi su nemylimu zmogum, jeigu as nemyliu, as negaliu net pabuciuoti jo, o ka kalbeti apie seksa...man tai yra neimanoma

Niekada nesakyk niekada, rodos niekada negaletum taip gyventi, bet jeigu viskas apvirstu aukstynm kojomis, ka gali zinoti...

kurį laiką galėjau gyventi,ir gana netrumpą, o paskui spjauni į viską nes pamatai kad tie pinigai nei tau nei tavo vaikams naujų nervų nenupirks...ir nesigailėjau nė vienos minutės ir nė vieno jo lito...Jeigu žmogui atrodo -15-metų -kad gyveni su juo tik dėl pinigų, galop taip ir atsitinka...

Na, ir nepasilikau gyventi dėl pinigų. Gal dėl to, kad jų ar kartu gyventumėm, ar atskirai, tuomet nebuvo Šiaip, manau, jei nieko iš esmės blogo nėra, gyvenčiau kartu dėl pinigų, bent jau kurį laiką, tik mano atvejis tiesiog buvo kitoks ...

Linkiu, kad niekam netektu

Sakyciau per griezta pasakyta "gyventi del pinigu"... Ne vien i tai viskas atsiremia... Dar yra draugyste, pagarba, vaiku auklejimas ir ju ateitis...
Isivaizduokit gyvenima su mylimu vyru - smuretautoju ar alkoholiku... Ir gyvenima gal su vyeu, kuriam nera tos deginancios aistros, bet yra daug gilesni jausmai, kaip kad saugumas, partneryste, pasitikejimas...
MAnau kiekvienas atvejis unikalus ir atsakyti i temos klausima vienareiksmiskai neimanoma...
Zinau viena - as pati visada noriu to, ko neturiu, nors esu turejusi visko )))

jei kam atrodo paprasta gyvent vien dėl pinigų, tai reiškia jos taip negyveno, geriau lėkt į visas keturias puses, nei tikėtis, kad svetimi pinigai laimės atneš.

aukso zodziai

Kaip sakoma, ko negali pinigai, ta gali dideli pinigai . Negaleciau atsakyt, ar gyvenciau del pinigu. Nebuvau pakliuvus net i panasia situacija. Matyt nuo ivairiu aplinkybiu priklausytu - nemanau, kad tureciau teise del ambiciju palikt vaikus be duonos.

Del pinigu gyventi negaleciau Vien tik del ju ...Bet as neteisiu merginu, kurios toki kelia renkasi..Vieniems tai galimybe isbristi is skurdo, jei buciau vargeta, galbut ir as tam ryzciausi, nezinau, todel ir teisti negaliu ...Visoms patinka kai yra ir meile ir turtai viskas kartu Kol gyvenu gerai tol apie tai net nedrisciau pagalvoti, bet gyvenimas megsta bjaurius pokstus, ismokau neteisti zmoniu ir ju poelgiu

Gyvenau nes neturejau pasirinkimo arba jis arba gatve o dabar galu gale laisve ir elemntai

Antanai,
Jei mano ex pasiulytu, keturiomis sutikciau... Skirdamiesi mes neissidraskeme, gal todel. Esame geri draugai iki siandien.

O as gyvenu. Ne del vyro pinigu, o del to, kad gyvendama su juo pati galiu uzsidirbti ir nemazai (bendras verslas), padeti tevams, daryti tai, ka noriu. Skyrybu atveju butu prastai, masciau apie tai istisus menesius po vyro neistikimybes. Skirtis lyg ir nebera priezasties, nes su meiluze santykius jis nutrauke, vienas su kitu elgiames maloniai, o meile isgaravo, tarp musu siena.
Bet is pavirsiaus viskas gerai. Tai gyvenu del pinigu ar ne? Pati nebezinau

Na jau del pinigu tikrai ne.

Vien tik dėl pinigų - ne o jei santykiai nėra visiškai beviltiški, juos galima "remontuoti".

Mano vaikucio tevelis man pasake, kad padeti vaikeli nors minimaliai man islaikyti gales tik tada, jei as ji atgal i savo buta priimsiu, nes tuomet jis isvengs buto nuomos, komunaliniu mokejimu... na uzslepta mintis aiski - padarysi valgyt, pamylesi, jei pritruksiu ant cigareciu - maziau pinigu bus ta menesi...
Nebadausim su maziuku ir be jo inasu, tegu nors vaikiuku domis.

nu bet ir leidzia sau vyrai tai pasakyt

stai kur klausimas!!!kai i ji atsakysite, parasykyte, man irgi idomu tiesiog esu panasioje sitauacijoje

panasi ir del verslo,ir del meiluzes?

tikrai negyvenciau man pirmiausiai jausmai vat jai juos pas amne isduos iskaudins spjausiu ir gyvensiu viena geraiu negu su turtingu ir prakeksusiu vyru

jei nebutu salygu savarankiskai gyvent - gyvenciau. o kas belieka

sveikutes, as irgi gyvenu su vyru ne is meiles o del pinigu, ir baimes, nes auginu 2 vaikucius abu dirbantis esam paskolos skolos, jokiu jausmu nebera, bijau pasakyti kad nebemyliu jo nes jau nekarta pakele ranka ir tai kai bunam kartu palieka labai egresyvus kai pradedam kalbeti apie mus taip ir gyvenu nors nepyragai ...

Siandien jau galiu pasakyti: ne del pinigu! Santykiai su vyru pasitaise, pasidare gal net geresni negu anksciau. Pereje skaudzia krize , ismokome vertinti ir suprasti vienas kita.
Idomu tai, kad pinigu klausimas padejo neissiskirti Jei tuomet buciau turejusi galimybe iseiti, buciau tai padariusi tuojau pat. Dabar gyvenciau isdidzioje vienatveje, net nepabandziusi lipdyti santykiu.

Negyvenčiau.
Buvo būtent tokia situacija, kad jeigu būčiau likusi kartu, būčiau aprūpinta, nereiktų per daug sukti galvos, gyvenimas būtų kur kas lengvesnis. Beje, buvo ir pagarba ir saugumas, jokių ydų, smurto ar pan. Meilės nebeliko, tad išėjau, nors finansinė situacija pablogėjo beveik keturis kartus ir dar grąžinau jam pinigus, kuriuos buvo investavęs į mano namus. Bet nesigailiu

Žinoma nusvertų. Pinigai visat reikalingi. Ir nesvarbu koks vyras būtų, svarbiausia, kad būtų pinigų.