o as labai bijojau gimdyti... buvau girdejusi ivairiausiu istoriju su ivairiausiomis pabaigomis ir svarsciau kaip baigsis man.gimdziau pirma karta ir tik 3.5 val po tokio lengvo ir paprasto gimdymo pasiryzau pagimdyti dar ne viena vaikuti gal ir jums taip buvo?

o man taip ir neteko patirti kas yra gimdymas,nes darė cezario pjūvį,šiaip aš irgi žiauriai bijojau natūraliai gimdyti\, bet jei būtų reikėję būčiau iškentėjus.

aurra* manau bijoti neverta,svarbiausia psichologiskai nusiteikti,pasiruosti ir viskas bus gerai.as irgi save nuteikinejau ir matai kaip gerai gavosi ir as labiau bijojau kad netektu daryti cezario pjuvio.labai norejau patirti ka tai reiskia

Aš kažkaip visai nebijojau gimdyti, nes buvau įsitiknusi, kad pagimdysiu greitai ir neskausmingai. nu nežinau, kodėl aš taip prisigalvojau, gal kad būtų smagiau laukti gimdymo ir gimdžiau 14 val ir nepasakyčiau, kad neskausmingai . Bet tas laikas laaaabai greitai bėga, o skausmas laaaabai greitai pasimiršta, tai sakau, kad gimdžiau neilgai ir neskausmingai. Nu dabar man taip atrodo.

Ash irgi gimdziau 14 val. Ir tai normalu. mane gasdino bene visi, kaip bus baisu, kaip labai skaudes. Net mano gydytoja sake, jog gimdymo skausmas - pats stipriausias skausmas, koki zmogus (moteris:)) gali ishtverti. ir ka?? Ogi nieko... Patikek, ishtveriama. kai zhinai, kad bus labai baisu, to lauki... Tachiau dazhniausiai fantazija dirba virshvalandzhius. Visos mirtume, jei neishtvertume...
Man gimdymas praejo kaip kelios minutes. Tiesiog zhinojau, kad tai vis tiek kada nors BAIGSIS...

as gimdykloj praleidau 17 valandu, bet taip pat gimdziau pakankamai lengvai, manau jei tokie gimdymai butu visi, tai galeciau gimdyti ir gimdyti

o man neteko ilgai gimdykloj gulinet.. 9:20 dar tvarkiausi dokumentus atvaziavusi i ligonine, o 11:24 jau jauciau savo aukseli gulinti ant krutines

Manau,svarbiausia nebijot gimdyt, ir but ramiai.
Gimdyt vaziavau ramai nusiteikusi, per saremius leido nuskausminancius (epidurine nejautra) taigi buvo visai pakenciama, o kai reikejo gimdyt svarbiausia daryt ir klausyt ka daktarai sako, ir labai stipriai "kakoti", vaika isgimdizu per kelis saremius, mazdaug per 15min.nekirpo ir neplysau, tiesa kaklelis siek tiek itruko,tai 2siulem sukabaino. Zinoma paskutinis saremis buvo begalo skausmingas, bet tik jis vienintelis... o veliau uzeina nerelus palengvejimas.
taig visos kurios ruosiates gimdyt nebijokit,ir bukit ramios.As buvau labai siauru klubu,tai man daug kas prognozavo sunku gimdyma, bet zinokit visa tai nesamone. Sekmes visom,kurioms arteja toji diena

Važiavau nusiteikusi,kad visos pagimdo,pagimdysiu ir aš .Ir po gimdymo vyrui pasakiau,kad galėčiau pagimdyti dar viena iškarto,negu kad tiek laiko vaikščioti su pilvu. .Aišku ir su pilvuku nuostabu,bet tuo metu man taip atrodė

Gimdžiau prieš tris savaites ir tikrai nebuvo taip baisu, kaip buvau prisiskaičiusi ir prisiklausiusi (gimdžiau be nuskausminamo).
Skaudėt tikrai skauda, bet ne taip baisiai kaip įsivaizdavau, o kai pamatai mažąjį ilgai lauktą žmoguti tai išvis skausmo lyg nebūta. Ir laaaaabai laaaabai svarbu klausyti ir daryti tai ką liepia gydytoja bei akušerė.

esu girdejusi kad skausmas vertinamas desimtbaleje sistemoje,desimtoje vietoje nepakeliamas,zudantis skausmas...gimdymo skausmas-astuntoje.prisiskaiciusi tokiu baisybiu as laaabai bijojau gimdyt,maniau kad neistversiu,nes esu itin jautri skausmui...
Bet kai atejo TA diena viskas pasirode pššš...gimdziau astuonias valandas,bet jos praejo taip greitai... manau buvo lengva,nes palaike vyras kuris visa laika buvo salia ir tas nenumaldomas noras kuo greiciau pamatyti savo mazyle...

taigi mamos,tikekite savim ir nepergyvenkit,viskas bus gerai...

as irgi gimdziau be nuskausminimo,norejau patirti,ka tai istikruju reiskia nenusivyliau jausmo buvo,ir dar kokio bet likau patenkinta net ir tuo,bent jau zinau,kad tikrai gimdziau

Aš buvau nusiteikus, kad lengvai gimdysiu, nes mama ir močiutė lengvai gimdė, o tai paveldima man atrodo kažkiek...bet baisoka buvo, ką gali žinot...

Bet viskas greitai įvyko ir nelabai skaudėjo, apie nuskausminimą ir kalbos nebuvo . Galiu pakartot laisvai, net patiko man, toks jausmas nerealus

As gimdziau su nuskausminimu tai labai neskaudejo ir buvo palyginus nesunku, nors gimdykloj prabuvau 17 valandu.Tikejausi baisesnio dalyko nei buvo.Kai pagimdziau tai is kart pasakiau:na jei tokie gimdymai tai galeciau gimdyti ir gimdyti.Kita karta bandysiu be nuskausminimo gal tada sakysiu jau kitaip

gimdziau be nuskausminamuju, gimdykloj prabuvau
2val 15 min,
Cia mano pirmas gimdymas buvo , lialius 4060 gr

Pries dvi savaites pagimdziau savo antraja. Po pirmo kosmarisko gimdymo buvau siaubingai isibaimnusi. Bet tai ne is tolo to neprimine. Viskas praejo labai sklandziai, pagimdziau per 6valandas ir tai is tikruju primine mano svajoniu gimdyma. Nebuvo to nepakeliamo skausmo, aisku, teko kuri laika pakenteti, kol padare epidurini. Taciau jokiu plysimu, net "nenubrozdinta", kaip Daktare sake.
Manau, kad svarbiausiais dalykas nuo ko gali priklausyti sekmingas gimdymas tai gera Daktare ir Akusere, savojom liksiu dekinga visa gyvenima.

Ir dar... niekada nesuprasiu moteru norinciu pajusti kancia!? Manau viska reikia padaryti kad tik gimdymas taptu svente, juolabiau siuolaikine medicina jau gali tai.

O taip ir as bijojau to pirmo gimdymo,bet jis tetruko4val. ir visai neskaudejo.O antro visai nebijojau,galvojau bus dar lengviau bet taip nebuvo kankinausinausi10val

As tai visa nestuma TIKEJAUSI lengvo nestumo, ir taip buvo Niekad net nesidomejau visokiais nuskausminimais ir t.t. Na taip graziai ir lengvai viskas praejo! Daktare su akusere negailejo man pagyru
Ir dabar tik patvirtinu: daug kas priklauso nuo pacios mamytes psichologines bukles. Ir siandien dar prisimenu ta gimdyma kaip didele svente! O kokia nuotaika po gimdymo Kai niekas nesitikejo sulaukt tokiu ziniu (gime Vilte 5 dienomis anksciau), o cia - oba! Laikykites, nestukes! Neimkit visko taip i sirdi, maziau skaitykit apie sunkius gimdymus, ir kartokit sau: man taip nebus! As taip dariau visa nestuma, ir pasitvirtino!

Nu nezinau nezinau ar lengvai, bet greitai palyginus. Ligonineje buvau 16v. - kudikeli supavau 20.30v.
Bet gimdymas nebuvo lengvas Nors dabar tai tikrai nera svarbu, kai turiu savo angeleli

Zinot, per kursus pripasakojo, kad didele gimdymo baime, skausmu baime yra kulturos dalykas. Pasakojo, kad kur tai Pietu Amerikoj, ar tik ne Brazilijoj, gimdyma moterys ivardina kaip pati didziausia gyvenime malonuma ir lygina su orgazmu
Reikia kaip nors ir mums taip isikalbeti Nors manes pacios sitie dziaugsmai irgi dar tik laukia. Turbut todel skaitau tik skyreli Lengvas gimdymas

Prie viso to gero nuteikimo galima butu paskaityti A. Zarskaus Gimimo slepinys, irgi rasim apie kulturas, dabartines intervencijas i naturalu procea, pagalba nusiteikti pozityviai, labai gera knyga. Kaunietes tai gali ir i paskaitas nueiti, gaila nezinau kur vyksta. O visos kitos tai knygeles gali isigyti Jurgos Svedienes nesciuju kursuose, gal kur is draugiu gauti, nes deja, knygynuose niekur nemaciau...

vienintelis patarimas, tik nekluasyti t kurie gasdina del gimdymo.niekad nereikia nusiteikti kad bus baisum skaudes ir t.t.kirkvienai kitoks skausmas ir pats gimdymas, einant gimdyti reikia nusiteikti gerai, galvoti apie zmogeliuka kuris neuzilgo isvys si pasauli.tai padeda.

matau,kad neapsirikau pasiulydama jums mielosios tokia tema apie lengva gimdyma:) bukit laimingos besilaukdamos ir nebijokit to gimdymo-matot kiek cia drasinancios informacijos:) gimdymas tai ne skausmo epogejus,o STEBUKLAS

As irgi gimdžiau lengvai ir greitai Kai prasidėjo sarėmiai buvom namie ir tikrai neskubėjom į ligoninę, nes skausmo didelio nebuvo ir galvojom, kad dar ilgai teks laukti...Apie 15 val. nuvažiavom į ligoninę, nes sarėmiai pradėjo progresuoti ir jau skaudėjo Kai gyd. apžiurėjo atidarymas buvo jau 6 cm, o 19 val. aš jau laikiau ant rankų savo mažylį Kaip paaiskino gyd. skausmas nebuvo labai stiprus, nes nenubėgo vandenys ir dėl to sąrėmiai buvo švelnesni Nieko nebijokit,skausmas labai greitai užsimiršta, užtat vaikų juokas ir šypsenos niekada

Pirmas gimdymas - pabudau naktį 2.10 min., o 4.05 jau turėjau mergaitę. Antras gimdymas- pilvuką suspaudė namuose apie 11.30, o 0.55 jau turėjau antrą mergaitę, jeigu būčiau iš priėmimo pati į skyrių nepabėgus, tai tikriausiai ten būčiau ir pagimdžiusi.Skausmai buvo dideli, bet kai taip viskas greitai, tai nespėji įsijausti į juos

Na tikrai mielosios, labai daug kas priklauso nuo pačios nusiteikimo , na aš kaip ir visos bijojau gimdymo, bet daugiau turbūt dėl to kad mažąjam žmogeliukui nieko nenutiktų , ačių dievuliui viskas labai gerai, į gimdyklą kai nuėjau didelių skausmų nejaučiau buvo 15 val, o 19.05 jau laikiau ant rankų savo mažąją angeliukę, nu aš kažkaip dabar pagalvoju tai nei to skausmo neatsimenu...tik tas gražias akimirkas ,kai su vyru pirmąjį kartą pamatėm savo stebukliuką....

Aš tai atsimenu dar kitam forume, viena forumietė taip gražiai papasakojo apie gimdymą Ji gimdė su epidūru, viskas praėjo lengvai, gerai baisiausia buvo tik per patį stūmimą.Ir kažkodėl aš labai įsijaučiau į tuos žodžius ir dingo visa baimė.Gimdymo nebijojau visai .Ir pati gimdžiau su epidūru.Pradžioj sąrėmius jaučiau , paskui nuskausmino.Tada beveik visą dieną gimdykloj su vyru juokavom, vis skambinau mamai ir sakiau patenkinta - o aš gimdau , na o aišku kad baisiausia buvo per stūmimą nes tada jau nebenuskausmino.Bet to baisumo cielos 20 min , o po to jau niekad nepamirštamas jausmas ir gražiausios gyvenimo akimirkos
Tikrai tikiu kad daug kas priklauso nuo nusiteikimo
Lengvo gimdymo,mamytės

ash taip pat manau, kad mano gimdymai buvo lengvi.
abu kartus saremiai prasidejo apie 1 val nakties. pirma karta ishvakarese ishejo gleiviu kamshtis - ish to supratau, kad jau greitai gimdysiu su saremiais prasivarcheu namie iki ryto, apie 8 nuvazhiavom i gimdymo namus, 12 turejau sunu
antra karta dvi paras priesh gimdyma jauchiau paruoshiamuosius saremius. jie buvo gana stiprus ir reguliarus, bet kazhkodel buvau tikra, kad dar negimdau tikrieji saremiai prasidejo nakti. apie 4 valanda nuvazhiavom i gimdymo namus, 6.30 turejau antra sunu
abudu kartus gimdzhiau su epiduru. jei gimdysiu trechia - rinksiuosi naturalu gimdyma

kai laukiausi pirmojo ir nezhinojau, kas yra gimdymas, truputi bijojau. bet jauchiau, kad atejus laikui zhinosiu, kas vyksta ir ka reikia (ka noriu) daryti. taip tikrai ir buvo (ty zhinojau, ko noriu). deja ligonineje nebuvo nei noro, nei jegu pasakyti apie tai gydytojams. mano patarimas besiruoshianchioms gimdyti - suzhinokite kuo daugiau apie neshtuma ir gimdyma, apie naujagimi, apie ligonine, kurioje ruoshiates gimdyti, pasiruoshkite gimdymo plana.
pasitikekite savimi, savo kunu, savo kudikiu - tikrai instinktyviai pajusite, ka ir kaip reikia daryti, tereikia isiklausyti

Smagu skaityti tokius grazius jusu prisiminimus O as vis dar labai bijau Nors ejau ir i Semetos kursus, kad tik mane nuramintu deja... Bet as ne skausmo bijau, o del leliuko. Noriu gimdyti naturaliai, o bijau, kad skausmas gali mane issekinti ir stumti jegu pritruksiu .

nėra ko bijoti tikrai, patikėk, nusiteik geram, galvok kaip tu džiaugsiesi kai tik iš vysi savąjį džiaugsmą, neapsakomą džiaugsmą.negalvok kad skaudės ar tu kažko nepajėgsi, tu pajėgsi galbūt net geriau už kitas, tik nebijok.Stiprybės tau!!!

[SIZE=7][COLOR=red]
Sveikos, aš galiu pasakyti kad gimdymas nėra toks baisus ir skausmingas kaip kartais girdime, žinoma kiekvienai individualiai, kuomet nejauti baimės viskas praeina puikiai,patikėkit. Kadangi lankiau Šemetos mokyklėlę, žinojau viską kas ir kaip gali būti, todėl buvau rami. Daug lemia nusiteikimas ir pasiruošimas.

Sveikutės Aš visai nebijau gimdyti, esu tikra , kad viskas bus gerai, greitai, ir nors ir skausmingai epidūrinio tikrai nesielisiu ir pagimdysiu kaip visos moterys pagimdo, juk tai natūralu , ir manau, kad dažnau baimė ir nusiteikimas pakenkia todėl ir skauda ir viskas baisiau atrodo , tikiuosi mano geras nusiteikimas man ir mano mažyliui padės

Nors visi gimdymai yra skirtingi, bet tikiosi, kad antras vaikutis gims taip pat lengvai kaip ir dukiryte . Visa gimdyma laukiau kada prasides tie siaubai apie kurios taip pasakojama

:4u: :du paskutinieji gime super lengvai ir greitai.po sudetingo pirmagimio atejimo,ir antraji tikejaus isvysti po12val.maratono.o buvo kitaip.saremiai uzklupo fantastiska,ankstyva liepos ryta po7.iki ligonines 30min.keisti saremiai kas5min.bet neskauda.nuvykus iki li-nes pildo palengva dokumentus.nutaria patikrinti.tada daktaras susauke visa personala-7cm.gimda atsiverus.kad gimdau-nejauciu.taip 10jau ant ranku dukrele laikiau.trecias gime panasiai,tik budresne buvau,kad i ligonine speciau

sūnelį pagimdžiau greitai - per 4val. Nesitikėjau, kad viskas vyks taip greitai, staigiai. Net išsigąsti nespėjau, išvis vos susigaudžiau kas vyksta. Važiavau į apžiūrą, o likau gimdyti.

as tai labai laukiu savo gimdymo ir visai nebijau. Nesvarbu kiek jis testusi, ar skaudes, ar ne. Vistiek tas jausmas turetu but nepakartojamas...

Labai lengvi buvo abu mano gimdymai. Kai dukrytė gimė buvo taip - 7.30 val. prabudau ir galvoju, kad kažkas čia ne taip. Bet, kad jau tai visko pradžia net į galvą neatėjo. Žodžiu, nesiplėsiu bet, 9.30 val. jau laikiau dukrytę ant rankų.
Kai gimė sūnus buvo taip - 01.10 val. jaučiu, kad kažkas ne taip. Bet, kad jau artėja gimdymas ir vėl nesupratau. Nesiplėsiu, bet 2.30 val. jau laikiau sūnų ant rankų.
Tikiuosi trečias kartas nemeluos...

Gimdymo bijojau, nes ir mama ir anyta labai sunkiai gimdė. Tačiau... viskas prasidėjo labai netikėtai, pilveliui buvo lygiai 37 svavaitės kai nubėgo vandenys. Vandenys nubėgo 2.30, o 7.30 jau turėjau lelių. Gimdžiau be nuskausminamųjų ir įsivaizdavau kad bus daug sunkiau bet...sunkiausia buvo kai vaikas vis neįsistatė į dubenį ir sarėmių metu reikėjo vaikščiot bei klūpoti Tačiau po šito gimdymo jau kitą dieną žinojau, kad kitąkart gimdysiu be baimės

Aš ir labai bijojau,bet buvau įsitikinusi, kad pagimdysiu greit.Gimdžiau be nuskausminimo, nes nespėjo padaryti
Gimdykloje buvau 23val., o 0.45val. jau laikiau dukrytę ant krūtinės
Tikiuosi su antru bus taip pat lengvai

Nors mano mama mane gimdydama per plauką liko gyvą, aš vis tik gimdymo, kažkodėl, laukiau, kaip šventės. Ir baimės neturėjau jokios, tik galvodavau, ar suprasiu, kada prasideda sąrėmiai O pasirodo nelabai supratau, arba jie buvo labai nežymūs: pamausdavo strėnas ir tiek. Ryte nuvažiavom į GN, bet buvai įsitkinusi, kad mane parsiųs namo, sakydami, kad tai netikrieji sąrėmiai, nes maniau, kad jie LABAI skausmingi. Atvažiavus ėmė juokas, akušerė net paklausė, ko atvažiavau? Atsakiau, turbūt gimdau-sąrėmiai... Ji pažiūrėjo į mano linksmą veidą, nusijuokė ir pasakė, kad tuoj patikrinsim. Patikrino, tada jau nustebus pasakė, kad TIKRAI-man sąrėmiai, ir kad turėtų skaudėti, gimda jau buvo atsidarius per 8 cm. Pagimdžiau per pora valandų. Mama, pažiūrėjusi gimdymo filmuotą medžiaga tepasakė, kad ji dar nėra mačiusi tikio lengvo gimdymo

Dar besilaukdama įteigiau sau, kad pagimdysiu lengvai. 2.30 val. prasisėjo kažkokie skausmai. Nelabai supratau kas tai. Po kelių val. skausmas aprimo ir aš užmigau. Rytą vis paskaudėdavo, bet nesupratau, kad jau prasideda didysis įvykis. Su vyru nuėjome apžiūrai pas gydytoją. Tas, sužinojęs apie skausmus, norėjo guldyti į ligoninę. Nesutikau. Grįžome pėsčiomis namo. Pavaikščiojome po Maximą. Nusipirkau vištą, norėjau kitą dieną iškepti (tai naivuolė!). Visą laiką truputėlį paskaudėdavo. Kad tai sąrėmiai supratu tik 22 val, kai skausmas tapo stipresnis. 2 val išvažiavome į ligoninę. 6.35 val. jau turėjome sūnelį
Linkiu visoms būsimoms mamytėms lengvo gimdymo.

Džiaugiuosi kartu su visomis, kurios gimdė, nesakysiu lengvai, o sakysiu sklandžiai. Išties daug lemia vidinis nusiteikimas. Aš į GN važiavau, jausdama nereguliarų maudimą strėnose, o pasirodė, kad gimdos kaklelis atsidaręs 10cm! Po 2-jų val. jau rankose laikiau dukrytę...

Kai pirma gimdziau,tai emiau epidura,praejo viskas be skausmo ir gerai,bet po gimdymo negalejau ne pagalvot,kad dar kada gimdysiu Kai pradejau lauktis antro visa nestuma planavau,kad vel bus epiduras,ir ramai sau be skausmo pagimdysiu.Ir ka jus sau galvojat,ligoninej mano gydytoja prasidejus saremiams ir sako "kol iskviesim anesteziologa ir kol prades veikt vaistai pagimdysi.Po tokiu zodziu,apeme tikras siaubas ir mintys apie pasakojimus kaip kitos kencia skausmus paromis tik guodziau mintimi,kad visos pagimdo ir nenumirsta ir as nenumirsiu....net nesitikejau,kad viskas taip greit ir sklandziai praeis,na paskaudejo kokius 5 saremius iki akiu aptemimo,bet taip greitai ir sakyciau dar ne taip skausmingai.Pagimdziau ir net pati nustebau,kad jau viskas,ir net panorau trecio Vyrui pasirode toks noras labai jaudinantis

Ir as bijojau gimdymo,manau visos bijom,bet visos iskenciam ir pagimdom,kai pirma gimdziau buvo nezinomybe,tai ir baime kitokia,o jau kai teko antra karta gimdyti,tai zinojau kas laukia ir is tiesu baime buvo skausmui,bet abu gimdymai buvo ne sunku ir greiti

Pirmojo gimdymo metubuvo didesnis nerimas ir visas gimdymas buvo palyginus sunkus ir ilgas . O antrą vaikutį važiuodama gimdyt visa švytėjau, nežinau kodėl, bet buvo smagu . Iš namų išeidama savo tėvams 9 kurie liko su vyresnėliu) pasakiau, kad nelauktų be pietų , o išvykau apie 02 nakties, į gimdyklą įžengiau su šypsena, net akušerė nusistebėjo, kad retai matančios besišypsančias ir juokaujančias gimdyves ir 04.45 pagimdžiau dukrytę, tai nieko tokio net nepajaučiau, gal tikra tiesa, kad antras gimdymas lengvesnis

Man viskas truko 2val ,net pati tuo negalėjau patikėti linkėčiau visoms taip

mano gimdymas tikrai buvo greitas ir lengvas. Atvažiavau į apžiūrą, likau gimdyt, nors nejaučiau jokių sąrėmių, o kaklelis buvo atsivėręs 4cm 22 val įžengėm į gmidyklą, pamatavo tonus, nuleido vandenis, skatino, padarė epidūrą ir 02.20 jau išgirdau savo pipiro klyksmą tų sąrėmių iš tiesų nė nepajutau

aš labai bijojau gimdymo. kai viskas prasidėjo, tikėjausi, kad gal dar ne, nes nelabai skaudėjo, o laukiau baisių skausmų. nuvažiavom į ligoninę apie 11 val. apie 12 val. jau buvau gimdykloj. gimdžiau su epidūru, labai jo prašiau nes bijojau skausmų. 14 val. pradėjau gimdyt. 15.58 pasakiau sūneliui LABAS

As nuo pat pradziu paniskai bijojau gimdymo, buvau prisiskaiciusi daug neigiamu istoriju...yra lengviau, kai kuo maziau zinai ...bet pilvukui didejant, ta baime kazkaip mazejo, o artejant TAI DIENAI, tebeliko tik didelis laukimas , baime kazkur dingo...nakti nubegus vandenims, apsidziaugiau, buvau tikrai laiminga, kad jau greit susitiksim su savo mazyle...o gimdziau as 9 val, ir tikrai nebuvo taip, kaip galvojau. Skausminga buvo viena valanda, bet galeciau ir vel gimdyti... nieko cia baisaus

As, kaip ir dauguma, is pradziu labai bijojau gimdyti. Bijojau skausmo, bijojau, kad vaikeliu gali ka nors padaryti, bijojau viskuo.
Visa nestuma nejutau jokiu nepatogumu, tik laime, kad turesiu vaikeli Daug skaitau apie vaikelio raida, apie pati gimdyma, apie vaikelio bei mamytes rysi. Kai liko menuo iki gimdymo buvau visiskai jam pasiruosusi: kiek fiziskai, tiek i moraliskai. Kaz kur tai dingo baime, liko tik ramus laukimas
Gimdymas buvo planuotas. Atejome su vyru i ligonine 6.00 ryto, uzpildem visus dokumentus, daktaras paskutine karta apziurejo, nuleido vandenis ir paliko gimdykloj Buvo sauleta kovo pabaiga ir mes dziaugiames, kad musu dukryte gims tokia grazia diena Buvo 7.00 ryto.
11.00 atejo gydytojas patikrinti, kaip ten viskas vyksta ir paprase atsigulti. Ir atsistojau as jau po 3 valandu palatoje su dukryte rankuose
Ji gime lygiai 12.00, po 6 val nuo musu atejimo i ligonine. Be jokiu skausmu, be jokiu asaru (tik is laimes), be jokios panikos
Labai dekinga savo vyrui ir daktarui