Aš galima sakyti irgi gimdžiau pagal temos pavadinimą, tik ne iš paprastosios pusės. Gražiai laukiaus, lankėm kursus, mokėmės visus masažus, relaksavimo pratimėlius. Tada patekau į ligoninę dėl aukšto kraujospudžio ir kt. Jaučiaus puikiai, maniau jau važiuosiu namo (buvo lygiai 38 sav.), bet daktariukai susirinko, išnagrinėjo tyrimus ir vieną rytą pasakė, kad šiandien pamatysiu leliuką. Po kelių valandų, po operacijos jau supavom mažiukę Labai netikėtai...

Vijurka, tai ka tuo nori pasakyti??? Kad stebeciau saviske? Noriu, kad uoga augtu!

Nemanau, kad turetum labai jaudintis, jei leliui viskas gerai,, neprisigalvok ko nereikia, o taip paskui ir atsitiks, viskas bus gerai

Kam be reikalo gasdinat mamas, juk taip ir is proto paskui iseit galima

busVakare, viskas gerai. Jūsų mažiukė gimė sveikutė ir sparčiai auga. Tiesiog žalsvi vandenys rodo (-ė), kad vaikiukui ima trūkti deguonies (čia dar jam esant mamos pilvuke). Tą ir norėjau pasakyt, rašydama, kad būčiau sunerimus. Bet jei šito nežinai, tai ir išsigąst nespėji. Tiesiog gerai, kai viskas gerai baigiasi.



Niekas negąsdina. Tiesiog dažnai žinojimas išgelbėja net gyvybę. Jei mama nežino atrodo smulkmenos, ji nutekėjus žalsvos spalvos vaisiaus vandenims gali neskubėti į ligoninę... O reiktų.
"Iš proto eiti" tikrai nereiktų, tiesiog, kuo daugiau žinai, tuo ramesnė jaustiesi.

Man vandenys nubego 16:20 , o as dar kukavau...Ant stalo su marskinaiciais gulejau tik 19 val. Nei as panikavau, nei jauciau is aplinkos nerima...

Pameni, Vijurka, kaip trizniojau nuo Kaledu "Kada kada???". Vadinasi, giliai pasamoneje jutau, kad reikia Faustute krapstyti kuo greiciau Be to, nuo sausio 3d. buvo sumazeje jos judesiai. Gavau siuntima del tonusu patikrinimo. Pajunge laidus, o mergytes sirdele plake kaip po kroso begimo. Ir daktarams tai buvo stebetina. Tad teko lankytis del tonusu 3 kartus. Niekas atsakymo nedave. O sirdute mazosios plake tikrai labai intensyviai. 4x klausyt tonusu neprireike- jau gimdyt vaziavom. Zodziu, cia kazkoks rysys tarp tos intensyviai plakancios sirdeles- zalsvu vandenu- mano nekantrumo (jau buvau pasiruosus nuo sausio 1d.) BUVO

bus Vakare kaip laukiau kaip tavo reikaliukai sveikinu su dukruže

Lera, ikvepei mane su savo gimdymo istorija ir savo istorija parasyt. Vis galvojau: "O kam cia bus idomu... Ir laiko reikia rast". O dabar manau, kad reikia vel viska atgaivinti ir del savo Faustuko iamzinti. Tegu zino...juolab, kad daug visokiu mistiniu graziu dalyku. As pasistengsiu tam rastui laiko

aišku parašyk bet aš jau žiuriu tikra ikvepeja ta prasmė patapau nes ne tu pirmą taip rašai kai tik parašysi butinai varysiu skaityt dar karta sveikinu su dukryte

Mano gimdymas irgi buvo nei is sio nei is to..
gimdymo data buvo geguzes 16 d. o geguzes 15 vakare mes dar su draugais prie ezero darem barbekiu ir ten pajutau kad kazkas nutekejo per kojas silto... is pradziu dar nesupratau, sakau juk nieko neskauda, jokiu pozymiu... taip, is tikro jau bego vandenys,, pamazu nuvaziavom i ligonine ir geguzes 16 d. (taip kaip ir turejo) gime sunus... na, o vandenys sake gydytojai irgi buvo truputi zali... nors sunelis gime butent tiksliai 40 savaiciu... nei dienos nepernesiotas

tai manau visi zino, kad nutekejus vandenims reikia kuo skubiau i ligonine vykti, cia ne taip kaip, kad saremiai prasidejo, bet galima dar palaukti kol bus trumpesni, kad ligoninej nereiktu be reikalo buti. O jei jau zali vandenys, tai rodo, kad is vis reikia kviestis greitaja, nes arba leliui kas negerai arba pernesiojai. Bet jei po zaliu vandenu gime sveikas vaikas, tai ko be reikalo bukstaut dabar? Tiksliai tai nzn., bet manau, kad is kart gydytojai mato, jei leliui kas negerai Tikriausiai net labiau istiria gimusi mazyli is po zaliu vandenu negu is po normaliu Ar nea?

TheSweetest, nestresuok. Nors suprantu tavo rūpestį, kiek matau iš tavo liniuotės, tau jau gimdymo laikas visai čia pat.
Gydytojai ką tik gimusį vaikelį vertina pagal Apgar skalę, iki 10 balų. Ir tikrai pastebi visus, kad ir nedidelius neatitikimus. Tada stebi.
Bet...medicina pažengusi labai žymiai į priekį, ypač modernios gimdyklos ir perinatologijos skyriai.
Tiesiog taip jau lyg ir būtina žinoti, jei nutekėjo vaisiaus vandenys - važiuot į ligoninę, jei sąrėmiai pavieniai, galima kurį laiką "pavaikščiot" ir namuose...
Linkiu gero ir lengvo gimdymo tau!

Lera, kai patapsiu tikra rasytoja ir savo sedevra afisuosiu, dalindama parasu- spec. zinute imesiu ir Tau, kad i pirmas eiles pataikytum

Pagal Apgar skale mano mergyte buvo ivertinta 8/9 balais, po zalsvoku vandenu nutekejimo. Ir is dakataru niekas, kaip sakiau, nestresavo.

Maniskis buvo 9/10 pagal Apgar... irgi is po zalsvu vandenu taigi zalsvi vandenys dar visikai nieko nereiskia

Domke, rašydama apie žalsvus vaisiaus vandenis rėmiausi tik medikų hipotezėmis, kurios, kad ir priskiriamos prie rizikingų atvejų vis gi nėra taisyklė, kad kiekvienas vaikas gimęs su didesniu ar mažesniu deguonies trūkumu turės kažkokių sveikatos sutrikimų.

jau kaip lauksiu tokio s garbės
o iš manęs toli gražu jokia rašytoja gymdymą tesiog aprašiau taip kaip viskas buvo ištikruju tam talento nereikia tai gi drasiau lauksiu istorijos

Abu vaikiukus pagimdžiau per nepilnas pora valandų
Namuose sukinėdavausi, net neįtardama , kad gimdau ... Na, šiek tiek pamaudendavo, bet kadangi su pirmuoju ilga laiką buvo gręsiantis, dėl gimdos susitraukumų, tai "už rimtą" gimdymo nepriimdavau
Su abiem ligoninėj atsiduriau esant pilnam atsidarymui Tik "purpt" vienas, tik " purpt" antras ...

Sėkmės temos autorei auginant lėlytę

as iki paskutiniosios jauciausi gerai 12.03 buvau pas gydytoja ji mane apziurejo ir liepe atvaziuot 12.05 dar pries gimdyma susitvarkiau namus, is ryto su MB nuvezem mano broli i mokykla ir vaziavom i ligonine..daktare apziurejo mane ir sako 5 cm atsiverimas, nu tai ka sako gimdysim, sakau gimdysim po triju valandu turejau maziuli

as pries pirma gimdyma buvau nusiteikus gimdyt 24 val. ir su baisiais skausmais, per saremius vis galvojau bus dar blogiau ir dar baisiau, turiu viska istvert, todel manau, kad labai lengvai pagimdziau, per 6 valandas o su antra, mazdaug zinojau kas bus, bet nesitikejau, kad taip greit per 2 val.

Prisipažinsiu, kad antro nėštumo metu kartais apimdavo gimdymo baimė (na, prisiminus pirmojo gimdymo patirtį), tačiau viskas praėjo daug lengviau nei tikėjausi . Gimdžiau natūraliai, bet greitai ir lengvai, kad netgi malonu buvo . Sąrėmiai pakenčiamai skausmingi, tai neišvargino, o stūmimas tetruko tik 15 min. Gimdyčiau ir gimdyčiau

visa nestuma tik apie epidura ir domejausi sakiau tikrai tik su juo gimdysiu bet taip ir neteko iki 8 cm atsidarymo net nemaniau kad pilvo apacioj toks pamaudimas yra tie saremiai ir ka nuleido vandenis ir i gimdykla, o ten valandike su laseline ir viskas vaikinas jau guli ant krutines o maniau tikrai kad bus kitaip na ne taip viskas paprastai

Antras gimdymas buvo lengvas, trukęs vos valandą. Nubėgo vandenys, patikrino, persirengiau, susikroviau daiktus, ir nutipenau į gimdyklą, ten viena gal kokias 15 min pabuvau, atėjo akušerė, o aš jau stumti norėjau, dar 10 min ir viskas, vyras vos spėjo. Tądien galėjau gimdyt ir gimdyt, o kaip bijojau

Na, sorry, merginos, kurios rašot, kad gimdėt po 14-17 val. Kažkaip lengvu gimdymu nepavadinsi. Lengvas tai, mano galva, yra kai nespėja net nejautros pasiūlyti, nes gimdymo veikla jau įpusėjusi ar net į pabaigą, kai vos ant stalo atsigult suspėja. Gal tikėjotės blogiau, o buvo lengviau, bet vis tik vidutinis gimdymas iki 10 valandų, o toks apie kurį rašot (kai kurios), tai jau užsitęsęs. Bet gerai yra tai, kad bent pačioms atrodo lengvas , tai svarbiausia - pozityvus nusiteikimas... Juk milijonai gimdo kasdieną ir pagimdo!
Man atrodo, lengvas gimdymas, tai, kai nejauti skausmo, arba jauti pakenčiamą - tai kiekvienai būna skirtingai - "gamtos duota".
Na, tikrai labai skirtingai kiekviena jaučia, vienos net nežino, kad jau gimdo - joms tik truputi maudena, o kitoms pvz. aš gimdykloje praleidau tik 4,5 val., bet prieš tai jau 23 valandas jaučiau sąrėmius. Stūmimas truko kokias 5 min. Ir tai buvo maloniausia dalis, nes žinojau, kad jau tuoj baigsis skausmai...

mano gimdymas praejo super lengvai niekada gyvenime negalejau pagalvoti kad dvi pagimdysiu taip greit nors ir maziukes pasibelde keliom sav. anskciau bet kaip dvynukems buvo normalu.
viskas truko 11 valandų, bet skausmų didelių nebuvo, kurie būtų nepakeliami.
gimdziau pati, nes viskas vyko sklandziai, viena mergyte biskuti uzstrigo, reikejo pastumt pilvuka, bet viskas praejo sekmingai, gime maziukes, plysau nedaug, gyd. ir stebejos kad pirmas gimdymas toks lengvas.

gimdyciau ir gimdyciau

, visu 100 proc.

Būtent toks ir buvo mano antrasis gimdymas. Važiavau į GN mažiaus toniukų užrašyti, net neįtardama, kad mažius labai sparčiai beldžiasi į šį pasaulį . Galit įsivaizduoti, kokia buvo mano reakcija, kai mane apžiūrėjusi gydytoja pareiškė, kad aš gimdau ir jau daugiau kaip pusė darbo padaryta . Pamenu, kaip dar ant gimdymo stalo gulėdama paskambinau mamai ir pasakiau, kad gydytojai tvirtina, jog labai greitai gimdysiu, o aš vis dar nieko nejaučiu . Paskui po truputį pradėjo mausti pilvo apačią, tai truko apie 1 val. Atėjusi akušerė pradėjo suktis kaip vijurkas, nes vaikelis jau ėjo. Stūmimas, jei tai apskritai galima pavadinti stūmimu truko vos 5 min . Aš visada sakau, kad pirmąjį sūnų gimdžiau, o antrasis gimė pats .

Laiminga tu mama Valmiera buna dar ir tokiu lengvu gimdymu man iki gimdymo jau labai nedaug liko bet velniskai bijau nors pirma pagimdziau nesunkiai bet nuo pirmo gimdymo praejo 9 metai tai nezinau kaip as cia prasisuksiu

As labai labai bijau gimdyti, bet ka padarysi, teks dar gerai, kad tokiu temu yra, tai pasiskaitai ir nusiramini
Valmiera na tu ir saunuole pavydziu, kas irgi noriu taip, tai dabar save itikinti bandau, kad ir man taip bus ir tikiu tuom
ausrine261 pagimdysi lengvai, matai gi cia visoms taip sekmes tau ir lengvo gimdymo lauksim geru ispudziu

nebijokit merginos. galvokit tik apie savo busima leliuka, kad jis nori ateiti i pasauli ir pasviekinti jus ir jus turi padaryti viska, kad tai ivyktu greitai ir lengvai

Aš irgi labai bijojau gimdymo, nes gydytojai prognozavo labai didelį leliuką, be to pas mane buvo mažakraujystė, trumparegystė, rezus minus ir dar vaikas nuo 16 sav. buvo užspaudęs nervą, tai nėštumo pabaiga buvo žiaaauriai sunki - vos vaikščiojau . Bet kažkaip tikėjau, kad viskas bus gerai. O viskas gavosi super lengvai ir super greitai , va taip lengvai pagimdžiau tikrą milžinuką. Mažius svėrė 4650 g ir buvo 58 cm ūgio .

Viskas bus gerai, merginos, tikėkite tuo. Juk jūsų laukia nuostabus susitikimas su savo mažuliukais, o skausmas anksčiau ar vėliau pasimiršta . Stiprybės jums ir lengvo gimdymo .

manau gimdymas yra pats lengviausias motinystes etapas, trunkantis keliolika valandu, o uzaugint dora pilieti ne taip ir paprasta
kai pagimdziau pasijutau tokia reiksminga, nes isleidau i pasauli nauja gyvybe
nebijokite gimdyt

Na man irgi sakyciau kad pasiseke su gimdymu . Gimdziau pirma karta, o skausmai (nors tada dar nesupratau kas cia per velnias) prasidejo nakti, bet jei man net buvo malonus!!! , toks malonus maudenimas, net abejojau ar tai gimdymas, nes skaudejo nugara, o as isivaizdavau kad turetu skaudeti pilva . Tad bandziau toliau miegoti, vyrui nieko nesakiau, kad megaujiuosi maloniu skausmu . Tik ryte, apie 8h, lyg ir vandenys nubego, lyg ir ne, net nesupratau, nes labai mazai. Tada sugalvojau prizadint vyra, sakau kad reikia nuvaziuoti iki daktares paziuret kas cia man daros. Kad gimdau dar nesupratau , todel vaikisku drabuzeliu ir visa kita beveik neimiau, tik kelis visai nekudikisko dydzio, del visa ko ir tik pradejus vaziuoti skausmelis susitiprejo, prasydavau sustoti kai saremis ateina , o tada vel vaziuot . Na galvojau jeigu cia jau gimdau , tai dabar ir kokinsiuos kokias 20 val, visgi pirmas gimdymas . Na ir atvaziavome, visus formalumus supilde, niekas neskuba, nes sakiau kad stiprus skausmai katik prasidejo. Ateina akusere, pasiziuri, as iskarto bandau tartis del epiduro, o ji man sako, nebent linksminanciu duju vaikeli , gimdynt tau jau laikas , atsidarymas 8cm...na tai dar liepe pavaikscioti pora valandeliu, ir gime mano maziukas. viskas.Naujas gyvenimas as jau mama. Ar tik 2 val skausmo
Papildyta:

Atsiprasau uz klaidas, sunelis kitoj rankoj

man irgi pasiseke saremių (skausmingu) dvi valandos per penkioliką minučių šiltas gumuliukas jau pas mane ant pilvo - be epiduro ir bet kokio isiskišimo į naturalumą (išskirus kirpimą ) nesiplesiu kam idomu mano paraše yra nuorodą į visą istoriją

Na pirmas gimdymas nebuvo sunkus, todėl antrą tikėjausi pagimdyti greitai. Ryte 7.30 nubėgo vandenys, apie 9.00 atsidūrėm gimdykloje su neskausmingais sąrėmiais ir atsidarymu trys cm. Tuomet skatino dėl tam tikrų priežasčių, ir 10.40 jau turėjau leliuką ant pilvo. Esmė ta, kad labiau skausmingi buvo tik trys sąrėmiai - dešimt minučių, ir stūmimas dešimt minučių, bet tada jau ne tas galvoj buvo .
Paskui galvojau, kada skaudėjo - kaip ir neskaudėjo labai išvis, pas dantistę ilgiau užtrunki .

Tikėjausi gimdyti laiku kažkur apie gegužės 13, bet gavosi kitaip, sav. ankščiau. Naktį prasidėjo sąrėmiai, laukiau kol nubėgs vandenys, bet nenubego, į ligoninė atvažiavome apie 5. ryto su 8 cm atsiverimu ir jau po 6 turėjome sūnelį. Mums tai buvo labai greitai, nes sąrėmiai namuose buvo tokie kad sunku buvo suvokti, kad JAu prasideda stebuklas

as vaiksciojau po akropoli su 6cm atsiriusiu kakleliu,ir nieko man neskaudejo,ir nemaude kaip tik nuvaziavau pas daktare apziurai,ir pasilikau po 4 valandu pagimdziau

nu as nuvaziavau jau 2 dienos po termino apziurai, man sako kur daiktai jau tiesiai i gimdykla as nieko nejauciu gryzau namo susirinkau likusius daiktus ir kai atiduriau gimdykloje sau guliu skaitau zurnala ir klausaus mp3 tai tesesi kol nuleido vandenis...

Mielosios mano, esu pagimdžiusi du vaikelius, jie jau paaugę, todėl dabar drąsiai galiu daryti šiokias tokias išvadas. Pirmiausia - nėštumas, tai pačios gražiausios moters dienos gyvenime ir nepakartojamos. Ir visai nesvarbu, kad pykino, kad buvo sunku, kad gulėjau ne kartą su gręsenčiu. Visvien-super. Antra - gimdymo momentas. Pirmą vaiką gimdžiau rėkdama, atsiklausiau akušerės, ji sako, rėk, jei bus lengviau. Rėkimas tikriausiai ėjo iš vidaus. Ir vaikelis dabar rėksnys, piktas , suirzęs, viskuo nepatenkintas (vienuolikametis jaunuolis), prie jo kimba ligos, bėdos. O antrą vaiką gimdžiau juokdamasi (Irgi taip darėsi natūraliai), nors ir neišnešiota mano mergytė judri, guvi, linksma, kvatoklė, skubanti, visada su šypsena. Aš manau, kad medikas gimdymą tik stebi, o 100 procentų tai tavo veiksmas. Nusiteikite gerai, nieko nebijokite ir viskas bus labai gerai. Gimdymas tai tik lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek visko bus ir kiek reikės stiprybės iki vaiko pilnametystės. Sėkmės visoms.

Psichologinis komfortas, gera savijauta, optimistinis nusiteikimas, brandumas, sąmoningas suvokimas ir pasirengimas - labai svarbūs faktoriai - yra priklausantys nuo mūsų ir turintys didelės reikšmės sklandžiai gimdymo eiga, savikontrolei ir t.t.

Tikrai labai svarbu geras nusiteikimas ir svarbiausia ramybė, kad nebūtų jokių baimių. Viskas priklauso nuo mūsų daug daugiau nei mes pačios galvojam. Ne perseniausiai gimdžiau antrą vaiką, bet net gėda prisipažinti, kad prieš šį gimdymą labai bijojau gimdymo skausmo, nors po pirmo gimdymo tas skausmas iš karto pasimiršo, vos tik išvydau savo mažiuką, bet...vis galvojau, kad kaip nors pagimdysiu, o ta baimė vis glūdėjo manyje..na ir ką gi-gimdymą teko baigti cezariu, nes mažiukas niekaip nenorėjo nusileisti ir jau pradėjo trūkti deguonies, manau tai įvyko todėl, kad jis taip pat jautė mano baimę dėl skausmo ir todėl nenorėjo jo man suteikti taigi visoms besiruošiančioms gimdyti nuoširdžiai patariu prieš gimdymą lankytis kursuose ar pas psichologus ar kur bebūtų, kad tik dingtų visos baimės, tuomet, manau, gimdymas turėtų vykti sklandžiai

Tiesa, galima sakyti, viskas priklauso nuo nusiteikimo, bet nesutinku su tuo, jog jeigu rėksi, vaikas bus rėksnys. aš rėkiau ir net baisiai, nes šitaip išreiškiau skausmą, tačiau vaikelis ramus ir be galo geras (o gal ne taip supratau, ką norėjo pasakyti zmirzlina )

tai savaime aisku, kad viskas priklauso nuo busimos mamos nusiteikimo....pvz as buvau nusiteikusi gimdyti naturaliai, kaip ir jau buvau susitaikius su ta mintim, kad teks pakenteti del aukslio, bet jau 35sav suzinojau, kad teks daryt cz, tad teko pavargt, kol pripratau prie tos minties bet viska apmasciau ir nusiteikiau geriausiam.....viskas ejo kaip is pypkes, nes nebijojau nieko, nuotaikos taip pat buvo todel viskas vyko greit ir be didesnio vargo....reikia galvoti tik apie geriausia

Aš nieko nenoriu kitam pripiršti savo nuomonės. Ir dar, brangioji tavo lėliukas angeliukas mažiukas,- paklausiu tavęs po 10 metų. Tada kai vaiko charakteris išryškės... Viskas keičiasi

Nu tokiu "pievu" dar nesu skaiciusi Prasom nematuoti visu pagal savo kurpali.

as per visa nestuma mazai domejausi tokiais dalykais kaip gimdymo skausmai traumos ir pan. tik zinojau kad klausysiu gydytoju ir akuseriu ir kvepuosiu kaip pasakys taip ir dariau ir dziaugiuos kad taip nusiteikinejau gimdymui nes pagimdziau gal ir ne lengvai bet su minimaliais skausmais ir t.t.

pritariu:) mergaites nepamirskit ,kad sunku ne mum vienom ,taciau kazkodek nei viena mama nepagavoja ka jos maziukas jaucia gimdamas...juk gimdamas vakiukas jaucia skausma,baime,jam tiek fiziskai tiek emociskai sunku.o jai mama rekia tai maziukas ima bijoti gimdymui buvau pasiruosus nusiteikus.iki galo saremiu buvaube vaistu ir nepasakyciau kad labai kentejau, betkai skubiai prireike cezario supanikavau,nes tokiai baigciai nebuvau pasairuosus ,taciau tikrai mano dukriukas palyginus labai ramus vaikas:)o skeptiskai pries temos autores zodzius nusiteikusias mamytes siulau pasidometi gimdymu labiau:)

Niekam nemaunu savo kurpaliaus. Jokiu būdu. Aš labai gerbiu Jūsų nuomonę. Tik laikas ir dar kartą laikas viską sustato į savo vietas.

Na, as geriau palauksiu mokslininku tyrimu ir pasidarysiu savo isvadas
Kita vertus, pagal Jusu "teorija" (atsiprasau, nezinau kaip pavadinti), gal geriau gimdyt su epiduru, nesinervinant del skausmo ir taip nulemti savo vaiku likima..

100%uz

taip, nuotaika, nusiteikimas yra svarbu... dėl to, kad viskas sklandžiau vyktų, be panikos, kad girdėtum, ką sako akušerė ir gydytojas... dėl to, kad stengtumeisi ir kuo teisingiau darytum viską, nes tuomet bus lengviau ir pačiai, ir vaikui...

bet nesutinku su tuo, kad jei rėksi, bus nervingas ir rėksnys vaikas, o jei juoksiesi, tai geras vaikas

čia tik mano nuomonė

Tai, kur tos dvasingos mamos prapuolė?
Labai įdomi tema.

Aš manau, praeis meteliai keleri, viskas susidėlios į savo vietas, vaikai paaugs, tada mamytės ir pagalvos apie gimdymo nuotaiką. O prieš gimdymą ką: kada, kam duoti, kiek duoti, plyšiu, neplyšiu, skaudės ar ne ir panašiai...