Nostra, o tu seniai issiskyrei?

nezinau. pas man eyr draugu su seimom, bet yr labai nemaazai ir draugiu issiskyrusiu...oi kaip smagu visom susibegt su vaikasi, viena pas kita, o pakeliaut tai isvis rojus kazkur...paatostogaut. zodziu, as dar turejau seima, drauges jau buvo vienos, tai ir tada draugavom, niekad nebuvau tokia, vyra turiu-draugiu nereik ne mano charakteriui. drauges ir vyras vos ne vienoj vietoj...aisku, apie kelias artimas sneku ...
na zodziu, vienatves ner.
kaip tik pastebiu, turi vyra (jei dar problemini) tai atsisakai visko kas yr iki to - cia kazkuri taip rase. ate linksmoms isvykoms, ate naktiniam pasi...prie filmo su draugem. ir vyras ne garantija kad leis laisvalaiki su tavim.

na aisku jei viskas su vyru idealiai budavo -laisvalaikis ir jusu namai atviri draugams, kur dziaugsmas, klegesys - tai nostalgija prisimint tokius laikus.

bet jei gyvenimas su vyru buvo "vienatve su vyru", maldavimas laiko skirti zmonai ir vaikams---tai jau geriau tikrai vienai su vaiku, ziurek, vistiek kazkokia drauge su vaikais atsiras. bent jau mano tokia patirtis.

o viena moteris , buvo straipnsis -isvis dalinosi: rekolekcijos, isvymjos, stovyklos po visa lietuva, sedA I MASINA su trim vaikiukais ir kazka susigalvoja - su daug seimu susipazino, soc gyvenimas issiplete. juk kai kurios lanko poskyrybines grupes, vis tiek vienminciu gal randa... o iki tol - rupinkis kad valgyt pagamint vyrui ar kad jis susimyles pusvalandi pasivaiksciot. nuobooodu.

nezinau kaip suformuluot, kad nenuskambetu izeidzianciai, tikrai-tikrai nieko blogo pasakyt nenoriu, bet tik kaip fakto konstatavimas arba greiciau klausimas: o jums neatrodo, kad butent tos kurioms vyras yra lygus draugem (ar net drauges ar dar kazkas svarbiau) ir lieka galiausiai be vyro? Tos, kurioms be vyro negerai ir po skyrybu greitai susiranda kita, o tos kurio jau seimoje supranta kad seima- ne joms paskui ir gyvena vienos (prasme dziaugiasi savo gyvenimu be vyro). Ir tik retos isimtis tos kurios tikrai seimos nori ir "skirtos seimai" be gyvena vienumoje? Ir reta "skirta seimai" po vestuviu tikrai nori daznu tusu su draugem ypac savaitgaliais, ypac susilaukus vaiku.

pries pusmetį

nieko ner izeidziancio. normalus klausimai.
mano pirmas ex labai kompaneiskas, ne lietuvisko kraujo. tai jis zinojo, kad man draugia svarbu, turejom daugf bendru draugu, tai svarbu, iki santuokos. jie ir toliau isliko, visad zmoniu pilni namai budavo, aiksu, su protu, turedavom laiko sau. issiskyrem del kitu dalyku. ir dabar normaliai sutariam, toks pats jis...pasisnekam apie bendrus draugus, ar jei susitinkam su bendrais draugais, pasiplepam(nors spec to neorganizuojam). pavyzdys. vakar vt atvede vaika po savaitgalio. pas mane sedejo drauge su vaiku. ta drauge su mano ex pazystama dar nuo tu laiku "kai buvom kartu". tai jei dejo "razgavora nebloga", pple ple ple, visai smagu. visi trys paplepejom ir tt.

as tai kalbu ne apie tusus atskirai. geriau kai visi su draugais tusinasi. arba kitas atvejis, kas man labai svarbus: jei draugei reik pagalbos, rimtos, o ne paplepet prie kavos, viska padarysiu. pvz, viena drauge, medicina studijuojanti, pas mane pries egzus daznai nakti mokydavosi, jos teveliai tokie, kad sugebedavo su atjungta elektra gyvent (skolu nesusimokeje) na ir tt. visad atidarau zmogui duris.

man tai isvis idomus kitas dalykas, cia gal nelabai i tema. vat as, sakykim, tai as. galima pvz daryt prielaida, kad mane paliko, nes as tokia visus mylinti, visi man vienodai brangus, na tokia pa dusam, ir tt. bet jei ltv skiriasi tiek daug seimu, o kitos mano pazystmaos yra "tradiciskos'-kiek paziuriu, dauguma ju tylios peles, dauguma ju kepa, verda tiems savo vyrams, vaikai-darbas, nieko daugiau nemato, ir VISTIEK buna paliktos. forumuose temos: VISKA del jo aukojau, DRAUGIU atsisakiau, durna kvaisa, o jis - VISTIEK MANE PALIKO, TAPAU NEIDOMI... vot as tada pagalvoju: as bent issiskyrus buciau del to, kad as - esu as, turiu pomegiu, esu uzsiemusi, veiklos ir draugu neisspardau. man bent negaila mano laiko, negeda pries zmones. o tos kitos? kurios atsiskytre nuo visu idant 'puoseletu zidini", o poto buna pamestos? turejau drauge, kuri visas mus spjove po vestuviu, o poto...kai buvo jai blogai, tai vel musu prisireike...na, nesmagu jai buvo, patikekit. ne taip yra su draugais. jie ne "ciuciukas', kada pamosi pirstu, kad vel atbegtum, likucius islaizyt. as visai neagituoju kad draugus mylekit KAIP vyra. bet draugai turi buti vertinami. MAN draugyste labai aukstoj vietoj prioritetu skalej. labai rimtai ziuriu i tai. ar ne mums dar sakydavo jaunoms: vyru bus daug, o drauge - viena.? gal cia perdaug temu plsaku i viena. bet tarkim: vyras , kaip aukstesnes rusies patinas, "pareikalauja" manes mest visas drauges, nes jos "jam nepatinka". as jas metu. del MEILES . o po ir mane kazkada meta. tai kaip iseina dabar? imu rageli ir skambinu: labas, astulia. mane vyras mete, nuo siol vel noriu/galiu su tavim bendraut...as tai is gedos prasmegciau.

dar ka pastebejau. issiskyrusios moterys, vat cia viena rase, jau lyg atsipeikeja, pastebi jog vyrai turi "labai daug vaikisko egocentriskumo". tai ragelio nekeli, tai demesio neskiri, tai perdaug su draugem. jos kuri laika su jokiu vyru nenori turet reikalu. bet vel ziurek, atsiras Tas, ir vel del jo rageli kels, ir visad seks, kad ir i pasaulio gala. ir visada kaip desnis sitaip. vyrai tikrai aukstesne rusis, taip gaunasi. paziurekit kaip jie tausoja ir myli save. kaip rupinasi savo pomegiais ir draugais. ir jei jie, tarkim, paliko mane, kuri labai kompaneiska, ir man reik soc bendravimo, tai ko jie palieka ir tas, kurios akis ir visa kita pakabinusios i vyreli-stabeli ir kepsnius bekepancios, vistiek jiems neitiko? nu lai mane palieka asmenybe, o ne varsge nutriususia pele ai, nebesiplesiu.

Papildyta:
nieko ner izeidziancio. normalus klausimai.
mano pirmas ex labai kompaneiskas, ne lietuvisko kraujo. tai jis zinojo, kad man draugia svarbu, turejom daugf bendru draugu, tai svarbu, iki santuokos. jie ir toliau isliko, visad zmoniu pilni namai budavo, aiksu, su protu, turedavom laiko sau. issiskyrem del kitu dalyku. ir dabar normaliai sutariam, toks pats jis...pasisnekam apie bendrus draugus, ar jei susitinkam su bendrais draugais, pasiplepam(nors spec to neorganizuojam). pavyzdys. vakar vt atvede vaika po savaitgalio. pas mane sedejo drauge su vaiku. ta drauge su mano ex pazystama dar nuo tu laiku "kai buvom kartu". tai jei dejo "razgavora nebloga", pple ple ple, visai smagu. visi trys paplepejom ir tt.

as tai kalbu ne apie tusus atskirai. geriau kai visi su draugais tusinasi. arba kitas atvejis, kas man labai svarbus: jei draugei reik pagalbos, rimtos, o ne paplepet prie kavos, viska padarysiu. pvz, viena drauge, medicina studijuojanti, pas mane pries egzus daznai nakti mokydavosi, jos teveliai tokie, kad sugebedavo su atjungta elektra gyvent (skolu nesusimokeje) na ir tt. visad atidarau zmogui duris.

man tai isvis idomus kitas dalykas, cia gal nelabai i tema. vat as, sakykim, tai as. galima pvz daryt prielaida, kad mane paliko, nes as tokia visus mylinti, visi man vienodai brangus, na tokia pa dusam, ir tt. bet jei ltv skiriasi tiek daug seimu, o kitos mano pazystmaos yra "tradiciskos'-kiek paziuriu, dauguma ju tylios peles, dauguma ju kepa, verda tiems savo vyrams, vaikai-darbas, nieko daugiau nemato, ir VISTIEK buna paliktos. forumuose temos: VISKA del jo aukojau, DRAUGIU atsisakiau, durna kvaisa, o jis - VISTIEK MANE PALIKO, TAPAU NEIDOMI... vot as tada pagalvoju: as bent issiskyrus buciau del to, kad as - esu as, turiu pomegiu, esu uzsiemusi, veiklos ir draugu neisspardau. man bent negaila mano laiko, negeda pries zmones. o tos kitos? kurios atsiskytre nuo visu idant 'puoseletu zidini", o poto buna pamestos? turejau drauge, kuri visas mus spjove po vestuviu, o poto...kai buvo jai blogai, tai vel musu prisireike...na, nesmagu jai buvo, patikekit. ne taip yra su draugais. jie ne "ciuciukas', kada pamosi pirstu, kad vel atbegtum, likucius islaizyt. as visai neagituoju kad draugus mylekit KAIP vyra. bet draugai turi buti vertinami. MAN draugyste labai aukstoj vietoj prioritetu skalej. labai rimtai ziuriu i tai. ar ne mums dar sakydavo jaunoms: vyru bus daug, o drauge - viena.? gal cia perdaug temu plaku i viena. bet tarkim: vyras , kaip aukstesnes rusies patinas, "pareikalauja" manes mest visas drauges, nes jos "jam nepatinka". as jas metu. del MEILES . o po ir mane kazkada meta. tai kaip iseina dabar? imu rageli ir skambinu: labas, astulia. mane vyras mete, nuo siol vel noriu/galiu su tavim bendraut...as tai is gedos prasmegciau.

dar ka pastebejau. issiskyrusios moterys, vat cia viena rase, jau lyg atsipeikeja, pastebi jog vyrai turi "labai daug vaikisko egocentriskumo". tai ragelio nekeli, tai demesio neskiri, tai perdaug su draugem. jos kuri laika su jokiu vyru nenori turet reikalu. bet vel ziurek, atsiras Tas, ir vel del jo rageli kels, ir visad seks, kad ir i pasaulio gala. ir visada kaip desnis sitaip. vyrai tikrai aukstesne rusis, taip gaunasi. paziurekit kaip jie tausoja ir myli save. kaip rupinasi savo pomegiais ir draugais. ir jei jie, tarkim, paliko mane, kuri labai kompaneiska, ir man reik soc bendravimo, tai ko jie palieka ir tas, kurios akis ir visa kita pakabinusios i vyreli-stabeli ir kepsnius bekepancios, vistiek jiems neitiko? nu lai mane palieka asmenybe, o ne varsge nutriususia pele ai, nebesiplesiu.

Zuzu, nezinau tiesa sakant. Man cia tokia gryna teorija tos drauges, nieko bendro su mano gyvenimu neturinti. Turiu labai nedaug ir nelaibai artimu (prasme gan retai bendraujam) draugiu. Turiu Ineta. To pakanka mano bendravimo poreikiams patenkinti. As ir iki vyro jokiu tusu neturedavau, tai istekejus jo labiau tusu nereikejo. As nelabai bendraujanti, gal "pilni namai zmoniu" tikrai ne mano seimos isivaizdavimas

tai zinoma, tokiu atveju. pazistamos ir inetas tikrai nelygu ARTIMAI DRAUGEI, nors tikfrai padeda daug nuleist emocinio garo ir tt.

bet mano pamastymai buvo-jei vyrai bijo veikliu moteru, turinciu savo As, ko jie visgi ir "zidinio"kurstytojas, ir nuolankiasias palieka?

mano nuomone, reik isvis dirbt su savim, turet kazka tokio, o ne but tusciu lapu vyrui. nereiks virkaut poto, kad "as del jo aukooojau viska."

mAN, asmeniskai, labai daiug duoda tikri santykiai, bendryste, esu ir bendruomenej daug metu (zmones su proto negalia), ir ji man taip pat kaip seima-visi jauni mes savanoriai labai siltai su seimom bendraujam.
gal todel jei iseina Tas, nors skaudu, bet bent jau ner jausmo, kad VISKO netekai. psicologai todel ir pabrezia, kad reik puoselet rysius, nuosirdzius. jie daug duoda tiek skausme, tiek laimej. neisikibt i vyra, taip, ji mylet, bet negyvent ir nekvepuot juo.

Isejus konkreciam vyrui as nemanau kad netekau visko, bet, jei teks taip ir nugyvent vienai, bent jau kol kas esu pakankamai sazininga su savimi MAN tai reiks kad visko netekau. Man gyvenimas be seimos (moteris+vyras) yra surogatas, pakaitalas. Taip, galima gyvent bet tai nera tas gyvenimas apie kuri svajojau.

nieko keista.
todel dauguma moteru, arti 4o, nelaimingos jei ka. ar link 50, kur skirias antrakart. poto, gerai, jei gyveno kartu ir vyras mire 50++, vel vienos nelaimingos, pajuodusios.
man idomu, kad viena moteriske dejavo; vai esu viena viena.vaikai toli, savus gyvenimus turi. vyras mires.
tai kazkas jei sako: susirask vaikyste, jaunystes drauges, negi visos ismire?
nu ne, sako. bet "laiko man ner". tai parduotuve, tai...

o man visai patinka ta mintis, kad dvi mociutes kazkada sueina, buvusios geros drauges, ir gyvent senatvej. kad nelipt sienom is vienatves ir tv neziuret 9val per diena.ir ka. tikrai daug kas girdejau ima taip bandyt, ir del ekonom ir siaip emoc priezasciu.

p.s. cia tuomet, kai su suaugusiais vaikais negalima gyvent.

zinau, kad jus noresit tik pas vaikus.

bet man smagu, kai neraudoma, negeriama antidepres, o ieskoma budu kaip nebut vienai, juk ne vyrai "daro mus laimingas" visalaika visur ir visada.

netikiu kad dvi babulkos gali sugyvent Geriausi vaikai i pacia-pacia senatve tevus dantis sukandus istveria tik, nes senante (tikra senatve) na sakes koks durnumas, o jei dvi tokios vienoj vietoj tai atominis sprogimas- vaiku zaidimai palyginus.
Papildyta:


mano anyta istekejo vel tapus nasle ir kiek zinau yra labai laiminga. O mociutei PATIKO nelaiminga nasle vaidint, vyruku pasirinkima turejo (jai 50++ buvo), bet gi geriau paverkt kad pagailetu, uzjaustu, prikist vaikams kad viena, bla-bla, tai jau 30 su virsum metu viena. Cia tai klaikuma.

1. nesakau ir neteigiu kad visi atvejai. bet tikrai yra atveju, kada geriau jau tada dviese, ir tikrai moterys sugyvena (atitinka daugkas)nei lipt sienom vienai. o kiek senu zmoniu randa negyvu islupe duris po keliu net savaiciu?


2. gal.gal. kokia tikimybe rast dora, nepraisgerusi, be zal iprociu? ir sveika, o ne ligota ?

sunku manau surast zmogu kuris galetu sugyvent su kitu. Pvz net ir mano mociutes: nei uz ka su nieko negyventu

na, mociute tai pasirinkima doru turejo... bet vat, geriau nasliaut jai atrode

Kad ir kaip butu liudna, ir kaip bijau pripazinti, bet lieku viena su dviem vaikuciais pabiruciais..

Bijojau ir aš likti viena su dviem berniukais. Ilgai nesiryžau skirtis. Atrodė kad vaikams būtinas tėvas. Bet po ilgų svarstymų išsiskyriau. Ir nesugailiu nes dabar aš jau gyvenu su kitu ir jam mano berniukai kaip savi

Suprantu ...

Bet merginos atsakykit....kaip jus apsisprendziate, kaip pasirystate padeti taska? As vis siubuoju siubuoju....bijau ir nebijau...vaikai irgi du...sunku, visi aplinkui saukia-tu kvaila, apie vaikus galvok, vyras nemusa ir ok....bet nebegaliuuuuu... Sveriu sveriu...neapsisprendziu..

Kol dar sveri - nesiskirk. Kai jau zinosi 100%, kad nebenori gyventi su tuo zmogum, tada jau viskas. Pas mane vyras nusprende, kad mums reikia skirstytis, nes jis nori kurti nauja gyvenima. Taip kad pati gal buciau ir neapsisprendus, nors jau paskutiniai menesiai seimoj buvo tragiski

atsimenu kaip man kazkada pasake mociute : vyrai myli vaikus tu moteru, kurias myli..... ir kuo ilgiau gyvenu tuo labiau isitikinu ta tiesa

jau beveik trys metai,kaip aš gyvenu su kitu vyru,irgi du vaikai,ir mes puiki šeima,viskas pas mus gerai ,kaip prisimenu ,koks gyvenimas buvo su vaikų tevu ir kam aš tiek kentejau ,temos pradžioj aš irgi niekaip niegalejau apsispresti,ateis tas laikas ir viskas bus gerai

Sveikos. Galima sakyti esu vienisa mama su dviem mazais vaikais. Su vyru neiissiskyreme, bet jau apie 9 meniasius gyvename atskirai, seip bendraujame normaliai,bet mane zudo jo girtuokliavimas. Jau 2 metus statomes savo nuosava nama, birzelio men planavome jau kraustytis i naujus savo namus. Tai ir svarstau ar reikia ir toliau kenteti tuos juo girtuokliavimo suolius.

Eglute, ne nelieki tikrai viena. As nenoriu skirtis su tavimi, vat. Barniu buna visose seimose ir juos galima isspresti. Man labai svarbus yra musu vaikai, as juos labai myliu ir tu pati tai matai ir zinai. Kad ir kaip ten butu vaikai tikrai tures ir tikra mama ir tikra teti, vat.
Buciuoju jus visus ir atleisk jei kas buvo ne taip. Visi klystame, vieni daugiau, kiti maziau, bet as tikrai nenoriu skirtis su tavimi.

Kiek auksinių minčių!!! žiauriai susimąsčiau, labai teisingai mąstai, viskas ką pasakei tiesa ir labai su viskuo sutinku


Kas čia dabar?

O mano draugas, su kurio norejau sieti ateiti. Vakar prisigeres verke, kad nepatempia manes su mano 2 vaikais nei psichologiskai nei fiziskai. Tiesa jie su vaikais skirtigom kalbom bendrauja dar tas prisidejo. Bet man liudna.
O KAS MANE SU DVIEM NEKLAUZADOM PATEMPS????????????????????????
Man liudna, graudu...
Tevui vaiku nereikia, net mano tevai nenori su manim giventi, nes jiems per sunku. Tai kas gi ???? As taip nenoriu buti viena, taip noriu normalios seimos, taip stengiuosi buti grazi gera idomi.. nesigauna.. jiems per sunku
Papildyta:


Kaip Jums tai pavyksta????

Susipažinau su juo draugas.lt . Į pirmą pasimatymą ėjau su berniukais. Išdykę ir peštukai pas mane jie Bijojau, kad juos pamatęs nenorės su manim susitikinėt. Klausiau jo, kodėl mane su dviem vaikais pasirinko, o ne vienišą be vaikų ar senmergę. Atsakė, kad patikau Tikiuosi, kad nebus jam sunku su mano berniukais

Ir i pirma pasimatyma ejot su vaikais? O jei tokiu pasimatymu su vis kitu nauju kadriuku koks 10? Ir visur su vaikais?

Važiavau su vaikais apsipirkti, na o jis pasiūlė susitikti Nelabai norėjosi per pirmą pasimatymą savo išdykėlius rodyt Na galvoju tegul baigsis mūsų draugystė kol dar neįsimylėjau, nes patiko jis man ir susitikimo su juo laukiau ilgokai

Nelabai supratau šito sakinio Na galvoju tegul baigsis mūsų draugystė.

Na, su kai kuriais neišeina pasimatyti be vaiko. Aš stengiuosi per daug nerodyti kiekvienam vaiko per pirmą susitikimą. Bet būna, kad į namus atvaro, tai vaiką ir pamato. Jei jiems gerai su vaiku matytis iš karto, tai man irgi gerai. Be to, labai gerai galima nepatikusiu atsikratyti, kai vaikas šalia

Oho, o tai ka vaikui galvot, kai i namus pas mama atvazineja kazkokie dedes? Ne ne, as tai vaikam nenoreciau kiekviena sutikta rodyti

O tu negalvok, kas tave temps. Tiesiog gyvenk tikedama, kad gal kuria nors grazia diena ims ir atsiras TAS, kurio tu lauki, ir kuris taves laukia....ir jam tu busi pati graziausia ir idomiausia - tokia, kokia esi. o BELAUKDAMA TIESIOG GYVENK, skirk daug demesio savo neklauzadoms, nepamirsk pasigrozeti saule, zalia zole, idomiu debeseliu, pasvajok, neprisirisdama prie laukiamo rezultato. Nes sakoma, kai per daug norisme, atbaidome laukiama veiksma.
Pamatysi, viskas bus gerai,ateis ir tavo laikas

Kažkokie dėdės? Vaiką pamato tik vienas kitas, tiksliau tie, kurie nusipelno

O aš, nesijaučiu nemylima. Viena uginu dvi panas (vienas vaikas sunkus lygonoukas) gyvenu iš pašalpų, nes slaugyti ir dirbti tiesiog neimanoma (nebent darbas tik pora val. per diena būtų, ir tik tuo metu kai vaikai darze ir neserga ir ju nereikia vezti į poliklinikas) Apie tai, kad mano vienas vaikų šiek tiek kitoks sužinojau tik šia vasarą, o patikėjau tik dabar. Nežinau ką daryti, juk jai reikės skirti visą dėmėsi. Gal kreiptis į teismą dėl alimentų padidinimo? Juk dirbti man bent dar kelis metus nesigaus. Aš iki paskutiniųjų stengsiuos savo vaiką ištempti iki normalaus ir tuo tikiu. jei investuosiu daug laiko ir pinigų viskas bus gerai.
Reikia greit susirasti diedą, kad padėtų finansiškai

Aš gal būsiu labai subjektyvi ir kalbėsiu vien tik iš savo varpinės, bet diedai neskuba pinigais švaistytis moterims, o juo labiau jų vaikams.

Na sita pastebėjau Bet toks jausmas, kad kazkur vaiksto tas, kuris skubės ir su dideliu malonumu pirks vaikam ledus, lepins karuseliuose ir žiurės į mane mylinčiom akym
Matyt esu perdėta optimistė

Aš irgi tokia:) Kai išgirstu nuomonę, maždaug kas tave čia griebs su dviem vaikais, aš mintyse iš kart galvoju: o ims ir griebs tik momento sulauti reikia. Svarbu tikėti ir įsivaizduoti tai, ko labai nori.

Vadinasi pakviesiu Tave į savo vestuves užsienyje Žinau, kad mano vyras bus užsenietis

Tai laukiu nesulaukiu, aš gaudysiu nuotakos puokštę

Nežiūrėjote nieks filmo ,,The secret" ( arba knygos) ? ten sakoma, kad ne tik reikia žinoti, ko nori, bet įsivaizduoti, kad jau turi, ir dėkoti už tai

Vienišos mamos su dviem vaikais retai užsuka į SM, matyt, sukasi kaip voverės rate.
Pačiai keista, kad ir aš viena auginu du.... Tokio likimo pati sau niekad nebūčiau išprognozavus....Tas gyvenimas pilnas staigmenų.
Žinot, ko trūksta labiausiai šiuo momentu? Ogi likimo draugių... Tokių, kurios vienos irgi augina du vaikus. Juk mes šiek tiek kitokios, nei standartinė šeima, tiesa? Išsiskyrusi pastebėjau, kad mano, kaip vienišės, gyvenimo specifika kitokia nei santuokoj gyvenančių pažįstamų....Aš galiu laisviau lanksčiau planuoti savo laiką ir panašiai...Todėl jaučiu, kad labai norėtųsi surasti tokių, kaip aš. Kartu kažką nuveikti, pasipasakoti ar pasiguosti, pasijuokti kartu, ar tiesiog kartu su vaikais kažkur nueiti. Galit parašyti man AŽ, aš iš VLN.

Niekas to neplanuoja

Sveikos mamytes. Dristu jungtis ir as i jusu buri....auginu tris vaikucius. Viena? Na jeigu vienam bute gyvenantis vyras skaitosi tai tada ne viena....
bet is esmes....grizta jis 8 vakare, 9 jau migdau vaikus. Ryte 9 iseina, mes keliames 8.30 Tai jei del tu 2.5 val skaitosi kad vyras yra....tada ne viena....
O tarp musu nieko nera. Jokio fizinio kontakto (neskaitant dvieju kartu per beveik metus) Jei prieinu prisiglaust - kencia, nenustumia dar, bet jau tokia kankinio veido israiska
Taigi vat gulejau ir supratau - juk as esu viena....skauda del to be galo...kodel nesiskiriam oficialiai? Na vis dar bandziau kazka daryt, kazka gelbet...vaikuciai mazi...vienas jautrus be galo, bijau kad neapsirgtu....(vyro sunus is kitos santuokos susirgo cukriniu diabetu po skyrybu...) Gal ir kvailos priezastys pakesti salia zmogu, kuris nenori buti kartu....jau kelis metus girdzziu kaip jis manes nemyli. Paklaustas kodel vis dar kartu atsako -nezinau. Jam tai butu jau treciosios skyrybos. Nesiseka zmogui, vis suranda netinkamas moteris O aplink sitiek daug nuostabiu
Nezinau...esu giliam liudesy...suprantu kad su trim vaikais jau tikrai labai maza tikimybe kad kazkada patirsiu laime buti mylima vyro...liudna kad sitaip ir turesiu numirti kap moteris....nors man tik 34....viltis kad ji sutiksiu...aisku kad yra visada yra, bet realiai galvojant...nu kas jau ten puls kai trys vaikai ai...liudna ir tiek....

Na ir kodel tokios liudnos mintys? Tie vaikai nera kliutis. Man nereikejo ne metu but vienai su vaikais kai atsirado tas zmogus kuriam esu reikalinga. Ir dar tokiu momentu,kai niekad nepatikeciau,be darbo,be pinigu,su 3 vaikais,su skolo ir vykstant oficialiam skyrybu procesui.

iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti,kad 3 vaikai nėra kliūtis naujiems jausmams ir jei tikrai sutiksi žmogų ir vienas kitą pamilsit,pamils jis ir tavo vaikus .aš taip pat buvau vieniša su trimis vaikais,o šiuo metu turiu nuostabų gyvenimo vyrą ir jau net 5 vaikus

aciu, nuteiket linksmiau

Sveikinimai kaip smagu, kai tols burys vaikuciu..

O as pasimetus, nezinau, ka daryt. Pas visus savos problemos. Pas mus yra taip, kad vyras myli vaikus, mane netgi per daug sakyciau, kartais nuo tos "meiles" jau koktu darosi As jau seniai nebejauciu jam to, ka noreciau jausti vyrui, na negaliu sakyt, kad visiskai nieko, bet.. Likes turbut tik prisirisimas, ir tai turbut ne prie jo, o prie savo susikurtos vizijos, kad vyras - tai atrama, siluma, pagalba ir t.t. Nors is jo mazai to sulaukiu, taciau zinau, kad issiskyrus dings ir viltis, jog vis delto taip gali buti.. Nebuvo ir nera visada blogai. Bet pagrindine priezastis, kodel mastau apie skyrybas, tai jis nuolat prisidirba - tiesiog vaiksciojanti nelaime, niekad neturi normalaus darbo, va dabar i uzsieni isvaziavo, tipo uzdirbt, skambina uz savaites - cypej ten sedi, deportuos. Tipo nelegaliai dirbo. Bet netikiu as juo. Na ir taip istisai, ne atrama, o akmuo po kaklu, nuolat tempia mane zemyn. Tai teises pragere, tai baudos, tai avarija ir t.t. nesibaigiancios nesamones. O as turiu netik vaikus islaikyti ir auginti, nes jis mazai kada salia, bet ir jo visas "nelaimes" pergyventi, kiekviena karta su viltim, kad daugiau nebepasikartos, nes atrodo ir stengiasi kazka pakeist, ir myli mus, bet tik apsisukus vel tuscia vieta. As viena, nesu visa atsakomybe uz seima, ir dar jo turiu gailet. Kiek gi galima, ir ka man daryt, gal kas patarsit?

sveiku protu suprantu, kad zmones nesikeicia, bet kai pagalvoju, kad liksiu viena, siuo metu su dviem, dar trecias uz pusmecio gims, ir kaip as susitvarkysiu? Kudiki reiks maitint, aniedu mazi galvom aplinkui eis, ir as is proto eisiu, na zodziu nezinau.. Bet nebeturiu nei kantrybes, nei jegu daugiau tai toleruot..

Kieliuke, man visad nuostabą kelia tokie dalykai aišku, tai įkvepia, gal kiek paguodžia...Bet na pasakykit jūs man, KUR, KAIP jūs suradote tą žmogų? Ar dėjote pastangas - na, kažkur ėjote, lankėte kažką, gal susiikote draugų būry ir pan....Ar tas žmogus tiesiog ,,nukrito iš dangaus"? Suku galvą, ar turi būt ,,nulemta", kad taip nutiktų?

as ir galvoju kur as susirasiu ta zmogu,nesilankau nei kavinese nei klubuose,su vezimu i lauka iseinu pasivaikscioti ar iki parduotuves,tai tikrai zinau kad be sansu as rasiu ta drauga,ir dar galvoju kas i mane ziures stora ir su 3 vaikais....

Man dažnai visi sako, kad greitai atsiras mano gyvenime kažkas, kam reikės manes + mano dviejų mažiukų, bet man klausias kyla....kuriuo momentu ? Tuo kai iš antro buto aukšto iki mašinos su dviem mažiais nueinu ? Ar tuo kai nuo mašinos iki darželio ir atgal sulakstau ? O gal kai iš mašinos iki 7aukšto darbe pakylu ? Oi ne...tikriausiai tada kai su dviem daug šnekančiais mažais mielais kinziuliais Rimi maistą perkam Niu bet aš tikiu, kad toks žmogus tikrai atsiras, tik man vat labai įdomu kuriame iš mano išvardytų "ėjimo" etapų

Na tiesiok viskas ivyko atsitiktinai. Musu kaimuki jo draugu seima gyvena,taip ir suejom.

Merginos,saunuoles,kad turite tokia tema.Mano istorija butu tokia....Kadaise likau be vyro,darbo,pinigu-su dviem mazais vaikais ir nutriususiu bustu.Per gera menesiuka draugu,seses padedama susiradau tiek veiklos,kad nebeliko vietos depresijai.Nakti ir diena dirbau,susiorganizavau vaikams darzelius irtt.Po geru metu sutikau savo gyvenimo meile,istekejau.Susilaukiau trecio vaikucio ir iki siol gyvename 14m drauge-graziai ir laimigai.Gyvename uzsienyje ...
Tad nenukabinkite nosies,ivertinkite save auskciausiu balu,eikite iskele nosytes ir savo gyvenimo tikslus i prieki.Nesedekite vietoje,neaimanuokite.Zinokite aitvarai tokias moteris aplenkia...Bukite savimi,mylekite savo mazylius tokius kokie jie yra.Mano gyvenime buta visko,sunku cia viska papasakoti,bet jau viskas praeityje.Dabar mokausi,dirbu,auginame pagrandeli ir esu be galo laiminga.Sekmes,grazuolytes,linkiu jums to paties!

na, visad buvau linkus buti optimiste, pabusiu pesimiste. tarkim yra moteris, du vaikai. visos raginat nenukabint nosies, nes bus TAS. tai atsakykit: ar tas antrasis TAS jau toks stebuklas ir panaceja, kad nebus skyrybu ir vel uzsisuks viskas is naujo? o kur istorijos, SM pasirodancios, kad ir nuo antro skiriasiir jau vel du vaikai lieka. ? toliau. imi spauda, pasiskaItai kad antra santuoka dar nepatvaresne. jei pirma santuoka lygi 50proc skyrybu, tai antra-80-90proc. ir tai suprantama, nes atsiranda tavo/mano vaikai, auklejimo bedos. gi ner taip, kad svetimas pamiltas princas visa gyvneima tik lepins ir pirks ledus tavo vaikams. visokiu bus itampu.
dar kitoks variantas. esi viena ir trys vaikai. meiles, vyro norisi, bet vaiku-gal jau uzteks. tai dar reikia rast vyra, kuris sutiktu gyventi be vaiku(arba jau savo turet, vadinasi, turi but issiskyres taip pat.) vel komplikuojasi. vat cia tikka parasete istorija, kad moteris ir trys vaikai. uf, galvoju - jau uztenka. bet susirado vyra, ir dar du vaikai atsirado. gerai, jei moteris NORI tokios seimos. BET jei moteriai jau per akis, ir ji nori kitur save realizuoti? o vyras mylimas saliai, bet liudi, nes bendr vaiko nebus?
tiek visokiu niuansu. bet palikime vaiku skaiciu.
man vis sukasi mintis, ar jau ta antra santuoka/santykiai tokia panaceja? nes kiek girdziu tai po kiek laiko skiriasi ir antrieji....todel ir nesu optimiste, ir tokia nezinau ar busiu. viltis yra, bet ta viltis...

merginos, jūs tik džiaukitės kol esat vienos aš 21 metų išsiskyriau su savo vyru, likau su dviem mažiais. Dešimt metų pragyvenau viena su vaikais, užsiauginau, ir nemiriau ir niekad to nesigailėjau ir nieko nenorėčiau keisti jei būtų galimybė pakartot. Dabar ištekėjau antrą kartą, turiu trečią mažių. aišku nesigailiu ir kad ištekėjau bet visada su nostalgija prisimenu tuos laikus, kai gyvenau viena su savo mažiais vyras net pyksta kai kartais taip pasakau o meilės, tuo labiau vyro tikrai nereikia priverstinai ieškot ateina laikas ir tai atsiranda pačiu geriausiu laiku ir pačioje geriausioje vietoje