Oho, kaip paprasta- motin, užnešei bakteriją, tu tokia, tu anokia. Kaip paprasta visą kaltę nuo savęs nusimesti. Antžmogiai, kyšių pagadintomis smegenimis Įtariu, nedavei kyšio. Ir žinai, gerai, kad nedavei. Mažai kas nuo tų kyšių besikeičia. Fuuuu, šlykštu. Mama tris mėnesius pragulėjo ligoninėse. Aš ten eidavau tik todėl, kad reikia. Šlykštu net prisiminti Seselės tai iš viso visose gydymo įstaigose taip įpratusios gauti ką nors už atliekamas paslaugas, kad net šlykštu nuo to jų dirbtino saldžialiežuviavimo. Brrr,net purto rašant Gydytojai tai gali ir kyšį davus per dieną nė sykio neužeiti pas ligonį. Nerūpi bent klinikose jie gydytojams. Jiem svarbiau studentams paskaitą pravesti arba po operacijų tiesiog mauti namo. Mama su sulaužytu stuburu pravaikščiojo tris savaites, kol teikėsi operaciją padaryti. Klaipėda negalėjo daryti (stuburas lūžo Palangoje), nes specialistai geresni Kaune, tad mama dar sugebėjo grįžti į Kauną, šiaip ne taip po poros savaičių papulti į klinikas, o paskui nepajudėdama gulomis (nes darėsi vis blogiau ir blogiau) laukti operacijos. Pora kartų ją atidėjo. Aš tada laukiau docento, kad PAPRAŠYČIAU, kad mamai operaciją padarytų. Pažadėjo kitą dieną. Kitą dieną atvežė vaiką po avarijos ir mama toliau kentėdama skausmus laukė. Taigi taigi, lūžęs stuburas jiem juokinga trauma. Nesvarbu, kad ji negalėjo judėti, kad kentė baisų skausmą, nesvarbu, kad galėjo paraližuoti. Juk docentas turi ir operacijas padaryti, ir studžius pamokinti, ir pacientus apeiti. Bet tada klausimas, kodėl vienas docentas visam skyriui tėra? Ai, tiesa, jai pakartotinę operaciją darė, nes BLOGAI padarė!!! Todėl ir sakau, kad atlygis nieko nereiškia. O pačios klinikos, onkloginė ligoninė kaip atrodo Vargeli tu vargeli. Kaip caro maro laikais. O gyvenam XXI amžiuje. Tačiau atrodo, kad akmens. Net nejauku ten būti, sienos apsilaupusios, nupėgusios dėl trukusių vamzdžių, smarvė tualetuose....fuuuu

Žinai, nei tu duok tos gydytojos į teismą, nei tu sau nervus gadinkis Verčiau pamiršti tą mėšlą, nei vaikštant po teismus vėl ir vėl tai atsiminti. Nebetikiu teisybe šiame krašte. Nebetikiu. Ypač pastarąją savaitę po Aleksandrijos tragedijos. Ai, pamiršk nuoskaudą. Svarbiau, kad turi gyvą sūnų, kitaip, nei žuvusiųjų vaikų mamos.

Šaunuolė tu mamulka

Koks siaubas Senam zmogui iskesti skausmus ir isbuti tris sav su sulauzytu stubru!Net suirpas nupurte skaitant! Kas pas mus darosi,tai truksta zodziu!As nei vieno karto nedaviau kysiu,nes nematau kam duoti!O kaip baigesi tavo mamai?Ar dabar gerai jauciasi?

As irgi taip sakau,kad neduosiu i teisma,nes jie vistiek irodys,kad as uzkreciau savo vaika per viena diena Tai kam nervus gadintis.Jie kaip ir tie bjaurybes policininkai liktu nekalti,nes visur tas pats!O apie Aleksandrija,tai man truksta zodziu

Aciu ir tu mamulka saunuole ir laikykis

Kur visos dingot?

Sveika Man neatėjo pranešimas, kad temoje kažkas parašė atsakymą, už tai buvau dingusi. Mama kaip gyvena? Po to lemtingo stuburo lūžio viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pasirodo, jis lūžo dėl įsikerojusio auglio. O auglys piktybinis, tai pati supranti, ką tai reiškia. Šokas atslūgo, gyvenam normalų gyvenimą, tik kitokį, nei buvo iki lūžio. Mamą, kenčiančią tokį stiprų skausmą, kai tada, kai laukė stuburo operacijos, teko matyti pirmą kartą gyvenime. Paprastai ji nerodo savo emocijų. Buvo laaabai sunku. Teko visa tai iškęsti vienai, nes sesuo gyvena UK. Tačiau, jai buvo dar sunkiau, nes gyveno nežinioje ir niekuo padėti negalėjo. Mama tada dėl skausmo negalėjo net nieko valgyti, sulyso smarkiai. Ačiū Dievui, tai praėjo. Tik ji dabar nebežiūri toli į ateitį ir vis pajuokauja šiurpiai. Kaip kad pvz., sūnus mano vakar jos klausė "Močiute, kada tu mirsi?". O ji "Kitais metais" ir juokiasi. Žinai, tokiu pajuokavimų būna daug Aš jau beveik ir pripratau, tik vis tiek kerta per smegenis Ai, gal nesiplėsiu, nes sunku....

Labutis

Suprantu tavo skausma ir zinau,kaip tau sunku AgnePagne laikykis,esi stipri moteris Zinau ka reiskia,kai sitaip juokauja artimi zmones.Mano mama irgi pajuokauja taip,kad net siurpas pereina As jau irgi pripratau prie jos juokeliu ir nekreipiu demesio.Viskas bus gerai ir tavo mama gyvens dar ilgai.Tu jai pasakyk,kad taip lengvai musu neatsikratysi.

Kur visos dinge

Mano vienas iš exvaikinų vedė moterį, auginančią dauniuką. Beje, šią moterį metė jos sutuoktinis būtent dėl to, kad gimė dauniukas. Tačiau kiti vyrai šios moters dėl jos sūnelio tikrai "nebrokijo".

Sveikos,

Manau, kitokių žmonių baimė pas lietuvius yra ypatingai stipri. Man asmeniškai jokie žmonės su negalia nekelia baimės, paniekos, pagiežos, tik verčia susimąstyti, ką tokio galėčiau padaryti, vardan tokių žmogučių gyvenimas taptų šviesesnis. Nė vienas ir nė viena nesame nuo negalios apsaugoti, tik ne visi apie ją susimąstome. Tačiau, tai, kaip bebūtų, yra žmogiška, nes žmogiškumo kriterijai ateina iš šeimos ir auklėjimo.

Ar žiūrėjote šį sekmadienį Bėdų turgaus koncertą? Ar matėte, kurią moterį žiūrovai išrinko savo nominante Bėdų turgaus nominacijoje? Žemai lenkiu galvą prieš tokias moteris. Žemai lenkiu galvą ir prieš Editą, kuri, rodos, galėtų gyventi saldų ir ramų gyvenimą, tačiau labai taikliai ir tikslingai moka panaudoti savo žodžio laisvės ir žurnalistinį talentą, kiekvieną sekmadienį vakare suteikdama viltį ją praradusiems, ir pamoką nesusimąstantiems apie gyvenimą ir vertybes.

Saulės mamyte, tu visada gali man į asmeninį rašyti. Visada, jei nerasi manęs forume, nes ne visada ateina pranešimas, kad kažkas brukštelėjo.

Aciu tau AgnePagne

Sveikos,

gerai, kad radau šitą temą, tai padiskutuokim... Kai išsiskyriau prieš keturis metus ir turėjau ketvirtą naujagimį ant rankų, buvo sunku, bet ir jūra iki kelių- oi, aš čia vieniša neilgai, tuoj aš čia susirasiu...Ir ką....Jau keturis metus gyvenu viena. Nepasakyčiau, kad blogai- iš tikro net geriau, nei susituokus. Viską galiu, viską sprendžiu, dirbu, uždirbu, tvarkausi. Daugelis mane stato pavyzdžiu- žavisi, pavydi, vertina, gėrisi. Kas iš to...bet aš taip norėčiau, kad sugedus mašinai man nereikėtų verstis per galvą, važinėti per meistrus...Arba nesinervinti, kad mėnesio gale pritrūks pinigų...Arba kad nespaustų širdies per Kalėdas. Arba kad nepasidarytų taip baisu gavus kvietimą į vakarėlį ateiti su antra puse.Nesakau, kad man blogai -kaip gali atrodyti. ir kartais visai nejaučiu, kad kažko tūktų- esu visai padoriai laiminga....Bet, man vistiek atrodo, kad mano 'kraitis" yra būtent ta kliūtis..Vyrų požiūriu. Nežianu, gal klystu, gal yra kas kita. Bet kažkaip susiduriu - gražu į mane pažiūrėti, žavu pasigėrėti, bet...
Tuoj pulsit visos sakyti -ateis tavo skirtasis, reikia sulaukti. Gal ir taip. Neįsivaizduoju.

Brangute, ar Tavo aplinkoje yra vyrų, kurie Tau atrodo tinkami į porą? Gal bėda ne tame, kad vyrai tavęs "neima"? Gal bėda, kad gerų LAISVŲ vyrų nėra?
Aš jau antro vaikelio laukiuosi, galvojau - na dabar tikrai pasmerkta vienišumui... Bet kai pažiūriu į savo jaunas koleges, kurios vaikelių neturi - tai joms dėl vyrų tos pačios problemos - nėr gerų vyrų... O pažiūriu savo kolegas vaikinus - koks baisus, netikęs būtų, bet "paną" turi. Ima atrodyti, kad vyrų labai trūksta. Tenka būti vienai arba tenkintis prastesniu už save, nes geri jau "rezervuoti"...

Kaip pirštu į akį. Ir aš susidūrus su problema, kad nebėra likę normalių vyrų, gal tik lauceliai, jei laisvi. O geri vyrai jau užimti. Mano draugė yra tokia viena geriausia, vos ne giminė jau. Tai ji man amžinai sako, susirask tu kokį paprastą vyrą, be jokio išsilavinimo, darbininką, kuris tave mylėtų be galo be krašto. Ir netelpa man galvoje, kaip aš su tokiu bendrą kalbą rasčiau. Man labai svarbu aukštasis išsilavinimas ir galėjimas su vyru ne tik apie buitį, bet ir apie aukštesnius dalykus padiskutuoti. Gal išranki be galo esu Gal...Bet man taip reikia. Verčiau viena per galvą versiuosi, bet su bet kuo negyvensiu. Nes puikiai žinau, kad su bet kuo ilgai neišgyvensiu, vis tiek anksčiau vėliau pamesiu. O kas tada? Graušiuosi dėl veltui sugaišto laiko? Yra rūšis moterų, kurios gali su bet kuo gyventi, kad tik pinigų gautų ir dirbti nereikėtų. O aš noriu, kad vyras man būtų autoritetas, pavyzdys. Kad mes būtume lygūs, bet jis viena pakopa aukščiau už mane. O dabar aš visada viena pakopa aukščiau būnu, todėl ir negyvenu su niekuo. Buvo atsiradęs vienas vyrukas. Turi vidurinį išsilavinimą, dirba vilnos ceche fabrike, bet... Nuėjau į vieną pasimatymą ir viskas. Suvokiau, kad gyvename pernelyg skirtinguose pasauliuose: aš noriu daryti karjerą, mokytis, siekti kažko, esu susikūrusi savarankiškai buitį, o jis dirba paprastus darbus, net nebandydamas veikti kažką intelektualesnio. Be to, būdamas 35 metų, jis vis dar gyvena pas tėvus, nevairuoja mašinos. Fui, suprantu, aš esu pernelyg didelė materialistė. Bet ką man daryti, jei aš kitaip negalėjau, jei norėjau atsistoti ant kojų ir eiti tolyn per gyvenimą. Taip, aš darboholikė, bet tik todėl, kad noriu turėti daugiau, nei tik pavalgyti. O atsiradus vyrui, nesu tikra, kad jam patiktų toks mano darboholizmas. Bet nesu ir tikra, kad jam atsiradus mano materialinė padėtis pageretėtų taip, kad nebereiktų dirbti papildomai. Esu kaip užsukta, bėgu bėgu bėgu ir kitaip jau nebemoku. Ir jau ne itin tikiu, kad kada nors gyvensiu ne viena. O gal taip ir geriau. Nes jei užsimanysiu važiuoti į užsienį gyventi, tereiks viską gerai suplanuoti ir išvažiuoti. Esant vyrui tas taip paprastai nepavyktų.

Yra vienas vienintelis minusas nesant vyrui- baimė prarasti darbą. Daugiau nieko nebijau.

Brangutės atveju neviniosiu nieko į vatą. Sudėtinga, beveik neįmanoma, manau, vyrą susirasti. Aš kalbu apie gerą vyrą. Laucelių, kurie sutiktų gyventi kartu dėl gyvenamo ploto, manau, būtų. Tik ar tokio tau vyro reik? Manau, tau į porą tiktų našlys. Jis tada vertintų tave ne kaip daugiavaikę, beviltišką, jam papildomų rūpesčių suteiksiančią moterį, bet kaip po netekties sielvarte paskendusio guodėją. Ir jei tu sugebėtum tokį žmogų paguosti, kad jis liktų prie tavęs, tuomet turėtum nuostabų gyvenimo palydovą ir draugą. Tik viena problema visada tokiais atvejais būna- vyro giminės. Jie tada labai kišasi,aiškina, kokį vargą užsikrovė toks vyras ant savo pečių. Tuomet tektų tau padirbėti, kad vyras suprastų, kokį turtą iš tiesų jis surado ir nekreiptų dėmesio į giminių kalbas. Sėkmės.

Atsiparašau už "tujinimasį" Bet šioje temoje man taip buvo lengviau

Na, kad guodėjos vaidmuo man nelabai....Būtent, aš irgi ieškau lygiavertiškų santykių - partnerystės.Tai žinoma, kad neįmanoma. Bet aš tai ir žinau. jau seniai žinau. Tokio, kokionorėčiau- nėra, o jeigu yra, tia ne man, o bet koks - tada geriau nieko.

auksiniai zodziai
ir as tokio ieskau..

Labutis

Prie manes prisikabino 20 metis vaikinukas As jam aiskinu,kad man vaiku nereikia,o jis vistiek neatsoka nors tu ka

Sveika Žinok, prie manęs irgi per čatus prikibęs toks vienas 21 metų vaikinukas buvo. Bendravau porą dienų, kol suvokiau, kad jis visiškai dar nesusitupėjęs. Ir nustojau jam atsakinėti į sms. Tai jis mane jau tris kokius, jei nedaugiau mėnesius atakuoja. O aš tyliu. Prieš porą savaičių gavau trečią valandą nakties du sms. Vienas tuščias, kitame buvo paaršyta "nejaugi tu miegi?" (o ką man daugiau veikti, po tūsus senai nebevaikštau ). Numeris buvo nežinomas, parašiau, kad man rašinėja. Tai gavau sms iš jo. Žodžiu O vat buvo paaršęs toks neblogas vyrukas, bet tik pasakyti, kad mano anketa faina Žodžiu, faini vyrai manęs nemyli, tik lopai visokie O turiu drauge, tokią gražią, tai vyrai visi ir visokie dėl jos seilę varvina. O aš kaip koks monstriukas, niekam nereikalinga, tik lauciam Ai, ką jau čia, nežliumbsiu. Važiuoju verčiau mamą iš ligoninės parvežti. Ikiukas

AgnePagne esi faina,protinga ie sauni moteris Vyrai nevertina protingu arba ju bijo,o jiems reikia salia saves tureti lelyte,kad pries visus draugus galetu buti pasikele,bet kas is to grozio!Jis tik laikinas dalykas Ir prie manes visokie lopai lenda nesnevuok ateis laikas ir manau tikrai pas mus gyvenime atsiras saunus vyrai ir tokie kokiu mes norim Sekmes tau parsivezant mama

Kas žino - gal išvažiuosi į užsienį ir rasi TEN vyrą
Jei Lietuvoj vyrų neberandam, tai dar nereiškia, kad kitur jų nėra...

Aš iš užsienio tik vaiką parsivežiau. Bet ne vyrą. O pragyvenau ten 4 metus. Nemanau, kad ten turėsiu daugiau laiko vyro ieškotis, nei Lietuvoje. Ai, dingsta man jau bet koks užsidegimas. Ai, tiesa, šiąnakt vėl tas 21 metų prielipa 3 valandą nakties parašė. Negirdėjau, tik ryte radau. Jei būčiuau girdėjusi ir pabudusi, būčiau aš jam pirtį užkūrusi, nes labai gražius sapnus sapnavau.

sveikos vienišės mamytės
skaitau ir semiuosi stiprybės iš jūsų....
mano situacija tokia-mergaitei tuoj sueis metukai ,o kitas vaikutis gims pavasarį....
vyro galima sakyt neturiu,nors jis yra,bet jokios pagalbos,rūpesčio,nieko nieko iš jo pusės.Esu savarankiška,uždirbanti sau ir vaikams pinigus ir dar namus išlaikanti.Nieko daugiau negalvoju,tik greičiau nutraukti santuoką ir pakilt ,sužydėt iš naujo,nes dabar jaučiu,kad grimstu į liūną per tą antžmogį.Bet kodėl aš nesiryžtu-tai jau pati nebesuprantu.Laukiu ir kankinuosi.Tik kiek ilgai aš taip darysiu -nežinau Turbūt laukiu tokios dienos,kai ta perpildyta taurė bus sudaužyta-tai net negalvodama nieko daugiau nueisiu pas advokatą,sutvarkysiu skyrybų dokumentus ir įteiksiu jam paskutinę dovaną.
baisu man ,kad esu ,bet kai paskaitau čia,tai rodos,kitos gyvenat dar sunkaiu-su 3-4 vaikais.....

Sveika. Tik neįsižeisk, bet kodėl ryžaisi antram vaikučiui?

tikrai neįsižeidžiu,ypač kai taip atsargiai klausi...kur kas skaudžiau užgauna širdį,kai pasako-kur tavo protas
Žinok tiksliai sunku atsakyt,gal ir kvaila atrodys-bet čia mano svajonė...svajonė turėt dvynukus ar pametinukus,aišku ir normalią šeimą(vyrą),bet nors vyro ir nebus,liks svajonės dalis....be to,jaučiuosi pajėgi auginti juos nors ir viena-namai mano,išsilavinimas yra,reikia tik ryžto ir noro kažką siekti...o vaikams bus dviems smagiau....

AgnePagne, juk būna ir neplanuotų vaikų... Ir yra žmonės, kuriems nepriimtini abortai.

Aš irgi dabar - neplanuotai. Esu netekėjusi, gyvenu viena, turiu dukrelę. Antras vaikelis, atrodo, labai netinkamu metu ateina į pasaulį. Bet niekaip niekaip negaliu pagalvoti apie savo vaikelio nužudymą, nors jis tik pilvelyje, toks mažytis, taip "lengvai", kaip kažkam atrodo, galima būtų sutvarkyti šitą "bėdą" abortu...
Man baugu nuo tokio žmonių nedvasingumo ir nesupratimo, kai pateisinami abortai. Be to, aborto darymas - atsakomybės kratymasis.

Tamas guna, pati esu vieniša mama jau ketverius metus, pati pastojau super netikėtai ir visiškai ne laiku, pati nesiryžau išvalymui ir puikiai žinau, kas yra būti vienišai motinai. Aš tepaklausiau normalaus klausimo. Taip sakant, diskusijoj gimsta klausimai ir atsakymai.

.. atsargiau su svajonemis - jos gali issipildyti


p.s.: savo vaikams dvynuku nelinkeciau...

Sveikutes

Kada naktis apgaubia zeme ir gesta namuose sviesa,suseskime prie Kuciu stalo ir melskimes visi drauge.Menulis teatnesa jums laime,zvaigzdeles tiesu kelia teatnes,o vejas jums teatnesa daug meiles. Visas sveikinu su sventem ir linkiu,kad issipildytu jusu svajones

tai jau mano svajonė išsipildė -pametinukai bus

O man kaledine depresija, dar Nauji laukia, greiciau tos sventes pasibaigtu..Paskaiciau ka Jus rasot, lygtai ramiau pasidare, nors zinau, kad geriau vienai su vaikais, nei su netikusiu vyru, bet graudu ir liudna...as sakau, kad jauciuosi vienisa, man sako: kokia tu vienisa, turi gi vaikus...Anksciau irgi galvojau, kad kai tik issiskirsiu tuoj eile vyru stoves, o dabar nei vyno, na lovai tai yra pretendentu, bet nusprendziau saves nebarstyti su visokiais vedusiais

sedziu SM senokai, bet niekada nemaciau sitos temos pasirodo kiek daug yra vienisu mamyciu, bet visos aukstai iskeltom galvom
mano situacija gal panasi i Tama guna, as ant dienu tureciau gimdyt,gyvenu viena,auginu dukriuka,ir pakolkas esu patenkinta, kad turiu vaikus. o vyrai??? net nezinau, kartais truksta, bet siaip... net nezinau... skaudu...
ir liudna pries sventes

Sveikos

Merginos, labai reikia Jūsų nuomonės ir patarimo. Esu aš panelė karjeristė, pinigų kalimo mašina. Ir ėmė ir atsirado mano gyvenime paprastutis berniukas, metais už mane jaunesnis (man 28, jam 27), gražus, protingas, tik kitoks, nei aš. Aš tokia su aukštuoju, stoju į magistrą. O jis tik vidurinę baigęs. Labai gražiai su manimi elgiasi, viskas atrodo ok. Žinoma, dar tik dvi savaitės esame kartu, bet jau kai susitikome, tai nebegalime išsiskirti. Bėda tame, kad aš pernelyg pripratau viena gyventi. Be to man neduoda ramybės faktas, kad aš su aukštuoju, jis be. Tai sakau, ar kentėtume dėl interesų skirtumų gyvenime ar ne? Ar yra forume tokių merginų? Juk viena aišku, ne diplomas laimę duoda, o meilė. Laikas, aišku, parodys, bet aš stresuoju anksčiau laiko ir bijau, kad imsiu ir padarysiu eilinę kvailystę, kokių esu gyvenime ne vieną padariusi- be rimtesnės priežasties atsisveikinusi su vaikinu. Taip ir nerasiu aš laimės, jei taip mąstysiu. Bet nebežinau, kaip elgtis. Patarkit, išsakykit savo nuomonę. Ačiū

vnz... isimylejai vienareiksmiskai ir dabar visokios nesamones i galva lenda, dramatizuoji. ir nori jo, bet ir vienai gyventi kaip ir patogu..
ar jis paprase taves teketi, ar pasiule kartu gyventi?.. jei taip, tai gal po dvieju savaiciu siek tiek per anksti pasiule, todel dar palaukit. o jei nepasiule, tai nesuk sau galvos del to dabar, ziurek ka galvosi ir kaip jausis kai praeis laikas, gal ir jokiu patarimu nereikes net klausti, viskas tau bus kaip juodu ant balto aisku.
ir nereikia taip pririsineti save prie susiklosciusios tavo gyvenime situacijos, buk laisva nuo jos, galvok ne praeitimi, o ateitimi

O as turiu viena suneli ir laukiuosi trynuku.. kaip ir katik tokios trigubos atsakomybes issigandes pabego mano "brangusis".. taip kad busiu viena su keturiais vaikais.. ir kas.. nezadu saves gailetis ir bijoti kad nesurasiu sau partnerio.. o jei ir neatsiras niekas.. tai kas? ar tai svarbiausia? nemanau..
man svarbiausia kad mano vaikai butu laimingi ir apdovanotu kasdiem nane savo sypsena,juoku ir pasakytu myliu tave mamyte.. tu pati geraiusia.. stai kas yra svarbu gyvenime.. vaikai o ne vyrai.. jie dazniausiai tik laikini augintiniai..

Neeee, baik tu, nesiūlė tekėti Juk mes dar šviežiai iškepta pora. Jis tai labai protingai mąsto apie esamą situaciją. Viską palieka laikui. O aš pripratusi viena gyventi ėmiau stresuoti dėl pakitusių aplinkybių. O tu gražiai pasakei dėl to, kad neprisiriščiau prie esamos situacijos. Bet juk taip smagu plaukti susiformavusia vaga

P.S. vienas iš pavyzdžių, kaip keičiasi gyvenimas, jame atsiradus vyrui. Mane vakar nusitempė į filmą Svetimas prieš Grobuonį. Aš visą filmą akis dangsčiausi Viena nė už ką į tokią šlykštynę neičiau. Bet kad pasirašiau, nes su manimi jau dviejuose filmuose buvo, kurie jam įspūdžio nepaliko

Šikniai tie vyrai! Aš irgi laukiuosi antro, tai maniškis pareiškė, kad nori skirtis nu nesitikėjau, kad vidury nėštumo gali taip pareikšti. Tik niekur dar nesikrausto. O man jau proto užtenka kodėl, nepatikėsiu, kad "padėti" buityje nori, neturi jis kur eiti, laukia, kol nauji santykiai sutvirtės tiek, kad galėtų išsikraustyti. Nu argi ne šlykštynės tie padarai su kiaušiniais??

AgnePagne, aš turiu draugę, kuri pabaigė magistrą, o jos vyras su viduriniu. 12-a metų jie jau vedę ir labai gražiai sutaria... O be to, kas tau sakė, kad tavo draugas visą gyvenimą ir liks su viduriniu? gal būsi geroji įkvėpėja (ech, aš tokia savo laiku buvau).

Tai bent stebuklas, Vokietuke - trynukai!!! Sveikinimai!!!!

Tik, moterys, neburnokit ant tų vyrų taip baisiai - kaip jūs ką nors rasite, jei toji "vyriška giminė" tokia bloga jums dabar atrodo?..
AgnePagne, dėl aukštojo išsilavinimo irgi lazdą perlenkiate - ne kiekvienas, nebaigęs aukštojo, stokoja intelekto, galima sakyti atvikščiai - aukštasis išsilavinimas dar nerodo žmogaus kokybės. Pati studijavau architektūrą - tarp nuostabių, talentingų žmonių bakalaurą, ir net magistrą gauna ir "locheliai"... Diplomas nėra patikimas kriterijus, vertinant žmogų...

Labas, visoms. As taip pat pries 3 metus uztrenkiau duris saviskiui, o oficialiai issiskyriau beveik pries metus. Galiu pasakyti tik tiek, kad nera ka lyginti laimes atzvilgiu buvusi ir dabartini gyvenima. Nesijauciu vienisa, turiu 4 perliukus ir apie vyrus retai pagalvoju. Manau jei bus skirtas, pajausi sirdim. Ir likimas pats nuspres, kada tau ko reikia Jau geriau gyventi be vyro, negu dar isgyventi kazka panasaus.

As laukiuosi ir auginu metuku mergaite, o jis isimylejo kita... JAUCIUOSI TRAGISKAI!!!!! Bet kita vertus, reikia vel viska pradeti is naujo..man vyro reikia..noriu sekso, meiles, romantikos, vakarienes dviem..vyriko kvapo namuose.. visada man reikejo draugo,,..niekad negalejau but viena.. tik kaip man cia dabar susirasti sau ka nors, be le ko juk nenoriu... noriu turtingo, mylinciio, istikimo, kuris mane su vaikais kartu ant ranku nesiotu

Jei nori butinai turesi!!!!!

Kad Tavo zodziai Dievui i ausi nuetu
Papildyta:

Reikia buti dar geresne uz visas geras.. tada ir gera vyra turesi... nors, blogi vyrai labai mgsta pasinaudoti geromis mergatemis..o blogosioms daznai gerieciai atitenka..
pati sau papriestarausiu... gal verta buti "sterva"

bet tai tu daug nori... o man kazkaip nesinori nieko, nei vyro, nei kvapo, nei spinta su kuo nors dalintis, nei kojines vonoj rankiot gerai ir vienai, ir nesvarbu, kad su dviem vaikais. manau, kai ateis tas laikas, atsiras ir tas zmogus, su kuriuo GALBUT noresiu but... nes poto ka patyriau, antro nesinori visiskai.

Įsimylėjo kitą... Tai pas tą kitą ir pabėgo?
Ar jūs susituokę? Ar abu vaikeliai yra jo?

Klausiu, nes gal čia tokia situacija - šeima, vaikai... Vyras įsimylėjo kitą, bet supranta, kad tai laikina, o žmona yra žmona... Praeis tas įsimylėjimas, negi dėl to šeimą ardys?

Na, deje cia ne ta situacija, kada seima namai.. niekada jam to nereikejo, o moteru jis visada turejo daugiau nei viena
bet man tas jau nebesvarbu

Sveikos. Netycia ikisau cia nosyte ir noriu trumpai papasakoti. As 15 metu gyvenau su savo vaiku tevu (turiu sunu ir dukra ), grazus, pakankamai uzdirbantis ir siaip visai neblogas, nepavydus buvo, bet meiles . Atejo laikas kai sutikau kita zmogu, gerokai vyresni, ne turtuoli ir pavydu , bet labai mylinti ir ka... Mes jau tuoj metai kaip vyras ir zmona. Abu mes issiskyreme su buvusiaisiais ir gyvename sau graziai gal savo leliuka suorgavizuosime.
Isvada: ir 2 vaikai laimei nekliutis

Atejo ir man tas laikas ,kai isvis nesinori jokio vyro tureti salia,mano suneliai- tai visas mano gyvenimas ir laime ir meile,romantika ir kitokios meiles man nereikia !!!

Tavo isvada labai man kelia nuotaika

Zinot, merginos, gai tai egoistiska, bet visuomet gyvenkite del saves, ne del tevu, ne del vaiku, ne del aplinkiniu o tik del saves. Tik pati budama laiminga galesite suteikti laimes savo vaikams ir savo artimiems zmonems. Todel, jei vyras blogas, spjaukite, ieskokite kito, jei darbas blogas, spjaukite ir ieskokite kito ir.t.t. Gal tai keista, bet si filosofija man atejo po 30 metu, tiesiog suejo 30 ir galveleje kazkas susisuko Aisku, taip elgtis reikia drasos, bet mes stiprios, galime viska.

Tai yra sunku..mus aukliejo tai, kad reikia viska daryti, ne taip kaip nori o taip kaip 'reikia"
Tacia TU ESI TEISI!!!!

aš taip ir gyvenu buvau nelaiminga užbaigiau santykius su ex, na tai kas, kad dabar esu vieniša mama, užtat laiminga mama ir vaikas auga laimingas matydamas mane laimingą
jei būčiau gyvenusi pagal tėvus,ar senesius, galimas daiktas kad bučiau toli nuo Lietuvos užrakinta namie ir dar su mėlyne po akim

ir as ir as esu vienisa ir labai laiminga !!!