Berniukas (5,6 metų) turi klausą. Norėtųsi, kad lavintų ir klausą, ir balsą. Žinoma, dabar jis nenori eiti į muzikos mokyklą. Jam, ko gero, labiausiai patinka žaisti kompiuteriu ar kitais žaislais. Per prievartą "kišti" jam tą mokyklą kaip ir nesinori. Bet ar verta paisyti vaiko norų? Ne jau vėliau į muzikos mokyklą nepateksi, bus per vėlu. Dažnai girdžiu, sako, gaila, kad tėvai neprivertė lankyti muzikos mokyklą. Nenorim ir mes pražiopsoti. Gal turite kokių patarimų, kaip elgtis.

Pabandysiu pasidalinti patirtim. Bendradarbės sūnus nenoriai lankė muzikos mokyklą, nenoriai sportavo ir t.t. Kartą ji, neapsikentusi, pašūkavo "tai ką tu nori daryti, pasakyk" O jis ramiai "noriu gulėti ir žiūrėti televizorių". Mano du "Ąžuoliukai". Nė vienas ten nesiveržė. Bet mano nuostata tokia, vaikas negali žinoti kas jam patinka kol nepabandė, nesusipažino. O mamos pareiga nukreipti vaikutį veiklai pagal jo sugebėjimus. Svarbu viską gražiai pateikti. Dar svarbu, kaip jį muzikos mokykloj sutinka. Pradėjus lankyti, svarbu akcentuoti pozityvias tos veiklos puses ir daug bendrauti, pagirti. Vaikučiai įsivažiuoja, jei patinka. Pamenu, vidurinėlis nutarė nebelankyti, daug aplinkybių sutapo(persikraustėm į pakraštį, pradinę muzikos pabaigė-pasikeitė mokytoja, pagrindinėje atsirado daug mokytojų vietoj vienos ir neišlaikė krūvio). Aišku mamai šokas-ach, talentas, o kaip gi pasiekimai. Bet vaikas ir jo būsena svarbiau. Ramiai (visai neramiai) pasakiau "mesk". Po savaitės pradėjom kalbėti, kad tas krūvis gal ne toks baisus, o jei jį dar sumažinti, atsisakyti kai kurių pamokų, palikti instrumentą...vežiosiu, kad greičiau būtų... Suveikė, puikiausiai groja iki dabar ir dar mažiuką paragina prasigroti.
Žodžiu, iš bet kokios situacijos galima rasti daugybę išeičių, reikia jų paieškot ir būtinai derinti su vaiku, už vaiką gyvenimo nenugyvensim, o praradus ryšį ir pasitikėjimą, labai sunku atkovoti prarastas pozicijas.
Paragink jį pabandyti ir užtikrink, kad jei tikrai muzikos mokykloj nepatiks ir jausis nelaimingas, neversi. Ir neversk. Jasikevičius matei kaip Tris milijonus traukė, o ne muzikantas, puikus krepšininkas

jei nuo pat pradžių reik už pakarpos tempt, kažin ar kas gero išeis. klausa ir balsas dar nereiškia talento, juolab jei visiškai nėr traukos. muzika tai menas, o menui reikia meilės ir įkvėpimo.
mėginkit kaip nors sudomint. gal ne ta tradicine muzikos mokykla, bet kokio tai instrumento pamokėlėmis, būreliu. jei neišeis, tai neišeis. geriau mėginkit kitokią veiklos sritį, pvz. sportą.

Pasakysiu iš asmeninės patirties - jei lanko ir nenori, vaikui kančia, tai ir neverskit, nieko gero iš to neišeis. Mane privertė baigti muzikos mokyklą. Nemanau, kad turėjau išskirtinių gabumų, bet labai daug nedirbdama, daug pylos iš mokytojos negaudavau, vadinasi kažkiek sekėsi. Bet po kelių grojimo metų man visiškai dingo noras, norėjau sportuoti, bet kadangi treniruotės sutapdavo su pamokomis muzikos mokykloje, tai tėvai man parinko muziką. Jaučiausi labai nelaiminga, prieš kiekvienus mokslo metus konfliktuodavau su tėvu. Galiausiai liko paskutiniai metai, aš pabaigiau, gavau diplomą, ir nuo to laiko nebepaėmiau instrumento į rankas. Iš principo. Tiesiog per tiek metų ta prievarta mane daėdė. Praėjo jau 15 metų, džiaugiuosi, kad gavau muzikinį išprusimą, bet grojimo nė kiek nepasigendu, net nebandau prisiminti. Dabar galvoju, kad jei būčiau galėjusi rinktis, būčiau išbandžiusi kitas sritis, gal kada būčiau sugrįžusi ir prie muzikos. Bet kaip vaikas sužinos, ko jis nori, kas jam patinka, jei tėvai primeta jam užsiėmimus ir neleidžia išbandyti kitko? Juk vaikai ne guminiai, negali persiplėšti lankydami ir tai, ką tėvai nori, ir kas jiems patinka.

Na man irgi dilema. Mano vaikinui tik 4,5. Aukletoja sako kad jo stiprus balsas ir galetu dainuoti. Bet vaikinas sako kad nenori nei sokti nei dainuoti. Jam nepatinka kai vadove liepia dainuoti. tai ir neverciu. Kodel as turiu tikinti kad jam patinka. Bet va i sokius eina kadangi vadove leidzia ten padukti

o kodėl būtinai muzikos mokykla? kodėl netiktų tiesiog koks tai būrelis? ir ne dabar pat, gal kai eis į mokyklą.
šiais laikais, kai kepte kepamos "žvaigždės", paauglystėj gal pats užsinorės gitara brazdint.

Malonu, kad įsitraukėt į diskusiją. Mes tikrai ne už tai, kad vaiką tempti, ir būtinai į muzikos mokyklą. Bet tiesiog gaila būtų pražiopsoti tai, ką vaikas sugeba. Ir jau vakar buvom nuėję į muzikos mokyklą. Su juo labai gražiai pabendravo, nenugąsdino. Vaikas pats pasakė, kad dainuoti jis nenorėtų. Bet groti gitara arba pūsti dūdą jam patiktų. Sakė, kad labai gerai jaučia ritmą. Balsas, žinoma, nelavintas. Bet gi nebūtinai, kad jis būtų daininkas ar muzikantas (profesionalas). Tik mes už tai, kad jis gautų, tuo labiau, kad tam turi gabumų, muzikinį išsilavinimą. Mes bandysim jį pakreipti ta linkme, o jei jau paskui ir nenorės lankyti, tai ką gi... Gal ras kažką kitą kas jam patiks. Mes tik bijom, kad jo nenukreipus į kažkokią veiklą, kad jam mieliausias užsimėmimas bus sėdėti prie kompo.

Įsijungsiu į diskusiją ir aš.Kadangi dirbu muz. mokykloje, tai galiu pasidalinti patirtimi.Visų pirma tai puiku, kad jūs kreipiate į tokius dalykus dėmesį Be abejo, niekada nereikia versti vaiko daryti to, kas jam ne prie širdies, kita vertus, 5-6 metų vaikiukas dar negali žinoti ką jis nori daryti, o ko ne.Kalbant apie vyresnius vaikus, tai aš turiu keletą mokinių, kuriuos verčia mokytis tėveliai (kaip aš juokauju mokosi ne jie, o jų mamos),tai iš tiesų yra vaiko kankinimas, nes rezultatas pasiekiamas pats minimaliausias, o naudos ir malonumo jokio nėra Pradėti visada galima(tik reikia padaryti tą laiku, į muzikos mokyklą reiktų nueiti ne vėliau 7-8 metų), o pradėjus labai stebėti, ar susidomėjimas ir malonumas to, kuo vaikas užsiima nedingsta

Jei Jūsų vaikui napatinka dainuoti, o instrumentu groti norėtų, tai čia ne tokia bėda. Galima pirmus metus pasirinkti individualias pamokas tik mokytis instrumentu, pvz, gitara jamachos mokyklos yra uzsiemimai ar pan. , o jei jam per tuos metus tikrai patiks instrumentas, pradet leisti i muzikos mokykla pasirenkant pagrindiniu dalyku instrumenta. Tada choro, kai papildomo uzsiemimo, galima atsisakyti, parašius prašymą (nebus gautas pabaigus muzikos mokykla atitinkamas diplomas, bet kam toreikia, jei muzikanto nesiruosiant is vaiko daryti ). Reiktu tik lankyt solfedzio pamokas, nes ten supazindinama su natomis, gamomis ir kt. dalykais, siek tiek asku dainuojamos tos gamos, bet atitinkamai lavinama ir klausa. Pozityvus nuteikimas solfedzio pamokoms galėtų būti tas, kad išlavinus klausą vaikas galės pats pagroti mėgstamos dainos melodiją be natų...

Vien dėl to,kad vaikas nelanko choro, muzikos mokyklos baigimo pažymėjimas nėra neišduodamas, šis dalykas nėra privalomas

Aš savo dukrytes vedžiau į dailės mokyklėlę 4,5 m. Jos nenorėjo eiti į tą mokyklėlę (sekmadieninę) bet kai išgirsdavo kiek kainuoja... Tai pradėdavo aiškinti , kad negalėsime per gimtadienius nupirkti joms barbių
Tačiau 3 metus palankė kol pasikeitė mokytoja. Na ten vaikui (vienam) 80lt. Bet tuo metu tiek turejome. Na o už mano dukrytes butų reikeją mokėt 160lt, bet viena iš mokytojų buvo sena gera draugė

priverstinis tikrai ne