Sveiki
5 m. mergaitė atrodo, kad visko bijotų : visais gyvūnėliais džiaugiamės tik iš tolo, su svetimais žmonėmis nekalbame (kol neapsipranta), niekur viena nepasilieka, neatsitraukia nuo tėvų. Parduotuvėje ar kur vos per žingsnį nuo jos atsitrauki, iškart šaukia, puola į paniką. Paskutiniu metu, labi dažnai kartoja, kad nenori užaugti, nes nenori kitos šeimos, savo vaikų ir t.t. Sako aš visada noriu būti su jumis (t.y. tėveliais). Šeimoje kol kas auga viena (gruodžio mėn. laukiam leliuko), tai yra mūsų tikrai labi mylima, lepinama (vat čia tai turbūt ir per daug)...Juk mūsų mažiukė ji Dabar pradedu pamatyti, kad ji yra gana nesavarankiška ir toks jausmas, kad jaučiasi nesaugi, kad tokios baimės kamuoja... Nežinau nei kaip su tuo kovoti Daug kalbamės, piešėme baimę, kurią sudraskėm ir išmetėm...Bet tai nelabai ką tepadėjo...Dažnai graudinasi, labai jautri. Gal pasirodyti neurologui? Patarkit , prašau.
Ačiū

gal vaiku psichologui kai gims leliukas, Jusu princese praras sosta ir bus dar blogiau..

Tikrai, iš to, kaip aprašei, aišku, kad geriau pasikonsultuokite su psichologu. Gal net pati, bent jau pirmiau. Kaip matyti, priežastis ne neurologinė, o ta, kad vaikas nerimauja dėl numatomų pokyčių šeimoje ir gana aiškiai "signalizuoja" apie tai ("nenoriu užaugti ir turėti kitą šeimą, vaikų" - gali būti, kad ji sako, bijau, kad tapsiu "kita" jums, nereikalinga, kai gims vaikas). Tų baimių nereikia neigti, ignoruoti ar juoktis iš jų - bet apie tai geriausia pakalbėti su psichologu.

Ačiū