Nežinau kas su manim darosi, rodos nuo proto nušoksiu, nebegaliu, nors bandau save kontroliuoti. Dažnai atrodo kad veltui tekėjau, dabar dar vaikuti, tai neblogai, labai myliu savo mažylę, bet norisi dar palakiot, norisi pašėlti, o dar su vyru nesutariu

Greiciausiai tau taip atrodo, butent del to, kad nesutari su vyru Manau, jei su vyru butu puikus santykiai, tai ir nesinoretu selioti. Sakau tai is savo patirties

Visko gali būti tik kaip su tokiom problemom kovoti, kaip įgauti kantrybės ir nugalėti save?

tavo vietoje as elgciausi taip, kaip man norisi. jei nori kur nors trumpam islekti - islek. o dar geriau, kad suplanuotum ka nors visai seimai - tiesa, po kokiu poros men., kai mazylis paaugs. juolab, kad ir nelaxtant, "trankiai nesitusinant", manu, galima rasti geru laiko praleidimo formu. paswikviesk ka nors i svecius, surenk jauku pasisedejima su draugemis. svarbiausia, kad siuo metu turi suprasti, kad mazyliui taves dar labai reikia, o po keliu menesiuku, ziu, jau ir kazka idomesnio suplanuosi. svarbiausia - kantrybe ir fantazija. O beje, ka turi galvoje, sakydama "neissilaksciusi"? mat issilaxtymas issilaxtymui nelygu...

Zinai, yra zmoniu, kurie ir per visa gyvenima neatsilaksto. Tau dar tik 22, esi jauna, naturalu, kad kartais kyla tokios mintys. O man jau 30, tikrai esu daug lakscius, tik dabar ryzausi sukurti seima, bet kartais save pagaunu pagalvojant ir apie kitus vyrus. Ir ne del sekso, bet tiesiog megstu bendrauti su daugeliu zmoniu. Bet is tikruju tas lakstymas nieko neduoda. Tarkim, mano tevai sukure seima labai anksti - tevui buvo dvidesimt, mamai devyniolika, kai tekejo. Ir jie jau keturiasdesimt metu kartu ir vis dar myli vienas kita. Tai nereiskia, kad jie nesipyksta, buna visko. Jie tikrai sukure seima jauni ir neatsilakste. As tevo klausiau, o kaip tu atsispirdavai pagundoms. Jis man atsake, kad pagundoms pasiduoda silpnas zmogus, o kontroliuoti save visada imanoma. Viska galima atrasti vienama zmoguje. Zmogaus siela - tai kosmosas, jos pazinimui nera ribu. O del sekso, kas ten jau gali buti labai kitaip, pas kiekviena vyra pagaliukas, pas moteri - skylute. Tarkim, tu supykus ant savo vyro, ieskosi paguodos pas kita. Pradzioj gal viskas bus nuostabu, jis tave sudomins, trauks, bet giliau ji pazinus, pajusi kad ir jis nera tobulas. Tarkim, jis netures tu trukumu, kuriuos turi tavo vyras, bet tures kitu, kurie tave ne maziau erzins. Tobulybiu nera. Kuo ilgiau ieskai, tuo sunkiau issirinkti. Tad, manau, blaskytis neverta.

Ačiū jums už patarimus Aš vat dabar ir stengiuos su vyru kokių svečių pasikviest, tai taip abu paudrniuojam ir jau tos kvailos mintys kaip ir paliko mane

Kartais ir mane apima didelis noras kur nors paselt. Bet kad nelabai iseina. Per 4,5 metu vedybinio gyvenimo tik karta buvau susitikus su draugais pauliavot.

Oi tai aš bereikalo čia išeina dar skundžiuos, aš tai kol vaikiuko nebuvo ėjau su draugais dažnai, o su klasiokais tai vos ne kas savaitę bariuke sėdėjom, matyt dabar užsisėdėjau

Man ir buvo labai sunku priprast, kad jau mama, turiu seima ir visa kita... , nes anksciau lakstydavau kaip vijurkas : tai i mokslus, tai i teatra, tai dar kur...zodziu visiem ir viskam buvau reikalinga...beveik dauguma metu savo gyvenimo gyvenau taip... na dabar se tau... sedejau namie daugaiu kaip 8 men., siaubas! del to ir stoga raudavo... dabar skaiciuoju dienas valandas kada galesiu kur iseit pauzt sunku, bet is kitos puses...veliau bus lengviau...nes nereikes parintis :"va tiek metu praradau per mokslus, kada seima sukursiu" ir t.t. visai nesigailiu, vaikas ir vyras suteikia (beveik) vien tik dziaugsma, kad ir kokie padauzos butu...

O del issilakstymo kita prasme tai kartais pagalvoju :"va simpatiskas vyras", gal truputi zodziais paflirtuoju, bet rimciau butent to tai nea...man vyro pakanka...piktumemes ar kita, nea...!!! mano manymu tokia isdavyste neatleidziama...(cia mano subjektyvi nuomone)

Man atrodo,kad didziajai daugumai jaunu mamu pradeda vaziuot stogas nuo sedejimo namuose su vaiku.Tada prisigalvojama visokiu nesamoniu,jautiesi negrazi,neidomi ir niekam nereikalinga(isskyrus vaika).Visa sita ir as praejau.Todel labai svarbu yra,kad mama galetu bent valandele per diena skirti tik sau,iseit is namu bent po parduotuve pasivaiksciot ar pas drauge pasedet(be vaiko).Negalima pamirst ir savo isvaizdos

Gerai pastebėta, bet aš laiko sau taip ir nerandu, rodos vyras vaiką žiūri tik suzirzia ir aš jau greičiau iš vonios lekiu, velniop šukuosena, kasytę surišu, kad tik lelius nepravirktų ir t.t.

Gerai būtų, kad bent kokį vakariuką kas pažiūrėtų vaikelį, ir tave išleistų pasiganyt. Tikrai padėtų tau.

vieną vakarą buvau išėjusi puodų pristatymą pažiūrėti, tai mažoji mamai tokią isteriką užvarė, tai dabar bijau palikt, be to pati maitinu, o buteliuko ji imti nenori

patikėk, jos dar ne kartą sugrįš...

ash ir taip manau. tiesiog, kai sedi namie, per daug laiko lieka visokiems galvojimams, tada ir pradedi ramuneliu uzhpakaly ieshkot.. zhiuri i draugus, ju gyvenimas ishliko tas pats, o tu tapai namu sheimininke, su riebaluotu chalatu ir celiulito shlaunim.. viskas atrodo baisu manau, vos sugrizhus i darba, mokslus, apskritai i "zhmones", - viskas susitvarko. sugrizhta pasitikejimas savim ir tt. mane taip pat labai dazhnai aplanko tos negerosios mintys, bet gerosiom dienom pagalvoju - taigi esu jauna ir, kaip mama sako, "jau gyvenimas sutvarkytas"
todel aukshchiau nosyte, inga22