Nežinau, gal mums neteko susidurti su piktybiškai kažką darančiais vaikais, bet man atrodo, kad nesugebėčiau paprašyt atlyginti nuostolius... nu yra ir žaislų sulaužę, ir naujas sienas apibraižę, bet nedariau dėl to tragedijos. Savi vaikai irgi kartais namie nuostolių padaro, bet ne dėl daiktų gyvenam. Be abejo, nekalbu apie kraštutinumus, kai laužo tyčia, piktybiškai neklauso... laimė, su tokiais augindama 3 vaikus nesusidūriau.

Laimė, kad ir nesusidūrėt, bet va suraizytų jūsų odinį kampą, kainuojantį 10 000 litų, kaži ar taip viskas paprasta beatrodytų, o kad ir žaisliuką už pora šimtų litų sugadintų.. Bent jau man tolerancija greitai išgaruotų. Šiaip įvykis su odiniu kampu - realus, taip nutiko mano draugams. Ir kas baisiausia suraižė 10 metų bernas Taip, daiktai gal ir tarnauja žmogui. Bet leisti niokoti turtą svečiams.. Kaži ar verta

Auginant mažus vaikus, kaži ar reikalingi tokie baldai Arba gražiausios ir brangiausios vazos ar servizai bei prabangūs odiniai ar balti baldai netgi televizoriai ir DVD visokie -turėtų būti ne vaikų žaidimų zonoje. Galima mažuosius svečius įspėti, kad žaistų tik vaikų kambaryje, kur aplinka pritaikyta "netektims" arba lauke. Taip visada ir darėm, ir niekada panašių problemų nebuvo. Nėra tekę su draugais ar pažįstamais pyktis ar kitaip santykius gadinti dėl vaikų išdaigų ar sugadintų daiktų Žaisliukų už pora šimtų litų nesu vaikams pirkus niekada Yra kur naudingiau pinigus padėti O viską ką duodam bendram naudojimui su draugais, lauke ir pan.- negaila. Tam tie daiktai ir skirti. Pritariu mamytėm, kurios pačios prisiima atsakomybę už savo namų ir daiktų gerovę Ir čia apie kažkokius piktybiškus baisius padarus, visko griovėjus ir laužytojus mutantus buvo užsiminta Neteko tokių pabaisų sutikti savo namuose Net nežinojau, kad tokių esama...

Įdomi pozicija, gyventi kaip visiškam vargetai, jei jau vaikų turi Pvz. mano vaikas nėra sugriovęs nei vieno baldo ir nėra sugadinęs nei tv nei dvd. O vaiką kaip kokį šunį laikyti tik vaikų kambaryje, kad išlindęs ko nesulaužytų Mano vaikas gyvena namuose, o ne vaikų kambaryje O jei jau galima visur vaikščioti mano vaikui, svetimų vaikų juk į vieną kambarį kaip ir neuždarysi.. Matote, pinigų neturite tai ir neperkate brangių žaisliukų ar baldų, čia normalu. O aš neperku pigių Būtent dėl to kad. kaip jūs ir minėjote, pinigus ir taip yra kur dėti. Ir vietoj krūvos šūdinų, greitai lūžtančių, renkuosi brangius ir ilgaamžius Jei mano vaikas nesulaužė nei vieno brangiai kainavusio žaisliuko, tai argi normalu, kad atėjęs svečias kaip niekur nieko juos drąskytų O suplėšęs išeitų kaip niekur nieko.. O jei tai vaiko mėgstamas žaislas buvo ir jis būtų dar žaidęs ir žaidęs.. Tai negi man dabar iš savo kišenės eiti ir pirkti iš naujo žaislus Kaip ir nelogiška.. O dėl atsakomybės už savo namų gerovę, tai jūs pasidarykite iškabą ant durų - bus paguoda vagims Juk jei vagis išnešė jūsų daigtus, tai kalta jūs pati ir nėr ko čia kaltų ieškoti... Reiškia išsaugoti jų nemokėjot

Auginant mažus vaikus reikia juos auklėti, nuo mažų dienų, taip paaiškinti, kad žinotų ir suprastų kas yra kas. Kad yra elektros prietaisai, yra chemija, yra TV, kt. ir yra odiniai baldai, kurie beje yra labai praktiški auginant mažus vaikus. Tai gi, nereiškia, kad jei jau yra mažas vaikas, tai tik ten, kur sienos apmuštos minkštu audiniu. Vaikas gyvena visuose namuose, o ne tik savo kambaryje, jis laisvas vaikščioti, liesti, bet ne gadinti. Jei jis kažką niokoja, laužo, daužo, tai tik tėvų aplaidumas ir kaltė, nes jie neatliko savo "namų darbų".

O man keista, kad pas jus iš vis dar svečių ateina...

Nu viskas čia teisingai, tik kalba eina ne apie savus vaikus kasdienybėje, o mažuosius svečius, kurių kartais net ne vienas būna. Jug pas jus atėjus draugė ar kaimynė į svečius nesimala po visą triobą, po spintas ar miegamąjį Tai kodėl atėję vaikai į svečius turėtų kaip po savo namus slampinėti ir viską krapštinėti Pas vaikus atėję svečiai lai pas vaikus ir būna. Kol visus žaidimus išžaisdavo, pilnus sąsiuvinius pripaišydavo, palapines visokias ir raketas iš kėdžių pastatydavo- kelioms valandoms veiklos - per akis. Savoj erdvėj jie gali veikti ką nori (tik muštynių kad nebūtų ) O kai atsibosta kambary- marš į lauką Pas mus buvo ir yra tokia tvarka.

Jūs esate iš tų šeimų, pas kurias į svečius bent jau kol jūsų vaikui nėra kokių 10 metų aš neičiau. Ir galiu pasakyti kodėl.
Jūsų vaikas vienas, auginamas brangiai apstatytuose, suaugusiems pritaikytuose namuose, po nuolatine suaugusių priežiūra. Jis visiškai nemoka tuose namuose žaisti su kitais vaikais, taip pat visiškai nemoka būti "šeiminimu". Atėjus pas tokį vaiką su kitu vaiku turi sėdėti visą laiką šalia jų ir "padėti žaisti" bei prižiūrėti, kad taviškis ko neleistino nepadarytų. Nes jūsiškis greičiausiai nei žodžio nepasakys kitam vaikui, kad pamokytų jį teisingai elgtis su savo žaislais, sustabdytų, kai daroma kažkas ne taip ar paaiškintų, kas namuose leidžiama, o kas draudžiama. Taip pat ir žaislai didžiaja dalimi yra tokie, kurie skirti iš esmės žaisti vienam arba su suaugusių priežiūra. Nei žaislų, nei įgūdžių vaikų kolektyviniam žaidimui namuose pas tą vaiką nėra. Tai išeina, kad aš ateinu į jūsų namus su savo vaiku pabūti "linkmintoju" jūsų vaikui ir nemokama aukle?
Per ilgą laiką aš susidariau tokį vaizdą, kad kol vaikai maži į svečius dažniau kviečia tie, kurie augina vienturčius, bet ir vaikai labiau nori, ir pačiau ramiau bei maloniau vykti ten, kur auga du ar trys vaikai. Nes toks jausmas, kad šeima, auginanti vieną vaiką, taip pilnai ir nesuvokia kas tai yra "vaikai" namuose

Tiesa, dar dėl jūsų pasakymo "vaiką kaip kokį šunį laikyti tik vaikų kambaryje" - tai yra labai rimta vienturčio bėda. Nes tikrai kai jis vienas, uždarius kambaryja jaučiasi kaip atskirtas nuo vienintelio namuose vykstančio bendravimo - su suaugusiais. Kai vaikai keli - vaikų kambarys yra "laisvoji zona", kurioje vaikai susikuria savo žaidimų ir bendravimo erdvę, į kurią tėvai kišasi minimaliai. Ir duris jie užsidaro patys, kad tėvai ten nosies be reikalo nekaišiotų.

Tai gi, pratęsiant mintį, apie auklėjimą. Juk vaikas, tas, kuris laužo, pjausto, gadina svečiuose, kolkas kalbam apie tokį egzempliorių, yra neišauklėtas arba savyje laiko pyktį, yra poreikis destrukcijai. Mes nekalbam berods apie normalius vaikų žaidimus, kur laisvė fantazijai, betvarkė ir ne apie sterilumą gi eina kalba. Pvz. mano vaikai svečiuose nėra nei karto padarę kažko nederamo, apie aukščiau minėtus atvejus, nes jie auklėjami nuo mažų dienų. Laužyti, niokoti, gadinti nevalia.

pagyvenusi, tavo mintys teisingos, apie vienturčius. Mums po dviejų vienas vaikas atrodo kaip "nėr ką veikti", ramybė ir relaksas.

Tik nelabai skaniai atrodo ta turtinė materialinė diskusija.

Čia jau kaip matau labai " protinga" pabūti norėjote ir atėjote padergti ant svetimo vaiko kurio net nepažįstate. Labai išmintigai padarėte, nieko neprikiši Šiaip suklydote, bet iš kitos pusės jausmas abipusis. Neišauklėtų banderlogų į savo namus aš ir nekviesčiau Tai, kad pas mane į svečius jums patekti niekaip ir nepavyktų Žmogui, kuriam sunku suvokti,kad aukilėjimas ir tik auklėjimas lemia tai, vaikas laužys daigtus namie ar dar blogiau svečiuose , vieta savo sulūžusioje kiaulidėje vadinamoje namais Nes paskaičius kai kurių pasisakymus susidaro įspūdis, kad vaikai pas juos pasiima kaltus ir varo kiaurai per baldus ( nes brangiu pirkti NEVALIA jei vaiką turi), telikus ( o kam toks daigtas jei VAIKĄ turi) ir kitus brangesnius įrenginius.. Apie žaislus net jau nešneku Jei nesulaužai daigtų, kaip kitaip parodysi, kad esi visuomeniškas, socialus ir žaisti tikrai moki Tik kodėl, gerbiamosios, neskubate padarytų žmogui nuostolių atlyginti, jei jau tokią vaikų auklėjimo politiką įvaldžiusios truputi neaišku. Mano vaikui auklių nereikia, jį auklėju pati, todėl jis ir žino, kad daigtų laužyti jam NEVALIA. Yra tokie žodžiai kaip NEGALIMA. O ir šiaip jis pas mane meniškos sielos, jam labiau tapymas aktualu, vietoj to, kad lėkti per visus namus ir dairytis ką čia sudrąskyti Žodžiu nusišnekėjote tokiu mąstu, kad jūsų vietoje skuosčiau kuo greičiau pasikeiti nick'ą, nes prie jūsų pezesių nelabai derinasi Ar čia jau senatvinis marazmas O gal šiaip neapykanta geriau nei jūs gyvenantiems žmonėms

O varge, na bet jūs ir pikčiurna Kaip galima tokiais žodžiais ir emocijomis teršti eterį? Gal čia ir , bet jums elementariai trūksta vidinės kultūros. O dar kalbate apie auklėjimą

p.s. nekalbant apie visas kitas gramatines klaidas, daiktas yra daiktas, o ne daigtas.

Sakote, meniškos sielos Jūsų vaikas, vaikiškų judrių žaidimų nežaidžiantis, realizuojantis save per tapymą, kuris, kiek leidžia man senatvinis marazmas prisiminti, yra veikla vienam asmeniui, ne kolektyvinė.

Tai kurioje čia vietoje aš suklydau, ar, juo labiau, "padergiau" ant vaiko ir Jūsų namų, padarydama prielaidą, kad Jūsų vaikas, kaip ir dauguma vienturčių, linkęs į asmeninę veiklą ir neturi nei žaislų, nei reikiamų įgūdžių, nei pritaikytos erdvės kolektyviniams mažų vaikų žaidimams savo namuose?
Beja, Jūs taip pasipiktinote, kad net neatkreipėte dėmesio į nurodytus "kokių 10 metų", nes paūgėję vienturčiai būna puikūs dalyviai intelektualesnėse vaikų veiklose ir žaidimuose.

Ir taip pat klausimas Jums - kodėl visi vaikai, kurie auga po kelis ir ankstyvoje vaikystėje žaidžia namuose judrius žaidimus, turi tam pritaikytą aplinką ir žaislus, yra banderlogai, o jų namai - kiaulidės. Ar tiesiog vadinti žmones "banderlogais", o jų namus "kiaulidėmis" yra "fainulkinio" įvaizdžio dalis

Taip kad, "calm down". Manęs prie esamo senatvinio marazmo lygio sunervinti nepavyks, o štai pati su tokiu nervingumu sveikatą susigadinsi...

Pilnai pritariu. Pagyvenus argumentuotai issake savo nuomone, be pykcio ir izeidinejimo, fainulkinos zodziuose gi daug pykcio ir pagiezos.

Yra senas posakis, kad kelis vaikus auginti daug lengviau, nei vieną Bet ne visos vos vieną išperėjusios (ir dar kokios agresyvios )mamytės tai gali suprasti

Aš nei per nago juodymą nesu nervinga Nturiu nei ko nervintis nei dėl ko Ir aplamai ką jūs tą kolektyvinę veiklą čia aplamai ta p atkakliai kišate. Ne visi vaikai aplamai į tą kolektyvinę veiklą linkę, nepriklausomai nuo to vienturčiai jie ar ne Ką norite pasakyti, visi menininkai bekompromisiškai vienturčiai? O štai visi sportininkai ir kitokią KOLEKTYVINĘ veiklą` pripažįstantys žmonės būtinai iš daugiavaikių šeimų Mano gyvenimo praktika rodo ką kita, bet kadangi jūs jau norite čia pasirodyti visažine, tai tiek to. Buvo jums kiek gal per aštriai atsakyta vien dėl to, kad liečiate asmeniškai mano vaiką, nors asmeniškai nei jūs žinote ką apie mano šeimą, nei žinote kokioje prabangoje ar neprabangoje aš gyvenu ir aplamai net nežinote kiek aš tų vaikų turiu. O jau apibendrinimus tai ojojojoi iki kokio lygio padarėte kuo remiantis? Prierašu prie paveiksliuko?? Nebūkite naivi, o jei jau tokia esate, neapsimeskite protinga. Ir aplamai tema ne apie vienturčius ir kokie jie beviltiški jūsų nuomone, net ne apie mane ir mano vaiką su visu mano prabangiu gyvenimu,o apie tai, ką daryti, kai atėję svečiai sulaužo daigtus arba žaisliukus. Tai gal gana čia šiukšlinti?? Ir aplamai sorry ir už mano Daugiau iki jūsų lygio nenusileisiu
Papildyta:

Rutax jei norite ką pamokyti gramatikos, darbinkitės į mokyklą ir ten galėsite tai daryti net už pinigus
Rūta Mėta, susirūpinkite geriau savo kultūra, jei vaikai jūsų tarpe yra periami. Gal paprasčiausiai tada ne į tą tvartą pataikėte

Jėtau, tokio žodžio nė girdėjus nesu bet, jaučiu, jis nieko gero nereiškia Nu, ta mamytė kieta Aukštasis pilotažas vaikų auginime....
ir bendravime...
Papildyta:

PERIMI, brangioji, o ne PERIAMI Tvarte gramatikos mokinuosi

Deja, tiksliau būtų, jei sakytumėte "nepakilsiu"


Ačiū už pasiūlymą, bet jau turiu gerai apmokamą ir mylimą darbą
O jums būtų neprošal truputėlį pasimokyti ... kad ir iš nemokamų SM patarimų

Tai, kad aš ir be jų pakankamai mokyta O jei jūs viską, kas pasakoma forume priimate už gryną pinigą,čia jau jūsų asmeninės tragedijos Esu iš tų žmonių, kurie labai mėgsta dėmesį ( čia aš jau labai rimtai) ir net nesitikėjau,kad čia jo tiek iš jūsų brangiosios sulauksiu Esu labai pamalonionta. O ant jūsų nuomonės man giliai giliai... Na, štai dabar dar turėsite atliekamą progą pakudakuoti
Papildyta:

Na, jums, kaimiečiams tas slengas, žinote, arčiau dūšios, tai labiau su juo elgtis ir mokate Kabinėjatės prie kiekvieno žodžio, net nesusimąstote, kad va aš net ne lietuvė galiu būti ir tos žinios kokias dabar turiu ir taip didžiulis pasiekimas.. Et, tas mužikų pasaulis.. Nuožmus ir negailestingas..

Gaila, bet virtualus dėmesys nekompensuos kasdienybės stygių

Pasmalsavimui - o jūs ir kasdienybėje tokiomis formomis dėmesio reikalaujate - t.y. pradedate "koliotis" ir tada jau sulaukiate deramo atsako? O gal jūs pabandykit kaip nors kitaip

Ne, kasdienybėje aš visai kitoks žmogus. Ir čia liūdnų veidelių galite nemėtyti Kaži kuris didesnis vargšas, kuris provokuoja, ar kuris pasiduoda provokacijoms? Pas mane pvz dabar teigiamos emocijos, o pas jus?? Šiaip mano akyse jūs su savo pamokslais ir pasisklaidymais atrodote kaip kvailių kvailė, o žinote kodėl? Jei būtumėt protinga, tiesiog nereaguotumėt

nežinau kaip Lietuvoj, bet čia, perkant buitinę ar audiovizualinę techniką, pasiūloma apsidrausti nuo tokių įvykių -- apdaužymo, apipylimo ir panašiai.


galima ir daugiau vaikų turėti, bet jei jie ne dvyniai ar pametinukai, tarp jų didesnis amžiaus skirtumas, tada jie neveikia kaip "chebra". o kai į svečius ateina bendraamžis -- tokio paties proto (o galbūt dar didesnio pasiutimo) -- va tada būna kolektyvinės nesąmonės. ir netgi labai gražiai išauklėti vaikai sugeba pridirbt.

Džiaugiuosi, kad jums pagerėjo nuotaika Jūs iš tiesų šiek tiek nusileidot iki mūsų - "mužikių" - lygio ir ėmėt (pagal galimybes , žinoma) šiek tiek kultūringiau reikšti savo mintis. Su kuo ir sveikinu

Žinoma, kad sugeba, ir nebūtinai iš pasiutimo, tiesiog iš neatsargumo, dėmesio stokos aplinkai tuo momentu ir pan. Ne kiekvienas trimetis pasiėmęs vinį iš piktumo per sieną praeina, o tiesiog smalsumas veda, garsas, vaizdas, pojūtis "valdyti vinį" suintriguoja. Nespėja jų galvelėse taip greit visas filmas prasisukti kaip pas suaugusius, kad remontas kiek kainuos, dažus reiks pirkti, meistrus samdyt Vaikų pasaulis visai kitas, juos pažinimas veda ir smalsumas. Jei grįžti prie temos, tai ta reakcija pirma, kai pabyra kokie stiklai (apie žaislus aš nekalbu, nes jie ir skirti vaikų žaidimams) tik nuo žmogaus santykio su daiktais priklauso, manau. Arba tai sureikšmini, arba ranka numoji ir tiek. Kas jau paaugusius vaikus turi tikrai supranta, kad visko būna ir pasitaiko su jais, kad ir labai gerai suvokiančiais aplinką. Mano dukra maža buvo vazą pas mano draugę sudaužius Po ja servėtėlė labai ryški su paveiklėliais buvo, tai ji jos akį patraukė ir siekė, o kad vaza kartu nučiuož- nepagalvojo.Manęs kartu nebuvo. Tik vakare namie pati papasakojo, kas atsitiko Draugė nė puse žodžio man nepasakė, kol pati nepaklausiau kas ten įvyko? O atsakė: ai, nieko ten neatsitiko, svarbiausia, kad ant galvos neužsivertė ir nepraskėlė. Jauti, visai šalia jos kojų 2kg sveriančios vazos šukės pabiro, ot reakcija tavo merginos Taigi, viskas nuo supratimo priklauso, kad nelaimė didesnė už vazos netekimą galėjo atsitikti O vazą Kalėdoms padovanojau, po gero pusmečio...Nustebinau

Čia gal ir ne į temą, bet apie tai, ką sakyti kitų vaikų tėvams o ko ne Buvo kartą tokia nemaloni situacija, kai vienas paliktas vaikas pas mus į lovą prisiusiojo Nė nepagalvojau, kad jau mokykliniam bernui kokią klijuotę patiesti reikia. Sėdi vaikas ryte lovoj ir nesikelia nė už ką Vaikus į kiemą turėjau išvaryt, kad išsiaiškint kas atsitiko. Nu, atsitiko, tai atsitiko. Gal aplinka kita įtakojo, gal naktį eit į tuliką pratęs, o čia kambariai visai kitaip išdėstyti ir pan. Susitarėm tarpusavy, kad niekas nesužinos, ir tvarka Tikiuosi, jis forumų dar neskaito, bet mamai nieko ir nesakiau niekada. Jug galima paslapčių turėti Žinoma, jei pradėčiau skaičiuot, kad vanduo patalynės ir pižamos skalbimui kainavo, elektra, čiužinį su proškais trynt ir su fenu džiovint reikėjo ir t.t., tai nuostolių patyriau Bet tas vaikas, jaučiu, patyrė daug daugiau...

Primine man viena istorija. Sveciavosi pas mus vyro sesuo su 8 metu sunum ir, aisku, anyta, nes ji visada ateina, kai pas mus sveciu yra. Vakare anyta pakviecia mane i kambari, kuriame sveciai miegos ir klausia, ar neturiu jokios klijuotes. Sakau, kad neturiu, tai ji sako, duok sunelio sauskelnes. Pasirodo, vyro sesers sunus vis dar kartais apsislapina miegodamas. Ir man tai buvo pasakyta jo akivaizdoje! Itariu, kad jam labai ilgai tokia problema tesis, jeigu ir jo motina, ir mociute nepasikuklindamos visiems tai pasakoja...

O kaip tas 8 metu bernas nakti miegojo su sauskelnemis, skirtoms vaikams iki 14kg ne nenoriu pagalvoti...

O praktiškai? Man po dviejų su vienu nebūtų ką veikti. Tai yra tik posakis, deja, tik kažkieno sudėlioti žodžiai, o ne realybė ir toli gražu ne tiesa. Nors, gal kažkam ir labai lengva su dviem, lengviau nei su vienu, visokių būna.

Čia suaugus moteris, mama, su tokia kultūra??? Toks jausmas, kad pati iš gilaus kaimo ištraukta, aprengta, aprūpinta ir nežino kaip pasirodyt...O kokia neapykanta tam gimtam kaimui...

tai jau tikrai kai vienas buna darzelyje o kitas namie tai man laisvadienis

Vienareikšmiška čia ir negali būti, jug daug aspektų yra. Kiek vaikų- tiek ir rūpestėlių gi Bet jiems patiems lengviau pasaulį pažinti ir mokytis bendrauti, kai yra ne vienas. Čia aš talkinau pagyvenusiai, kad keliese augdami jie turi kuo užsiimti, susiranda veiklos ir pan. O posakis tai nėra iš piršto laužtas, iš seno atėjęs, manau, kai šeimos tikrai didelės būdavo ir vieni kitus augindavo, viską ūkyje padėdavo, vyriausios dukros -tikros namų šeimininkės viską mokėdavo, o kiek sūnų- tiek šeimos galvų Mano mama iš tokios šeimos, ir kiek prisimenu savo AA močiutę, ji visada per balius sakydavo- jokio vargo, vaikai, su jumis neturėjau (O tų vaikų- cieli 8 augo ) Man labai gražu didelės ir tvarkingos šeimos Tokių keletą pažįstu, tai jose vaikai tikrai įpatingi auga, o ir mamytės nenusiplūkę vargšės kokios

Nu, jau žinant, kad tavo vaikas tokią bėdą turi, tai mamytė, vykdama į svečius su nakvyne, būtiniausiomis priemonėmis galėtų apsirūpint Tikrai vaikas nemalonioj situacijoj
Papildyta:

Arba labai norėtų, kad taip būtų Kitaip, iš kur toks pasiutimas

Rūta mėta, na nepasiutusi aš.. Labai jau nuobodžiai kaip tai gyvenote, kol nepasirodžiau, tai ir linksminu varguomenę, nors šventės ir pasibaigė O kaimiečiai visada labai pyksta, kai juos kaimiečiais pavadini, tik neaišku kodėl Nieko gėdingo nematau būti kaimiete ir tikrai niekam nesiaiškinsiu iš kaimo aš ar miesto Tiek mieste, tiek kaime žmonės visų pirma gyvena.Jei jau tokios intelektualios, tai ko puolate kitą žeminti, o nepasielgiate kaip tikros damos ir nepraeinate pro kažkokios mužikės pasisakymus oriai? Gal paprasčiausiai kad to didžiulio IQ neturite ir vis bandote žurnaliukų pasiskaičiusios didžias psichologes vaidinti, iš savęs aukštuomenę laužti, nors batai pačių giliai mėšlu smirdi?

Gali būti Pas man dvyniai, tai tas "vienas kitą augina" visai "totaliai" negalioja Ypač kol buvo maži ir judrūs, vienas į vieną pusę, kitas į kitą. Ir pametinukų mamas kažin ar labai guostų šis posakis. Bet čia jau nukrypom nuo temos.

Nu kiek dar kudakuosi čia apie tą kaimą Mieste gimus mieste augus esu Taškaisi, drabstaisi čia seilėmis, jau juokinga tikrai....

tarp maniskiu 2 m skirtumas. kai atskirai vyresnelis jau protingas. kai kartu tas ju protelis susivienodina iki maziukes lygio

Visada svajojau apie dvynius Turėjau drauges seses dvynes vaikystėje, baisiai padūkusias, bet viena už kitą- mūru stodavo Abi susimokiusios visus gatvės vaikius cypt priversdavo Ir aš prie jų Smagu prisimint vaikystės išdaigas O jeigu į temą, tai kai prisimenu kiek razbaikų prikrėsdavom, per sodus prasinešdavom (žinojom, pas ką obuoliai skaniausi, o pas ką braškės), į duris kaimynams belsdavom ir pabėgdavom, buvom visą malkų virtinę vienam kieme išvartę- niekad joks kaimynas pasiskundęs nebuvo Visas rajonas nuosavų namų- kaip mūsų teritorija buvo Gal tada žmonės atlaidesni buvo

Dabar kaip pagalvoju, tai visa šitos temos esmė yra tai, kaip pačios mamos vaikystėje augo, ir kaip daiktai jų šeimose buvo vertinami Daugelis čia esančių, manau, dar tais gūdžiais ir tuščių lentynų laikais augo, kai bet koks daiktas, dviratis ar rogutės- prabanga turėt buvo nekalbant apie visokius kūdikėlių kramtukus, barbes ar tranformerius Kai prisimenu, tai vasarom po pietų į gatvę kokia 20 vaikų sugūžėdavo, nuo didžiausių iki pyplių. Visi su broliais, sesėm, vyresnėm ar visai vežimėliuose. Dičkiai trąsas visokias su kreida paišydavo, lenktynes darydavosi, o mes mažiai po kojomis pindavomės, arba gaudavom užduočių iš kokio kiemo plytų vartams parnešti, varžybų prižiūrėtojais būdavom ar pan. Kažkokia didelė vaikų bendruomenė buvo, viskuo dalindavomės. Gatvė ilga, kokia 40 namų , kaip dabar skaičiuoju, o mamos per langus šaukdavo visa gerkle namo tai vieną, tai kitą. Parėjus paduodavo visą didžiausią bliūdą sumuštinių kad į gatvę neštis Iš kito namo koldūnų čiut ne kibirą Žiemą rogutes gi ne visi turėjo, tai komandom susigrupuodavom ir maudavom ant fortų (kalnų), kai vieno kaimyno sulūždavo, jau žiūrėk kitas atsineša Mes slides turėjom, tai visa šutvė su jomis šliuoždavo, patys su broliu tik sutemus pasidžiaugdavom Kai kažkas iš vaikų sulūžusias rankose parnešė, tai tėvukas susinervino, kad nepatvarios buvo Nupirko iš kareivinių kitas, kurių keliems metams visiems užteko, neįveikiamos buvo Ai, galėčiau pasakot ir pasakot 2 Buvo, žinoma, ir tokių vaikų, kurie visą laiką su mamom į lauką išeidavo ir iš šono veiksmą stebėdavo Prašydavo, kad priimtumėm žaist, bet taip ir nepritapdavo Vaikai gi, natūraliai taip gaudavosi. Kaimynai skaitėsi net tie, kurie tam 40 tam name gatvės gale gyveno, bet prireikus į tualetą (namo gi nevarysi tiek kelio ) visą šutvę priimdavo, o vat tie su mamytėmis, tai nea
Dabar tam rajone negyvenu, bet kai žiemą atvažiuoju- kalnas tuščias Visi vaikai savuose kiemuose tvoromis aptverti, mažai bendrauja. Nėra bendrų žaidimų, dalybų, visi bagoti ir viską turi. Anksčiau, matyt, vargas visus vienijo, o dabar iš gero gyvenimo, vaikai bendros kalbos tarpusavy neranda...Mamos irgi...
Atsiprašau už protrūkį

Kad daugiau tokiu protrukiu siame forume butu! Nors mano vaikyste tikrai nebuvo tokia, bet kazkaip nostalgija apeme beskaitant

Fainulkina, kiek pinigu turi, daug? Kad jau taip apsisukdama vis primeni, kad esi bagota

o kodel jus sprendzite uz visus,kad tokie daiktai neturetu buti,kol yra mazu vaiku vaikas augdamas tarp tokiu daiktu ismoks juos saugoti,tausoti,zinos su kuom galima zaisti,o su kuom nelabai.
Nupiestos sienos,nubraizyti,supjaustyti baldai,tai nei vaiko kalte,o teveliu,kurie neparodo vaikui,ko galima,o ko ne..neipratina tausoti daiktus...yra sava erdve,kur gali piesti ant lentos,tureti savo zaidimu kambari ir bendra zona,kur vaikas ismoksta elgtis ir kitaip ir su kitais daiktais...
Papildyta:

butent

Gali pasiskaityt atgal savo postus. Gali ir save tuo paciu pasiremti nenusiskriausk.

Čiuožk tu geriau savo švediškų tualetų šveisti. nes su skaitymu ir įsiskaitymu šiaip ar taip susipykusi Kiekvienam savo, kaip sakant..

Labai skauda ? Ziurek, opos neisivaryk

labai shauniai grazinote mane mintimis i vaikyste

Tikrai kad gražiai Mūsų vaikystė buvo kitokia. Ir dėl to kartais apima liūdesys ir gailestis. Nesaugumo jausmas, kurį atnešė Nepriklausomybė, yra didžiulis blogis. Ir susvetimėjimas. Tik savo urve žmogus jaučiasi saugus.

Na, į politines diskusijas nenorėčiau veltis ir ne vieta čia, bet žinau tik tai, kad gatvėje įvairūs žmonės gyveno. Nuo TSKP įtakingų veikėjų, žymių menininkų ir sportininkų iki visai pilkų žmogelių ar pijokėlių. Bet visi suaugę vieni su kitais sveikinosi, bendravo, nors ir žinojo, ką su kuo kalbėti ir ko ne. Baimės ir įtampos buvo daug, bet vieni kitiems reikalingi buvo. Bėdoj ar ligoj padėdavo, pinigų vieni kitiems skolindavo Prisimenu, kaip tėvai kažką šventė su kaimynais (gal naujametį ), o tėvukas čerką pakėlęs ir sako: Nors Komunistas, rupūže, esi, bet kaimynas tai geras! :lotuliukas Mums, vaikams, tokie dalykai nerūpėjo, visi kartu žaisdavom. Vieni vaikai siuntinius iš Amerikos gaudavo (kaip jiems tais laikais pavykdavo, tai nesunku nuspėti ) Išnešdavo į gatvę pakuotę skaniausiai kvepiančių kramtoškių braškutės, avietėlės visokios (be Paršiuko Čiuko nematę tokių buvom ), tai dičkiai su peiliuku perpus pjaustydavo ir dalindavo Kai pamatėm Jo Jo pirmą kartą (prieš 30 m tai buvo ), tai vieną dieną pas vienus namuose būdavo, kitą dieną pas kitus. Kol ratą apsuko- nekas iš jo teliko O geriausiai, tai kaip džinsus firminius LEWIS visa gatvė nešiojo Tiesiog garbė buvo juos apsimauti Ir man teko, nors jau 10 metų jiems turbūt buvo, po mano brolio man pagal eilę atiteko Visai sulopyti, nutrinti, bet ORIGINALŪS LEWISAI IŠ AMERIKOS Ne bet kas gali tokius dalykus suprasti. O gal būtent todėl ir aš nesuprantu tragedijos dėl sulūžusio žaislo šiais laikais, kai parduotuvės visko pilnos ir vaikams jau tik mėnulį nukelt tetrūksta...

Čia ne politinės diskusijos Anksčiau gal ir buvo visokių asocialų, narkomanų ir iškrypėlių, bet vaikai, nuo mažiausio iki didžiausio, mūsų kiemas buvo labai gausus, be baimės žaidė iki vėlumos, žaidimų laukas išsiplėsdavo po visą rajoną ir dar toli toli už jo. Ir mūsų tėvai nebijojo vienų leisti į lauką. Nebuvo baimės, buvo saugu. Vaikai buvo saugūs, saugi kaimynystė, saugi visuomenė.

Aš apie tai turėjau omeny

o dabar..kiemai tusti

Bet ne tik del nesaugumo kiemai tusti. Siuolaikines technologijos, kad ir kiek gero jos mums duotu (va mano mama uz keliu tukstanciu km, o su ja susirasau kasdien ), tuo paciu atnesa ir susvetimejima. Kiemai tusti, nes vaikai sedi prie kompu ir vietoj to, kad susitiktu kieme, susitinka skype

Visiškai pritariu. Bet nieko nebijojom ir todėl, kad ir informacijos apie visokias baisybes nebuvo Suaugę puse lūpų šnibždėdavosi apie kokią vagystę ar užpultą gatvėje žmogų, nes Tarybų Lietuvoj nusikaltimų NEGALĖJO BŪTI, kaip ir sekso Per TV tik koncertus ir žiburėlius iš plačios tėvynės rodė ir psio O žmonės neišlaikę įtampos ar turintys didelių bėdų pasikabindavo ir tiek (masiškai žudėsi ), nes nei kur pasiskūsi, nei kas padės, o dabar -vieni ant kitų agresiją lieja, laisvi gi...Vaikai, jei ką prisidirbdavom, tai patys kalti, šiknon pliauškę ir marš prie darbo, o dabar Ai, tiesa, dabar gi vaikų teisės Nesakau, kad blogai, bet ir nieko gero
Papildyta:

Ir gatvėj jau nepažaisi. Pro džipus ir mersus praeit net šaligatviu neina O kaimynų kiemuose vietoj sodų ir smėlio dėžių- nauji namai įsispraudę vieni kitiems saulę užstoja, nes vaikai užaugo ir viename name su tėvais neišsitenka...

Iš dalies nesutinku. Taip, info cenzūra buvo, bet daug ko nebuvo. Tada tarybinio žmogaus moralinis veidas buvo aukščiau visko. Net skyrybos ar meilužės buvimas buvo didi gėda su galimom pasekmėm. Ir kultūros lygis tarp žmonių buvo aukštesnis, pagarbos buvo daugiau. Tie įvairūs faktoriai ir susiveda į kitokį visuomenės pagrindą. Todėl ir buvo saugu. Ir naujos technologijos ne visai įtakoja. Vaikai ne dėl kompų ar TV sėdi namie, o dėl to, kad tėvai negali 'ganyti' ir saugoti. Čia tie, kuriems rūpi vaikų saugumas.