Diskusija buvo uzvesta lyg ir apie zalos atlyginima....

Zalos atlyginimas priklauso nuo situacijos.

Ir dar- manau, neteisinga galvoti: uzsikvietet mus su vaikais, tai ir zinokites. O reiketu: kadangi einame i svecius su vaikais, tai turesim daug veiklos- ir savo vaikus prisiureti, ir su draugais bendrauti. O jei jau norisi ramaus vizito, kai jaukiai isitaisai pie stalo ir megaujiesi ypatingo skonio kepsniu arba paskesti minkstame fotelyje su puodeliu kavos, tai reikia pasirupinti aukle nuosavoms atzalelems. Arba palikti jas namuose su mociute ar aukle.

Mute, apie ta meskiuka, tai as supratau, kad veiksmas vyko prie tevu akiu, o vaikai buvo perspeti tevams girdint, bet nieks nereagavo.

Manau, grazu atlyginti bet kokia zala- tycine ar netycine. Cia ne kaip prievole, o paprasciausias mandagumas. Be to, reikia ismokyti vaikus pasakyti "atsiprasau".

Einu dar isiskaitysiu apie ta meskiuka, bet man butu sokas jei tevai pasiulytu atlyginti zala uz ta zaisla, kuriuo leidau zaisti. Pasijausciau tikra kiaule. nei uz ka neimciau pinigu.

Aha, paskaiciau. Visu pirma as situacija valdau pati ypac su vaikais. Kad ir kaip butu nepatogu, (jei jis man butu brangus) bet buciau meskiuka paemusi is vaiku ranku ir paslepusi, paaiskinusi, kad cia talismanas ar dar kokia pasakele suskelus ir vietoje to duociau ka kita arba prajuokinciau arba ju mamos paprasyciau , kad duotu jiems ka. Bet paprastai as leidziu zaist su tokiais zaislais, kuriuos galima lauzyti ypac 2-3 metu vaikams

matau, kad buvau ne taip suprasta, o kol prisedau vel, jus visa istorija priraset.

Kai draugai mus kviecia i svecius su vaikais, tai turi zinoti ka tai reiskia minimaliai - na kad suo butu uzdarytas, kad greitai duztantys daiktai butu kur nors padeti auksciau - na kad ir mobilus nesivoliotu ant stalo.
Priziuriu as savo atzalas, bet ne visur suspeju. Taip ir lova sveciuose buvo apsisiota - atsiprasiau ir kartu isvaleme. O ka daugiau galejau padaryti.
Buvo panasi situacija su anyta, kai sunus dar mazesnis buvo. Atvaziavom ir paleidom vaika. Matom, kad jisai zadintuva atsitempia. Tada ir paklausem, ar jie pasiruose musu atvaziavimui - nuo to laiko nebematau zemai padeto zadintuvo.


O visu svarbiausia - sveciuose as laukiu seimininku nuomones - ka mano vaikui jie leidzia ir ko ne. Nes gali buti, kad jiems yra nepriimtina tai, ka as savo vaikui leidziu ir kas man atrodo normalu. O gali ir atvirksciai.

Jega, taip ir turetu butu. Apie viska galima kalbeti, paklausti, susitarti.

Paskaiciau. Manes i svecius nekvieskit su vaikais

Yra ir pas mus namie buve panasiu situaciju. Nukirpo mergaites mano dukters Barbei plaukus. Darzely vaikai irgi persuko prisukamo visciuko mechanizma. Kas cia tokio? Juk pati leidau nestis... Gal ir maniske kur nors ka nors netycia iskrete? Tikrai neverta del to gadinti santykiu. Ypac tuomet, kai namuose yra ir daugiau puikiu zaislu. Dabar ji atrodo labai brangi, nes ja sugadino vyro brolio vaikai. O jei pati dukryte butu didesne ir padarytu ta pati? Juk daiktai, o ypac zaislai, su kuriais zaidziama nera amzini. Ne vienas mes nesame apsaugoti nuo panasios situacijos draugu namuose.

perskaiciau kai kam pritariu kai kam ne. galiu tik pasakyti kaip pas mus vyksta "priemimai" ir kaip mes varom i svecius. na visu pirma mano butent ta "laukine bezdzione" apie kuria cia buvo snekama, ne ji nepiktybine, tiesiog energijos perdaug, na dabar jau biski lengviau, paaugo, bet iki visai neseniai buvo kosmaras guobu g-veje.

na visu pirma jeigu sugadina arba sulauzo kazka musu namuose - na ir kas, jie vaikai, negi dabar tevams kazkokias pastabas sakyti arba dar zalos atlyginti prasyti, - na man tai nesuvokiami dalykai. Jieigu jau sugadinta kazkas labai brangaus ar svarbaus- visu pirma kaltinciau save- kodel nepaslepiau ir t.t. Paprastai visas butas po vaiku "vizitu" primena musio lauka su visur besimetancias torto, sausainiu, popieriuku ir t.t. likucias. Nesuprantu kaip vaikai gali nesiausti, nieko nevartyti ir neimti - man depresija nuo tokiu. Ot problema, viskas yra isvaloma, sutvarkoma.

Situacijoj su lele, jeigu jau tokia ji svarbi vaikui - nupirkciau tokia pat arba panasia, o kita karta pan. zaislus paslepciau. ( cia kol maziukas vaikas dar), veliau tegu tai buna pamoka savo vaikui. Tokiu atveju buvo pas mus ne vienas, buvo asaru, visko buvo, uztat dabar supranta kad jeigu kazkas labai svarbu tau neleisti kad kitas tai sugadintu, o jeigu nesaugai ir kazkas sugadina kaltink tik save.

Tokioj situacijoj nesakyciau nieko,juk gali but taip kad ir tavo vaikas kada ka sulauzys pas juos,o tuo labiau juk cia vaikai nezinojo apie ta mechanizma toki.Nezinau,tai juk zaislas,o aiskinantis galima ir santykius pagadint Juk mes mokinam vaikus saugot kitu daiktus,o netycia kazkas padaryto...,na juk ir mes ka padarom netycia

Ir dar pastebejau toki dalyka kuo vyresnis arba kuo labiau tavo vaikas i "laukini" panasus tuo atlaidziau i kitu isdaigas ziuri

Visai gražiai jūs čia išdiskutavot

Jei terminas "laukinė beždžionė" galioja tik Norge aprašytam atvejui (laužo magnetofoną ir juokiasi, plėšo karūną; ir kiti piktybiniai destruktyvūs veiksmai), tai visiškai pritariu - trūksta atsakingo tėvų požiūrio.
Oi, net lengviau atsidusau - mano vaikas, nors ir "beždžionė" - visur lipa, kariasi, - bent jau ne laukinė Ir aš tikrai ne viską svečiuose leidžiu Kol kas dar nieko nesugadino, nesulaužė, nesupurvino, neprivertė verkti...Net stebiuosi...

Mūsų draugų šešiametis vaikas yra hiperaktyvus, tai kai ateina pas mus į svečius - na, pačios galit įsivaizduot, kaip atrodo namai ir žaislai... Ir tėveliai jį ojojoj kaip tramdo Bet man tai gaila vaiko dėl tokio dresiravimo, o ne namų. Gi matau, kad jis ne iš piktumo taip elgiasi, o dėl to, kad nemoka savo energijos suvaldyti Būna, kad mes to uragano tėvus raminam, kad nebartų vaiko, nes pas mus viskas galima Tik įpratom suslėpti vaikų mylimiausius žaislus, kad nenukentėtų, ir problemos nebėra, lai siaučia, gi vaikai

Žinoma, jei vaikai piktybiškai siaustų, nu tai tikrai netylėčiau, bet pakolkas su tokiais dar neteko susidurti

gaila man butu to zaislo...bet tai praeis. Atsimenu ir as savo pykti, kai giminaites mergaite sulauze kalbancia papuga
Tokiam mazam vaikiukui mylima zaisla galima pakeisti greitai kitu, gal pades?
O man gal galite patarti prie to paties?
Savaitgaly buvo sveciu pas mus, vaikai jau dickiai prie zaislu neina, bet...
Va dabar jau pareina mamu skundai vienu vaiku- jis nesimuso, nesikandziojo, bet nuolat mergaitems sake : gerai butu tave i*****, tavo mama butu gerai ******,kilnojo sijonus, kaisiojo rankas.
Tos mergaites tik namuose pasisake mamoms, cia irgi kaip ir po ivykio.
Dabar tiek man niezti tai jo mamai pasakyti, Bet zinau pagal patirti, kad ji nebus linkusi tiketi....mes, suaugusieji, tai nematem ir negirdejom
Yra toks variantas, kai kita karta ateis i svecius, sakyti, kad nesivestu to sexualinio maniako
kas per jaunimas siais laikas? tas vaikas pirmokas...

Ir dar vienas momentas . Kai musu vaikas yra namuose, ar mes ji "paganom"? As paziuriu, kad nedarytu ko pavojingo, kad nesinestu tortu-kremu i vaiku kambari (ten vilnonis kilimas- ne mes ji klojom- dizaineriai, echm), kad nepiestu ant grindu nepasitiese klijuotes ir t.t. Tai sveciuose vaikus "paganyti" reikia daug daug atidziau- juk ten nepazistama aplinka, vaikas nezino taisykliu, nezino "povandeniniu rifu". Jei tevai nusiplauna nuo vaiko prieziuros (atseit- mes sveciai, prasome mumis rupintis, atejom pailset), tai kas vaika turi priziureti- namu seimininkai? Cia kas- pagarbos tiems zmonems pozymis? Abejoju. Be to, seiminnkai ir siaip nelabai jusu vaika pazista, negali ne numanyti, kas jam i galva saus.

Vat, kaip pas mus buvo nutike: buvo draugai. As "uzpelengavau", kad ju trimetis eina i sandeliuka, kur sudetas sportinis inventorius- slides, lazdos, dviraciai. Pasakiau tevams- ziurekit- ten vaikui pavojinga, ten yra tokie tai daiktai. Tie numojo ranka. Uzdariau duris. Vaikui pagrumojau pirstu- ten eiti negalima. Ir nuejau, nes nelaikau savo prievole ganyti svetimus vaikus, o ir vakariene baiginejau gaminti. Na, po minutes baisus trenksmas. Vaikas atsidare duris,uzsilipo ant didziulio vyrisko sportinio dviracio, su trenksmu griuvo ant plyteliniu grindu, dviratis ant jo. Aciu Dievui, atsipirko melynemis, nubrozdinimais ir ilgu ilgu asarojimu. O jei kas rimciau butu buve? Kas klatas? Mano manymu- tevai. O kas sake, kad vaikus auginti bus lengva?

Vienzo, reziumuojant: kiekvienam, net ir ne vaikui, gali visko nutikti, ir suduzti kas nors, ir issipilti, taciau reikia STENGTIS, kad taip nenutiktu, o vaikus to mokyti nuo pat maziausiu dienu. Tokia yra mano nuomone. Mane tevai moke gerbti svetima daikta labiau nei savo, as savo vaikams irgi noriu tai perduoti. O poziurio "nekreipiu demesio" negaliu toleruoti ir niekada to nedarysiu.

Ir dar del tu visu zalos atlyginimu. Elementarus padorumas reikalauja PASIULYTI kazkokia kompensacija - sutaisyti, isvalyti, atpirkti. Na, o jeigu tie nuostoliai nereiksmingi, jums tikriausiai pasakys "aciu, bet cia nieko tokio". Taciau demesi ir pagarba jus busite parode.

Galima uzduoti retorini klausima: dabar madingas vaiku auklejimas "viskas galima", nes taip jam leidziama laisvai tobuleti, vystytis, neriboti jo akiracio ir pan., tai gal cia kaip tik buvo tas madingas auklejimo budas?

Tai mes čia apie skirtingus dalykus kalbam. Aš irgi visiškai pritariu, kad reikia neleisti vaikui elgtis destruktyviai, piktybiškai, aišku, atsižvelgiant į jo amžiaus suvokimo ribas.
Ir kad tėvai visada turi sekti, kur yra jų mažametis vaikas ir ką jis veikia.
Ar kas nors prieštarauja?

Kita vertus, tos suvokimo ribos skirtingos trijų mėnesių kūdikiui, metukų vaikui ir penkiamečiui. Negalima taikyti vieno principo visiems, kad ir iš geriausių paskatų. Mano Giriukas, pavyzdžiui, labai ilgai plėšė knygutes. Jis tai darė toli gražu ne piktybiškai - paprasčiausiai nemokėjo atsargiai vartyti lapų, puola susižavėjęs kokio meškiuko nuotykius sekti ir..drykst... Tai ką, dabar reikėtų vaiką barti, jei jis net nesupranta, ką blogo padarė?
Jei sulaukęs dviejų pradės plėšyti lapus, tada ramiai paaiškinsiu, kad tai negerai ir kodėl. Tada jau iš to bus naudos.

Tai štai - matyt, labai nekultūringą žmogų auginu, "neauklėju" nuo lopšio

Zvirbliuke,
manau, kad Lietuvos su Japonija nereiketu lyginti, kaip pati sakai, tradicijos ir aplinka turi itakos, o supratimas apie tai pas mus ir Japonijoje beveik krastutinai skirtingas.
Ir ka reiskia "Ten vaikui iki penkių metų iš tiesų viskas galima. Absoliučiai."? Kas yra absoliuciai? Kuo pasireiskia tas absoliutus visko leidimas? Galu gale, ar tu tikra, kad "absoliuciai" Lietuvoje ir Japonijoje reiskia ta pati?

Pas mus suprantama tiesiogiai - chaosas.. Atspejau?

nu ir priraset, net nemaniau , kad tokia diskusija isisiubuos

PIRMIAUSIA- VAKAR NEISKENCIAU IR NUVEZIAU LELE PAZISTAMAM LAIKRODININKUI - SUTVARKE

toliau tikslinu:
meskiuka suplese prie tevu akiu, as irgi maciau , bet kadangi tevai salia tai maniau kad jie turi sudrausminti, o ne as. Ir kita karta pas juos apsilankius TEVAI klause - "kodel mama savu zaislu nepaeme, juk jie mielesni "

su lele irgi panasiai buvo - visi buvo tam paciam kambary- labai abejoju, kad jie nemate, nes paskui kazkaip labai staigiai namo susivyniojo

del atlyginimo, manau jei as matyciau kad vaikas kazka sulauze, o seimininkai nieko nesake, tai kita karta atvaziuodama pasistengciau bent simboliska dovanele tam vaikui atvezti

O apie auklejima kazkur skaiciau, kad vaika aukleti reik jau nuo tada kai jis dar mamos pilvelyje gyvena. Nors dvimetukas ,musu manymu, nieko dar nesupranta, patikekit jie supranta daug daugiau nei mums atrodo

pati esu macius, kaip pusantru metu vaikas, kazka ispyles ant zemes bego sluotos atsinest, tas pats vaikas pribarstes sokolado ant sofos, atsinese skudureli ir bande isvalyti

GEROS DISKUSIJOS!!!!

dziaugiuosi del tavo leles, Ingule
O ka man daryt su tuo seksualiniu maniaku?

Tuja, jau rasiau, kad reaguotum ir nieko nelaukdama, nes ka gali zinoti, ka gal iskresti tas "sexmaniakas"

Zvirbliuke, panasus tie musu vaikai. Nematau didelio skirtumo. Tiek kad uzsioziavusi maniski pavyksta sudominti kuo kitu- jei ne senu zurnalu, tai gal kokiu skambanciu zaisku, gal vizitiniu korteliu deklu (ten puslapiu taip lengvai neisplesi ).

O Japonija- kitas reikalas. Ar tu matei, kokie ramus yra japonai. Jie visi kaip vienas kalba tylia, ramiai, su santuria sypsenele. Jie nei kvatoja kada is sirdies viesioje vietoje, nei pykti rodo. Labai suvaldytos emocijos. Be to, kuo japonai man patinka, tai savo nuoseklumu. Arba- paklausyk ju kalbos intonacijos. Nesuprasi- ar jie linksma istorija pasakoja, ar guodziasi. Labai ramus zmones. Jei vaikas auga tokioje aplinkoje, tai naturalu, kad agresija neissivystys is vaikisku paseliojimu. Japonai savo vaikams lyg ir leidzia viska, kas atitinka musu suminetas salygas- nezeidzia, nekenkia ir t.t. Savo tevo kelnes tasko- prasau. O jei praeiviu? Tikrai neleistu.

O Lietuvoj... Kuri cia mama rase apie vaika, kuris pyp da pyp. As irgi panasu pirmoka pazistu . Perlenkimas su tuo "viskas galima" .

Tuja, as irgi patarciau vis del to tai "fifai" pasakyti. Labai gali buti, kad jai tik "onoras" sukils, bet gal yra koks sansas, kad ji paaukles savo atzalele .

Ir dar vienas patarimas. Cia rimtai. Nejuokaujant. Kadangi tokie agresyvus bernai gali ir ranku nevaldyti (na, kad ir sijonus kilnoti), ir liezuvis palaidas smarkiai zeidzia, tai stai koks pasiulymas- yra vaiku savygynos mokyklos. Mes saviskei dabar ieskom. Ten ismoko ne tik ranka uzlauzti. Pypliams ten isaiskina, kaip elgtis, kai prie ju kabinejasi dideli dedes, kai bendraamziai skriaudzia. Kada kreiptis pagalbos i tevus ar praeivius, kada ir kaip garsiai rekti, kaip sugluminti skriaudeja, kaip islosti laiko ir pan. Girdejau, yra prie Marciulionio mokyklos berods. Gal dar kur? Gal kas bandet tokias pamokeles? Vat, laukiu drauge gris is keliones, paklausiu tiksliu koordinaciu vienu tokiu uzsiemimu. Galesiu cia parasyti .

destrukcija, pasireiskianti zaislu lauzymu nebuna be priezasties. Todel drausti ir neleisti zinoma galima, taciau tai tikrai bus neveiksminga - vaiko agresija ishsilies kita forma arba nesamoningai nusikreips i save pati. Reikia ieskoti ir shalinti problema - ar tai demesio stoka, ar ribu bandymas, ar tiesiog pasaulio pazinimas, ar reakcija i tai, kad teveliai pykstasi... Nebus priezasties, nebus ir destruktyvios reakcijos i ja...