Nu gal Bet kodėl tokios laidos kaip "Atleisk" ar paieškų tarnyba jau 15 m. kiekvieną savaitę tiek darbo turi Tūkstančiai paliktų vaikų ir išdrąskytų šeimų realybėje...
Nukrypom nuo temos

Įdomi diskusija išsiplėtojo kad ir , bet nesusilaikysiu ir aš.
Aš nebūčiau taip labai linkus idealizuoti tarybinio žmogaus moralinio veido Juk kultūros lygis, pagarba, tai - dalykai, kurie diegiami šeimoje. Tarybinio žmogaus vaikystė, šaknys - pirmoje amžiaus pusėje, nepriklausomoje Lietuvoje, mūsų senelių, prosenelių laikmetyje. O štai šiandien susiduriame su tokia visuomene, kokią didžia dalimi ir sukūrė ne kas kitas, o tas idealus tarybinis žmogus Ir vaikų namai tik sovietmečiu atsirado...
Sovietmetis labai rūpinosi fasadu, o kas po juo? deja deja, ir skyrybos, ir meilužės, ir girtuoklystė, ir visa kita, ko ideologizuotame paviršiuje nesimatė...
O nostalgija sovietiniams laikams - natūrali, nes tai nostalgija vaikystei, arba jaunystei

Neidealizuoju, tiesiog labai gerai pamenu tą periodą ir moralės lygį. Galima čia diskutuoti iki nukritimo, bet tai nekeičia pačios situacijos iš esmės. Visada buvo visko. Bet tada to nebuvo tiek daug, kiek šiandien, visomis prasmėmis. Ir nebuvo tokio susvetimėjimo, ir kaimynai sveikinosi, ir kt. momentai. Vėl gi, grįžtu prie saugumo. Juk beprasmiška ginčyti saugumą. O iš ko jis plėtojosi? Iš visų paminėtų punktų, jau nesikartosiu, tai visuma. Tos visumos jau nebėra ir nebebus, nebent grįš reikalavimai, grįš poreikis moralei ir kt. dalykams, kurie buvo tais laikais.
Papildyta:
Dėl vaikų namų. Jie ne šiaip sau atsirado iš dyko buvimo, o berods po karo. Nelabai pamenu tos istorijos, bet ji labai aiški. Tik kažkodėl per pastaruosius dešimtmečius vaikų namai nedingo. Tai gi, buvo laikas naikinti šį darinį, bet matyt nelemta.

Butent, kad daug kas buvo slepiama ir idealizuojama,kad eliminuoti itampa, nes kitaip tikrai visi butu issikore ar kitaip gala pasidare. Juk musu tevai nesijaute labai saugus is tikruju ir sovietmeciu. Apie rusu valdzios bezpriediela, KGB ir saugumieciu galia zinojo visi. Tiesiog buvo piesiama viskas labai graziom spalvom.
Bet ir vaikai buvo tvirkinami, ir moterys musamos, ir neistikimybes visokio plauko ir kas tik nori.Visi voge tempe nese i namus is darbovieciu. Kokia cia morale? Tiesiog viskas dabar labiau isviesinta. O tada buvo viskas kruopsciai slepiama.
Ai... ka cia ir sneket.

Rašykite apie save ir savo tėvus Ką atsinešame iš to laikotarpio, iš kokio taško žiūrime, tą ir turime, pateikiame, traukiame. Žinoma, kad ir tada buvo skyrybos, smurtas, nusikaltimai, vagystės, net maniakai ir prievartautojai buvo, kaip ir narkotikai, hipiai, kt. Bet mes "atsinešame" skirtingus dalykus, skirtingus prisiminimus.

Aš savo vaikystę ir jaunystę pamenu kaip saugią, absoliučiai saugią, laisvą, be jokių dėmių, grėsmių, baimių, įtampos. Ir mano tėvai gyveno ramiai, be stresų, dirbo, gaudavo gerus atlyginimus, gavo du butus ir kt., keliavo po visą buvusią TSRS, kiaurai, dar būdami studentai išnaršė ne vieną šalį. Nepamenu, kad vaikai būtų uždaryti ar nuolat lydimi suaugusių, to nebuvo. Mes visur eidavome vieni. Aš pati nuo pirmos klasės važinėjau į mokyklą su dviem persėdimais, per visą miestą, grįždavau vėlai, nes mokiausi antroje pamainoje. Ir tai nebuvo kažkas tokio, taip važinėjo visi vaikai, kas mokėsi specializuotose mokyklose, o ne tame pačiame rajone.

man sia savaite teko su tokiu vaiku susidurti,kuris nieko nera sulauzes,tik sparneliu truksta-toks angeliukas jam 7,tik va atvaziaves pas i namus kur nera nei sofos uz 10000 nei plazminiu tv,kazkaip atsipalaidavo,lakste su maniskio 3 mecio triratuku,kamuoli sparde namie,nors ir prasem nesilaistyti su vandeniu (pas mus vasara dabar) maniskis buvo slapias iki paskutinio siulelio,visa tai dzin gyvena jis sau brangiai apstatytam bute miesto centre,o cia va i kaima atvaziavo,bet kai sekacia diena besisupdamas hamake ir stebedamas ar kas is suaugusiuju nemato,vis stenges maniski uzgaut,tada jau as isdesciau namu taisykles,tevams davus pastaba kad su mazesniu elgtusi graziau jis ramiai pasake "as ne jo tevai,jis turi tevus jie tegu juo ir rupinas" teisybe,nepapriestarausi,finalas manajam patemti kulksnies raisciai,tevai pasake mes nieko nematem,gal pats kur nukrito,bet as tai maciau na is ju puses atsiprasau ir viskas,o mums tai i ligonine teko vaziuot,bala nemate, sugis ta koja,o kai tas mazasis svecias nesaugiai begiodamas ikrito i baseina su brangiu foto aparatu (fotografavo tevus) kalti likom mes nes neuztikrinom saugios aplinkos kai paprase sumoket,likom be zodziu,nesiruosiam moketi nes tevai rupinas vaiku,patys jam ta foto aparata dave,kad nesaugu taip begioti mes ispejom tevams tai buvo dzin taip kad nebuk tikra kad tavasis ramus meniskos sielos jaunuolis,nesugalvos kur atsipalaiduot,o jei dar aplinka pritaikyta tik kazi jei sulauzytu net ir savo brangu zaisla,kas butu kaltas,jus tevai ar tie pas ka sveciavotes?
PS isvaziavus sveciams pasizadejom daugiau to gerai isaukleto jaunuolio nebesikviesti

geras labiausiai patiko pasiulymas susimoketi uz fotoaparata

na musu reakciaj ir buvo mazdaug tokia bet kai paaiskinom savo pozicija siuo klausimu,lyg viskas ir nurimo (daugiausia bangu kele mama),tiesa pasakius kai ju vaikas paprasytas atsargiau elgtis su mazesniu,atsove "jis turi tevus..." laukiau kazko tokio,nes tokie zodziai neateina is mokylos ar draugu,ateina is seimos "as geras,bet jei kas tai aplinka kalta"
man isvis keistas toks pasakymas "mano vaikas nera sulauzes nei vieno zaislo" pala pala,o kaip normali vaiko raida? juk vaikas budamas kiek virs pusmecio bando zaisla numesti,kad isgirstu garsa,taip pats su duplo ar kokiom kitom kaladelem,kol jis/ji neismoks sugriauti boksto nemokes jo ir pastatyti berniukas nebandes isardyti mazinytes,na isvis is ufo serijos jei maniskis sedetu ir ziuretu ar tik piestu graziai ant popieriaus ir nebutu pabandes prasieiti su kokia kreidele ar piestuku per sienas jauciu buciau didziai nustebinta as nekalbu apie zaislu/namu niokojima,bet jei kokia metaline masinyte pabando pervaziuot su dviraciu ar ja isardyti (kas yra neimanoma),isbandyti piestuko spalvos ant sienos,nekeliu panikos
sveciuose priziuriu,ir ka veikia ir kur yra (vieninteliuos namuos kuriuose galim atsipalaiduot kaip sveciai yra vyro pusbrolio,ten 4 jaunuoliai auga,tai galima sakyt aplinka tam jau pritaikyta ) siaip stengemes kad sveciai pas mus vaziuotu,pas mus kaimas (na nera kaimas,bet palyginus su BR mastais tai tik smulkiam zemelapyje musu miestas pazymetas,nors siap gal kokio Alytaus dydzio ) galima dukti
man pasakymas mano geras vaikas iskarto ismeta toki aukejimo modeli,kai issirekes,supykes ir pan vaikas uz toki elgesi nunesamas i kambari ir uzdaromas ir tai taikyti pradedama nuo kokiu metu,kai sukelt triuksma vaikas jau moka,bet paaiskint dar ne,po poros tokiu uzdarymu vaikas tampa labai labai geras tik klausimas kodel?nes jo elgesys staigai pasikeite ir jis dabar jau klauso mamos,ar del baimes?...

nepagavau bajerio. kas ten tokie pas jus buvo ir kieno tas vaikas po galais?


bet ta baimė neatsirado per vieną sekundę. žmonės, kurie augina vaikus dabar, užaugo tais romantiškais laikais. ir kažkodėl bijo


nesąmonės. buvo kaip danguj, taip ir ant žemės. tiesiog, jei mes tuo laiku buvom vaikai -- tos suaugusiųjų problemos (skyrybos, meilužiai, kriminalai) buvo 'da lampočki'
Patikėkit, žmonės ir Vakarų šalyse taip sako -- va, buvo karas, pokaris -- o tai buvo šeimos vertybės. nebuvo nei iškrypėlių, nei narkomanų

Čia, kaip suprantu, tai svečių vaikas atšovė, kad savo vaiką pati prižiūrėtumėt Tikrai pagerintas var. Ai, niekuo jau nesitebiu. Gera pažįstama turi sūnų, labai lėtą, profesoriškos prigimties tokį Kiek į lauką išeina, tiek į kailį nuo panašaus amžiaus vaikų gauna. Auga be tėvo. Kartą neapsikentus mama pati nuėjo pas kaimynę ir išdėstė reikalą, kad savo vaikį muštuką biškį pridabotų, tai pati gavo ko negavus Nors kaimynė pedagogė, bet išvadino tą jos vaiką lepūnėliu ir nepritapėliu, liepė išmokyt jį "berniukiškų" žaidimų ir pabaigai vyrą susirast, kad būtų kam jį "vyriškų manierų" pamokyt (trečioką) Žodžiu, patarė išmokyt austis, kad galėtų pats kitiems į kaulus duot Tai ką norėt iš vaikų, kai suaugę išprotėję...

Nepergyvenk taip stipriai, nesugalvos Ne kartą svečiavosi ir svečiuose nepuola niokuoti nei svetimų namų, nei svetimus vaikus drasko. Ar čia pavydas jums bambas graužia, kad vaikas kaip laukinis nesielgia, o jūs taip išsiauklėti savų nesugebėjot Jei sulaužytų svetimą daktą, atpirkčiau be jokių klausimų, jei sulaužytų mūsų daiktą svetimas vaikas, pareiklaučiau atpirkti taipogi.. Na, nesuprantu, kas jums čia taip keisto Pas normalius žmones būtent taip ir būna. O dėl numesto žaisliuko ant žemės, jei pirktumėt kokybiškus, suprastumėt, kad numetus ant žemės jie nelūžta Tai, kad ir su visais raidos etapais, žaislų jis nelaužė. Šiaip vaikas padūkęs, bet žinantis ribas, kurios buvo jau nuo mažumės nubrėžtos ir jų paiso. Ir aplamai, gal geriau pasipasakoti norite apie savo vaikus, kokie jie nuostabūs, o ne kitus linksniuokite akyse nei mačiusi nei regėjusi. Susidaro toks įspūdis, kad jūs išauklėtų vaikų nelabai regėjusi, tai ir keista jums, kaip vaikas gali neplėšyti visko, nedraskyti, nesukinėti mažesniems galvų, neiskeikti, negerti degtinės, neskaldyti nešvankių pokštų, valgyti su stalo įrankiais, nebezdėti kur papuola ir t.t Visa tai gerbiamoji yra kultūra ir ji ugdoma nuo pačios pačios mažumės. Tik aišku ne kiekvienam tai suprasti..

kokybiški nelūžta, jeigu skirti MAŽIEMS vaikams. o va didesniems vaikams skirtas žaislas, pakliuvęs į mažiaus rankas, gali labai greit pabirt į šipulius. ir visai nepiktybiškai. o kad visi vaikams pirktų tik super kokybiškus žaislus, taip irgi nėra.

Na ne visai. Buvo partija, buvo gėda, buvo ir persekiojimas dėl visokių nepadorių dalykų, skyrybos ir meilužiai - gėda. Nesantuokiniai vaikai, nepilnametės nėščiosios - gėda. Tai labai gerai pamenu. Tai buvo, tas taip, bet tai buvo gėda, kažkas netekdavo pareigų, kažką mesdavo iš aukštesnių postų, visko buvo. Ir turiu gyvų pavyzdžių, kurie patyrė minėtus dalykus ir buvo jei ne pasmerkti, tai "padėti" į tolimesnį kampą, kad nebadytų akių ir nerodytų blogo pavyzdžio.

Žinoma nėra, todėl jei mano vaikas sulaužytų svečiuose, kad ir nekokybišką žaisliuką, aš tikrai tikrai atpirkčiau jį, jei šeima nesutiktų paimti pinigais nuvežčiau kitą į jo vietą. Apie vertingesnius daiktus net nešneku, čia jau ir kalbos būti negali. Todėl gal man ir keista, kad jei aš prisiimu atsakomybę už savo vaiką ir jo destruktyvų elgesį, kodėl žmonės atėję į mano namus neturėtų elgtis adekvačiai Visa laimė, kad mano draugų tarpe šiuo klausimu nuomonės sutampa, tai problemų kaip ir nekyla. Vienok ir tie vaikai, nei laužo ką nei ką. Va, mano krikštadukra pusantrų metukų dar neturinti, atvažiavusi į svečius tikrai nepuola visko griauti, plėšyti draskyti. Kaip jūs minėjote, i mažesnės mergytės rankeles pauolę mano keturmečio žaisliukai nei lūžta nei ką.Gal, kad mamos ne tik plepasi, bet ir vaikus prisižiūrim, surandam jiems veiklos, bendrų ar atskirų dėl amžiaus skirtumo žaidimų.Šiaip manau čia dar figūruoja tai, kokios ribos vaikui nuo mažų dienų nubrėžiamos ir kokios aplamai taisyklės vyrauja tos šeimos namuose.

Koks ziaurus praradimas!

Taip, sita supranta tik Lietuvos elitas. Man rodos, pasiklydai ir ne i to luomo foruma pataikei.




Destruktyvu elgesi? Oho, cia kazkas naujo. Gi jusiskis isaukletas iki kiekvienos lasteles.

Normaliai fainulkina rašo, ko kimbat ir tampot virveles Ar čia aš kažko nesuprantu, ko kimbat?

Jėtau, jis dar tik keturmetis O kalbat apie jį taip, lyg būtų nugyvenęs visą gyvenimą klaidos ar šunybės nepadaręs ir išradęs dirižablį Jūsų auklėjimo vaisiai išryškės mažų mažiausiai kai vaikas pradės eiti į mokyklą. Čia visiems tas pats, ir tamstai ne išimtis. Kai papuls į aplinką, kur vaikų labai daug, visi skirtingi ir skirtingo amžiaus, tada pasimatys pirmieji auklėjimo vaisiai, mokėjimas bendrauti ir t.t. Džiaugsitės ir liūdėsit tada, kai pamatysit, kad vaikas tikrai pasiėmė iš savo šeimos tas vertybes, kurios geros, o ne pamatysit kreivą savo atspindį lyg veidrodyje. Dabar džiaugiatės, kad jis nedaro nieko blogo, bet ar esate tikra, kad jis mokės padaryti ir ką nors gero? Dabar jo pasaulis namai, žaislai ir karinga mama, atstačiusi krūtinę lyg Marytė Melninkaitė, bet ar tikrai parodysit jam, kad pasaulis tuo neapsiriboja? Jug nė viena negalime garantuoti, kad viską darome teisingai Tai kame tamstos fenomenas, kad tokia užtikrinta?

Jetau jetau Rūta mėta, gal pagaliau išmokite susikoncentruoti. Nagi nagi, pakelkite akytes į viršų ir pasiskaitykite temos pavadinimą Jis skamba kaip? Mano vaiko adaptacija mokykloje? Ar svečių vaikai sulaužė mūsų žaisliukus Ar svečių vaikai sulaužė mūsų žaisliukus? Kažkokia jūs labai nenuosekli moteris, siekianti visus paauklėti. Tai klystatte į memuarus iš temos: kai aš mažas buvau, šile ožius ganiau, tai jau kone apie paauglystę vapate, o į temą konkrečiai beveik nieko.. Suprantu, kad jūsų vaikai praauginti ir jums tokios problemos gal nelabai ir beaktualios. Bet jau iki tokio lygio ar verta mėtytis Ir ką jūs man bandote įrodyti, kad keturmečiui nereikia nei ribų nubrėžinėti, nei taisyklės namie neturi egzistuoti, pageidautina kad augtų toks laukinis be elementarios kultūros padaras Tai tikrai įdomu kokie monstriukai tada turi augti. Lyginate nesulyginamus žmogaus gyvenimo etapus ir labai protinga jaučiatės. Kaip mama aš ne mažiau karinga už kitas. Faktiškai nepažįstu mamų, kurios savo vaikų negintų kaip Marytės Melnikaitės :bigsmile Ir dar keturmečiams be namų yra ir darželiai, jei jau primiršote truputi, ne vien namai ir žaislai ir mamos, kurios palei jus savo vaikų interesų nepaisyti turėtų.. O jūs manote, kad tobulais savo vaikus išauklėjote ir jie netaps nei alkoholikais, nei narkomanais, nei kaliniais ir bus tikrai protingi visuomenei naudingi žmonės, kad taip drąsiai reiškiatės ir mane čia moralizuojate Jei taip, iš kur tokie garantai? Ir aš tada tokių norėčiau

O tu garantuota, kad taviskis nebus nei narkomanas, nei alkoholikas, nei kalinys?

mergos, grįžkim prie temos

aš tikiu, kad Fainulkinos vaikas kol kas nieko dar rimtai nesugadino. gal žaislai tikrai labai geri, ir pats vaikas labai ramaus būdo.

o dėl atpirkimo -- KAS NUSTATO NUOSTOLIO DYDĮ PINIGAIS? nu jei pvz. išbaladotų langą, suprantu reikėtų įdėti naują. o sugadintų kokią techniką -- tada su nukentėjusiais būtų diskusija. pvz. limonadu apipylus seną kompą, ar turėčiau nupirkti naują? gal visai neblogas variantas žmonėms chaliavai kompą atsinaujint
o už kokį ten sugedusį žaislą jokių kompensacijų net nedrįsčiau prašyt, lygiai kaip ir neketinčiau jų duoti.

Na, manau, tokiu atveju atlyginčiau kompo likutinę vertę, arba nupirkčiau seną taipogi naudotą. Žinoma, ne senesnį, nei sugadino mano vaikas, bet ir naują pirkti sulaužius antikvariatą būtų kvaila.. Žinote, kas idomiausia, neliepčiau ir aš atpirkti to žaislo, užsikabinau už to posto, kur kažkuri mamytė rašė, kad subraižė svečiai tv. Tai brangesnius daiktus paprašyčiau atpirkti. Bet kai iškėlėte tokį klausimą, teisingiausia būtų duoti, jei namų šeimininkas reikalauja, likutinę daikto vertę. Už 2 metus naudotą tv naujo kainos nepareikalausi, o ir mokėti tokios neverta. Arba sutikčiau, kad mano daiktą suremontuotų ir bėdos kaip ir nebuvę Taip beje padariau kai kaimynų vaikas sualuažė mano vaiko lovos atlošą. Taip ir nesupratau,kaip jam taip gavosi, bet triokštelėjo atlošėlę prilaikantys laikikliai ir tiek, nors ir tvirtų būta.Apmaudu buvo, ne tas žodis, baldeliai tebuūvo prieš kelis mėnesius padaryti. Tai tėveliai sutvarkė juos ir tiek tos bėdos. nelikome nei susipykę, nei įsižeidę nei vienas iš mūsų. Gražiai bendraujame ir toliau.Nors tas atlošėlis ir nebeatrodo gražiai, kaip kad buvo.Bet po kiek laiko visvien baldus keisiu, tai ir neimu į galva.

Draugai ištaisė baldininkų broką ir tiek.

Na, bent kažkur galiu su jumis iš dalies sutikti

Faktas, kad per pigius nusipirkot. Brangus baldai neluzta.

Baldai projektuojami ir gaminami tarnauti bent jau 5 metus. Kadangi rašo, kad gaminosi, tai bet kuris normalus meistras sulūžus po kelių mėnsių atvažiuotų pataisyti ir jei būtų brokas, dar ir pinigų neimtų. Aš tokioje situacijoje tikrai kreipčiausi į meistrus savo sąskaita. Jeigu ta dalis nulūžo vaikui normaliai naudojantis lova, tai nei tas vaikas, nei jo tėvai dėl to nekalti.
Įdomu, jei tokioje situacijoje visgi kreipusis į baldininkus ir įrodžius, kad sulūžimas buvo dėl broko, o ne dėl vaiko kaltės, kiek galima būtų pareikalauti iš baldo savininko už vaiko apkaltinimą, sukeltą stresą ir patirtą moralinę žalą.

Žinote, jei tas baldas būtų lūžęs, vaikui normaliai besielgiant su tuo atatvarėliu, tai niekas niekam nieko ir nebūtų sakęs. Visa laimė, kad kaip tik tuo metu buvom mes su to vaikiuko tėveliais kambaryje ir matėme kokiomis sąlygomis lūžo ta atatvarėlė. nei reikalauti, nei ką sakyti tėvams nereikėjo, patiems buo aišku kas čia kaltas ir kodėl ji lūžo. Tai, kad į baldininkus šiuo atvėju kreiptis buvo nebent apsijuokimo reikalas Ten plika aikimi matyti, kad laužta buvo tyčia. Tik neaišku kas tuo metu to vaiko galvelėje susišvietė, o ir tėveliai kodėl savo vaiko nedrausmino nors šalia stovėjo irgi sunku pasakyti. Tai, kad nešnekėkite nebuvusi ir nemačiusi. Ar tikrai kiekvienas meistras vyks ir taisys sulaužytus daiktus? Ir ar jūs tikrai tokiu atveju, jei žinotumėte, kad ne dėl meistro kaltės baldas lūžo, jį nagalai kviestumėtės taisyti, kažkieno padarytą žalą

o man nepatiktu devetas kazkieno kito kompas nezinia is ko pirktas ir kas su juo daryta, juo labiau jei mano 2m kompas buvo naudojamas vos delfiui vakarais paskaityti o atperkat is studento diena nakty mokslam ir darbui naudota tai isties netolygus susidevejimas.
Tokie dalykai turetu buti sprendziami abipusiu susitarimu o ne kaip viena puse nusprendzia.
O is savo patirties apie daiktu taisyma: buvau pas drauge pries kokius metelius , ji turi 3m sunu, gerem arbatyte ir t.t. eit jau namo o gi ziuriu- is rankinuko viskas ismetyta, is pinigines istrauktos korteles voliojasi kur popierines tai ir suplesytos, centai isbarstyti... ir mobilusis suduzes, grindys ten is plyteliu tai gal kokiu kampu sugebejo numest tai ekranas suskiles, . Niu ir ka, buvau supykus baisiai, gi ne kazkur numetus ne vietoj palikau mobilu, specialiai palikau tasej mat zinau kad gali netycia suliet vaikai ar siaip idomu paziuret, o dabar... Mamyte iskart pasisiule sutaisyt, sutikau, bet... kaskart skambinant zyzia ir cirskia , nutylejau si broka, bet daugiau stengiuosi pas ja nebeit, jei susitikt tai be vaiku kavinej.

Kol gėrėt "arbatytes", kas prižiūrėjo jos vaiką? Spėju - niekas. Kol draugė rodė jums dėmesį, buvo gerai. O trijų metų smalsus ir "nepakaltinamas" vaikas ir kažkur neaišku kur be priežiūros padėta rankinė, jam pasiekiamoje vietoje, yra tik jūsų abiejų aplaidumo pasekmė. Lygiai tiek pat kalta esate ir jūs, nes nuo žioplumo vaistų nėra, tik gyvenimo pamokos išmoko

Mūsų namuose galioja mūsų taisyklės. taip pat ir svečiams. Paprastai netvyksta tokių, kuriems šios taisyklės nepriimtinos. Už taisyklių laikymąsį, mūsų manymu, yra atsakingi šeimininkai.
Visada sudrausminu draugų ar giminaičių vaikus pati (prieš tai jie sužino taisykles). visiškų mažyliu mamas įspėju apie galimus pavojus ir paprašau pačias pasirūpinti. Už visas pasekmes mano namuose jaučiuosi atsakinga pati.

Tokiu atvėju visiskai paprastai galima pziureti, kiek kainuoja tokie kompai skelbimų skiltyse, įteikti jums pinigėlius, o jūs prisidėjusi skirtumą, nusipirktumėt jau kokį norite.
O dėl jūsų nutikimo, visiškai sutinku su subjektyvia. Nereikia ir likimo tampyti už ūsų ir rankinę pasidėti vaikui pasiekiamoje vietoje. Arba jau tada reikėjo vaiko visiškai iš akių nepaleisti.. Čia jau: gyveni ir mokaisi

o jūs įsivaizduojat tokią situaciją gyvai? paprašyt/pateikt daikto įsigijimo kvitą su aiškia kaina, serijos numeriu ir peržvelgus skelbimus internete, apsikaičiuoti likutinę vertę.


abi žioplos. viena nepagalvojo, o kita neperspėjo, kad vaikas viską ima ir elgiasi tikrai ne pagal paskirtį.

o grįžtant prie temos apie sulaužytus žaislus, tai manau svarbu vaiko amžius ir aplinkybės. Vienas reikalas jei žaislas sulūžo bežaidžiant, kitas dalykas, jeigu sulaužomas per konfliktinę situaciją (kur buvo rašyta, kad jau didoki vaikai gadino žaislus iš pavydo). Bet tokiu atveju sakyčiau svarbu ne piniginė kompensacija iš tėvų piniginės, bet kokią atsakomybę turėtų prisiimti kaltininkas. (visų pirmiausia tai atsiprašyti).

ir mums buvo sulauze pora zaislu,tai po to karto geresnius suslepiam vaikuciu teveliam nieko nesakem nes patys pamate.maniske vyresnele irgi karta sveciuse sulauze zaisliuka tai atpirkom panasu.aplamai manau budami sveciuose tevai irgi turi kazkiek butu atsakingi uz savo vaikus ne tik seimininkai.na gi nepasakysi neimk nelieskir t.t tevai patys turi paaiskint vaikams kaip elgtis su ne savo zaisliukais.

Šiaip įsivaizduoju, žinokite apskaičiuoti viską įmanoma. Na, o jei nėra tam noro ar tai įgūdžių, pakaks kompensuoti ir einamąja rinkos kainą. Manu, visviena būtų sąžiningiau nei pareikšti; susitvarkysi pats, arba: et, tą senieną visvien jums jau metas buvo į šiukšlių kibirą išlydėti Ištikro čia kiek žmonių, tiek nuomonių.. Turiu su jumis sutikti, kad iš tikro reaguoji žmogus į konkrečią situaciją. Viskas priklauso nuo daikto lūžimo aplinkybių, o ir pačio daikto vertės, žinoma.

O dar priklauso nuo tų žmonių santykių, dar priklauso nuo to, kaip jie vertina daiktus. Ne vertės prasme, o iš esmės. Ar jie alpsta dėl kiekvieno lūžimo, ar nesureikšmina iki atominio pasaulinio. Nuo visų aplinkybių priklauso tolimesnė veiksmų seka ir koks tas faktinis žalos dydis, ir kaip bus reaguojama. Taip, sugadintas, nemalonu. Bet kiek "giliai"? Jei ČP įvykis sugeba sugriauti santykius, draugystę, tai nemažai sakantis dalykas. Bet jei vaiko kenkimas yra nuolatinis palydovas, tada taip, čia jau verta keisti bendravimo vietą, aplinką. Juk ne visi vaikai iš vieno karto suvokia, kad negalima to ar ano. O kur dar psichologiniai momentai, kad laužo, gadina specialiai, išsikrauna, išsilieja.

tikrai taip - viska apskaiciuoti imanoma. As tokiu atveju pasiulyciai nesismulkinti - bala nemate to kompa, bet va informacija visa is jo paprasyciau atstatyti. Gal tada kita karta teiktusi vaikus priziureti,o sekancius aukleti, bei mokyti - kas galima, o ko ne.

labai teisingai pasakyta . karta sudauziau sveciuose stikline. taip jau nutiko kad seimininkai nepamate . pasakiau . zinot ka isgirdau : "tai gerai dabar dar viena sudauzyk " zodziu pasijuoke ir tiek... toks ten zmoniu poziuris... o kitur gal is to butu ir problema didele padaryta ir pareikalauta kokias 6 nupirkti nes komplektas jau sugadintas

...

Va man tai labai įdomu kaip pas jus vyksta tas jūsų -sužino taisykles. Ateina svečiai, pasistatot prieškambaryje ir papunkčiui viską pasakot. O jei kokį punktą pamiršot.

Pas mus tai kitaip. Tėvai patys sudrausmina savo vaikus, nes neisivaizduoju tokios situacijos, pav. vaikas sakykim bando piešti ant sienos, o tėvai nieko nesako, o aš aiškinu, kad negalima. Tada jau man tokių svečių nereikia. Aš tai VISADA pati sudrausminu savo vaikus tiek svečiuose, tiek viešose vietose. Tam ir yra tėvai ,kad sudrausmintų savo vaikus, matytų ką jie daro netinkamai, o ne lauktų , kad tuo užsiimtų šeimininkai. Na čia mano tokia nuomonė.

negaliu patiketi perskaicius sita tema as nemaniau kad taip buna! nu as suprantu, jei vaikas sudauzo koki telefona, komputeri, gal ir imanoma tiketis, kad sveciai pasisiulys atlyginti nuostolius (bet ir tai, jei ateina vaikai, o ir patys ju turit, nu tai pagalvokit, suslepti). nu bet zaislo??? kad ir koks ipatingas jis bebutu, man liezuvis neapsiverstu prasyti atlyginti nuostolius juk zaislas skirtas zaidimui, bet kam gali pasitaikyti ji sulauzyti. tas pats liecia sudauzytus indus. siaubingai jausciausi, jei manes paprasytu atlyginti nuostolius uz per baliuka sudauzyta taure
draugu vaikai, pas mus yra su zirklem iskabine tapetus iki betono sulauze kruvas daiktu. bet juk cia tik VAIKAI ir tik DAIKTAI. kazkaip pasijutau naivuole, nes isivaizdavau, kad visi tik taip ir tegalvoja... ech...

Daiktai paprastai kainuoja pinigus, kuriuos reikia uzsidirbti.. O jie uzdirbami nelengvai Ir vienas dalykas jei tai atsitiko netycia, kitas dalykas kai tai daroma piktybiskai. Vakuciai leidzia savo kurybinei fantazijai reikstis sveciu namuose, o ju gimdytojai tuo metu taip sakant ''palaiduojasi'' nuo auklejimo rupesciu namu seimininku saskaita.

Niekada neprašyčiau svečių kompensuoti kažkokį sugadintą daiktą, nes manau tai elementariai nemandagu. O labai brangių daiktų vaikams neduodu, nes visada žinau, kad jie iš smalsumo gali sugadinti, piktybiškų gadintojų dar neteko matyti

Jei vaikai netyčia sulaužo, tai ką jau padarysi, gaila, bet visiems pasitaiko juk.. Bet jei akivaizdžiai tyčia laužo vieną po kito, tai jau kita kalba...

Kai mes laukiame svečių, tai apsidraudžiant paslepiu tuos daiktus/žaislus, kurių būtų gaila, jeigu ką