Noreciau jusu patarimo, gal kam irgi taip nutinka?

Vakar i svecius uzsuko draugai su dviem vaikais (vienam 2, kitam 3 metai), sie jau kaip ir gudrus yra, taciau pasieme zaislus - sulauze, kaip ir suprantama vaikai juk. Taciau mano mazei dar tik 6men ir tuo zaislu ji labai zavejosi, tikiu kad dar koki pusmeti butu zaidus, tokia grojanti lelyte. Dabar kai nebegroja maze ja judina ir verkia. be to tai atsiusta dovana is Italijos.
Tai va kaip elgtis, ar pasakyti tiems tevams kas nutiko, ar nutyleti? Manau as ju vietoj bent jau panasia pasistengciau atpirkti, bet gal tai labai nekorektiska?

Kaip darot jus tokiis atvejais, ar gal reikia sveciam atejus geresnius zaislus paslepti, nes as stengiuos pirkti gerus zaislus, nekinietiskus (nors ir tokiu pridovanoja)?

tai tokia truputi liudnoka tema siulau, bet siandien labai pikta jauciuos

pas mus irgi taip būdavo, vaikų tėvams nedrįsdavau nieko pasakyt, o jei netiesiogiai prasitardavau, tie suprasdavo kaip kažkokį priekaištą ir lyg užsiraukdavo, o susitikimo tikslas gi ne toks .Kiekvienąkart visko neslėpsi ir nesuslėpsi, užklius jei ne tas, tai tas...mes tai stengiamės kuo dažniau išeiti patys į svečius ir kuo rečiau kviestis pas save, kitos išeities paprasčiausiai nėra-atsibodo bardakas ir žaislų luženos, gi visą dieną reikia po to išsijuosus liuobtis, ot malonumas , o žodžiia lieka žodžiias, draugai supras , kad nėra pas jus pageidaujami, arba , kad esat kokie pedantai

Pas mus irgi panaši situacija buvo. Tėvams mes nieko nesakėm, bet nuo tada vaikų mylimus žaislus suslepiam, kai tie draugai ateina. Gal ir nelabai gražu, bet savo vaiko irgi gi gaila

manau, kad verta pasakyti.

suprantu tave ,man irgi pyktis imtu.aisku pasakyk jiems pasakyk apie savijauta tavo leliaus ,paprasyk kad panasia nupirktu , tikrai netilek,jeigugeri draugai tai pabandys atitaisyti klaida .

Draugams gyvenimo nereguliuociau - tegul jie savo vaikus aukleja kaip nori. Tik ne mano vaiku saskaita. Todel kita karta butinai paslepciau visus gerus zaislus. Jeigu tevai ne nemate reikalo atsiprasineti, paaukleti savu atzalu, tai tegul zinosi.

Man nesuprantamas toks ultra liberalus auklejimas. Juk musu vaikai gyvens tarp kitu zmoniu, reikia juos mokyti elementariu gero elgesio taisykliu.

Nu nežinau...manau, kad jei jau iškarto nepasakei, tai geriau ir nesakyk. Gal jei būtum iš karto nutvėrus kai gadino ir tuo metu pasakius-dabar juk neįrodysi, kas ir kada tą žaislą sulaužė. Neverta prarast draugus dėl kažkokio žaislo, nesvarbu koks ten jis krūtas bebūtų. Tebūnie tai pamoka , kad brangesnius žaislus , atėjus mažamečiams vaikams, geriau laikinai paslėpti. Mažiau bėdos bus...ir daugiau draugų

Na nzn - jei butu galima Lietuvoj toki zaisliuka nupirkt, ko gero, pati nupirkciau. Nes visgi rizika yra, kad pasakiusi, liksi ne taip suprasta. Na o siuo atveju... Nelabai klaida atitaisysi, tik draugams reiktu duoti zinoti, kad savuosius labiau priziuretu. O jei pastebeciau iskart - iskart ir pakelciau triuksma: vajei, musu lelyte suluzo. Vaikai, kuris pasidarbavot? Jei nekvaili draugai, suprastu.

Aš žinau tikrai, kad nepasakyčiau, tokia jau esu visose gyvenimo situacijose
Bet kaip gaila tavo mažylėlės, kad verkia dėl lėlytės - atrodo toks pipiriukas, o jau tiek daug supranta

Pritariu Voblai, post factum ka jau cia ir besakysi. Bus pamoka cia ir mums, nes daznai ateina draugai su 2,5 metu vaiku. Nieko jis dar nesulauze, bet jau labai pikta buna, kai atimineja is musiskio zaisliukus, o tas asarom apsipila visada. Nu tai drauge bando auklet, liepia dalintis, bet gi visada buna, kad kai vienas turi ir kitam to paties butinai uzsireikia. O musiskis kadangi mazesnis tai ir lieka nuskriaustas.

As manau neverta gadinti santykiu del daikto. Mano krikstasunis dauze teliko pulta i zeme ir nieko, igyvenau. Nors labai pikta buvo Tiesiog kita karta geresnius zaislus slepkite.

net nzn mums kazkaip tokiu problemu nekyla. Aisku mes pas save tokiu sveciu nepriiminejam, nes nelabai ju tokiu yra ( su vaikais). Bet jei vaziuojam kur i svecius, o tuo labiau jei kviesti, tai nelabai i tai kreipiam demesi. Zinojo seimininkai ka kviecia, tai galejo ir paslepti ar auksciau padeti tokius daiktus.

o as tavo atveju,kai kita karta jie ateis va taip pasakyciau,kad tevai girdetu,nepiktybiskai bet graziai:"na draugeliai,praeita karta man tooookia lelyte sulauzet,ach jus neklauzados,dabar negausit" gal tada ir teveliai truputi susimastys,bent jau susikompromituos.del savo vaiko,galeciau,pasakyt bet ka.
ir suprantu kaip yra pikta,nesvarbu koks tas zaislas brangus bebutu,bet jau jeigu vaikui jis patinka,tai net gaila butu ziuret.

O as tai manau kitaip- kol vaikai mazi, tevai privalo uz juos prisiimti atsakomybe. Galu gale, turi buti pagarba namams, kuriuose sveciuojames. Kai vaikas paauges, samoningas, jis turi buti ismokytas tausoti daiktus, ypac svetimus, gerbti kitu zmoniu namu tvarka.
Negalima juk taip- kad jau uzsikvietet mus i svecius, tai gausit priedo niekieno nevaldoma ir nekontroliuojama uragana.
Tevai turi jausti atsakomybe uz savo vaikus.

Kaskuriam zurnaliuke buvo panasi i tema. Patarimas tevams buvo toks: is anksto geresnius daiktus sudeti taip, kad vaikams nekiltu pagundu juos paimti (kitaip tariant paslepti ) Cia liecia ir knygas ir vazas ir kitus duztamus bei lengvai gendancius daiktus. Tada ir seimininkai ramus ir teveliams raudonuoti nereikia

Sutinku, Roux. Mes irgi privengiam draugu, kuriu vaikai - "laukines bezdziones" (cia mano tecio issireikimas, dar is vaikystes pamenu, neisaukleti vaikai taip vadinasi ).

Norge,
baisiausia, kad kartais pasitaiko ir ne tik vaiku "laukiniu bezdzioniu", todel ir as 100% pritariu tavo pasisakymui Kaip ten sako, lenk medi, kol jaunas, ane? Musu seimoj taip ir daroma...

Manau, kažką tėvams sakyti tikrai nevertėtų. Man dviejų ir net trijų metų vaikas - dar labai mažas, tėvų vietoje irgi nepradėčiau "auklėjimo" : neimk, negalima, neliesk. Juk tai - žaislas, ne brangus daiktas, ne aparatūra, ne mobilus telefonas ir pan. , vaikui žaisti neuždrausi. Be to, ir vaikai specialiai lėlės nelaužė, tiesiog nežinojo, kiek galima sukti. Barti ar bausti juos už tai būtų gan keista.
Kas kita, jei tėvai būtų matę, kaip žaislas sulaužomas - tada tikrai reikėtų pasiūlyti atpirkti ar pan. Bet čia, kaip supratau, ne ta situacija...

O po šeimų su vaikais apsialnkymo namai tikrai nepagražęja, čia faktas. Pvz., kai ateina sesė su sūneliu, vaizdelis paskui būna kaip po karo - viskas ištaškyta, visos žaislų dėžės išverstos ant grindų, knygutės išmėtytos, čiuožykla kitam kambario gale, dar ir maisto kąsnelių ant kilimo randu... Bet ar tai taip baisu? Na, nenoriu, kad miegamąjį nusiaubtų, tai uždarau duris. Nenoriu, kad sienas apipaišytų - padedu popieriaus lapų. Juk bendravimas daug svarbiau už sterilumą ir tvarką...

O tie "labai gerai išauklėti ir savo vietą žinantys vaikai" ( aišku, jie labai patogūs svečiuose) dažnai užaugę būna kompleksuoti žmonės be iniciatyvos ir kūrybiškumo...Taip kad besibaugindami "laukinių beždžionių" neperlenkime lazdos

P.s. atsiprašau už klaidas - skubu...

Nu nzn...as nesakyciau nieko,nes jau praejo laiko nuo to ivykio.Bet jei nutverciau vietoj,tai netyleciau. Nors siaip,as linkus geriau tuos zaislus paslepti,nes vaikai yra vaikai,gali ir nepiktybiskai sugadinti.
Beje jei mano vaikas sugadintu kazka-atlyginciau.Uzvakar mane aplanke drauge,kuri nepagailejo savo mobilu telefona duot mazylei paspaudyt. O toji isikiso i burna o paskui numete ant zemes. Ir mano akyse,pakelus ji,jau matesi,kad kazkas sugedo. Neberode ekranas. Ka gi,apmokejau drauges telefono taisymo islaidas. Ir man ramiau ir jai nepikta.

hmmm... si savaitgali ir mes apturejom panasia nuotaika. Buvome sveciuose, kur buvo dar vienas berniukas 2,5 metu. Pradzioj atrodo graziai draugavo su mano Smilte, bet paskui jis pradejo "raut" jai is ranku bet ka, ka tik ji paimdavo. Ji, aisku cypdavo ir begdavo i kambari pas mane. Tada pradejau vaikscioti is paskos. Tai tas bernelis isigudrino ir stumdyt, ir griaut, ir erzint saldainiais (pradzioj duoda, paskui iskart atima, sakydamas" o tau negalima"). Kai jo mama atbegdavo isgirdus Smiltes cypima, as nieko pikto nesakiau, nes:
- supratau, kad tas berniukas labai dar mazas ir ne is piktos valios taip daro;
- buvau sveciuose pas vyro giminaicius ir pirma karta maciau to berniuko seima, zodziu, stengiausi negadinti niekam nuotaikos.
Kai berniukas eme selti vis labiu ir labiau, o mano kantrybe pradejo eiti i pabaiga - pasiemiau dukra ant ranku ir visa likusi vkara prasinesiojau ja ant ranku...

Berniuko mama sake, kad jis tokiu manieru ismoko darzely... Na, suprantu ir ta berniuka, kad jis mazas ir cia jo toks "bendravimo stilius", bet mano dukryte - dar mazesne ir man jos labai gaila tokiose situacijose.

Ir as buvau pasimetusi, nes nezinau, kaip tinkamai elgtis tokiais atvejais su svetimais vaikais... Tuo labiau, kad dukrytei buvo labai smlsu begioti paskui ta berneli, kas baigdavosi asaromis...

Jei tai butu kalba tik apie zaislus, daiktus - tai juos "pakelciau" aukstyn kur nors. Na, o kai patys einam i svecius, tai vaikstau salia dukrytes ir saugau nuo griovimo arba paprasau, jei imanaoma, kad seimininkai uzkeltu koki "trapu" daikta aukstyn ar pan.

Zvirbliuke, as apie kitka- apie neauklejamus vaikus.
Sterilus namai? Taures paklausk, as keliolikos sekundziu filmuka apie savo vaikus vaiku kambaryje esu nusiuntus. Ji saipesi, kad tas kambarys, kaip po karo , nors tai buvo svelnusis varijantas . Bet sveciuose mano panele jokiu budu nesudarkys namu, o vaikinuka as priziuresiu pati. Treju metuku vaikas mazas? Na jau. Stai maniskes nuotrauka: stovi mergyte prie torto tris pirstukus iskelus . Tokie vaikai yra samoningi, su jais galima tartis, tevai (jei tik nera kokie istezeliai) yra vaikui autoritetas. Tokio amziaus vaika tikrai galima pakontroliuoti, kad del jo netektu daryti remonta kitu namu seimininkams ar asaroti ju vaikuciams.

O is isaukletu zmoniu uzauga ne tik kurybiski, isradingi, idomus zmones, bet ir megiami aplinkiniu .

Ir dar- nematerialistai. Vat, kas tau uzkliuvo? Kad lele sulauze. Ne mobilu koki, ne brangu daikta. BUTENT- megiama vaiko lele. Tu tokia turi? As turiu, iki dabar. Aciu Dievui, nuo "laukiniu bezdzioniu" ji isaugota . Nors Tau gal ji pasirodytu baisi , eiline pigi lele...

Kai tavo vaikui dar nėra metukų, tai dvimetukas yra "tas didelis bjaurus neišauklėtas vaikas". Kai tavo vaikui sukanka dveji, supranti, kad jis - viso labo mažas, dar taip menkai tesusigaudąs pasaulyje žmogiukas
Jei jūs piktinatės "nekultūringais" dvimečiais ir trimečiais, pagalvokite - visia galimas daiktas, kad vieną dieną jūsiškis irgi tokiu taps
Mano sesės sūnui - metukai ir šeši mėnesiai. Kai jis susitinka su maniškiu ( jam - metukai ir du mėn), tai kenčia, aišku, mano vargšas mažulis. Tačiau sesė pasakojo, kas būna, kai jos "dičkis" bendrauja su metais vyersniais vaikais. Tada jis tampa tokiu mažu, tokiu bejėgiu, o tie dideli neklaužados - tokie bjaurūs, išdykę

Zvirbliuke,
kazkaip abiejuose postuose labai suabsoliutini viska...
Nemanau, kad bendravimas yra lygu anarchijai namuose. Paprasciausiai viskam turi buti ribos. Suversti zaislai ar knygos yra viena, bet sulauzyti zaislai ir is tu knygu isplesyti lapai yra visai kas kita. Lygiai kaip ir maisto kasneliai ant kilimo mano namuose butu absoliuciai netoleruojama, nesvarbu kas juos ten drabsto.
Na, o del tu "patogiuju" vaiku... Sakykim, kad mes cia kalbame ne apie "labai gerai isaukletus ir savo vieta zinancius vaikus", o tiesiog apie "isaukletus ir zinancius laika ir vieta vaikus". Juk galima leisti issisiauteti savuose namuose, jei jus tai toleruojate, o sveciuose mokyti elgtis siek tiek kitaip?
Beje, sutinku, kad 2-3 metu vaikai yra dar labai mazi, kad samoningai suvoktu savo veiksmus, bet nuo kada tada juos reiketu pradeti aukleti??? Ar kol jie mazi - leidziam bet ka, o nuo, sakykime, 7 metu staiga pradedam aiskinti elgesio kulturos subtilybes?

Manau labiau reiktu diskutuot apie "neisaukletas bezdziones"tevus nes siuo atveju,atsakomybe tenka jiems. jei ant mano grindu vaikas isspjauna kasni ir dar pritrupina sausainio,as ramiai jam pasakau "nieks ant grindu nespjaudo",bet tada jau to vaiko mamaos eile isvalyt visa tai. nes mane nervina kai as tavrkausi,stengiusoi palaikyt svara,o mielas svetelis prispjauto ar primeto zurnalo skuteliu. Vaikui tai naturalu ir idomu. Tegul. Bet tegul mamyte nevercia seiminku jaustis taip,lyg nesinoretu daugiau tu sveciu...

Pasirasau po kiekvienuZvirbliukes zodziu.
Jei mane erzintu "nepastrojinti" vaikai, as sakyciau"ateikit i svecius be vaiku. Jei matyciau, kad sveciuose privalau visa laika jaustis kalta, kad mano mazylis (2-3 metu MAZYLIS), paeme kazkoki zaisla, kuris padetas po nosim ir ant kurio neparasyta "Cia mylimiausias ir labiausiai saugomas zaislas" tikrai daugiau ten neiciau, bet jei viskgi zmones man patibnka, bet tiesiog nemegsta ir nesupranta nieko apie vaikus, tai eiciau pas juos be ju.
Norge, o ka tavo vaikai daro sveciuose? Sedi kur pasodinti ir viskas? Saziningai ir kantriai lakia, kol mamyte baigs vizita?

Paskaiciau... Mamos, gal snekam apie skirtingus vaikus? Nieks jokiu pretenziju neturi, jei vaikas ka sugadina netycia. Jei isvercia zaislus, drabuziu spinta (buvo karta maskaradas ).Bet yra tokie "modernaus auklejimo" vaikai, kurie piktybiskai musasi, lauzo, gadina, vercia . Kai jam pasakai: neimk dazu, negalima, tai piktybiskai suvercia guasa ant kilimo. Kai pasakai, nereikia lauzyti sito vaikisko magnetofono dureliu, tai ziuredami i akis- trekst- ha ha ha. Kai dukra uzsideda karuna ant galvos, tai nuplesia, perlauzia ir trenkia ant zemes. Paima mikrofona ir tempia du broliukai- vienas uz vieno galo- kitas uz kito- fuuu, spejau atimti (bet kam man dabar tas mikrofonas, jei dukros magnetofonodureles islauztos ). Arba- piesia visi, nepatiko dukros piesinys- griebe ir suplese. Ju teveliai viska stebi ir sypsosi- oi tas musu Petriukas neklauzad. Mano vaikai verkia. O vat kai pamatau, kad mano vaikai verkia, tai gero nelauk . Arba tuoj pat duodu rimta pastaba, arba dedu "bana" tos seimyneles vizitams .

Pamenu verkdavom su sese ir puldavom slapstyti vertingesnius daiktus, kai į svečius turėdavo ateiti jos draugė su dviem sūnumis. Monstrai ne vaikai kažkokie buvo...brrrr...dar dabar pamenu-po tokios viešnagės tekdavo siurbliuoti ant kilimo ištraiškytus piragėlius, gramdyt mišrainę iš už lovos, eilinį kartą vežti taisyt sugadintą šilelį..Manau čia jau apsileidimas tos moterytės buvo. Labai jau daug leisdavo savo vaikams...gi turi būt kažkokios ribos...