Jei vaikas reikštų nenorą mokintis, tai tikrai jokiu būdu neversčiau ir nedaryčiau spaudimo, nes per prievartą verčiami dalykai pasidaro nemieli, tada dingsta ir entuziazmas ir motyvacija ir noras pažinti ir pan,.būtų "perdegimo" sindromas Bet tada bandyčiau tą pateikti vaikui kitaip, t.y. "apžaisti" jį, viską per žaidimus... Nes mes tik taip ir mokindavomės, per žaidimus, tiek raides pažinti tiek skaičiuoti. Paprastas pavyzdys: einam i darželį, lipam laipteliais, ir garsiai skaičiuoju laiptelius, kitą sykį jau pasiūlau drauge juos suskaičiuoti, vėliau jau vaikas pas juos skaičiuoja lipdamas ar nulipdamas. Tiesiog reikia išmonės ir pasitelkti fantazijos Tad dauguma viskas buvo tik per žaidimus

ateis laikas ir viska ismoks, ko tik nebandau, mano maziui 5, bet niekaip neina nei raidziu nei skaiciu pasimokinti, tam ir yra darzeliai ir priesmokyklines grupes, su vaikais visai kitaip , kai mato kad kiti mokinasi tai ir jis stengiasi.

Pasiplepėsiu. Šiuo metu aukliauju 3 vaikiukams, bet nejaučiu malonumo, su jais dirbant, nes mamytė laikosi Štainerio pedagogikos idėjų. Auginant savus vaikus- buvo žymiai įdomiau. Mano vyriausioji išmoko teisingai laikyti rašiklį, neturėdama 1,5 metų. Tuo pačiu buvo "atsitiktinai " supažindinta su kai kuriomis raidėmis ir skaičiais (ne skaitmenimis). Mat merginai baisiai rūpėjo, ką įdomaus čia ta mamytė veikia(verčia knygą iš anglų į lietuvių kalbą). Besigilinant į raideles, paaiškėjo, kad jos turi savų paslapčių (pvz. papasakoja, kur yra paslėptas saldumynas). Mergina patikrina perskaitytą informaciją ir- akurat, kaip sakoma. Vėliau ją nusivedžiau į mokyklą, iš anksto suderinusi su pažįstama mokytoja. Nugis visai pašėlo mažoji- taip ten viskas patiko, kad pradėjo kopijuoti. O aš? Ką pen slėpti-bet ką dirbdama nesivaržydavau garsiai aptarinėti daiktų savybių, formų, skonio, kvapų ir t.t. Mažoji įsijungdavo, įsitikinusi, kad tai- suaugusiųjų prerogatyva, nors kaimynams iš šalies galėjau atrodyti kaip pamišėlė, aptarinėjanti su gėlėmis, žaislais, valgiu ir pan. jų reikalus, savybes įdomybes.
Išvada- vaikas tiek domėsis nauja informacija, t.p. ir raidėmis, veiksmais su skaičiais (o ne tik skaičių sekos papūgišku pavardijimu), kiek jūs įtaigiai parodysite, kaip JUMS tai įdomu, ir kokį JUMS tai teikia malonumą (pradžioje jokiais būdais neįjungdama vaiko). Joks vaikas neatsisakys malonumo įlysti "slapčia" į suaugusiojo pasaulį.
Antras etapas: merginos jau dvi. Žaislų tvarkyti niekas nenori. Todėl išmėtytos gėrybės keliauja į mamos parduotuvės lentyną. Pirkėjai, t.y. merginos, gali juos nusipirkti, atlikdamios skirtas užduotis (sugalvoti tekstinį uždavinuką su 2 ir 3 obuoliais), angliškai įvardinti keletą spalvų, padainuoti dainelę apie norimą žaislą(savo sukurtą, suprantama)). Tikėsite ar ne, bet parduotuvės apyvarta buvo didžiulė, nes nenupirkti daiktai keliaudavo visam laikui tiesiai į vaikų darželio grupę.
Išvada- turimas ar naujai gautas žinias pritaikėme praktinėje veikloje, vienu šūviu nušaudami du zuikius- ir žaislai kažkaip rečiau į parduotuvę pakliūdavo, ir vietoj ašarų pusiau linksmą pramogą apturėdavome.
Trečias etapas (jau be mano žinios, palaiminimo, sutikimo etc). Kadangi turėjau daug darbo, tai merginos daug žaisdavo savarankiškai, o aš auginau brolį . Kažkaip atkreipiau dėmesį, kad mano vidurinioji puikiai skaito (ir ypač literatūrą, skirtą ne visai vaikams). Atlikus išsamius tyrimus, ekspertizes, apklausas ir t.t.- paaiškėjo, kad merginos, žaisdamos mokyklą, visko viena kitą ir išmokino. Mažesniajai teko kartais mokytojos dalia, ir ji privalėjo įgytas žinias išsakyti garsiai. O niekada taip gerai neišmoksti, kaip mokydamas kitus(taip į senatvę ir daugybos lentelės paslaptys man baigia paaiškėti, mokantis su sūnumi).
Išvada- mitas yra visokie pasvaigimai apie sužalotą vaikystę, anksti išmokus skaityti. Jei vaikas ne bukai zulinamas, o mato autoritetingo jam žmogaus "apturimą malonumą" kokioje nors veikloje- jis būtinai kopijuos. Iš čia ir kartų kartomis "paveldimos" specialybės. Žodžiu- karčią mokslp šaknį įvyniokite į margą popierėlį, paskaninkitte siurprizais ir trupučiu saldžių "burtų". Na, dar pridėčiau truputį pedagogikos žinių, atmesčiau didelę dalį Štainerio mokymo (mano dukra, ruošdamasi į pirmą klasę- pati rašė ir liustravo knygeles, abi dukros domisi aibe dalykų, gerai mokosi, kuria eiles arba muziką, augina retus augalusir t.t. Žodžiu, mėgaujasi gyvenimo teikiamais malonumais). Pradinukas sūnus renka fosilijas, ruošia pritrenkiančius pietus, išmano karybos istoriją (tėvelio hobis), puikiai šaudo keletu ginklų, lanku (į taikinius, suprantama). Visi daro tai, kuo pavyko vaikystėje juos "užkrėsti" gerąja prasme. Čia neapsiėjau be profesionalų (botanikų, muzikų, balerinų, dailininkų etc.) pagalbos. Jie turėjo ne tik išmanyti savo dalyką, bet ir būti savo dalyką įsimylėję. Viena sąlyga- mūsų namuose buvo taisyklės, nebuvau netvarkos, nepagarbos suaugusiam ir bendraamžiui šalininkė, kuomet vaiko ožių toleravimas pridengiamas naiviu "kantrybės vaikui turėjimo" šydu. Vaikai matė visokias mano emocijas, nes ir suaugęs gali džiaugtis, sielotis, pykti, kalbėti griežtai, reikalauti, jei reikia,- bet apie tai- kitoje temoje.
Atsiprašau už ilgą paskaitą. Tiesiog prisiminiau gerus laikus...(na, ir dabar savo atžalomis esu visai patenkinta, nors jie jau mokiniai). Bėgu padėti sūnui gamintis koldūnus( kaip stipri kočėlo spaudžiamoji jėga).

Kol dičkis pats nesusidomėjo, niekas nepadėjo: nei padėtos kaladėlės, nei loto ir pan. Paskui važiuojant namo iš darželio pradėjau sakyt "45" (namo numeris),"čia 56" ir pan. tada pats pradėjo klausinėt, o jei 5 ir 4, o kokios raidės. Skaitėm po raidę gatvių pavadinimus. Kai kurias raides pažino, kitas taip ir išmoko. Skaičiuodavom kažkokios tai spalvos mašinas, važiuodami namo. Žaidėm žaidimus "žodžiai iš x raidės", "žodis iš 4 raidžių" , vėliau pvz. "pasakyk 10 žodžių, kurie atsako į klausimą ko daug?", labai padeda vėliau, kai reikia rašybos mokytis. Na o tas noras mokytis atsirado panašiai nuo 5 metų. iki tol daugiau domėjosi kodėl yra taip ar kitaip.

O toks dalykas, kad daugiausiai išmokstama ir atsimenama mokant kitą, tai faktas. Tik maniškis neturėjo namuose su kuo mokytis. Bet perteikt žinias, mokyt reikėtų žaidžiant. Jei tai bus kaip rimta pamoka, gali vaikui greitai pabosti.

Pasikartosiu dar syki...Viskas savo laiku. Pas kiekviena vaika tai yra individualu. Svarbu neversti primigtynai ir viskas bus gerai...kantrybes

zvaigzne, didelis aciu . Davet gera ideja

Sveikos,maniškiui dar nėr 4,5m.,bet jis jau gerai skaičiuoja iki dešimties.Sudeda ir atima. O vat raidžių mokytis nenori.Kai nupirkau raidyną ,pavartė ir liepė nešt atiduot atgal iš kur pirkau.Vyresniam irgi matematika buvo mielesnė.Eidamas į 1 klasę pažinojo visas raides,bet skaityt dar nemokėjo.Mokykloj kažkaip labai greit išmoko.

zvaigzne, pagarba.

Musu seimoje vyksta panasus "burtai". Gal todel nei vienam vaikui neprireike pirkti raidyno ar zodziu loto- aplink mus yra kur kas idomesniu dalyku, is kuriu galima pasimokyti raideliu ar skaiciu.

Aha, aš retai beskaitinėju forumus, bet perskaičiau tikrai su susižavėjimu. Kasdieniška ir kartu labai išradinga.

Maniškis 3,5m. tai irgi lyg savaime visko mokosi. Esu jam pripirkusi galybę knygelių - ne mokomųjų, o visokių pasakų ir pan., jis mėgsta pasakas prieš miegą. Mokomąsias turim tik kelias. Ir nelabai jos pasiteisina, beje. Tai labai "vaikiškas" daiktas, o va laikraštis - čia jau įdomiau, antraštės, didelės raidės.
Pas mus nepamainomas daiktas dar yra visokios dėlionės su raidelėmis, kaladėlės ir pan. Raides pažįsta visas, kartais žinomus žodžius "perskaito", taip pat pagaunu, kad atpažįsta dalį nežinomo žodžio. Pažįsta ir kai kurias mažąsias raides.
Labai domisi, kas ir kur parašyta - namų, mašinų numeriais, iškabomis, dar turi tokią keistybę - "kolekcionuoja" kamštelius, dangtelius, ir būtinai - su užrašais Ir, žinoma, turi žinoti, kas ten parašyta.
Dar labai domisi, kai aš dirbu kompu, prašo jam atidaryti lapą ir spaudalioja raides ir skaičius, kartais renkam prasmingus žodžius - aš diktuoju po raidę, jis renka. Leidžiu suvesti slaptažodį kompe tada būna labai patenkintas.
Beje, nič nieko iš to aš neprašau jo daryti, jis visą tai daro savo noru.

Ir būtent - vaikams didesnį įspūdį daro tai, ką jie gali suprasti "iš gyvenimo", tarkim, kurį lifto mygtuką spausti ir su kokiu skaičiumi, koks namo numeris, kuriame gyveni, kas parašyta ant kiosko, kokia ten parduotuvėje kaina parašyta ir ar tai daug, ar mažai, ir t.t.

Arba turi ateiti laikas ir vaikui pasidaro idomu

as kalbejausi su psichologe, nes maniske jau 6 m , o skaityti nenori nei pradet tai liepe islaukti to momento kada vaikas pats rodys nora, nes kitaip versdamas galima "perspausti", tai dabar lukuriuoju, nors jau rudeni i mokykla

vaikas neturi moketi skaityti atejes i pirma klase (cia as apie Lt). Ta jie daro pirmoje klaseje. mazdaug antra pusmeti jau visi delioja zodelius. Tie vaikai, kurie ateina mokedami skaityti - nuobodziauja, nebent mokytoja moka juos uzimti papildoma veikla. Taigi nespauskit vaiko, nes paskui buna atvirkstine pasipriesinimo reakcija
Maniskis nuo 2 metu raides mokejo, ale jungti tik pirmoje klaseje pradejo.
Siaip angliskai bent jau tai labai geru zaidimuku ir filmuku yra CBB atrodo

Pas mus panaši situacija. Sūnui už kelių dienų sueis 6 m, o pažįsta tik kelias raides. Jos visiškai vaiko nedomina ir jokios mano gudrybės to susidomėjimo nesukelia. Nutariau vaiko nespausti ir laukti. Įvairias kitas užduotėlės, susijusias su mąstymu, kalbos supratimu, aplinkos pažinimo atlieka puikiai, bet raidės jam terra incognita , nors namie pilna įvairių magnetukų, kortelių, knygelių, loto su raidėmis. Įdomiausia, kad sūnui patinka viskas, kas susiję su skaičiais. Jau senokai pažįsta skaičius iki 20, skaičiuoja iki 100, sugeba nurodyti skaičių kaimynus, palyginti skaičius tarpusavyje, mintinai skaičiuoja 10 ribose ir t.t. Kad nors trečdalį šio entuziazmo parodytų, besimokydamas raidžių. Turbūt belieka laukti.

Maniskis 6 m.tai irgi kol sedziu salia tai matyt jam ir paciam idomu tai raso ir skaiciuoja,bet jei palieku ji viena tai baigiasi visi mokslai

Mano dukrytei 3 metukai ,pazyta VISAS raides,net tokias kaip W ,X . Beje,ju grupeje / klaseje (ji lanko mokyklele skirta vaikams nuo 3 iki 5 metu,tokia tvarka cia ) nera vaiko,kuris nepazintu raidziu ir numerius iki 5 (parasytu) ,nors manoji pazista 1,2,3,4,5 ir 7 pazista

Maniskis lanko misria grupe darzelyje. Tai ten dickiai 6 m. yra maniskiui autoritetas baisinis. Juk jie priesmokykliniai Ir isvis maniskiui zodis priesmokyklinis skamba nerealiai ir jis labai juo nori buti. O as jam jei jau tu nori buti priesmokyklinis turi moketi skaityti, skaiciuoti (na truputi) ir t.t.. Ir jis kiekviena sestad ir sekmad. po penkias minutes mokosi skaityti su manimi. Turim tokia knygute Zylute. Man ji labai patinka. Na kartais jis tingi ir nenori..., bet nemanau, kad penkios minutes tai labai jau nedaug... juk priesmokyklinis nori buti
Be to maniski yra is letuju, todel manau jam bus lengviau kai mokes siek tiek skiemenukus jungti ir skaicius pazinos kai prades eiti i pirma klase

Kai mes skaitom salia musu visada sedi sese, kuriai tuoj bus du. Ji visai kitoks vaikas nei brolis. Ryja visa info, kartoja, megdzioja, staigiai orientuojasi. Va sito vaiko tai manau tikrai nereiks mokyti nei skaityti nei rasyti. Pati ismoks

Na, aš manau kad gali ir 2,5m vaikiukas mokėti raideles ar skaičiukus . Mano sūnus dar tik skaičiuoti iki 10mokėjo, bet skaičių dar nepažinojo, tada maniau kad dar nereikia mokėti, o pas vaiką noro nebuvo. bet vat 3m jau buvo, ir dabar jau moka visus skaičius ir beveik visas raides, rašo keletą žodžių savarankiškai, visus nukopijuoja. Čia tik mamytės nepamanykit, kad labai giriu savo vaiką . Nors ištikro labai didžiuojuosi savo sūnumi (manau, visos mamos didziuojasi ), nes mano sūnus viską išmoko, nes tikrai norėjo, ir db jis sako, kada mokėsiu skaityti . Tad tik išmokus visas raidytes, žiūrėsim, ką čia nusipirkus, kad būtų galima pamokinti lengviau skaityti, nes pati neįsivaizduoju, kaip duoti tą skaitymo pradžią . Manau, dauguma mamų pamanys, kad savo sūnų per daug spaudžiu ir pan., nes dauguma pažįstamų ir taip sako, kai išgirsta kaip skaičiuoja ir pan, kad vaikui neleidžiu vaikystę džiaugtis, kad ką jis veliau besimokys . Na bet ką man padaryti, kad sūneliui mielesni žaislai: knyga, sąsiuvinys, knygutės, parkeriukai, raidynai ir pan. Mūsų mokymosi pradžia taip pat buvo visiškai žaidimo forma, tai laiptelius šokinėdami skaičiuodavom, tai dar kažką. Figūras išmokom eidami parku, rodydami į įvarius daiktus ir pan, piešdami smėlio dežėje... Ir ką norėjau dar pasakyti, kiekvienam tas laikas, kai ateina noras mokytis, žinoti daugiau ateina skirtingai, tad negalima sakyti, kad 2,5m vaikas tikrai negali pažinti skaičių ar raidžių, nes būtent kažkieno vaikas susidomėjo tuom tik 4m. Visi vaikai, kaip ir suaugusieji, skirtingi, kitaip ir nebūtų įdomu
Papildyta:

Visiškai pritariu

as pradejau suneli mokyti nuo 2 metuku, ir jis tikrai nerode jokio susidomejimo, bwet jam patikdavo, nesipriesindavo, o ir mokindavau ne taip, kad "seskis, dabar mokinsimes" Visa kambari nusagsciau raidelemis, skaiciukais, paveiksleliais, kai kuriuos is ju pirkau, kaip kuriuos is zurnalu iskirpdavau. Dabar moka visas raideles ir skaiciukus iki 20 pasakyti ir parasyti. kai ismoko raideles, pastebejau, kad kur tik pamato raides ar skaicius (ant kelio zenklu, knygose, iskabose, reklamose per TV) visada nori pasakyti jas garsiai. Dziugu, kai teisingai pasako ir pats pasidziaugia "matai, mamyte, kaip as jau moku" As esu uz mokyma, bet ne per prievarta, o per zaidimus ir taip, kad vaikas nepastebetu, kad is tikro jis mokosi.

taigi ir mes nuo 3 metu eilerascius deklamavome, raides visas zinojome, na o jungti ju ne is tolo nenorejome. Atejo 6 metai, man jau baisu buvo, kad nenori skaityti, o juk artejo pirma klase. Taip ir atejome i pirmokus nemokedami skaityti. O va jau kovas, ir ismoko mokykloje skaityti ir dabar jau net neskemenuoja, bet tik mokykloje. Namie knyga---didziausia bausme Sakau--eik paskaityti, o jis man---uz ka???ka padariau

Kai buvau visai maza ir man knyga buvo didziausias priesas. Va jei ir maniskiui atsitiks taip, kai prades mokykla lankyti ..... neisivaizduoju, kaip reikes sudominti? Juk sesiu, septyniu metu vaikas tai ne keturiu. Paveiksliukais ir sokoladais neprisiviliosi

mum 4m.skaiciuoja iki 10 lietuviskai ir rusiskai,dar pastebejau kad moka iki 5 angliskai skaiciuot.Labai nustebau isgirdus,jis ziuri filmukus Dasha ir GO DIEGO GO,superinis filmukas,ten vaikas ir zverelius ismoke skirti.Jokio noro neturi raides pazint,jo ir neverciu,ateis laikas ismoks.

Su maniskiu gan sunku,tik dabar bando pazinti spalvas jam jau 3 metukai .Kai buvo 2.5m.mokejo suskaiciuoti iki 10 ,bet dabar visai nerodo jokio susidomejimo skaiciais ir raidemis-pasako,kad nesakysiu ir nesako. su knygutem kitas reikalas,labai megsta,kai skaitai knygutes-jas ismoksta atmintinai ir gali padeklamuoti,kaip eilerastuka Pazista kur yra rombas ,kvadratas,trikampis ir t.t.,bet raidziu ir skaiciu dar nesimoko

Ateina laikas ir vaikas pats pradeda dometis, kur kokia raide, kur koks skaiciukas.Tik nereikia vaiko per prievarta mokyt.Buna ir tokiu atveju kad iki mokyklos ir skaityti pramoksta ir rasyti, o po to pasidaro nebeidomu ir dar netgi atlieka nuo savo bendraamziu.

O jus taip ir lauktumet iki kokios trecios klases kol ateis tas laikas?

Kai paklausiu savo vaiko ar nori išmokti raidę,tai vieną atsakymą tik girdžiu ne Manau supažindinti vaiką su raidėmis ir skaičiais iki pirmos klasės būtina.Taigi pagalvojau -geriau nelauksiu kol ateis tas noras ,o pati įvairiausiais būdais bandau vaiką priversti prisėsti prie rašomojo stalo,t.y.pasitreniruoti rašyti raides,bei skaičius ,o aš turiu šalia jo sėdėti,tikrinti kaip atlieka užduotis .Užduotis-pratybas dažniausiai nusiperku dideliuose parduotuvėse arba knygynuose,atsižvelgiant į vaiko amžių,šiais laikais leidyklos stengiasi išleisti kuo spalvingesnes knygeles ar pratybas su įvairiausiom loginėmis užduotimis,kad vaikučiui būtų įdomu domėtis ir raidėmis ir skaičiais.

Aš tai pažadėjusi prizą kiekvienų pratybų užbaigimo proga

na mums irgi sunku ir su raidem ir su skaiciais, visai nerodo jokio noro tobuleti. namie pabandziau sudominti raidemis, ju skaitymu ir rasymu tai pareiske, kad as to mokausi darzelyje o namie noriu zaisti su sese.
o kiti jos amziaus vaikai jau raso ir skaito , na kitamet i paruosiama, tikiuosi mokslai netaps priesu.

Pas mane irgi tokia pati bėdelė. Dukra priešinasi bet kokiam mokymuisi, net jei tai ir žaidimo forma. Viskas kas susiję su skaičiais, raidėmis ir kitų naujų dalykų pažinimu jai sukelia stresą na, kai jau pasakau kad gaus dovanėlę už tai kad pasistengs, tada kažkiek padaro. Na bet kiek gi šitaip žaisim su prizais. Nuo rugsėjo jau į priešmokyklinę keliaujam. Stresas man didžiausias

Mano panelė skaičiuoja iki dvylikos, pažįsta raides, bet aš jos nemokau, nes ateis laikas ir išmoks, o tėtis vis nori kad dukrytė kuo daugiau išmoktų. Tai atbėga pas mane ir sako: man atostogos, paslėpkim raides"

As pati esu pedagoginis darbutojas ir esu tos nuomones, kad kol nepradejo aiti mokykla-verti tikrai nereikia. Ten vis tiek ismoks skaityti ir skaiciuoti. Visus ismoko, kad ir kaip sunku ar neimanoma tai atrodytu. O vaikui apkartinti vaikyste tikrai neverta

Pritariu Jūsų nuomonei. Manau, kad prievarta yra pats baisiausias dalykas. Pati auginu du vaikus ir vis niekaip negaliu atsistebėti, kokie jie skirtingi, kas liečia mokslus. Mano sūnus iki mokyklos visai nesidomėjo nei skaičiais, nei raidėmis. Į nupirktą pratybų knygelę tik pažvairuodavo ir tiek, net neatsiversdavo. Aš ir neversdavau, o darželį jis lankė tik fragmentiškai, tai į mokyklą ėjo nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti, tik kalbėjo šiek tiek ir rusiškai, ir angliškai (kompiuterinių žaidimų ir TV įtaka). Išmoko jis mokykloje ir skaityti, ir rašyti, bet iki šiol mokslai jo nedomina, daro viską atsainiai (kad tik mokytojai ir aš atsiknisčiau ), taigi iki šiol su juo kartu ruošiu visus namų darbus (jis bus septintokas), samdau lietuvių k. ir matematikos korepetitorius, daug kalbu su juo šia tema - vnž. vargstu O štai mano šešiametė dukra keliaus į pirmą klasę mokėdama skaičiuoti iki 100 ir daugiau, pažindama ir mokėdama užrašyti visas raides, gerai kalbėdama angliškai, na tik skaitymas dar kiek stringa, bet "treniruojamės" po truputį. Ir viskuo ji domisi pati, man tik telieka jai paaiškinti, kai paklausia, parodyti, kaip rašoma ta ar kita raidė, "svaigsta" ji nuo knygelių, na vnž. - su ja viskas taip paprasta kas link mokymosi ir vis sako, kad jau ji tai mokysis, nes labai nori būti daktare (o štai sūnus iki šiol nežino, kuo bus, kai būdavo mažiukas ir jo paklausdavau, kuo norėtų būti užaugęs, tai atsakydavo, kad pagalvos ir ryte pasakys, o paklaustas jau ryte sakydavo, kad naktį jis miegojo ir nespėjo pagalvoti ). Taigi jeigu pačiame vaike "nesėdi" kažkoks varikliukas, tai nieko ir nepeši, o prievarta tik pablogins situaciją: manau, jeigu savo sūnų būčiau "prievartavusi", tai dabar jis man net atsainiai nesimokytų, iš vis nieko nedarytų, išmoktų meluoti ir išsisukinėti, kad tik nereiktų prie netraukiančių dalykų sėdėti, dabar gi bent "duodasi" mokomas ir šį tą išmoksta. Prirašiau čia daug - nepykit

na o mes 4m tik dabar tepradejom mokintis raideliu ir skaiciuku ,sunku o rasyti tuo labiau ,nes kairiarankis mastymas jo labai idomus

Mano penkiametis nelabai noriai moksi raidžių, skaičių. Jam labiau patinka žaisti su savo mašinomis, dūkti. Bet aš nepergyvenu, anksti dar. Ateis laikas ir susidomės. Ne veltui sugalvota pas mus LT nuo 7 metų į mokyklą eiti, nes vaikai subręsta iki to laiko. Be to, nerūpestinga vaikystė...Tegu pasidžiaugia ja, kol gali.
Va, skaičiau http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/k...i.d?id=45237687

Oj tik nereikia . As puikiai prisimenu kaip LT mano 2 vyresni vaikai mokesi skaityti ir kaip mazasis UK. Tai maziausiam reikejo minimum pastangu. Neturedamas 5m jau puikiai skaite. Ar as tureciau manyt, kad dingo jo vaikyste? Jis tik atrado nauja pomegi - skaityti . Mokytoja kasdien jam pakeicia knygele, o jis tik perzenges namu slenksti nekantrauja kada gales issiimti ir perskaityti.

Vienok, keista nuomone, kad Lietuvoj gyvena pasaulio protingiausieji, kurie geriausiai apie viska zino. Tuo tarpu, UK tokie durneliai, tokiem maziukam liepia i mokykla eit .

bet nepamirškit, kad UK ar kitur mokymo programos ir reikalavimai nuo lietuviškų labai skiriasi. jūsų vaikai tikriausiai daug ką mokosi žaisdami. o LT reikalaujama, kad vaikai iškart būtų "maži studentais", ir mokymasis suprantamas kaip "zubrinimas". dėl to ir sako žmonės -- tegu ilgiau pasidžiaugia vaikyste

Bet juk ir tema sukurta mamos gyvenancios UK. O lietuves taip gaili vaiku, anksti pradejusiu mokytis .

Pone, o koks jūsų reikalas gailiu aš savo vaiko ar ne? Jei norite, prašom, galite savo vaikus ir nuo gimimo mokyti skaityti, man dėl jų galvos neskauda. Mano vaikas, aš ir sprendžiu, kada jam eiti į mokyklą ir kada ne, kad mokytis skaityti, kad ne, ar pasiruošęs tam ar ne. Aš nelinkusi vaiko spausti, nes manau, kad jo laikas dar ateis.

Gerbiamoji ponia, keistas jūsų požiūris požiūris į LT gyvenančius "pasaulio protingiausius". Tau gi Sena niekšė aiškiai parašė, kuom skiriasi LT ir UK mokymas. Be to, jūsų žiniai LT galima sakyti yra 13 metų mokymo sistema, pradedant nuo priešmokyklinės grupės. Ir niekas su vaikais per daug nežaidžia, pradėjus lankyti mokyklą.

Iš jūsų komentaro, galima suprasti, kad Lt kvaileliai gyvena.

Oi, prisižvengiau iš lietuviško pasipūtimo. Jau lietuvis ir Afrikoje lietuvis. Jau tas noras išsigirti savo vaikų sugebėjimais, nužeminant kitų vaikus. Jau kitaip lietuviai negali, ane, Kuzia? Eureka pasidžiaugė, kad Lietuvoje nuo 7 metų leidžia vaikus, nes jos vaikas nenoriai mokosi, o čia tuoj pasipylė komentarai "UK nuo 5 metų..." Jau UK, galima pagalvoti, nuo 5 metų visi labai noriai mokosi.
Dėl noro padaryti vaiką genijumi. Mano draugė, gyvenanti JAV, vos ne nuo gimimo pradėjo savo dukrą mokyti raidžių ir nuolat stengdavosi tai pabrėžti. 1,5 m. ta mergaitė galėjo pasakyti apie 10 raidžių. 2 metų mergaitę leido į mokyklėlę, ten pradėjo mokyti ir ispanų kalbos, ir tai irgi visada būdavo pabrėžiama. Dabar tai mergaitei neužilgo bus 5 metai, lanko mokyklėlę, tačiau va problema, nenori ji mokytis, neklauso mokytojų,nors ten irgi ugdomi vaikai žaidžiant. O mergaitės tėveliai nesupranta,kad jų vaikas tiesiog nori žaisti, dūkti ir visai nenori mokytis, kad ir "vaikiškai". Taigi, viskam savas laikas, ir kiekvienoje šalyje yra savi standartai ir mokymo programos. Kaip ir vaikai skirtingi, su skirtingais pomėgiais, charakteriais, temperamentais ir t.t. Žiūrėk, vienas 4 metų noriai mokosi, o kitas žiūrėk, tik mokykloje pradeda domėtis. Ir ką, tas, kuris vėliau susidomės mokslais, yra kvailesnis? Nemanau, dažnai tas "vėlyvas" vaikas pralenkia tuos "ankstyvuosius".

Cia toms, kurios skaito tik paskutine temos zinute.
Nes, be abejo, visur, visokio amziaus vaikai kartais tingi , o kazkaip sudomint reikia. Visai neidomu nuomone per anksti ar ne. Klausimas yra KAIP sudominti.

Na, ir kame problema? Tada tema sukurta neteisingai, nes tai mamytei informacijos reikia ieškoti UK, o ne LT forumuose. UK gal daugiau žino gudrybių, kaip sudominti vaikus, ten gal protingesni žmonės gyvena, jei jau taip anksti leidžia vaikus į mokyklą.

Na, buvo tikrai protingu ir naudingu patarimu is mamu gyvenanciu LT. O ne vien tik(deja, tokiu dauguma) - ateis laikas ir ismoks .

Tai taip ir yra LT-ateina laikas ir išmoksta. Ne veltui nuo 7 metų leidžia, nes kažkada nuo 6 metų buvo privaloma eit į mokyklą,bet tai nepasiteisino. O jei UK nuo 4 metų, tai jie turi matyt tam skirtas programas ir metodikas.

O ar apie tai si tema?

Paskaityk temą ir sužinosi.
Manyčiau, tau įdėmiau reikia paskaityti visą šią temą, ir sužinosi tikrai protingų mamų komentarus apie skirtingus vaikus, prievartą mokytis ir laiką, kuris ateina kiekvienam skirtingai net pradėjus lankyti mokyklą. Laimi tie, kurie neverčia vaikų mokytis, nesvarbu, koks tų vaikų amžius. Vaikai skirtingi, negali jie visi vienodai entuziastingai domėtis, puikiai mokytis ir t.t.

Vat prieš tai gerą straipsnį įdėjau, kas vyksta su tais, kurie per anksti mokinami ir kokie požymiai, kada mokytis.
Kiek žinau, pas jus ten vaikai daugiau žaidžia nei mokosi, tai ko čia pergyvena. negi, antriems metams palieka?

Tai kas gi čia neaišku dėl posakio "ateis laikas"? Ateis reiškia ateis. Vaikų suvokimas skirtingas,reikia daugiau pabūti toje aplinkoje, suvirškinti informaciją, ją priimti. Jau nekalbu apie kitas savybes. Štai žiūrėk identiški dvyniai, atrodo turėtų daryt viską vienodai. Bet ne-vienas ant puodo sėdasi ir daro nuo 6 mėnesių, o kitas, žiūrėk, iki 1,5 metų prie puodo neprisileidžia. Taigi, kiekvienam ateina laikas daryt kažką skirtingu laiku, nors ir vienodai mokomi, ugdomi. Ir nereikia vaikų versti, nes tai tik pablogina situaciją. Ot tai tragedija, jei vienas 5 metų vaikas skaityti išmoksta mokslo metų pradžioje, o kitas-mokslo metų pabaigoje, arba vienas išmoksta neužsikirsdamas perskaityti žodį, o kitas skiemenuodamas.

Mano maziukui 3.11m. as jo nespaudziu kad reikia mokintis, mes tk esame ismoke 3 trumpucius eilerastukus moka suskaiciuoti lietuviskai iki 5 ir norvegiskai iki 5 tai galima sakyti kaip dviem kalbom tai vos ne kaip ir 10 jis neina i darzeli mes visa laika praleidziame namuose, cia norvegijoje darzeliuose vaikai nesimoka ti nuoatos zidzia su jeis uzsiema aukletojos zaidzia zaidimus isvykos, iskilos ir t.t...o pirmokeliai mokinasi viska is paveiksleliu, mano drauges sunus eina i norvegiska mokykla, jis lietuvoje buvo pabaiges pirma klase ir atejas i norvegu mokykla ji iskart perkele i trecia su jo ziniomis ka jis ismoko lietuvoje,atveze is lietuvos pratybas ka mokosi lietuviu vaikai pirmoje klaseje jie ziurejo ir negalejo patiketi, mokytojai net sake jog tai kaip ir vaiku kankinimas toki kruvi mokslu gauti tik pradejus eiti i mokyklele cia iki 4kl jie mokisi vos ne zidimu forma o kaip jau pagrindus ismoksta buna didesni tada jau juos suima griezcia, labai protingi vaikai cia nors ir mokymo procesas yra labai lengvas

sunku ir mum su naminiu mokymu

mum taip pat laai sunku... nenori dukryte... neturi laiko... be to, sesyte dar maza tai nelabai kuo uzsiimsi, pribega ji tuoj viska atima ir zirzia... o jau kelis kartus norejau mokyti raidytes... bet...
na gal dar truputi palauks ir pati panors...

O aš mokau mažylę visur ir visada. Ir, manau, tai yra mano pareiga taip pat kaip išmokyti valgyti su šakute, rengtis ir t.t. Jai dabar 2 metai ir 9 mėn. Dar kalbėt nemokėjo jau kelias raides pažino. Dabar iki 5 teisingai suskaičiuoja, kartais ir iki 10 nesuklysta, kartais koks aštuonetas pabėga. Žino pagrindinių spalvų pavadinimus. Ir nemanau, kad atimu iš vaiko vaikystę, net minties nėra, kad pasodinčiau ir sakyčiau: dabar mokysimės. Raides išmoko nes turi dėlionę kur išsiima raidelės ir tiesiog kai žaidžiam tą visą reikalą reikia kažkaip įvardint. Skaičiuojam viską kas pasitaiko pakeliui: lempas gatvėje, paukščiukus ant laidų, žaislų kojas ir pan. Spalvos taip pat atėjo su gyvenimu, juk nesunku pasakyti, kad ši kaladėlė žalia, o šuns ausys rudos ir t.t. Šiuo metu labai susidomėjo ką reiškia dešinė ir kairė, tai keliolika kartų per dieną perklausia ir, pastebėjau, jau rečiau sumaišo.
Dar turiu pasakyti, kad tikrai nėra supervaikas, net neramu buvo ar kalba nevėluoja ir pan. bet, atrodo, viskas gerai