Pati pasimetus,nes labai vargina tokia padetis.Ir pykciu daugeja,ir nebezinau ka galvoti.O dar tas aplinkiniu spaudimas.

Joo, sakau bresta pokalbis ir niekur nuo to nepabegsit. Labai tikiuosi , kad viskas pasikeis

Taip, tikrai jo noriu būtent dabar...

Aš irgi noriu būtent dabar, bet kad jau metai laiko, kaip mažylis pas mus neskuba Žiūri nuo debesėlio ir juokias.. Labai tikiuosi, kad vieną dieną vistiek atkeliaus

Atrodo, ne taip nubalsavau Bet tikrai noriu vaikelio dabar. O dar labiau noriu 2 iš karto (Tikras godumas )

Taip noriu dabar ir kuo greciau, bet ..... jau beveik metai kaip ner...

Aš jau prieš 15 mėnesių labai norėjau (nes galvojau, kad bac ir bus ), o dabar noriu dar labiau

o man net baisu pagalvoti, kaip jauciasi tos, kurios nesulaukia gandru po metus, antrus. as laukiu dar tik keturi menesiai, ir man daktaryte sake, kad tai normalu, bet jau net pavargstu nuo to noro ir laukimo, pailsiu truputi ir vel noriu

As jau 3 menesius noriu vaikiuko tiksliau darom jau 3 menesius, bet nesigauna niekaip

Mes laukiam jau apie metus! Tačiua nesigauna! Tikriausiai tikrina savo tevelių kanrybę! Noriu butent dabar!

Esu priversta laukti

As irgi laukiu apie metus. Ir nuotaika vis prasteja.

Man ne tik nuotaika, bet ir sveikata jau reaguoja į visą šitą jausmų mišinį Nebereikalo sakoma, kad visos ligos nuo nervų. O ypač sunku pastaruoju metu, nors ir stengiuosi suimti save į rankas...

jo, nors ir sakoma, kad pradedama vaikeli turi buti visiskai rami, sveika ir zvali, bet kad sitaip neiseina, nes vien jau tas vaikelio laukimas sukelia itampa

Širdelė nori, protelis liepia palaukti

sveikos, idemiai perskaiciau visa tema. ar noreciau vaikelio butent dabar? mano atzvilgiu butu juokingas klausimas, nes BUTENT DABAR jau tesiasi 5 metai. as vis bijau keisti darba, nes atrodo, gal jau, ai neapsimoka, greit sulauksim stebuklo. o kad ir mokyciaus vyras nenorejo, sako noriu vaiku. atsakiau jei del vaiku negalesiu mokytis, nesimokysiu, o kol netrukdo grauziu mokslo sakni, taip penkeri meteliai...
mes po penkeriu santuokos metu supratom, jog norim auginti atzalas. man dabar 31. po dvieju nepastojimo menesiu kreipiaus i gydytojus, sake laukit metus. tie metai taip ilgai ejo. tada hormoniniai tyrimai, jie buvo teigiami. tyriausi nuo ureoplazmu ir chlamidiju, rado. vaistus su vyru kartu gerem, tyrimai ir vaistai kainavo 300 lt. sake tai gali buti nepastojimo priezastis, sventai tikejom, kad issigydem ir viskas bus ok. vyro sperma puiki, 100%. toliau paziurejo ar vystosi folikulai, jie patys nesiformavo. skyre vaistus, susiformuodavo grazus vienas, du folikulai. 3 menesius taip bandem: geriu vaistus, gine ziuri echo ar viskas gerai, tada vaistai sprogdinimui (leidziami), toliau dar kazkokias tabletes geriu. viltis buvo nereali. praejo trys menesiai nusinesdami vilti ir 300lt, bet mes kaip dviese, taip dviese. tada laparoskopija, gal kiausintakiu nepraeinamumas? pries operacija gydytojos klausiu, gal issitirti nuo hlamidiju? sako operacija ant nosies nera prasmes, o jei bus rasta tada negales daryt operacijos. as visgi savanoriskai nulekiu pasitikrint, ir ka jus manot? YRA! mano miestelio gydytoja sako jokiu budu negalima operuot, skambinu i klaipeda, sako, galima, tik paskiau vaistus vartosit. mano gydytoja suzinojus, kad operavo issigandus klausia ar klaipeda zinojo, nes, sako, butu grubi mano klaida. (cia noriu atkreipt demesi, kaip nesutampa nuomones i toki svarbu dalyka!) taigi vaistai nuo chlamidiju vel 250lt. operacija, 4 dienos ligoninej, praeinamumas yra, viskas neblogai. tik sunkiai atsigavau. sako po operacijos gali greit savaime pastoti, viltis, laime, bet neilgai, nes rezultato nebuvo. tris menesiukus savaime laukem uzkimbant, bet nieko. ovuliacini testa pirkau, bet net nepamenu ka jis ten rode, atrodo neigiamas buvo... tada poskoitalinis testas. tai reiskia po mylejimosi pas gine o ji ziuri ar mano organizme gyvu yra, bet ten nė gyvos dvasios. blogai, reiskia mano organizmas sunaikina vyro spermatozoidus. lieka IUI daryti klaipedoje, keliones i viena puse 150 km. dvi valandas vaziuojam apziura 20 min ir vel namo. tai gi, padarytos 5 IUI. niekas neuzkibo. buvo ir dvynukai ir trynukai, bet... buvo ir prazuvo. viena IUI kainavo nuo 1000 iki 2000. pasitaupom, pasitaupom, su pertraukom ir traukiam. sunku ir kai niekam nepasakojam apie savo bedas. kiti gali pasigirti savo pirkiniais, o mes isleidziam savo svajonei. tyliai nuryji karteli ir vel pirmyn. po pirmos IUI proceduros mmm velavo 8 dienas, kiekviena diena mes vis labiau tikejom, kad pasiseke, jau norejau pirkti testa, bet ėmė ir atejo tos nelauktos dienos. susirgau darbe, iki darbo pabaigos buvo like 2 valandos. man asaros strigo gerkleje, bet as sypsojausi ir galvojau greiciau namo. vaziuodama galvojau kaip nepravirkus, buciau kelio nebemacius. tik praverusi namu duris apsipyliau asaromis. nieko nevalgem, nieko nematem, negirdejom ta diena, tik apsikabine su vyru verkem. na, ka ikvepi oro ir vel pirmyn. bet darydama pirma IUI gydytoja sunkiai pateko i mano vidu ir sake jei nepastosiu reikes daryt hysteroscopia. reiskia 3 dienos ligoninej, intraveninis nuskausminimas. rado saaugu, iskirpo polypa. si menesi po 1 metu ir 2 menesiu pertraukos vel nuvaziavom pas gydytoja. vel bandem IUI. tik tas "bandem" baigesi tuo, kad isgerus clostylbegyta (po 2 tabletukes) man vietoj laukiamo folikulo susiformavo cistuke. viskas, si men baigta. 400 lt skrido, iskrido... kita men vel bandysim. o moraliskai tikriausia jau uzsigrudinom, nes ir pries tai visus metus tikriausiai nei asarele neiskrito. ir si menesi, blakstienu neslapinau. pripratau prie nesekmiu, atrodo kitaip ir buti negali. bet tikiu tiesiog sventai tikiu, kad mums pavyks. po IUI gydytoja siulo birzeli daryti dirbtini apvaisinima, bet mano vyras sako rudeni ar ziema, nes dabar pinigai uzplanuoti pirkiniui. bet gal dar man pavyks prikalbint, kad leliukas svarbesnis pirkinys (sako gydytoja apie 10 000lt, o kodel ne 15 000?) mes lankomes klaipedos vaisingumo klinikoje, butu idomu kaip vilniuje ar kaune, gal kas parasytu, kas lankesi? kokios kainos? mes uz viena vizita mokam 127lt. taigi, surasiau maza dalele gydymu, tyrimu, tik pagrindinius. ir maza saujele isgyvenimu. norisi su jumis nors siek tiek pasidalinti, nes niekam dar nepasakojau. tik pries dvejus metus mes pradejom sakyt, kad "planujam", o mintyse pagalvoji, kiek jau nueita. ir apie ivaikinima pagalvojam, jei nepavyktu savo susilaukti.

idomu butu isgirst likimo draugiu istorijas

...badar, nes sirdis jau sako, kad jam jau laikas...
Papildyta:
Madeina, skaitau ir taip sirdi skauda...suprantu tave...

aciu inazuikeli, smagu jausti palaikyma. nors siaip jau esu stipri ir linksma . o sios temos pradzioje skaiciau nusiminusiu ir vis laukianciu savo stebuklu IR SULAUKUSIU! as uz jas labai dziaugiuosi. ir man prideda daugiau jegu ir tikejimo

Madeina, skaičiau ir ašaros kaupėsi... labai liūdna tavo istorija, tikiuosi vistik ji turės tą laimingą pabaigą, labai linkiu to, iš visos širdies Labai stiprus tavo tikėjimas, stiprūs žmonės esat, Dievas jus apdovanos

Pažįstu vieną porą, kuri 10 metų vat panašiai, kaip jūs gyveno, o dabar ji 7 mėnesį nėščia taip, kad nepraraskite vilties

Vasarą bus 4 metai, kaip mes vedę.. 2005 gruodį netikėtai, neplanuotai, specialiai nedaromas (saugojomės tik skaičiuodamai vaisingas-nevaisingas) įvyko stebuklas, deja, 8 savaičių išėjo ten, iš kur ir atėjęs buvo.. pusę metų saugojomės, kad viskas susitvarkytų, o dabar jau tuoj bus metai, kaip planuojamas ir na neintensyviai daromas.. bet atrodo jau su namučiais, su darbais sustatėm viską į savas vietas ir pradėsim intensyvų "darymą".. skamba juokingai.. bet yra kaip yra.. vis laiko trūksta.. pavargę, suirzę, apsikabinam ir miegam... o mylėtis vien tik dėl to, kad reikia, tai abiem netinka... dabar jau situacija keičiasi po truputį... tad vasarį "darysim" iš širdies... nes abu labai norim jau mažiukų brudžiukų
Kad ir nesu iš tų, kurios sulaukusios mmm, nuleidžia rankas, pergyvena, labai liūdi, depresuoja, bet puikiai suprantu, kaip sunku yra laukti ir kiekvieną mėnesį nusivilti...
Mudu su vyru suprantam, kad mes ne iš tų porų, kuriom tik šast ir yra... mums taip pat reikia pasidarbuoti iš peties, o galbūt reikės ir gydytojų įsikišimo, kas žino....
Kiekvieną mėnesį guodžiuosi tuo, kad prieš akis turiu dar ir dar vieną mėnesį natūralaus planavimo... pagalvoju, kad kitos poros, net to neturi ir visos viltys dedamos į medikus...
Linkiu visoms sėkmės ir žengti tik pirmyn

Ingušija, labai aciu uz linkejimus, man tikrai ikvepimo prideda. skaitau dar karta savo istorija ir stebiuosi pati kiek isgyventa, kiek daug parasiau, o dar daugiau neparasiau , nes tikriausiai atsibostu skaityti.

o tau, is visos sirdies, linkiu greit pastoti, o jei pirma menesi nepavyks nesuk galvos buna juk blogiau Sekmes

Madeina, kad tavo linkėjimai, norai, jausmai ir svajonės pasiektų dangų

O tu pasakok, tam mes čia ir susirinkom, pasibėdavoti, pasiguosti, pasipasakoti, nes kai kurios be SM daugiau neturi kam...

Juk lengviau, kai žinai, kad kažkas dėl tavęs jaudinasi, meldžiasi, verkia, džiaugiasi Kad ne viena tokia esi šioj plačioj žemėj

taip SM ir as prisiregistravau, kad issilieciau, pasipasakociau, pasidalinciau su jumis. bet ne todel, kad neturiu kam. visi tik ir klausia kas?kur? kada?, o as nenoriu pasakoti, nes zinau, tada kaip sugedes telefonas - perduok kitam tik ne tam paciam. as visai nenoriu, kad aplinkiniai zinotu ka mes isgyvanam. o skaitydama jusu istorijas pasisemiu patirties. kita diena visgi as jums dar papasakosiu , tik da bar jau velu. iki

noriu jums papasakoti kokia buvo neitiketina mano reakcija, kada suzinojau jog broliene laukiasi. brolis susituoke. po puses metu broliene pastojo. mes tada du metai skausmingai tikejomes ir laukem savo stebuklo. zinoma tyliai niekam nesakydami, vis atrodydavo, gal jau kita menesi pasiseks. bet pasiseke ne man...

...uzlekiu pas mama trumpam o ji sako:as busiu mociute. nieko nesupratau, mano protas nesuvirskino, as ne nescia kaip ji gali buti mociute. sakau kaip? kur? kas? ogi brolis laukia seimos pagausejimo.... man kaip perkunas butu trenkes! as galvojau negali buti! juk as senai laukiu, juk as senai istekejau ir visa gimine laukia MANO semos pagausejimo! bet as sypsojaus is paskutiniu jegu, sakiau mamai kaip smagu!.. ir ejau link duru, galvojau, kaip greiciau issmukti, kol asaros neuzvalde manes. nors as zinojau, kad jie jau pries vestuves planavo vaikus ir vis pagalvodavau, gal ir jiems problema. su nerimu mastydavau negi ir broliui likimas kisa koja. as linkejau jiems tik teigiamu rezultatu. bet kaip as pati nustebau, kad taip skaudziai suregavau. grizau namo nors dar buvo paskaitu, as nebeturejau jegu grizti. namuose ilgai raudojau. as juk vyriausia, senai noriu ir se tau, kad nori. niekad net nepagalvodavau, kad taip nusiminsiu. sunku man budavo klausytis kaip ji perka sukneles, vaikui drabuzelius. juk kiekviena kart susitikus temos : nestumas, vaikai ir dar mane spausdavo, o kada jus? dabar mokausi, dar ne... na, nepagalvokit, kad as tokia pikciurna, visada domedavaus, kaip jos sveikata, kaip sekasi, o kai gime uzsakiau originalia puokste ir nuskubejau i ligonine. as tapau krikstamote, o mano krikstasunis pats nuostabiausias! as ji labai myliu ir pasiilgstu. istikruju dar kai kudikelis buvo krikstasunis, kazkaip ziurint i ji ir sunkumas ir dziaugsmas buvo viename. o dabar jau dvieju metuku vyras man tik dziaugsma suteikia. as jau pripratau, kad mes neturim.

ir aplamai kai suzinai, jog drauges laukiasi taip suskausta sirdi, pagalvoji o kada as???????? viena drauge sako po metu jau gaminsim vaikeli. galvoju, aciu dievui, kad po metu, gal per ta laika ir mums pavyks. kur tau. jau jos vaikui greitai du metai. o kur mano????? ziuriu ir sita nescia ir sita, kuri, net nebuvo vedusi, kai mes planavom. o mes sakem, kad musu vaikeli pades priziureti mano pusesere, kuriai pries penkis metus buvo 13, bet, kad dabar ji jau pati supa vaikeli... as net pradedu ziuret i sesiolikmetes ir galvoti: ji greiciau tures nei as. man atrodo visos masiskai pradejo gimdyti. visos, tik ne as.

anksciau vaiksciodavau lyg su ipjauta sirdimi. jauciaus lyg mano vaikas butu dinges be zinios. gydytojai sako jus turit turet. ir tikies, lauki. nei begt nei rekt. vyras tai isvis dragu leliuku net nepakalbindavo. dar sukiau budavo kai atvaziuoja su keliu menesiu kudikiu i svecius. vienas eina sildyti maisto i virtuve, kita i miegamaji maitinti. jie laksto po musu namus, keicia pampersus, migdo. o mes liekam vieni prie stalo sesdeti. musu namai uzimti. jie rupinasi savo vaikuciu. o mes neturim kuo rupintis. tai nepaprastai skaudu. taip sunku girdeti tavo namuose vaiko verksma, kurio pats simta metu lauki. bet as visada pakalbinu vaikus, nesioju juos ant ranku, dziaugiuosi jais. jausmas toks lyg valgytum sriuba kuri skani, nors ir degina. atrodo suvalgai sauksta cukraus maisyto su druska. tai ir suru ir saldu.

tad vaiko gimimas man jau prilygsta stebuklui. niekaip kitaip pavadinti negaliu. pasijusti nescia tai tas pat kaip tureti sparnus ir pakilti i dangu. dabar reaguoju zymiai ramiau. radau sau atsakyma, kad ne visiems dievas vienodai atseikeja. visi turi savo skausmus, savo dziaugsmus, nieko cia nepadarysi.

Puikiai tave suprantu Medeina..mes ir ilgai planavom ir stai iskart po nauju suzinojau, kad laukiaus..verkiau is dziaugsmo, o dabar verkiu is sielvarto, nes Dievulis ateme is musu stebukleli.. su skausmu ziuriu i poras, stumiancias vezimelius, sunku bendraut su draugem, nes salia ju klega mazyliai..o apie gryzima i darba visai bijau pagalvot..salia manes net 4 besilaukiancios koleges, kurios kasdien dalinasi savo isgyvenimais.. nezinau kaip, bet zinau kad istversiu..

Tik skaudu, kai pagalvoji, kad likimas ziaurus musu atzvilgiu. Mes visos taip norim susilaukti mazylio, o mums ju taip ir neatsiuncia..O stai kiek asocialiu seimu auginanciu daugybe kudikiu ar juos paliekanciu mamu..kodel likimas taip neteisingai dalina mazylius?! Kodel mes turim kentet ir kodel kencia palikti mazyliai?! turbut niekad nesuprasiu tokios neteisybes..

Užsispyrele, tai mes likimo drauges, nes tavo mintys - mano mintys. nezinau kiek jus laiko laukiat stebuklo. bet as per tuos penkerius metus radau atsakyma i klausima KODEL MAN taip nutiko. kai musu seimos draugas 30 metu netiketai susirgo veziu, ji liga pakirto taip, kad buves sveikas drutas zmogus, ne tik nebevaiksciojo, bet pats nebegalejo apsitarnauti save. ji diena nakti slauge drauge, tevai. o juk vaistai kiek kainuoja, pasidaro vienintelis svarbus pirkinys vaistai. visos gautos algos suplanuotos vaistams, o ir i darba kaip sunku eiti kai visa nakti budejai. jie klausia KODEL???????? kita istorija. mano giminaite 17 metu pastojo, mokosi desimtoje klaseje, vaikinui visai neidomu. ja atstume. ji verkia kruvinom asarom ir klausia KODEL MAN taip nutiko??? ir kas dabar atsakys??? ...daug issiskyrusiu mamu, vaikai auga vieni, o taip pasiilgsta tėtės, bet jo nera. kiti vaikai kencia dideli bendraamziu uzgauliojima, o tevai dirba neturi kada gilintis i ju problemas, o daznai nezino ka daryti. ir t.t.

o apskritai juk visiems nevienodai dievas duoda proto, duonos, meiles. o kaip jaustis zmonems kurie pateke i avarija suluosinami visam gyvenimui? kaip jaustis zmonems kai mirsta ju vaikas? tada as pagalvoju, kad man geriau. kaip jaustis vaikams kai netenka tevu? o kiek sirduciu sudauzytu vaiku namuose tikisi ir laukia savo teveliu. visi mes turime svajone. kiekvienam savas kryzius. mes galim rinktis: verkti, gaileti saves, aimunuoti, klausti kodel? bet galim ta energija atiduoti darbam, uzsiemimam, bet tureti tiksla ir vilti, kad musu svajone issipildys. pasidziaukim tuo ka turim!

zinai, per kaledas draugai pakviete nueit i misias. mes pagalvojom o kodel gi ne. nes einam tik per giminiu susitikimus. ir kai kunigas pasake visi dabar sugalvokit nora as beabejo panorejau vaikelio, o jis meldesi, kad musu norai nueitu i dangu. as toki palengvejimai pajutau, atrodo mano viltis sustiprejo ir as pati sustiprejau. visai netiketai igavau nauju jegu. as galvoju mums vaistas vienas: dziaugtis tuo ka turim. as dziaugiuosi, kad musu buitis sutvarkyta, kad esam grazus, jauni , kad man nereikia kiekviena vakara apie puodus suktis, noriu taisau valgyti, noriu ne. noriu susitinku su draugemis, noriu einu i miesta, belieka pasidziaugti tuom, kad nesu prirista. as mokausi ir man pliusas, kad neturim vaiku, lengviau mokytis. ir kai egzaminu karstine ir as lekiu per miesta, matau mamas stumencias kudikelius, galvoju, jau dabar man niekas nerupi, nebereikia man tu vaiku, dabar kaip geriau egzus issilaikyti! tai uzimtumas, kuris palieka maziau vietos saves gailejimui.

dar stiprybes man prideda, nes as galvoju jei nepavyks savo tureti isivaikinsim. taigi, zinau, kad auginsiu vaikus kaip ten bebutu. ir man ramiau. as zinau, vistiek auginsiu - isivaikinsiu! tikrai be vaiku negyvensiu. zinau, kad auginti leliuka galimybe yra.

o tu aplinkiniams sakai, kad nepavyksta susilaukti? as pradejau sakyti pries du metus, o ir darbe nebegalejau nuslepti, nes pastoviai pas gydytojus reikia vaziuoti. bet dabar kai dauguma zino man lengviau, nes jie puikiai supranta ir nieko neklausineja. o kai zmines nezino tai naturalu kai paklausia ko jus snaudziat? o taip skaudu tokius zodzius girdeti.

taigi, kiekvienam savo dalia. nenusiminkim, nepasiduokim nevilciai. parodykim likimui, kad mes stiprios, atlaikysim tuos isbandymus. aisku, kartais nubraukim asara, pasidaro lengviau ir su sypsena pirmyn. nes turim tik du kelius: gaileti saves ir but nusiminusiai arba tiketi savim ir but linksmai!

laikykis Užsispyrele as su tavimi!

Oi, Medeina, is kur pas tave tiek stiprybes po tiek kanciu? Zaviuosiu tavim ir tavo stiprybe..
As su SB turbut nuo pat pazinties nezinau kas yra apsaugos priemones..kazkaip nuo pirmu dienu nesisaugojom..Buvo momentu kai man del gydymo reikejo KT gert, bet tai buvo retai..ir taip jau daugiau nei 3 metai..Kaip sakiau, naujus metus sutikau budama pati laimingiausia, nes pagaliau testas teigiamas. deje, baigtis skausminga..Zinoma, dabar yra viltis, nes zinau, kad galiu pastot
kartais pati save kaltinu del tokios mano lemties, nes kai buvau jauna sakydavau, kad niekad neturesiu vaiku, nezinau kodel bet jauciau, kad negaliu pastot..
Is pradziu darbe nieks nezinojo, bet kazkoki karta neistveriau klausimu, ko as laukiu ir prisipazinau, kad man nera lengva pastot, o gal ir visai negaliu.. Pasakiau ir palengvejo..visos uzjaute ir guode, nes pasirodo musu darbe tokiu net kelios.. Tik dabar vel bijau eit i darba, nes nenoriu matyt uzjaucianciu zvilgsniu.. na, bet dar savaitele gine leido pailset..Gal per ta laika skausmas atlegs.

Taip vaikelio noriu butent dabar. Norejau ir pries pusantru metu, bet .... yra kaip yra. Todel noriu butent dabar. Nesvarbu, kad atideliojamos naujo darbo paieskos, atostogos. Viskas daroma tik del vieno tikslo.

Madeina, uzsispyrele, skaitau jusu istorijas ir asaros liejasi skruostais.....
Viskas taip pazistama
Tik man nesinori niekam pasakoti savo isgyvenimu. As viska pasilieku sau, ir kitu gailescio man nereikia. Uztenka, kad pati saves kartais gailiuosi....
As labai tikiuosi, kad kaip pasakoj - viskas tikrai turi baigtis gerai. Tikiuosi mums visoms taip ir bus

tavo skausmas tikrai atlegs, patikek! svarbiausia turek uzsiemima, nebuk vien namuose, negalvok vien apie tai. o bendradarbes tikrai tave supras ir uzjaus. bet suprantu kaip nesinori, kad taves gailetusi. o kad nesigailetu turi pasirodyti ne nusiminus, o stipri. beja, as pries pora metu nebuvau tokia stipri. tada dar ieskojau to pacio atsakymo kaip ir visi KODEL MAN. bet kaip matai radau. o tu kadangi pastojai tai tikrai turi vilti, linkiu sekanti karta sekmingai isnesioti! o save kaltinti del to ka anksciau galvojai yra visiska nesamone!!! mes visos kai nesiseka galvojam, ieskom priezasciu. galvojam gal uz kokias klaidas mus baudzia. nesamone. mes ieskom atsakymu, bet konkretaus jo nera. kaip ir rasiau, sekme dievas ne visiems vienodai padalina.

dar vienas pvz., pazystu seima kuri augina pora vaikuciu, bet jie uzdirba nedaug, tad labai truksta pinigeliu. is vaiku tyciojasi mokykloje nes prastokai apsirenge ir mamai, zinoma, skauda sirdi. tevai suvarge, pavarge nuo darbu, nuo nepritekliaus. matai kaip seima kapstosi nuo algos iki algos. tada pagalvoju o kas geriau? as nevargstu, esu laisva, bet zinoma visada noresiu leliuko, ir ne vieno . ir tikiuos, kad man vargti neteks. ir suprantu, kad kiekvienas nesa savo kryziu.

o kai paskaitinejau temoje apie ivaikinimo dziaugsmus, kaip dziaugiasi mamos isivaikinusios. man taip lengva pasidare, nes zinau kad tai imanoma, tai mano atsarginis variantas, kuriuo pasinaudosiu jeigu ka. o va nestukiu puslapiu neskaitau, man net tema perskaitant sirdi suspaudzia.

tad linkiu ir tau ir sau: nenukabinkim nosies, tikekim 100%, kad mums pavyks! as tikrai tikiu! palaikykim viena kita ir zinosim, kad ne vienos, bus stipriau, smagiau. buckis
Papildyta:
kol atsakiau i Užspyreles zinute, radau tavo parasyta, sveika prisijungusi prie musu jojo55 !

taigi, kad nesinori visiems pasakoti. as taip pat nieko nepasakoju. pasakau: planuojam, bet kol kas nesekmingai. o zmones daugiau ir neklausineja. bet kai suzino, kad planuojam ir tai yra daug, nes iki tol sakydavom, dar nenorim...

beabejo viskas bus gerai! juk siais laikais medicina jau daug pazengusi! papasakokit mergaites kokius jums tyrimus dare

Madeina, pritariu tau žinok visu 100 proc.
Manau tikrai neverta savęs ar kieno nors klausti: KODĖL, UŽ KĄ??

Turim kiekviena atrasti savy tą jėgą, kuri padeda mums eiti į priekį...
Visoms linkiu ją atrasti kuo greičiau

Tikiuos mano stiprybe taps noras kuo greiciau tapti , tad stengsiuos vyt šalin blogas mintis ir dziaugtis tuo ka turiu

Sveika
Tik gaila, kad prisijungiau nevisai linksmoje temeleje.
Tikiuosi greitai susirasinesime kur kas linksmesneje

O as visiems sakau, kad dar nelaikas, kol kas paauginsime draugu, o veliau gal ir savo. Liezuvis neapsivercia pasakyti daugiau...
O del tyrimu, tai kol kas nieko rimto nedareme - pradzioj sekem folikulus, paskui truputi stimuliavomes. Dabar laukia vyro eile pradejo gerti Tribestana (stebuklingus vitaminus )O jei ir po to nieko - ziuresim kaip jo zuviukai laikosi, gal per 2 metus nusilpo.
Aisku visos sakysit - pradzioj reikejo ji istirti, bet kazkaip kai pirmas uzkibo is pirmo suvio - nemaniau, kad kas nors blogai. Gal ir dabar nieko blogo, bet klausimu labai jautri pasidariau. Noriu ir viskas. Ir nieko sau negaliu padaryti, tai ir mindom gyd. kabinetus.
Papildyta:


Taip ir toliau laikykis.
Tik didelio noro ir uzsispyrimo deka kada nors mes pasieksim savo.

sveikos mergaites! laikykimes ir viskas bus ok!

Jojo55, jei neapsivercia liezuvis tai ir nesakyk. as taip pat niekada nenorejau atvirauti. bet jei jau daret tyrimus tai virs metu nesulaukiat? geriau, manau, kazka daryti nei laukti savaime kol uzkibs. o kaip tu nezinai yra pas tave kazkas blogo ar ne? jei folikulai augtu gerai ju nestimuliuotu. mums visada sake: jus turit turet, rezultatai neblogi. bet jau ne vieni meteliai prabego. sako, galit ir naturaliai pastoti. ir istiesu as tuo tikiu. kai visai nelauksiu pasibels gyvybe .

taip Uzsispyrele, dziaukimes tuo ka turim! o mintis apie leliuka siulyciau atpalaiduoti, neuzsiprogramuoti, kad butinai jau jau pastosiu. nes kai nesulauksi rezultato, bus sunku. geriau gal galvoti: bus - gerai, ne tai ne. susiplanuokim metu darbus planuose neturedamos leliuko, o kaip bus smagu kai viska aukstyn kojomis apvers stebuklas ar ne?! ir mes sakysim, zadejau ta daryti, ta, oi nesitikejau

sekmes!

Ir aš už pozityvų požiūrį ir teigiamas emocijas visą laiką.. žinau, kad sunku, žinau, kad kartasi palūžti, bet mes moterys.. mes visą pasaulį nešam ant savo pečių

O mes parsinešėm šuniuką... dabar turim kuo rūpintis ir kam atiduoti visą meilę ir švelnumą.. be to ir praktika nebloga

Labutis.

Mes nelabai i tema cia rasinejame, bet tikiuosi niekas nesupyks

Truputi papasakosiu....
Mano istorija siek tiek kitokia. As pastojau is pirmo bandymu menesio, bet 11 sav. jis nutruko. Priezastys taip ir liko neaiskios. Po to labai ilgas ir psichologiskai sunkus gydymas, nes pastovus uzdegimai, skausmai ir t.t. Prie viso to prisidejo ivairios baimes ir vel t.t. Po puses metu vaistu ryjimo saujomis - leido planuoti, nors jauciausi sudinai. 3 men. be naudos. Susiradau nauja gera gyd., vel 2 men. gydymo. Tada vel bandymai, uzaugusiu folikulu stebejimai ( pagal dienas)- rezultatas 0. Kad padidinti sansus pradejau naturaliai stimuliuotis. Vel nieko, nors gyd. stebisi, kaip taip gali buti. Vadinasi - likimas. Si men. jau vyras gavo vitaminu Tribestan, nors ir jo zuviukai per mikroskopa atrode visai pavyzdingai. Ziuresim, kas gausis. Jei ne - toliau tyrimai ir vel i prieki. Ranku tikrai nenuliaidziu, tik kartais pasitaiko silpnumo minuciu, kai nieko nesinori. Ir vel ieskai atsakymo i klausima - kodel man? Bet taip buna retai.
Po tokiu nelaimiu sekantis nestumas nelabai skuba ateiti. Aisku buna ir greitai, bet man turbut teks palaukti. Vieno ko bijau - kiausintakiu nepraeinamumo, kas ivyksta po uzdegimu. Bet kiek buvau pas gyd. sako pas mane viskas tvarkoj. Taigi - taip ir lieka viskas labai neaisku...
Na va - ir issipasakojau, nors labai glaustai, bet pagrindiniai faktai pamineti.

O jus kokius tyrimus daretes? Nes jau ilga laika laukiat?
Viena pazistama irgi ilgai negalejo pastoti, nors gyd. po ilgos tyrimu sekos sake, kad viskas tvarkoje pas abudu. Bet po keliu metu pasirinko IVF. ir siuo metu laukiasi dvynuku...



Tai ziurek - pasipraktikuosit ir lelius greiciau pasibels i naujus namucius...
Jis gal to ir lauke - kad linksmiau butu gyventi dideliame name....

1. Nelengvas tavo kelias
Kažkaip po persileidimo stengiausi galvoti iš gerosios pusės, kad ačiū Dievui, viskas įvyko tik 7-8 savaičių, kad nevėliau, kad jokių (tpfu tpfu tfpu) komplikacijų, uždegimų ar papildomų valymų.. užteko ir tos vienos su pilna narkoze.. ir taip atmintis šlubavo pastebimai apie pusę metų...
2. Kad tik tavo balsas Dievui į ausį

Aga, bet mes tikrai jau ne į temą varom

Ingušija, sakai aga mus išmes ?

Jojo55, skaitau tavo istorija ir nesuprantu ka reiškia naturaliai stimuliuotis??? mane stimuliavo clostilbegytu, susiformuodavo folikulai. o kiaušintakiu praeinamuma gali matyti, mano manymu, tik laparoskopijos budu. grazios tos istorijos kai po ilgu laukimo metu susilauki . o mano istorija parasyta 6 sios temos puslapy.

sekmes visosms

Naturaliai as vadinu, kai be vaistu. As vaiksciojau i akupunktura (netradicines medicinos viena is atliekamu proceduru - nerviniu sakneliu stimuliavimas adatomis. Dar gali buti akmenimis ir t.t). Kadangi su akupunktura buvau susidurusi pries 10m., tik del kitokiu problemu, ir ji man labai padejo, tai bandziau ir dabar. Ciklo metu uzaugindavom po 3 folikulus, bet nei vieno nepagaudavom (kazkodeltais:)).
O del nepraeinamumo, tai irgi tos pacios netradicines medicinos pagalba gyd. pasakojo apie mano sveikatos bukle. Apie mane nezinodama nieko - pasake su kuom istikruju turiu problemu (apie jas as pati zinojau anksciau). Apie praeinamuma - sake, kad viskas ok, bet pasamoneje kirba abejones, - jau pakankamai ilga laika neuzkimba, nors tiek pastangu ideta. Tai vat. O jos zodzius patvirtinti ar paneigti gali tik laparoskopija.
Bet as ne vienintele, kuriai po abrazijos leliaus reikia laukti ilgesni laika, tai ir metausi, tai ten tai sen. Noriu kuo greiciau ir prisigalvoju visokiu nesamoniu

O tavo istorija labai panasi i tos pazistamos, kuri dabar laukiasi dvynuku. Tik IVF 2 daresi, nes po pirmo atejo mmm. Taigi nenusimink, tikrai kada nors supuosim savo lelius. Aisku norisi kuo greiciau.
Sekmes ir nenuleiskit ranku. O pirkinys mano manymu gali ir palaukti. Leliukas juk svarbiau...

1. O man net pilnos narkozes nedare, tik vietini nuskausminima.
2. Kiekviena vakara kuzdu, kaip poterius

na net nežinau kaip pradėjom pliurpti, taip daugiau niekas ir neateina atsakinėti į tikrąjį šio skyrelio klausimą..



Man padarė pilną ir esu dėkinga, kad nemačiau ilgai tų veidų ir tų žmonių baltais chalatais.. nežinau net.. liūdna ir tiek

Ir aš

man ir pilna narkoze dare..labai dziaugiuos, nes kitaip buciau neistverus..ir taip, vos pabudus, bliaut emiau

Sveikos mergaites....Ir as noriu pasiguosti....kad savo STEBUKLELIO laukiame jau labai ilgai ilgai.... ....kai buvau dar tik ...niolikos visada isdidziai sakydavau,kad pirmas kudikelis bus pas mus kai mes busime 27m o dabar man jau 29eina....niekada rimtai ir nesisaugojome,bet rimciau pradejome kviesti Stebukleli pries 5 o gal siek tiek daugiau metu....nes buti norejau jau nuo 21m...ejau pas gyd...sake- vaikeli ateis laikas ir bus tie leliukai ,bet laikas bego labai greitai,myniau slenkscius pas gyd...ir nieko...25 padare laporaskopija ir sake po jos bandyti pastoti...nes kiausintakiai ,kiausides ir visa kita ok tik rado endometriozes zidinuku mazu,kuriuos pridegino....deja nepasiseke tapti tada stimuliavo 3ciklus clostylbegitu...deja ...tada sustojau ir pusmeti nieko nedariau kariavau su mintimis savyje,bandziau ramintis,liautis gyventi vien ta mintimi,bet aploink tiek daug draugiu kad as dziaugdamasi ju pilvukais ir vel pradejau minti slenksti pas gyd,bet jau pas kita...tai si nustate nesuderinamuma mums su vyru ,bet sako negaliu konkreciai konstatuoti,bet man atrodo...na suprantate negaliu,net sakau ....tai tada stimuliavo 3ciklus clostylbegitu ir viena gonaliu,dare inseminacija,kuria as be galo tikejau,nuosirdziai maniau kad jau jau dabar busiu ir jai pasakiau ,kad isproteciau is laimes jei tik man pasisektu tapti ..o ji man sako -vaikeli netikek stebuklais -stebuklu nebuna jau tada guledama pagalvojau,kad gal ne pas ta gyd pataikiau,nes maniau kad gyd turetu guosti o ne taip nuteikineti....tai va inseminacija dare geguzes men...nuo to laiko nebeinu pas gydytoja,nebegeriu vaistuku....ir laukiu Angelelio,kuris taip ilgai skinasi kelia pas mus,laukiu,kasdien,nes kioekviena diena nuo ryto iki nakties mintys sukasi tik apie tai kaip as noriu kudikelio,musu kudikelio kuri be galo myletumeme ir lepintumeme kaip tik galetume
Sorrry kad tiek daug prirasiau,tiesiog norejau pasipasakoti,nes taip skauda sirdi....
Jei gyvenyme kada laikysiu savo stebukliuka ant ranku svelniai prisispausiu ji prie savo sirdeles ir tyliai pakuzdesiu jam i ausyte:Angeleli,kodel taip ilgai kankinai savo tevelius?mes taip taves laukeme ir mylejome nors tu dar net nebuvai musu pasirinkes...
P.S.
Angelui:
Laukiam,kvieciam,mylim be galo ir buciuojam tave. .
Tavo busimi teveliai...

Pirmiausiai atsakysiu i sios temos klausima. Taip, butent dabar. Tiksliau, butent pries du metus.
Su draugu (dabar jau vyru) esam kartu devinti metai. Ir kai supratom, kad jau lakas mazyliui, nusprendem susituokti. Iskarto po vestuviu griebem jauti uz ragu..., bet kazkas iki siol vis dar juokiasi is musu planu
Tris menesius intensyviai beplanuojant, pajutau, kad turiu uzdedegimuka. Galvoju sau, nuesiu pas gine. Nueinu, sakau taip ir taip, cia man kazko skauda, niezti ar panasiai....gydytojas: tai paziurim. Ziurejo ziurejo, o paskui neperspejes sako: zinot, cia visiskas nevaisingumas, bent naturaliu budu tai tikrai. Pala, pala...koks nevaisingumas? Man gi tik niezti...., o kas cia klausia ko apie vaisingumus?
Tai va, taip netiketai suzinau, kad esu nevaisinga Nu bet galvoju ir gydytojas, tiesiai sviesiai, o gal sirdis pas mane silpna?
Kadangi visa ziema ir pavasari gyvenam toli nuo Lietuvos, o lektuvo bilietai jau uzsakyti, po keliu dienu isvaziuoju toli, stengiuosi apie nieka negalvoti. Toliau stengiames prisikviesti leliuka...nieko.... Vasara grizus i Lietuva, maunu tiesiai pas vaisingumo specialistus. Paskui laparaskopija. Diagnoze - kiausintakiu nepraeinamumas. Gydytoja dar leidzia pasibandyti naturaliai puse metu, bet puse lupu prasitaria, kad tiek ilgai nelauktumem. Mes kitos iseities kol kas neturim, nes vel esam toli nuo tevynes, tai ir darbuojames. Ir zinokit kazkaip kekviena menesi as vis tikiuosi, nors protas sako, kad nesvajociau, bet ....
Tai va, jau arteja vasara, o kartu su ja ir IVF...ir laukiu, ir bijau Bijau ne pacios proceduros, o nesekmes. Ai, bet vistiek laukiu....

P.S. lina27, madeina jus saunuoles....... Visoms laukiancioms sekmes

Žaviuosi moterimis, kurios niekada nepraranda vilties ir nepasiduoda.. Šaunuolės.. būtinai ateis pas mus mums skirtas vaikutis
tikėkime tuo ir jis būtinai anksčiau ar vėliau - ateis
Vienokiu ar kitokiu būdu...

SVEIKOS MERGAITES,

skaitau jusu istorijas ir kartu prisimenu savo, suskausta sirdi. ir suprantu kad tam skauduliui dar ne galas. na, nieko, ikvepiu oro ir pirmyn. mes ji nugalesim .
na, pasiguosiu, kad planavom si sausi IUI, bet vietoj folikulo susiformavo cista. nuvaziuojam si men pas gine 2c.d., vakare. ji sako siandien butinai susileiskit vaistus, bet vaistinese nera tokiu vaistu ta vakara. skambinu, tada tuos vaistus leisiesi kita cikla, 1c.d. siaubas, reikia viska atidet, nes vaistu nera! vienus skyre gonali 9 ampules(900lt), o kiti kiek kainuoja nezinau. vaziuojam namo(i viena puse 150km.), sirdi skauda. sakau, kas cia, maratonas? musu gyvenimo budas? varzybos? kiekviena menesi vazinetis, lekti tekinom is darbo, grizti velai vakare, gerti pastoviai vaistus. nors dabar leidziamus skyre, dar baisiau. na, matyt, cia toks musu laisvalaikio praleidimo budas. kazin ka kita menesi likimas paruose?

'',bet sako negaliu konkreciai konstatuoti,bet man atrodo...na suprantate negaliu,net sakau gun_rifle.gif " Lina27, nelabai supratau, ka cia gydytoja pasake? ar tavo vyras gali tureti vaiku? o tavo gydytojos pesimistiskos kalbos man taip pat nelabai patinka. mano gydytoja sako, reikia tiketi, be tikejimo nieko neiseis. rasai, kad lepintum labai. as taip pat galvoju, kaip as elgsiuos su vaiku tiek issvajotu, islauktu, ne viena tukstanteli kainavusiu??? bet kazkodel manau nelepinciau. tiksliau protingai lepinciau. man nelabai patinka tevai, kurie demonstratyviai rodo, jog saule galetu nuskint del vaiko. tada vaikai labai savanaudziai tampa. tau to netaikau, siaip pamasciau.


"Sorrry kad tiek daug prirasiau,tiesiog norejau pasipasakoti,nes taip skauda sirdi....
Jei gyvenyme kada laikysiu savo stebukliuka ant ranku smile.gif svelniai prisispausiu ji prie savo sirdeles ir tyliai pakuzdesiu jam i ausyte:Angeleli,kodel taip ilgai kankinai savo tevelius?mes taip taves laukeme ir mylejome nors tu dar net nebuvai musu pasirinkes..."- visai nedaug cia prirasei, juk cia tik trupinelis tavo isgyvenimu, ar ne ? man taip pat noresis paklausti, kodel taip neskubejai pas mus?

Lina27, o tu nebezadi pas gydytojus eiti?

JolkiaS, keista kaip taip gydytojas paziurejas pamate nevaisinguma. dar to negirdejau . kiekviena menesi tikiesi...zinau ta jausma. as taip pat tikiuosi, o gal? juk daug tokiu istoriju kai moterys pastoja naturaliai. o IVf lauk ir tikek, tu turesi leliuka, o gal net ir du

Jojo55, susidomejau ir as netradicine medicina, nes tradicine... kur butu galima placiau pasiskaityti? o kas del pirkinio, tai... dar neaisku, kaip su IUI bus, nes likimas pagalius i ratus kisa. tad dar negalim planuot ir IVF, nes niekas neaisku... bet, kad darysim, tai tikrai!

aciu uz linkejimus, as taip pat linkiu ir tikiu, mes nugalesim! o siam forume uz ranku susikibsim ir nebusim vienisos . beja, mano vyro reakcija... jis nusimines, kaip akmeninis... nei manes neapsikabina, nieko nesneka, sako nenoriu diskutuoti. o as noriu diskutuot, man taip lengviau. tai tiek

[quote=madeina,2007 02 09, 22:55]
SVEIKOS MERGAITES,



SVEIKUTE
na, pasiguosiu, kad planavom si sausi IUI, bet vietoj folikulo susiformavo cista.


Kaip gaila. Nu man taip skaudu skaityti, kai nesiseka, taip norisi tik sveikinti ir sveikinti....Bet tu saunuole, tu nepasiduodi, tu keliauji tolyn. Ir tikiu, kad tikrai turi pasisekt tai ko nori.
O tavo vyra irgi suprantu, nes man kartais irgi sunku kalbet apie tai. Nors siaip esu atvira ir visi aplinkiniai zino mano problema, bet kartais buna taip, kad nieko nenoriu girdet, nieko nenoriu kalbet - palikit mane ramybej. Uoj, nezinau kaip kalbesiu, kai prasides IVF vasara...

IKI

aciu JolkitaS . as sakau, prisibelsim mes i dievo sirdi, auginsim net ne viena!

sneketis ar ne apie problema? man su vyru labai norisi sneketis, tik jam vienam ispasakociau viska ka jauciu. arba jums, toms kurios nepazistat manes. na, pasakoju vienai draugei, bet nevisai viska, nors daug, labai daug. as manau zmogus turi issikalbeti, tada juk lengviau. o vyras labai uzdaras ir nei su niekom nesidalija savo isgyvenimais, nei su manimi. bet dabar pradeda atsvivert kai truputi padaugina . tada ir draugam pasiguodzia. o manes alkoholis neveikia. as jei sneku tai sneku. atsipalaiduoti man laipsniu nereikia.

Mano vyras ir labai uzdaras.. kai pasakiau apie abrazija, net nesupratau, kaip jis jaucias..kaip visad juokavo ir tiek..ir tik kai padaugino, prisipazino, kad jautes labai blogai, norejos duot i galva pirmam pasitaikiusiam tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kai apie tai snekejom..vis iesku progos apie tai prabilt, bet .. tikiuos ateis laikas kai jis manim labiau pasitikes

Sveikutes
Madeina - labai gaila, kad si cikla turesit praleisti, bet yra ir geroji puse - nusipirksite tai, kam buvo renkami pinigeliai. O leliukui turbut dar nelaikas, kad pats gyvenimas viska pakoreguoja.
Del netradicines medicinos, tai per google paieskok. Yra daug ivairiu puslapiu. Keletas is ju:
akupunktura

Dar

Ir dar


Lina27, JolkitaS - labai gaila, kad kolkas jusu istorijos neturi geros pabaigos. Bet tikekime, kad pacios ar su gydytoju pagalba mes vistiek tapsime . Sekmes.

Mergytes, gal atidarome nauja temele, kur galetume issipasakoti ir pasiguosti? Nes sios temos tikslas - apklausa

Siulyciau cia:

Nauja vieta musu ispazinciai

Sveikutes - as cia forume jau senai buvau - kazkaip kai jau 8 menuo kai nepavyksta pastoti - tai jau kaip ir depresija - ir nieko nesinori - vyras irgi nusimines...... vis laukiam ir laukiam - o tos nelemtos mene..... vis ateina ir ateina
kada ateis svente i musu namus - bet tikiu,.....kad tas angelelis aplankys ir mus