Vyrai veda, moterys isteka...susikuria seima. Meile, draugyste, atsiranda vaikai...Taciau metai bega ir santykiai seimoje kinta. Meile perauga i prisirisima, pasitikejima, dar stipresni jausma. Taciau gyvenime sutinkame vis naujus zmones, keiciasi draugai, keiciames ir mes.

O kas jei moteris sutinka vyra, kuris tampa jos draugu, ar tai toleruotina?
O kas jei vyras sutinka moteri, drauge?
Mano klausimas:ar tai kazkoks pavojus seimai, santuokai, jusu santykiams?
Isivaizduokite jusu partneris iseina susitikti su savo draugu/drauge, ar jus pavyduliaujate? Juk jie tik draugai...!
(nepainioju cia sekso reikalu, o tik draugyste)

Esu tikra, kad visu musu vyrai turi draugiu, o jus turite draugu. Tai kur tos ribos? Ir ar nekyla pavojus jusu seimai del to?
Is anksto aciu uz atsakymus, tema man labai aktuali

Toleruoju. Nepavyduliauju.

Medini, o tau nekyla nemaloniu minciu kai isivaizduoji, kad tavo zmona su savo draugu kalba apie tai, apie ka su tavimi ne...arba yra linksmesne nei su tavimi...

Man kyla....

Ne, nekyla. O kodėl turėtų? Aš jos nesisavinu.

Gal viską lemia per daug metų įgytas pasitikėjimas savo partneriu. Iš visos savo aplinkos tepažįstu tik vieną porą, kurios abi pusės apart bendrų draugų, dar turi tik savo priešingos lyties draugų, su kuriais mielai bendrauja. Ta mano draugė turi labai griežtą ir aiškią poziciją dėl ištikimybės, vyras niekada jai nekelia pavydo scenų. Kaip pats kažkada sakė, tai jau išgyventas ir viduj nugalėtas protu jausmas, nes draugų kompanijoje tiek vienas ir kitas mėgsta ir paflirtuoti, padūkti. Iš šalies žiūrint, kartais galim būtų ir užpavydėti. Draugės vyras sako, kad naujas dėmesys visada malonus, tačiau šeima, jos vertybės pačios svarbiausios.
Aš su savo vyru dar nedaug metų kartu gyvenu, gal dar ir situacijų išbandymams nebuvo, tačiau nebūčiau labai laiminga, jei atsirastų gera draugė, su kuria jis praleistų laisvalaikį, eitų į kiną ar spektaklį. Esu ganėtinai pavydi ir saviniška, nors labai garsiai to vyrui nedeklaruoju, pasitikiu juo, neskambinėju ir niekada nekontroliuoju. Šiaip savo draugėmis ir gi pasitikiu, ramia sąžine vyrą išleidžiu jas pavežėti kur reikia, ar į kokią iškylą su vaiku, jei pati dirbu. Džiugina tai, kad mes kalbamės, pasakojam apie viską, nesidrovim pajuokaut ar paprovokuot viens kito.
Kai pagalvoju, tai išties gaila draugų, kurie lyg tais nuėjo į antrą planą, kai su vyru pradėjom draugauti, apsivedėm, susilaukėm vaiko. Tada visas gyvenimas visom prasmėm sukosi tik apie mažą žmogų. Tuo metu iš tiesų nereikėjo nieko daugiau apart savo šeimos, todėl ir nenuostabu, kad kai šis etapas jau baigiasi, pradedi vėl įsijungti į visuomeninį gyvenimą: tai ir klasiokų, kursiokų susitikimai, ir bendradarbių susiėjimai vėl suveda su senais pažįstamais, atsinaujina bendravimas. Ir kiekvieną sykį visa tai tarsi maži šeimos išbandymai, visų vertybių perkratymas ir t.t. Manau protinga moteris visada ieškos ribos tarp tolerancijos ir pavydo, ir kaip draugės vyras sakė, gal ir mums pavyks pavydą įveikti protu arba moterišku gudrumu

Mano vyras tai kazkada yra pasakes kad tarp moters ir vyro negali but draugystes nors pats turi n draugiu, kazkaip pasitikiu juo, na sakyciau net ne draugiu, o pazystamu manau viskas priklauso nuo zmoniu, as tikiu kad imanoma draugyste tarp vyro ir moters, tik labai gaila kad vistiek anksciau ar veliau ta draugyste sugadina kai kuris nors pajaucia ka nors daugiau

Pajutimas "ką nors daugiau" kyla iš nepatenkinto poreikio. Tarp tikrų draugų nėra paslapčių. Todėl jei nori pasimylėti - taip ir sakai. Tuomet galima aptarti kodėl to nori ir ką daryti toliau.

mano poziuris labai kategotiskas sakau, jei ji tavo drauge, tai vadinasi, ji gali buti ir mano drauge ir as bendrauju su jo draugemis
bet jei jau kazkas vyksta paslapcia, tai jau reikia rankoves pasiraityti

O jam lieka bendrauti su jūsų draugais? Ar ir su jūsų draugėmis galima?

Prisipažinsiu nu labai nedrąsu už save , kai vidury dienos esant "energijos pertekliui" sukiojasi draugės
Ir kaip drąsu vakare miegamąjame tik bėda " energijos pertekliaus" nėra.

Man atrodo labai teisingas poziuris

Bet tai vadinasi vyras/moteris nebegali tureti jokiu paslapciu tarp savo druagu/draugiu...?

Tai vadinasi vyras/moteris nebegali turėti draugų/draugių.

Medini, ka ketini pasakyti.... ar kad drauges vyrui normalu ir draugai moteriai?...
Na taip, as sutinku.
Bet ar tau nekirba kirminukas kai tavo tarkim zmona susirasineja tarkim skypu su savo draugu kas diena...Tu nesikisi i ju pokalbi ir nenori suzinoti apie ka jie ten, gal kas slapto
Gal tavo tarkim zmona tau gali papasakoti apie ka jie ten...kalba, bet juk gali buti kitaip

Na jis medinis juk.. koks pavydas gali buti medinej sirdelej? )
Neteko pazinti tokiu skirtingu lyciu draugu, kurie anksciau ar veliau nepermiegojo.. Todel pavydziu savo vyro ziauriai, ir jokiu draugiu ! Beje, jis pirmas tai pradejo

visi mano draugai vyrai anksciau ar veliau panoro buti ne tik draugai... as netikiu tokiom draugystem netoleruociau vyro draugiu, neieskau sau tokiu draugu..

aistruole,
buvo senokai uzvesta ilgiausia tema-daug psl prirasyta- kur buvo polemiskai, azartiskai, nuosirdziai ir visaip kitaip svarstoma, ar imanomi nuosirdus santykiai (ne vien hi-bye tipo) tarp vyro moters. neatsimenu, kur - paziurekit gal vyro/mot. subforume.

na ka. as tikiu visais graziais zmogiskais rysiais. visi KITI zmones TAIP PAT, NE VIEN SUTUOKTINIS,daro musu gyvenime turtingesni, prasmingesni. kazkas pavysi savo vyro? man jos labai gaila. ji PAGIMDE ta vyra ar kaip? net tevai mokomi nesisavinti vaiku. aisku, vyro zmonos rysys yra vienas graziausiu, bet be abejones, gyvenime turime daug artimu zmoniu, priesingos ar tos paties lyties, kurie mums yra dovana, kur susitikimu laukiame, kurie yra mums brangus. gyventi siam gyvenime, augti, bresti, studijuoti, apkeliauti pasauli vien tam, kad sukakus tam tikram metu skaiciui uzsidaryti i narva-kalejima su vienu zmogum, ir aplink JAU nieko nematyti, nenoreti---tai patikekit: tokie santykiai taip pat nesites amzinai, o ka jau kalbeti apie dvasini zmogaus gyvenima, jo skleidimasi, prasminguma, etc.

asmeniskai is patirties. taip, turiu daug draugu, vyras-draugiu. nepavydziu, kaip tik dziaugiuos. kaip tik nemegstu tu seimu, kurie, kaip snobai, tik isikibe viens kito. nebent beda, tada atlekia. nebent koks sampano vakarelis, tada suguza. tuomet kyla klausimas-ar mes apskritai vertiname pilnavercius santykius tarp zmoniu. nesuvokiu tada vestuviu prasmes. kam kviest tiek zmoniu, kad tada visiems pamojuot, pasiust vos ne visus svelniai tariant....atbuvot, pasokot, dabar bukit malonus, atsokit nuo musu.

Lakunas filosofas Egziuperi yra pasakes seniai: "Svarbiausia - zmogaus rysys su zmogumi." o mes bijom, savinames, pavydim. finale vis tiek prarandam. o jei neprarandam, gyvenam baimes dvasioj. jums taip patinka? man ne.

kodel LIEKA? su kuo nori su tuo ir bendrauja tik turi likti tam tikras atstumas. jei nori myletis su kita moterimi ir neprarasti manes, tegul pasiima mane kartu
Papildyta:



na kokios dar gali buti paslaptys?! pati esu labai tiesmukiska ir nemegstu slapukauti. o tas, kuris su manimi gyvena, zino sia mano savybe

Tu gyveni taip, kaip TAU patinka, bet turi suvokti ir tai, kad kitų šeimų gyvenimai ir tai, kaip jie tvarkosi toje institucijoje - šeimoje - yra visiškai NE TAVO REIKALAS.
Ne Tau spręsti, ar toje šeimoje vyras laimingas, ar moteris laiminga - šitą jie patys apkalbės ir nuspręs, patikėkite, ir be Tavo VISAŽINĖS pagalbos.
Niekas nežino, kas yra tobulas kelias. Kiekvienas jį renkamės savo.
Visos šeimos yra skirtingos, nes žmonės ne vienodi, įvairialypiai, ir jie pasirenka savo laimingiausiąjį kelią su žmogumi, kurio požiūriai ir vertybės panašūs...
Ne Tau spręsti, kaip kam gyventi, ir kitus VERTINTI neturi jokios teisės, deje...

Dar viena tema apie tai, kad negali būti draugystės tarp vyro ir moters Gali, gerbiamieji, oi, kaip gali.

Vyras turi draugių. Aš turiu draugų. Santuokai tai nemaišo, o kaip tik padeda. Pvz. užknisa vyras juodai. Einu tada gerti kavos su vienu iš senų gerų draugų, išsikalbame, jis man paaiškina, kad toks elgesys ar požiūriai vyrams yra būdingi, man pasidaro ramiau ir aš laiminga grįžtu namo pas savo vyrą. Arba užknisa mano kokį draugą jo žmona, tada jau aš kviečiama gerti kavos ir grąžinti pasaulį į vietą - beveik simbiozė

Pasitikėti reikia - savimi ir savo žmogumi. Ir nesisavinti - nei vyras, nei žmona jums nepriklauso.

Taip, vyras ar moteris - ne daiktas, nieks jo savintis netgi nepajėgus, bet šį dalyką ne visada supranta būtent draugai - kad žmogus pats nusprendžia, kaip jis nori gyventi, ką, kada ir su kuo veikti. Būna, moterys ar vyrai pyksta, kad jiems patinkantys vedę žmonės nenori su jais "draugauti" Ir išvedinėja savas tiesas, kartais taip nusifilosofuoja į lankas, kad nei verkti, nei juoktis nelieka dėl ko...

Ne velnio.. mano vyras- mano antra puse, o as- jo.. Su niekuo daugiau negaliu taip atvirai ir apie viska pakalbeti kaip su savo vyru.. Jis - irgi, as esu "geriausias jo draugas".. Labai dziaugiuosi, kad sutampa musu poziuriai i seima, vedybas, draugystes ir t.t. ) puiku, kai supranti zmogu is puses zodzio
Tiems kurie netiki galiu pasakyt, kad cia ne pirma mano santuoka ir to zmogaus ieskojau ne vienus metus

Man irgi malonu prisipazinti kad su savo antra puse esam
Įdomu ar per tam tikrą laiką keičiasi žmogaus nuostatos. Žinoma.
Studentavimo, draugystės, vestuvių pirmaisias metais buvau nerealus liberalas plius "sąjudietis" . Gėjai gerai, lesbės dar geriau , gamta teršiama zavodą uždaryt ir t.t. , bet vienas dalykėlis buvo daugiau negu konservatyvus . Jokių papildomų " draugelių" ar kaip čia išsireikšti " jokių petukų ant kurių galima išsiverkt" .
Ir štai dabar po truputį artėjam į ketvirtąjį dešimtmetį ir kas nutiko:
vienišos mamytės tapo negerai arba nieko blatno , gėjus su lesbėm ir t.t.
o štai " draugeliai" nu ką darysi pasitaikys toleruosim. Yra ir pliusų gal kokią naktį " vestuvinių įsipareigojimų " nereikės atlikti , nes " draugelis(-ė) bus atlikus ir nuo to visiems tik geriau.

huiza,
postuose intonacijos nesigirdi, tad nereik manyt kad moralizuoju. isreiskiau savo samprotavimus, ir dar pridejau, paliudijau, kad TAIP, mano gyvenime (ir mano vyro) draugu yra ir gali buti. kazkaip per piktai, HUIZA, sureagavai.
jei kitiems nieko nereikia, jei zmones per visa gyvenima neturejo rimtu nuosirdziu draugu, ir vede, nejaucia poreikio draugauti, ar "gaminti" naujus draugus, tai ir nereikia. savo anoj zinutej tik uzsiminiau, bet dabar noriu pabrezti, jog kvaila ir neismintinga atsokus vestuves atmesti tikrus gerus draugus, kurie buvo draugai iki vestuviu, kurie ir is bedu traukdavo ir kurie daug prisideje yra prie musu dvasines sveikatos (kaip ir mes prie ju). jei zmones nejaucia atsakomybes ar pagarbos draugui, tai klausimas kyla, ar zmogus apskritai suvokia, kas yra draugyste, ar zino jos verte, ar jaucia jai pagarba (o gal draugyste siais didziais "nepasitikejimo laikais" tapo prilyginta "nelegaliem nesvariem" rysiam ryseliam, todel ji ir tapo numenkinta, o draugai virto "draugeliais").

dar prie to. kazkas paminejo zodi "draugeliai", tarsi darsyk sumenkindami draugystes svarba. valio, jei tie draugeliai visad ir tebuvo draugeliai, tai ir nereik bendrauti ir raudoti "draugeliams" ant peties. as kaip tik kalbejau apie nuosirdu zmogiska rysi, o ne eilinius sampaninius vakarelius, kada pazistami susede paie ora ir bites pasikalba, ir issiskirsto, ir iki kito menesio ar pusmecio. ne apie tokius santykius kalbu.

tikrai nepamokslauju, o dziaugiuosi, (kaip ir minerva), kad gyvenime savo IKI vestuviu turejau ir tebeturiu nuosirdziu draugu (kurie nors ir nesibaige vedybom), vistiek yra man brangus zmopnes, ir man ne taps, ar jiems liudna ar linksma, ar jiems beda istikus.
tiesiog gyvenimas yra vienas, ir turim save atiduoti ir dziaugtis sutuoktiniu, vaikais ir kitais brangiais artimais zmonemis.

Jei jau reikia kito vyro tam, kad jis paaiškintų savajį vyrą, tai greičiausiai pasiskubinta besirenkant tą savajį Niekas kitas už savo vyrą negali būti geriau suprantamas. Kitaip jis greičiausiai ne tau skirtas.

Sutinku su tavo nuomone . As pavyzdziui kai mane MB uzknisa, pirmiausiai aiskinuosi su juo paciu, o nebegu guostis kazkokiems pasaliniams vyrams. Ir jeigu yra seima, tai ir draugai yra bendri, o ne taip, kad cia mano draugai, cia tavo. Man kazkaip visa tai nepriimtina. Mes su vienas kito draugais puikiai sutariame, bet tikrai nevaikstom po kavines as su jo draugu, jis su mano drauge .

Draugų(ių) irgi įvairių būna. Vieni taip vadinami " šeimos " draugai , kurie formavo ir jūsų pasaulėžiūrą. Ir kiti pažįstami su kuriais bendraujama darbe, komandiruotėse ir kitose vietose, kuriuose susitinkama vedant kažkokio tai vieno tikslo ir beja šie asmenys ne visada būna vienos lyties ir netgi stengiantis "patikrinti" savo žavesį geriau priešingų "polių". Labai guostis nepatartina , nes suprantama , kad su petukų sukiojimais vėliau pasisuka ir kitos kūno dalys. Kaip supratau tai ir yra temos klausimėlis

Aga, as is vis manau, kad cia kaip kas supranta savoka draugas. Pavyzdziui as savo kolegu neskaitau draugais. Bet atsakant i tema, tai as netoleruociau vyro draugystes su kita moterimi, kaip ir jis mano, su kitu vyru. As savo vyro nesisavinu ir nesiruosiu laikyti paslepus po savo sijonu. Bet jei tarp musu iskilus kazkokiam konfliktui mano vyras nesiaiskintu su manimi, o begtu pagert kavytes su kokia nors drauge ir su ja aiskintis apie moteru poziuri i kazkokia situacija, tai gal tegul su ta drauge ir gyvena .

Aga, ir aš manau , kad ne visi draugai privalo papulti į " šeimos " statusą.
o dėl kavytės tai kai bus aptarinėjamas sutuoktinis ar nesijaus jis truputėlį apš---as.
Nors prie kavytės temų įdomesnių galima sugalvoti. Štai dabar "kvalifikaciją" keliu . Pertraukų metu kavą geriam ,aš savo naująjai simpatijai vieną kitą " teorinę profesinę paslaptį išplepu" o ji mane saldainiais pavaišina.
Ir sakau oi kinta su laiku požiūris į " nuosavybę"

Nejuokinkit Nes tokie pasisakymai leidžia spėti, kad tamstą pilnametystė neseniai ištiko arba vis dar mėgaujatės medaus mėnesiu.

Mano draugai-vyrai yra vaikystės draugai, su kuriais ir į žvalgybą eičiau. Jie man kaip broliai, su kuriais kartu užaugta, o dabar jau ir senstame vis dar draugais būdami. Man kadaise būdavo parodomos jų išrinktosios, atitinkamai aš jiems rodydavau savo išrinktuosius. (Ir jeigu būčiau jų nuomonės paklausiusi, nebūčiau jauna durna būdama ištekėjusi už savo kadaise buvusio pirmojo vyro )




Papildyta:


Būtent - draugų būna įvairių. Žmonės, kuriuos vadinu draugais, yra mano "broliai", į kuriuos galiu bet kada kreiptis - jie analogiškai žino, kad bet kada gali kreiptis į mane. Pažįstami - kita kategorija, su kuriais apie asmeninį gyvenimą nesikalbama. Beje. Apie guodimąsi kalba neina - eina kalba apie blaivios vyriškos nuomonės išklausymą
Papildyta:
Kadangi ši tema nebe pirmoji, kurioje svarstoma "vyrų draugės" tema, tai galiu tik apibendrinti: moterys pernelyg daug įtarinėja visokiomis nebūtomis fantazijomis savo vyrus ir kitas moteris.
Vienas iš realių pavyzdžių: važiavo mano vyras mano gerai pažįstamai programos suinstaliuoti. Tai ji, moteriškė jau metuose, manęs atsargiai paklausė: "o tai tau nieko, kad jis vienas pas mane atvažiuos"? Kaip supratau, ji neįsivaizduoja, kad moteris gali be įtarinėjimų savo vyrą pas kitą moterį į svečius išleisti
Vyrai ir moterys yra visiškai skirtingi padarai. Kartais suprasti vyrų logiką yra visiškai neįmanoma, analogiškai - moterų logika yra dar painesnė (arba jos visai nėra). Ir blaivios aseksualaus vyriškio nuomonės išklausymas yra puikus variantas norint neskaldyti vežimo iš vienintelio degtuko. Paguodos ir patarimų ieškojimas SM "Kertelėje sielos" yra kur kas blogesnis variantas nei kavos išgėrimas su senu draugu

Turejau pana, tai ji turejo daug draugiu, kartais net pas draugiu pasilikdavo nakvot.
As galvoju kad geriau jau mano busima zmona tegul susiranda koki draugeli nei turetu kokia gera drauge.

Ir netgi išjungus tavo sarkazmą, esi teisus. Žmonos draugės "iki grabo" yra potencialus nuodų užtaisas šeimyniniam gyvenimui

Dziaugiuosi kad jus turite tokiu draugu. O tas jusu pavyzdys tai man cia nelabai i tema, nes mano vyras vaziuja pas daugeli moteru, mano pazystamu ir ne, bet jis pas jas vaziuoja kazkokiais darbo reikalais, o ne apie moteru blaivu mastyma kalbetis . Beje jeigu jums kertele sielai toks blogas variantas, tai gal paprasciausiai nekreipti i si skyreli demesio ir net neuzsukti i ji, o pasjieskoti idomesniu jums temu .

Na cia jau krastutinis atvejis maniskiui galima viskas: iseit i bara su draugais ir vidury nakties paskambinus pasakyt kad negris nakvot.. bendrauja su moterimis darbe.. bet tokiu draugiu, ant kuriu peties paverkt galetu nera ir jei atsirastu, as ivertinciau vienareiksmiskai As taip pat galiu shelt klube iki ryto ir brangusis nelis su sms'sais "kada grisi namo".... turiu kolega is buvusio darbo, su kuriuo susitikus visada buckiui zanda atkishu kavos pageriam, apie nieka papliurpiam, bet tikrai jam neskambinciau kad paverkt.. na cia matyt visi skirtingai "draugo" savoka traktuoja

O priesingos lyties draugu "nuo darzelio", su kuriais i zvalgyba galima eit nebeliko.. nei pas mane, nei pas ji.. ir apskritai musu draugai bendri, nes nuo mokyklos esam kartu... matyt todel ir situacija tokia, nes to "kai mes ne kartu", beveik ir neatsimenu

Čia buvo tiesiog pavyzdys apie moterų durną prisigalvojimą net ir darbiniuose reikaluose

Ir aš džiaugiuosi savo draugais - augome trys muškietininkai, užaugome, sėkmingai sukūrėme šeimas ir nepaisant žilstančių galvų gražiai bendraujame toliau.

Nėra vienintelio teisingo santykių modelio. Todėl reikėtų daugiau tolerancijos ir pasitikėjimo savo žmogumi - pasitikėjimas skatina elgtis taip, kad jis nebūtų prarastas.

p.s. Mano geriausias draugas jau daug metų yra mano vyras. Tačiau tai, kad be jo yra dar du draugai-broliai, mano gyvenimui atnešė labai daug gražių ir prasmingų dalykų, o mano mamai teko ne kartą virti papildomas barščių porcijas
Papildyta:


Tas verkimas... Gimtadienio proga prieš porą metų gavau nuo vyro dovanų USB raktą. Bajerio nesupratau, todėl paskambinau vienam "broliui" ir iškviečiau kavos puodeliui apie vyrų dovanas pasikalbėti. Buvau įtikinta, kad viskas čia labai gerai - daug geriau nei man nepatinkančius kvepalus padovanotų

Analogiškai, esu iškviesta kavos puodeliui, kai vieno "brolio" mergina pradėjo tiesiogiai spausti dėl vestuvių, o jis nesuprato, kas jai pasidarė

pas mus tokiose situacijose draugas ar drauge atvaro i svecius, atsidarom bonke vyno ir tryse narpliojam situacija.. taip lygiai as galiu pas drauge ir jos vyra i namus isirauti ir papliurpti.. gaunu ir vyriska ir moteriska nuomone "is salies"

As sutinku, kad daug moteru prisigalvoja nesamoniu ir bando savo vyra "kontroliuoti"... nors ne tik moterys, vyru irgi n tokiu, bet netikiu vyro ir moters nuosirdzia draugyste, nes kai draugyste tampa "labai nuosirdi", tai draugas sugalvoja paguost savaip.. bet jau mano sena patirtis tik tokia nebet tokie draugai "is senoves", kuriu mazai kas turi taip kad kai kau blogai, apsikoliojam su MB ir po to paverkiam kartu, nes niekas kitas geriau nesupras.. tik mes patys

Taigi ir mes taip darome, kai problemos santykiuose Bet užtai aš jau žinau, kad jeigu vyras dovanoja tai, ką mielai gautų sau, ir dovanos nesisavina, reiškia, kad jis beprotiškai tave myli (o juk galvojau, kad USB rakto dovanojimas - visiškas nesigilinimas į mano ekspektacijas)

[quote=Minerva,2007 10 14, 21:53]


Ir aš džiaugiuosi savo draugais - augome trys muškietininkai, užaugome, sėkmingai sukūrėme šeimas ir nepaisant žilstančių galvų gražiai bendraujame toliau.
Na del vaikystes draugu as tikrai nieko pries, nes jie per laika tampa bendrais draugais. Bet jei tarkim mano vyro darbe atsirastu nauja kolege ir tarkim po menesio ji jam paliktu geriausia drauge, tai jau cia as nieko gero nematyciau .

Žinai, tokioje situacijoje turbūt ir man įtarimas kiltų, bet pavojaus varpais dar neskambinčiau, jeigu vyro elgesys nesikeistų (nors abejoju, kad taip nekaltai per mėnesį laiko galima tapti geriausia iki tol nepažinoto vyro drauge - kažkaip neįtikima net ir man)

Ir pas mus tas pats.
Maniškė irgi į jokius "petukus" nesirems tik naktelią kokią iš lovos galime "iškristi " per skirtingus šonus.

Ir kodėl manote, kad tamstos modelis, kai sutuoktiniai ilgainiui vienas kitam atsibosta ir vis mažiau susikalba, yra visiems privalomas? Būna ir atvirkštinių atvejų.

Nėra draudžiama ir toleruojama. Galiu turėti ir draugų, ir draugių. Žmonai širdies neskauda (bent jau taip sako )

Draudziama nera ir pas mus, bet is brangiausios veidelio mimikos matyt, kad ir nera labai toleruotinas reikalas

minerva, smagu skaityti visus tavo pasisakymus, atrodo, tarsi pati viska uzrasineciau.


taip, pas mane yra tokiu pat ilgameciu draugu. jei jie tampa ir vyro draugais, tai vis tiek jam ne tokie artimi kiek man, del bendru isgyvenimu praeities ir pan.

zinau atveju, tik tingiu dabar nakti rasyt, kaip zmonos ar vyrai antras puses itarineja - serga kazkokia visuotine pavydo psichoze. kalbejosi cia mano vyras su sena drauge is kito miesto (kuri uzsimane pas mus su vaikais uzsukt ir zoo kaune pamatyt) ir po to padave man rageli susipazint su ja, tai ta, vargsiuke, puole atsiprasinet, kad ko nepagalvociau. dieve mano, sakau, esu normali moteris, nesergu jokiom patologinem reakcijom, jokiu mitu nesu prisivalgius. o vat vyras jos, ir isplese jai rageli ir soko kalbeti su mano vyru, "kas tu toks busi, koks tai senas draugas, pasiaiskink". nu uzsimusk - tokie reiskiniai ir visu santykiu suvedimas i seksualinius reiskinius ar i lovas - tiesiog visus ir "pakabine" ant to.

gal cia ne i tema - bet as tiek netoleruociau savo vyro "savinimo" ir "pavydo. man pavydas analogiskas alkoholizmui. taskas. bjauriaiu but negali. net pykina, jei imu galvoti, kaip reiktu aiskintis ka darei su kuo kalbejei kodel taip jam nuosirdziai juokeisi. su vyru zenijomes - zinojom, kokie esam. esam abudu "i zmones'- jis turejo daug draugu, as -irgi, turejom ir bendru, ir atskirai, ir nei vieno nesiruosem isspardyt. ir jokiu dalyku kur su kuo kada tarp musu nebuvo. net gaila ziuret, kaip kiti vyrai/zmonos terorizuoja vienas kita.

p.s. nesakau, kad niekad draugui neimanoma pajust simpatijos ar potraukio - tai normalu, juk esam gyvi zmones, ir priesingai, kaip minerva issireiske, nera "aseksualiu rysiu" , visad tarp draugo-drauges bus svelnus vyro-moters atspalvis, bet nereiskia, kad butina potraukiui ar pojuciui pasiduoti.

Apie ką tu čia? Ar kur nors rašiau, kad man manasis sutuoktinis atsibodo ir aš su juo vis mažiau susikalbu?

Na, bet žinoma, kai nickas toks nesuteptas, tai kaip bažnyčioje viduramžiais - pažiūri į akių spalvą ir darai išvadas
Papildyta:


Manieji draugai dabar jau yra ir mano vyro draugais, bet ne tokiais artimais, žinoma. Kaip mes juokiamės: jam jie draugai, o man - broliai

Dėl to aseksualumo Gal tai, kad pati augau su broliu ir gyvenau viename kambaryje išugdė tą aseksualumą santykiuose su broliais-draugais. Nededu galvos, kad jie mano atžvilgiu visiškai aseksualūs, bet kažkokių ketinimų savo atžvilgiu per daugiau nei dvidešimt draugystės metų nepastebėjau, taigi, turbūt įmanoma elgtis taip, kad riba tarp draugystės ir potraukio nebūtų peržengta

Nesuprantu net issireikimo "vyro drauge", kokia gali buti draugyste tarp vyro ir moters...ilgainiui tai vis tiek perauga i intymu bendravima, nebent vienas is ju "ne tos "pakraipos

Bet tai kokie/ios jus idomus/ios... Klausimas juk suformuluotas aiskiai: <...> gyvenime sutinkame vis naujus zmones, keiciasi draugai, keiciames ir mes." O jus cia pradejot apie "brolius"-darzelio draugus, zvalgybas visokias... na tai zinoma, kaip galima pavydeti vyro draugei, su kuria jis dar stacias po stalu eidavo Jei jie jau eile metu graziai bendrauja - labai puiku, tikrai palaikyciau ir as, dar ir pati, manau, mielai su ja bendrauciau Bet tai atsiprasau, jei man pareikstu: "va mieloji, eisiu as kavytes su moteriskaite, kuria pazinau ana savaite..." Tai kaip jaustis? Na nebent tai butu grynai "dalykine kava" su kolege. Ir tai mane priverstu siek tiek akis placiau atmerkti, ausis istempti. Na, zinoma, tikiu yra dar keletas isimciu, gyvenimas juk nenuspejas Bet vis delto sakau, kad geriausia vyro drauge tu pati. Kitos gali but tik pazistamos-koleges.

P.S. ir nereikia sakyti: "Taigi kaip faina tureti priesingos lyties drauga, jis tau viska paaiskins isaiskins, ko tu pats nesuvoki apie savo antraja puse..." Nu kokia nesamone Kas pvz. tinka vienam vyrui, gali visiskai netikt kitam. Juk mes esam ne tik Vyrai ir Moterys, bet dar ir asmenybes - visi skirtingi.

P.P.S. Dar manau, kad bent jau dauguma bobu yra stervos, tik, kad vienos maziau, kitos daugiau.

o ar nereiktų susirūpinti jei JB ( čia naujas kodas jei ir kiti pritartų Jūsų Brangusis(-ioji) arba Bjaurusis(ioji) priklausomai nuo situacijos) kavą visad gertų vienas, ir pamatęs priešingos lyties kolegę perbėgtų į kitą gatvės pusę, kad tik JB labiau ausų neįtemptų. Žinoma iš pradžių kiltų klausimas " kieno miške konkorėžiai " bet kai pagalvoji gerai , kodėl gi aš čia toks "girinis" amžiams.
P.P.S. Dar manau , kad visi vyrai šernai, tik vieni labiau į kiaules panašūs.

Kazkaip silpnai supratau, ka turejote omeny
<...> visi vyrai šernai, tik vieni labiau į kiaules panašūs." O sitas tai super

Yra "geriausiu draugu" su kuriais kazkada jaunystej buvo isbandytas . Kadangi netiko/nepatiko, jie taip ir liko "geriausiais draugais"... . Ir sutuoktiniams nera ko bijot tokiu "draugysciu", jei but buves sansas, kad tai baigsis kazkuo daugiau, jau but seniai baigiasi...

arsua32, rockwa,

na jau tik baikit juokint. netikit tokiu dalyku kaip "vyro drauge"? na, jusu reikalas. jums "geriausi draugai"- tai tik nevyke ex- sex partneriai, o visas jusu gyvenimo grozis ir turiningumas - tai ziureti isvarvejusiom akim i viena zmogu? (nes tai atseit santuokos tvirtybe ir gylybe, kai tampam kapinemis kitiems aplinkui) ar ne per skurdokas musu mastymas, o gal but greiciau patirtis???

bent jau neteiskite kitu patirties. jei kita turi draugu-broliu nuo vaikystes, ar laikui begant (jei negyveni urve ar kiaute) atsiranda artimu priesingos lyties zmoniu, kurie tampa brangus - "tai ko pavydeti, jei pacios "netureti"? tiesiog linkiu tai patirti paciom, ir pacios pamatysit, kaip kitiems panoresit pasidziaugt, pasipasakot, o kiti jumis nepatikes, vadins jus vien stervomis, ir bus labai jums smagu, ka


p.s. bet is kur ta masine psichoze seksualinti visus zmoniu santykius? ar suauge dar silpnesni uz paauglius, vaikelius? ar suauge tokie totaliai neigalus atsispirti paciai naturaliausiai traukai tarp vyro ir moters? man gal smagu net, kad mano draugas ir zavus, ir protingas, nedraugauju juk speciailiai su dziungliu pabaisa! bet juk galima zavetis draugo pliusais ir teig.savybem, pastebti jo vyriskuma, juo tuo paciu nesinaudojant ir nesisavinant? juk TAI- brandumo pozymis. pastebi GROZI IR ZAVESI KITAME, apart sutuoktinio, bet tuo pat metu NEPANIKUOJI, kad toks pastebejimas kazkuo gresia. nes tuo paciu prisimeni (bent jau as) ir kuo tavasis sutuoktinis yra zavus, kuo patrauke ir koks jis yra ypatingas tik gal kitose srityse.ir gal dar kitaip. (lygiai taip pat kalbant ir apie minusus.)

nesakau, kad suauge nejaucia viens kitam svlenumo, siluMos, simpatijos, didesnio ir mazesnio potraukio. ir VALIO, jei jaucia. bet tam ir esam zmones, renkames BENDRAUTI, nes tai vientintelis TURTAS GYVENIME-NUOSIRDUS SANTYKIAI (NE VIEN DALYKIAI - kaip kazkas bando vis ipirsti si zodi smaugiami neteisingo kaltes jausmo). bet renkames grazius santykius. ir samoningai laikomes drraugystes - tai kasdienis apsisprendimas - tyri santykiai tarp priesingu lyciu.


na, gerai. imkim kitaip. darom TUOMET prielaida. visi - mumyse galvijai, taigi reikia nutraukt, nebendraut, nematyt NIEKO aplink. susitariam: moterys eisim gatve-ziuresim tik i moteris, vyrai-lankstysis tik vyrams. nes neduok dieve, nusisypsosi, pasidziaugsi kitu...viskas sexu pavirs. gal taip daugelis draugysciu ir BAIGIASI. bet tikrai ne VISOS. tai kam udyti tas moteris, kurios nuosirdziai dziaugiasi savo draugystemis ir cia pasipasakoja?