Žiema.Aplink daug sniego.O aš Švento Jokūbo ligoninėj žiūriu pro langą ir tuo pačiu metu į laikrodį,kuris atrodo tuo metu sustojo, ir laukiu į pasaulį ateinant tavęs. Jau vien pagalvojus,kad už kelių valandų turesiu ant rankų tave man pradeda virpėti širdis. Koks malonus jausmas mane užvaldo kai tu pradedi spraustis į šį pasaulį. Meldžiu Dievą,kad tik gimtai sveika ir nepatirtai jokių traumų.
Skausmas nepakenčiamas užvaldo kūną. Gydytoja sako,kad dar liko dvi,trys valandos,o man tai visa amžinybė.
Pradeda švisti, į gimdyklą pradeda rinktis darbuotojai, visi gerai nusiteikę, šypsosi, padrąsina mane. Dar viena,dvi akimirkos ir pajaučiu,kad ateini į pasaulį tu. Iš lėto neskubėdama prasiskverbi pro mane ir štai tu čia. Tamsiaplaukė, rudaakė mano saulytė, atnešusi šviesą,meilę ir gėrį mano gyvenimą. Ilgai tave laikau ant krūtinės ir dėkoju Dievui už šią palaimą.Kaip nuostabu tapti mama,kokia laimė turėti kūdikį,kuris vėliau pavadins tave mama.Toks jausmas,kad gyventi pradėjau iš naujo.
Gyvenimas puikus kai šalia manęs jau beveik šeši metai auga mano saulytė, nušviesdama man gyvenimą.

Grazi istorija..esi labai laiminga kad turi dvi nuostabias dukrytes - linkiu jums sveikateles ! Aukit dideles ir grazios!!!

Gražu Sėkmės jums

Graziai papasakojai Sveikinu

man taip pat labai patiko,nors ir trumpa istorija,bet užtat labai gražiai parašei
aukit sveikos ir didelės

labai grazi istorija

Trumpa, bet isties labai grazi istorija, daug sdaug laiems jums

Trumpa istorija, bet joje kiekvienas žodis persunktas meile, šiluma...