Invicible, o kur tu gyveni? as tai Kaune, plunksnytes perku urmo bazeje, 2-ame sandelyje yra pigus floristikos skyrius Dar prie sauletekio netoli yra paduotuve Dovisa, ten ko tik sirdele geidzia visko yra, tik pinigu turek
www.dovisa.lt

http://public.fotki.com/Suzadetiniai/rankdarbiai/
cia dar pridariau pintineliu, jei noresit pasiziuret ikeliu adresiuka

Labukas,aš tai taip pasipuošiau stalą velykom

[/URL]

Velyku ryta siais metais giminaiciams margucius nesime stai tokiuose ranku darbo maisiukuose. Tik labai jau daug laiko rankom siuti ir siuvinėti uzima
MAISIUKAI
http://public.fotki.com/epika/maiseliai/

TOKIUS DIDELIUS MAISELIUS LAUKTUVEMS JAU DARIAU PER KRIKSTYNAS, TAI, SAKAU, GAL JAU IR MATYTI....

Epika, maiseliai nuostabus ir dar lininiai, tikrai pasiseks tam kas gaus tokiu dovanu As tai nelabai kazkaip gabi siuvimams ar siuvinejimams
O Vilma27 ka reiskia sitas veidukas tavo uzdetas , juk pritars ir man merginos,kad stala pasipuosiai labai graziai!!! ir ta medeli pati darei? labai fainas

[quote=ligicė,2008 03 20, 16:57]
[quote=AUSRELINA,2008 03 20, 10:11]
nu ir prisimarginus vašku kiaušinių, merkiu juos į šaltus dažus, bet naudoju dažus medvilnei..... aš pamerkiu tik 10-20 minučių ir nuplaunu.

Tai kiaušinius tik palaikai šaltuose dažuose ir nė kiek nešildai? O kaip vašką nuimi nuo kiaušinių?

[/quote]
nieko nekaitinu tik šaltuose dažuose palaikau ir nuplaunu po tekančiu vandeniu, tada uždegu ugnį ant viryklės ir prie ugnies prikišu kiaušinį, vaškas sušyla ir aš nuvalau jį šluoste, ir taip visą kiaušinį, tik atsargiai reikia nenudegti nagų, bet kai įpranti viskas labai greitai vyksta.

dar girdejau kad vaska nuo kiausiniu galima nuimti idedant i silta orkaite ant ranksluostuko ir paskui nuvalyti.

Aš irgi jau primargianu margučių, bet dažiau medžiagai skirtais dažais, jų labai mažai reikai ir labai gerai nudažo ryškiomis spalvomis, o dažų dar liksliems metams.

SU VELYKOM

o čia mūsų velykinis stalas ir margučiai



visas sveikinu su šv. Velykom!!!

Čia šiūmetiniai mūsų margučiai- visi tikri, išpūsti kiaušiniai, tik tie vienodi salotiniai, kur su kaspinėliais, yra dirbtiniai. Margučius marginau tais spec. ryškiais lakais, plius nagų lakais, ir merkiau į tradicinius margučių dažus- galima ne tik taškuoti , bet ir teptuku bet ką tapyti, ir lakuotos vietos neužsidažo skystaisiais dažais. Tik jei naudoji nagų laką, reikia dėti ne į ką tik užplikytus dažus, o leisti jiems pravėsti, kad liktų tokio karštumo, kaip būna maksimaliai karštas vanduo iš čiaupo. Bet aš taškavau, kadangi gražiai piešti ar tapyti nemoku, tai man kažkaip iš tų taškiukų, kaip nemokančiai, solidsnis įspūdis gaunasi Man taip patogiau nei vašku, nes nerikia merkti į šimtą fonų, nutirpinti vaško.. Spalvos, aišku, kičinės tų lakų, bet man taip vis tiek patogiau.. Nors su vašku irgi darysiu kada- reik autentiškas tradicijas puoselės O kad nebūtų kičinės spalvos, ypač ta rožinė, tai galima ant rudų kiaušinių paišyti, tada ta rožinė daugiau kaip raudona atrodo, o ir dažai lygiau padengia rudus, bet aš rudų neturėjau, kai marginau..

Sorry už foto dydį- jei sumažini foto , raštų visai nesimato, o dar fotoaparatą neseniai įsigijau, tai nemoku nei dorai fotografuoti... O ir nuotraukos pirmosios čia dėtos, tai dar nemoku padaryt taip, kad viskas matytųsi gerai, ir kad nuotrauka tuo pačiu būtų vidutinio dydžio..

Čia pernai metų ta pačia technika:


Čia šiemet su svogūnų lukštais dar leletą pasimarginau :





Nu bet va nemoku vidutinio dydžio įdėti nuotraukų- arba didelės, arba mažos gaunasi..

Su tuo medžiu tai čia gyvas anekdotas man buvo.. Galvojau naujiems metams papuošti kambariua, apipurškus sniegu ir žaisliukais apkabinus, nuėjau į Kalvarijų turgų Vilniuje, ir nusipirkau šluotą (skirtą kiemui šluoti)- truputį papuošiau, ir apipurškiau sniegeliu...

Dabar gi galvojau nusipirkti kadugio arba kačiukų verbą, ir ant jos kabinti, bet grynai nespėjau velykoms pasiruošti, visko tiek priplanavus gaminti buvau, kad tieiog dekoracijų pradėtų ir nebaigtų kalnas buvo, ir lakstyt po turgus nebuvo kada, o ką nusiunčiau, jau nieko iš tokių šakelių nerado pirkti- nei kadagio, nei kačiukų, arba viskas labai brangu ir nususę liko- margučiai mano į dažus merkti buvo tik velykų rytą, nes nespėjau aksčiau, ir jau nebuvo kada galvoti kaip ir kur juos sudėti, kadangi yra išpūsti, tai buvo gaila darbo (išpūsti marudnas darbas, liaudiškai kalbant), todėl nenorėjau dėti į lėkštutę, kaip paprastus valgymui skirtus, o ir ant stalo vos telpa viskas, tai paėmiau tą šluotą, dar likusią apipurkštą sniegeliu (net nuplauti nebuvo kada), ir ant jos sumoviau margučius, tiesiai ant šakų... Gal kvailai, kad apsnigta - bet savoj šeimoj mes nekreipiam dėmesio, ir buvo gerai Dar norėjau žibučių prikabinėti į šakas su kapsulytėm (pamerktų į jas), bet jau nebuvo kada... Ir tai vėlai sėdome prie velykų stalo...

Taigi, čia yra ne mano skinta, ir ne nuo šviežių medžių, o sena, sudžiūvusi šluota kiemui šluoti, pirkta tuguje po tris litus

O pati aš irgi privengiu laužyti šakas, saviškiams neleidžiu net pataisų pirkti, nes įrašyti į raud. knygą, ir bobos juos skina ir turgun neša nelegaliai- bet vis tiek nuperka jie kartais, manęs nepaklauso...

Šiaip jei reikia man kokių eglučių ar kačiukų, aš dažniausiai neskinu nuo gyvo medžio, o ieškau išvirtusių , nukritusių šakų - ir dažniausiai randu

Čia pirmas bandymas paskutinėti :

Pajuokausiu Kaip ragana, užsislėpusi, kad kiti nesuprastų, ėmei ir šluotą papuošei. Šiaip tai gerą mintį davei. Tik čia šluotos labai jau mandros Yra iš šakelių, bet jau taip apdorotos, kad medelis toks niekaip nesigaus.


Aš irgi nuo gyvo medžio neskinu, bet vis tiek kažkokie nemalon0s žvilsniai buvo. Dar galvoju, kai čia daug miškų ir jie tokie žmogaus kojų nepaliesti, tai reiks parsivežti kitu sykiu iš toliau. Jei ką, sakysiu sodo ir dažo parduotuvėje pirkau. Yra čia visokių šakelių pirkti, bet va norisi dar pigiau prasisukti

Wow, gražu. O kas bus, kai bus jau ne pirmas ir ne antras?
Kaip pirmi įspūdžiai, kokie pastebėjimai, kokie patarimai pradedančioms ar nedrįstančioms pradėti?

Pradedantiems- pirmi įspūdžiai tokie, kad jokiu būdu neverta pradėti skutinėti paprastais po ranka papuolusiais naminiais įrankiais- peiliais, skutimosi peiliukais, adatomis ir pan. Reik nusipirkti tą medžio raižymo komplektėlį, lt tai senukuose ra po kokia dešimt litų maždaug... Šiaip ilgai užtrunka, vienam margučiui kokia pusantros ar dvi valandas reikia skirti, pradžioje. Ir geriausiai pradžioje nusiraižyti tuo pat peiliuku eskiziuką neryškų, kad vienodžiau, lygiau gautųsi, ir jį vis ryškinti iki norimo baltumo. Dar- skutinėjant nusičiupinėja, nusitrina rankomis dažai, todėl reikia nudažyti gerais dažais- aš dažiau čia rudą kiaušinį tekstiliniais dažais...

Be to skutinėjant reikia ne kaip su pieštuku vientisas linijas piešti, o taip brūžinant pirmyn atgal per tą pačią liniją po truputį važiuoti į priekį- taip gaunasi ryškesnės linijos (tik braukant pirmyn-atgal smulkiais judesiais, reikia pataikyti tiksliai ant tos pačios linijos, nes kitaip ji būna nelygi ir neryški, tokia išvešėjusi, kaip plaukuota ar spygliuota )...

Šiaip daug darbo, tai nežinau ar užteks kantrybės kasmet taip, ir nemažą kiekį- bet mokėti smagu

Mano sodas yra prie beržyno, ir ten visad prikrenta šakų, kurias mes turime sugrėbti, kad žoliapjovės nesugadintų, tai kitąkart galvoju jų prisirinkti ir puošti gėlytėmis, jei velykoms...

O tavo kaimynai matyt vis tiek šnairuotų, nes manytų, jog skinti- kitaip ko jiems šnairuoti

Nu šluota, gal irgi skinta buvo Bet gal ir pririnkta iš krituolių, kaip sode pas mus, nes tada nereikia skinti, gatava:)

Va aš irgi seniai kažkada pamėginau skutinėti po ranka papuolusiais daiktais, tai susipjausčiau rankas, buvo baisiai sunku, ir gavosi negražiai, tai po pirmo martgučio mečiau, o va su tuo komplektėliu- labai gerai, nes peiliukai smulkūs ir su rankenėlėm Sėkmės ir kantrybės

puikus visu mamyciu marguciai
o stai ir mano velykos
Velykos

Gražu

Tas iš siūlų margutis mažas, kaip suprantu.... - gražus Aš planavau tokį natūralaus baliono dydžio padaryti ir puošti nėriniais- prisinėriau spalvotų gėlių jo puošybai, ir nespėjau iki galo velykoms jo padaryti- gal kad abejojau ar visą margutį nerti, ar tik siūlais apvynioti balioną ir nėrinius priklijuoti.. Be to dabar abejojau, ar nesubliukštų.. Gal bandė kas? Nu bet vis tiek pabandysiu, kad ir po švenčių...

Čia pafotkinau dar iš arčiau, nes raštų nesimatė ant to medžio:

Čia kur su svogūnų lukštais- juos iškarpiau juostelėmis, o kur tos šviesenės juostelės- iškarpiau jas ne iš paties lukšto, o nuo jau nulupto svogūno nuėmusi tą patį pirmą šviesiai žalią sluoksnį- jį sukarpiau- realiai tai jis ant margučio yra šviesiai gelsvai-žalsvos spalvos, nuotraukoje atrodo kaip baltas...


Čia tie su įvairiaspalvėm, ryškiom, didelėm gėlėm-tokie truputį nepavykę kičinukai-ale įmetu vis tiek, kad jau niekad nedėdavau jokių foto- reikia atsigriebti:


Nu psio, užteks man čia-... Bet turiu arti dviejų šimtų žinučių ir nei karto anksčiau nesu įdėjusi jokios nuotraukos- neturėjau nei fotoaparato, nei albumo nete susikūrusi, ir labai tingėjau tuo užsiimti, nes aš kompuose blondinė, tai dabar kaifas, kad galiu įdėti, tai ir maivausi.. Vakar tik albumą susikūriau...Nu bet psio- daugiau į šią temą nedėsiu margučių šiemet...

Su sv.Velykomis!
Na,o cia mano apnerti marguciai (tie kiti pirktiniai)

Beje, įdomu tai, kad tie su svogūnų lukštais kur dažyti, taip pat yra išpūsti-tuščiaviduriai- pirmąkart pabandžiau aprišti lukštais ir nailonine kojine išpūstą kiaušinį, ir jį virti- ir va, pasirodo gaunasi Nes kažkur skaičiau, kad seniau, jei norėdavo tokius tuščiavidurius daryti, tai iš jau išvirto kiaušinio išskobdavo vidų prieš tai padarę jo gale apie pusantro cm. pločio skylę Nu kaip nepatogu, pagalvojau, ir nedailu tikriausiai.. Ir nutariau pabandyti aprišti paprastą jau išpūstą kiaušinį, ir virti dažuose kaip paprastai- tai be problemų- ir nei vienas neskilo verdant- jie, kadangi tuščiaviduriai, tai aišku, plūduriavo paviršiuje, neapsėmė jų dažai- tai aš pamurkdydavau juos karts nuo karto šaukštu, pavartydavau tai ant vienos pusės, tai ant kitos kad plūduriuotų, ilgiau paviriau, ir kažkaip nusidažė visai nesunkiai ir iš visų pusių vienodai- ir nereikėjo skobti jau virto vidaus - O kai tuščiaviduriai smagu, kad galima ir ant medelio pakabinti, ir padovanoti, o su sv. lukštais man šiaip smagu dažyti, nes gana greitas rezultatas, įdomu išvynioti- netikėtumo efektas, ir perfekcionizmo nereikalauja- tai kai pavargstu nuo to perfekcionizmo ir krapštymosi, o norisi kūrybos- darau marmurinius su sv. lukštais..

Aurum, labai faina ... Bet nesiryžtu, nes atrodo, kad labai daug darbo apnerti juos kruopščiai, o norėčiau padaryti tokius, kad numauti būtų galima nesunkiai, kada panorėjus- norint išplauti, ar iškrakmolinti, bet nežinau gudrybių- o kiek laiko užtruko vieną apnerti?

- kai suges, bandyk kaip nors sutrupinti ir iškratyti pro tarpus kiaušinį, jei tinklelis nenusiima, o kitais metais tada galėtum bandyti į tą tinklelį įdėti balioną, jei išeina, ir bandyti pūsti- gal išsiformuotų kaip kiaušinis, o tada balioną susprogdintum ir išimtum pro tarpą, ir iškrakmolinus arba su klijais ištepus turėtumei kietą, nertą, tuščiavidurį margutį.. Nes dabar tiek darbo įdėta, tai juk nemesi

Labai dailiai atrodo, iš tiesų..
Papildyta:
Su šventom Velykom

Visų labai žavūs margučiai O dėl išpūstų kiaušinių dažymo verdant, kad nereikėtų jų, plūduriuojančių vartyti , tai galiu duoti patarimą. Man šįkart teko pavirti pūstus kiaušinius, kad vidus būtų švaresnis, tai, kad jie neplaukiotų viršuje, pro vieną skylutę švirkštu prišvirkščiau į juos vandens. Vanduo pro kitą galą neišbėgo, nes skylutė tam kitam gele buvo labai maža. Taigi, apsunkę jie kuo puikiausiai virė nugrimzdę vandenin O kai verdami apvynioti svogūnų lukštais pūsti kiaušiniai, tai nežinau ar pavyktų taip į juos vandens pripurkšti?... Tiesiog gal sunkoka būtų atrasti skylutę, pro kurią švirkšti tą vandenį... Bet galima mėginti

Na,as tai kazkaip nesirupinau is anksto ar graziai atrodys.Tiesiog neriau,po to pamaciau,kad neblogas rezultatas gaunasi.Pati pirma tai pora valandu dariau,nes vis ardziau,schema turejau,bet po to ja numeciau i sona,nes nieko nesigavo,savaip pakoregavau viska. Kitus jau greiciau apneriau. Tik problema,kad neriau and pilnu kiausiniu,neispustu.Tai isdovanojau,kad neskaudetu sirdies nukerpant tuos apnerimusir sedziu rami.Ant ispustu nebadziau,nes pabaiga neriant reikia nerti ant paties kiausinio,tai jis gali susiknezhinti. Kitais metais pabandysiu kaip nors ant ispustu ar dar kazkaip panasiai...Nezinau,siais metais paskutine minute paeksperimentavau tik.

Jurvite, gera mintis su tuo švirkštu- ale kad darbo labai daug, paskui dar išpilti ar išpūsti tą vandenį reikia. Aš tai pradžioje tik pamurkdžiau juos truputį ir pavarčiau- o paskui palikau virti ir išėjau- ir nusidažė iš visų pusių- nors plūduriavo- gal garuose, ar savaime Bet kitąmet gal pabandysiu ir su vandeniu turbūt Gal ir taip bus patogiau..

Aurum- jetau, kaip man būtų gaila kelių valandų darbo .. Žinau tikai, kad tokias įmautes margučiams daro sudedamas iš dviejų dalių- nuneria dvi dalis jas aptempia apie kiaušinį ir sujungia, susega keliose vietose vielute ar siūliuku, kad gerai apsitemtų.. kai iškrakmolina ir sukietėja- nuima vielutes ar atriša siūliukus, nuima nuo kiaušinio ir vėl sudeda vieną su kita ir dailiai sumezga ar susiuva tose keliose vietose, kai kas net suklijuoja, mačiau- taip kad būtų galima paskui nesunkiai atskirti tas dalis ir vėl sudėti, kai reiks išplauti, ar pan... Man atrodo, kad geriausiai apnerti dirbtinius margučius- tai ir nesusitrins, ir patogu kaskart ant to paties margučio užmauti, kai reiks išskalbti ir vėl iškrakmolinti, nes jei tai būtų tikras kiaušinis- jis neišsilaikyti gali - sudužti, sugesti, o imant kitą tikrą-jis jau nebus lygiai tokios formos kaip anas, ir gali neišeiti dailiai aptempti vėl- o dirbtinį krakmolinimui vis naudoji tą patį- patogu, man atodo Bet man kažkaip tokie dalykai grubūs gaunasi- nemoku aš tokių delikatnų dailiai nunerti- kokius siūlus beimčiau- gaunasi kažkokie stori, kieti, arba akys nelygios- tai šiemet noėjau nusipirkti tų tradicinių baltų nertų margučių- ažūrinių- kažkaip man jie tokie tradiciški atrodė, kad rodės jog jų bet kada galima gauti dailės parduotuvėse- nu perėjau Vilniaus dailes visas- ir negavau - nei vienoj jokių nertų margučių nebuvo Ir pilies gatvėje nemačiau.... Tai jei kitais metais noras neišblės- matyt pati bandysiu... Bet turbūt nuimamus darysiu tuos tinklelius- labai jau gaila sugaišto laiko būtų...

Na,as tiesiog pasidziaugiau rezultatu ir man uzteko.Kitais metais tikrai galvosiu,kaip viska universaliau padaryti.
O nunerti toki dalyka nera sunku.Kaip tik netycia atitaikiau spalvas is turimo siuliuku fondo,dar su auksiukais,tai labai graziai blizga.Bent jau as patarciau naudoti Altin Bazak siuliukus.Kitokiu net nenaudoju.Maciau panasiu ir pigesniu,bet rankos priprate prie situ ir viskas.Nebent irisiuka kitoki nusiperku,visa pakuote,nes per puse pigiau gaunasi..

O aš kiek bandžius tais tadiciniais baltais-servetėliniais siūlais nerti- irisais visokiais- man gaunasi būtent su jais grubu ir kieta- nebent rinkčiausi tokius plonus kaip siuvimo siūlai- tada gražiau, bet darbo nerealiai daug iš tokių.. O kitos iš tų siūlų labai dailiai neria- ir ne iš pačių ploniausių. O man- jei neriu tankiai ir tampriai- taip kietai- gaunasi grubu ir stora iš tų visų baltų nėrimo siūlų, o jei neriu iš jų laisviau- gaunasi skystas nėrinys, raštų nesimato, jie paskęsta tarpeliuose ir skylutėse... Kažkaip gražiausiai man gaunasi nerti iš minkštų ir plonų, į virveles nesuverptų siūlų- na imu kokį akrilą tokį kur ploni ploni (kaip siuvimo, tik minkšti ir besitampantys) ir minkšti siūliukai, sudedu juos kokius du- ir neriu- tai gaunasi nekieta ir neišskydę- bet tokiems delikatniems, ar šiaip geresniems nėriniams toks šlamštas netinka- prašosi tų tradicinių gerų, baltų servetėlių nėrimui skirtų siūlų, kad atrodytų solidžiai- altin basak, arba iriso- o kai su tokiais pabandau- stora, grubu, ir viskas- gal čia kaltas mano nekantrumas, nes tik pamatau, kad akys nedailios, ir numetu- nebaigiu iki galo- gal nunėrus iki galo- bendras vaizdas visai neblogas būtų... Matyt čia kaip ir visur įgudimo reikia - o aš nuolat pritrūkstu kantrybės nėrimui.. Žaviuosi kas neria daug ir nuneria didelius dalykus- rūbus, lovatieses (arba kad ir margučius vienoms velykoms, ir negaili jų atiduoti )- man tai neregėtos valios apraiškos- man išsiugdyti tokią valią, kad numegztum kažką- yra tikrai pagarbos vertas bruožas, padedantis gyvenime- ne tik nėrime

Ir jus visas su praėjusiom Čia maniškiai, numylėtuoju vašku apdailinti:

su praejusiom velykom
mano darbeliai

O čia mano velykinis medis: http://zemugne.multiply.com/photos/album/55#9
Bei velykiniai kiaušiniai ir juos sudėjusios vištos http://zemugne.multiply.com/photos/album/55#10

Merginos su praėjusiom šventėm. O kokie gražūs kiaušinukai merginos tikrai iš širdies pasidarbavot o maniškiai velykiniai margučiai tokie paprasti su lukštai numarginti net nebedrįstu rodyti (norėjau parodyt bet kai pamačiau jūsų grožybes tai ) gal kitais metais patobulėsiu ). Na įmesiu tik šeip "pamaliavotus" keli dekoratyviniai išpūsti ir pakabinti ant velykinio medelio



yra ir daugiau bet manau šiam kartui pakaks , o tai "nupūsit" mane pačia su visais mano kiaušinėliais

Na šiais metais pamėginau ir aš dažyti išpūstus kiaušinius aišku ne kažkas gavosi bet man patinka svogūnų laiškais dažyti kiaušiniai todėl pamėginau tuščiavidurius aišku jei tai daryčiau dar karta tai ilgiau pavirčiau kad labiau nusimargintu nes aš viriau iki 2 min. tai todėl ir yra ne tokie margi kaip turėtų

labai gal neišpeiksit

šiek tiek šių Velykų dekoracijų















Čia nerti kiaušiniai ir varpeliai

Ačiū labai kad neišpeikėt. Nieko čia ypatingo paprasčiausiai išpūstus kiaušinukus akriliniais dažais pamalevojau ir tiek.

Niu laaabai grazu Gal isdosit paslapti, kaip taip padaryti

O cia mano ispusti apnerti ir keli dekupazuoti marguciai

Silvana, labai įspūdingas medelis su tais margučiais Kruopštus darbas- ir tiek daug

O šitie margučiai yra marginti paprasčiausiais svogūnų lukštais ir virti anilininiuose dažuose O daroma taip- paimu cielų, nesuirusių, nesuplyšusių, ,ir sukarpau gana ilgomis juostelėmis- tai labai paprasta.. Tada paimu jau nuluptą svogūną- nuo kurio nulupti visi rudieji lukštai- ką tik nuluptas svogūnas būna toks šviesiai žalias- tai aš tą šviesiai žalią sluoksnį nulupu (bet čia jau nevisai lukštas, o jau storesnis paties svogūno pats pirmas sluoksnis)- ir jį irgi sukarpau tokiomis pat plonomis juostelėmis- šis sluoksnis duoda tokią šviesiai geslsvai salotinę spalvą, o rudieji svogūnų lukštai- tamsesnę rudą- todėl kiaušinis atrodo margesnis, raštai kontrastingesni. Šiaip įvairaus senumo lukštai duoda skirtingo tamsumo atspalvius, todėl reikia naudoti ir senus, ir šviežius lukštus, ir pirmajį paties svogūno sluoksnį- ypač tas vietas kur ryškiai salotinės spalvos.

Taigi, išsikerpi iš nailoninės kojinės kvadratėlį , sudedi ant jos tas iškirptas juosteles- tas kur iš paties svogūno pirmojo sluoksnio reikia dėti taip, kad ryškiai salotinė pusė glaustųsi prie kiaušinio, o ne baltoji. Na ir kiek galima tvirčiau aptempi kojinę su tais lukštais apie kiaušinį- tempiant kojinę pirštu per kojinę gražiai išstumdai tas juosteles, kad tolygiai dailiai pasiskirstytų. Aptempti kiaušinį kojine reikia labai tvirtai- aš net pasidedu dubenėlį kai rišu tą kiaušinį, jei kartais betempiant kiaušinis ištrykštų- sptempusi labai stipriai surišu tą galiuką (bet nevynioju siūlų apie visą kiaušinį, nes nuo jų lieka balti antspaudai- kas man nlb gražu). Lukštų turi būti apdėta tiek, kad liktų ir tuščio fono, o ne visą apmūturiuoti.

Surištas kiaušinis turi ir likti taisyklingos kiaušinio formos- o ne kokios gniūžtės- nes viskas turi būti dailiai prisiploję ir apsitempę. Perbraukus nykščiu per aptemptą kojine kiaušinį- kojinė neturi nė trupučio slankioti. Toks kiaušinis jau paruoštas virimui.

Tada dedu į šaltus (nors aš esu dėjus ir į karštus) medvilnės ar vilnos dažus, ir verdu. Virimo laiką nustatyti sunkoka, nes jei verdi per ilgai- nusidažo po lukštais esančios vietos, jei per trumpai- po lukštais esančios vietos būna tokios balkšvos, neryškios, o ne rudos. Tai aš pagal intuiciją darau Šioje nuotraukoje esantys kiaušiniai- išpūsti- juos ir viriau išpūstus. Plūduriavo paviršiuje, bet vis tiek nusidažė kažkaip

Beje, jei verdi juoduose ar tamsiai mėlynuose dažuose- reikia virti kiek trumpiau nei kituose, nes jie kažkaip nuėda svogūno lukštus, ir nemažai dažų prasisunkia po lukštais ir nudažo tas vietas, kurių neturėtų.. Bet jei verdi juose trumpiau- tai vietos po lukštais lieka beveik baltos- tai irgi nelabai- gal kitoms kažkaip gaunasi gražiai ir su jais, bet aš virdama su lukštais šių spalvų privengiu- nors man jos gražios.. Bet jei naudoti specialius ryškius margučių dažusiš celof maišelių, o ne medvilnės- gal ir su tom spalvom gerai gautųsi..

Tai tiek iš mano patirties O šiaip čia elementaru- esmė juostelėmis sukarpyti svogūnų lukštai... Aš dar esu karpiusi lukštus ir figūrinėmis žirklėmis- tai ir gaunasi tokie dantukai ant kiaušinio..

ačiū







schemutės galvoj , bet idėją davė šis puslapis http://www.teddys-handarbeiten.de/xostern-...es-osterei3.htm. neriant per didelis atrodė, tai prisiminiau, kad turiu atsargai pasidėjusi Rafaelo saldainių kiaušinio formą, tai ir derinau, kad apnerti jos dydžio. Nunėrusi pamirkau į skystą krakmolą, pirktą Thomas philips parduotuvėje, užtempiu ant tos formos ir per naktį ar net dar ilgiau džiovinu. Po to susiuvu ir papuošiu kaspinais, kartais dar gėlėmis.

Manau laisvai galima- bet aš užsipirkčiau jei tiksliai žinočiau kokios buvo parduodamos pačioje pradžioje- kad būčiau užtikrinta, jog perku gražiausias, nes kai kitais metais atveš gražesnių, anų jau gali nesinorėti. Tai aš užsiperku paprastai tokių, kurios į akį buvo kritę ką tik atvežtos, tik buvo brangokos, o dabar išparduodamos... Na o šiaip visokių velykiniams pauošimams gaminti naudojamų dalykų manau ypač verta užsipirkti...

Aš kalėdoms taip dariau šiemt- po kalėdų radau nerealiai atpigintų labai gražių žaislų statybų alėjoje ir senukuose- o mano eglė didelė ir reikia daug, tai čiupau, nors jau buvo po švenčių, ir didelį kiekį- ir manau nepasigailėsiu..

Apskritai, kadangi per šias velykas labai privargau su tuo kiaušinių dažymu, dekoravimu, ir pan. nusprendžiau komiškai absurdišką, bet man praktišką dalyką :- prisirušti dekoracijų ir išpūstų margučių kitoms velykoms
Taip susiruošti, kad per ateinančias velykas liktų tik maisto gaminimo rūpesčiai, ir visko išdėliojimas

Pastebėjau, kad tas pasiruošimas šventėms kartais labai išvargina, ypač jei stengiesi viską apgalvotai daryti ir derinti, jei nori viską padaryti kiek galima geriau... Daug ko nebespėji, be to prieš didžiąsias šventes, kaip pastebėjau, visokie darbai ir mokslai duoda didžiausią krūvį- visokios ala ataskaitos, egzaminai ar pan- ir kai viskas susikrauna į vieną krūvą- šventės nebelieka, arba liek atik jos trupiniai... O joms pasibaigus pastebi, kad nebuvo kada sustoti, pamąstyti apie vidinius dalykus, šventės prasmę, sudalyvauti šventiniuose renginiuose, galiausiai su draugais pašvęsti...

Taigi skelbiu protestą - ir ateinančioms velykoms ruošiuosi šį pavasarį- pagrinde balandžio mėnesį, nes per tą ruošimąsi velykoms darbo prisikaupė, kurį iki mėnesio pabaigos reiks suspėt kažkaip..

Viską susiplanuosiu- kaip puošiu kambarius, stalą, susidarysiu sąrašą valgių kitoms velykoms, prisimarginsiu išpūstų kiaušinių (arba bent jau nuvaškuosiu ar lakais papaišysiu- kad kitais metais teliktų malonumas juos įmerkti į dažus)- nes mes margintų vis tiek niekada nevalgome- norime karštų ir be dažų, gal net įdarytų, taigi mums margučiai visad tik puošmena... Pasidarysiu velykinių dekoracijų, vainiką velykinį , ant lubų dar ką pakabinti, ir kitaus metais labai noriu daugiau laiko skirti dvaisiniams dalykams, nes visko neįmanoma suspėti Pavasarį po švenčių dar kurį laiką tvyro šventinė nuotaika, taigi velykinis įkvėpimas dar neišblėsęs , ir skubėti nėra kur- taigi- pats tas kat tik užtektų valios pabaigti pradėtus darbus, ir laikytis to, ką išvardinau, kol dar vasara neįsuko į savo verpetus ir šurmulį..

As toki sprendyma priemiau praeitais metais, tad siu metu Velykom liko tik malonumai. Taigi dabar, pagavus ikvepima, ruosiuos kitom Velykom

Kaip faina kad ne aš viena Kažkaip ir ruoštis darbingesnė nuotaika bus, žinant kad kažkas dar irgin ruošiasi ateinančioms velykoms- ir labai smagu girdėti, kad pasiteisino

Tik gaila kad darbe daug darbo susikaupė - tai šią savaitę negalėsiu ruoštis- reiks nuo kitos.. Labai tikiuosi, kad velykinė nuotaika ir margučiai iš visuomeninių vaizdelių dar nebus dingę- nes reikia išlaikyti įkvėpimą iki kitos savaitės kažkaip...

Aš dabar po Velyku irgi dar prisinėriau daugiau tų didelių kiaušinių, kad būtų kitiem metam, nes gal neturėsiu laiko narplioti. Kalėdomes užpernai prisinėriau žaisliukų eglutei: angeliukų, varpelių Šiais metais norėjau ant visų langų prikabinėti snaigių ir apnertų žaisliukų. Tik kai sužinojau, kad tuoj bus vyro sesės vestuvės, teko mesti snaiges į šoną ir nertis suknelę sau ir dukrelei. O dabar gavau žurnaliuką rankdarių, tai ten tokie gražūs nerti drugeliai yra Noriu dabar tokių pridaryt ir ant langų prikabinėt. Bet reikia dar iki mėnesio galo suknelę nusimegzt

Tai ne mano margučiai, bet aš irgi kažkada darydavau spalvotais raštais su vašku.. Tai imi baltą kiaušinį, ir išpieši vašku dalį rašto (bet ne visą), tada merki jį į kokius geltonus ar oranžinius dažus (svarbu kad dažai būtų daugmaž šviesūs), tada ištrauki, nusausini, ir dapaišai vašku kitą dalį rašto, ir vėl merki į dar kitos šviesios spalvos dažus (kokius raudonus, pvz.)- tada vėl ištrauki, ir dapaišai visą likusią dalį rašto, ir kiaušinį pamerki į tamsius dažus, tamsesnius už prieš tai buvusias spalvas- pavyzdžiui juodus, tamsiai mėlynus, tamsiai žalius, vyšninius ir pan. Ištraukus nuimi vašką, ir gaunasi tamsiame fone balti, geltoni ir raudoni raštai (arba priklausomai nuo to, į kokius dažus merkei). Jei nori, kad šviesiame fone būtų panašaus šviesumo, tik kitos spalvos raštai (na pavyzdžiui žydrame fone šviesiai raudoni raštai)- reikia pamerkti kiaušinį į raudonus dažus, ištraukus numarginti vašku, tada pamerkti į actą arba citrinos rūgštį, dar girdėjau kad merkia į raugintų kopūstų sunką- kad nuėstų fono spalvą, ir tada merkiame į šviesiai mėlynus dažus, ištraukę nuimame vašką, ir gaunasi šviesiai mėlyname fone šviesiai raudoni raštai. Tačiau nuėsdinti spalvos kaip čia parašiau, aš nebandžiau, o tik skaičiau, kad taip daroma, taigi nežinau ar praktiškai gautųsi, bet jei be to ėsdinimo tik tamsiame fone margi raštai- tai bandžiau, ir gaunasi. Sunkiausia man gražiai nuimti vašką- nemoku to, neperpratau dar..

Dar žinau, kad spalvotus raštus daro ir kitu būdu- tiesiog dėdami spalvotą vašką, ir jo nenuimdami o palikdami ant kiaušinio.. Juodus raštus daro padegintą vašką dėdami ir jo nenuimdami, arba numargindami dažytu vašku (kuo dažo nežinau- gal kokiomis spalvotomis žvakėmis, ar vaškinėmis kreidelėmis ištirpintomis, gal kokiais margučių dažais- nebandžiau pati taip dažyti) ir palikdami jį ant kiaušinio..

ačiū už tokį išsamų atsakymą o dėl vaško nuėmimo, gal galima įmesti į karštą vandeny??

Kai kas taip ir daro, bet aš kiek bandžiau į karštą vandenį ar į karštus dažus mesti, tai man pasiplauna dalis spalvos, o vaškas nutirpsta ir dėmėm aplimpa apie visą kiaušinį, ir gaunasi tas fonas toks murzinai dėmėtas, spalva gaunasi pilkšva ir vietomis labiau pablukusi, nes išsilydes vaškas apsivelia aplink kiaušinį, o nuo karšto vandens dargi ir netolygiai nusiplauna spalva.. Matyt yra dar kokia gudrybė, kurios niekas nepasako, kurią naudoja tie, kas taip nutirpina vašką, bet kiek aš bandžiau- be dėmelių man nesigauna nors tu ką..

Dar kai kas nutirpina degančia žvake, laikydami ją neperarti kiaušinio, ir nutrina servtėle, bet man taip visada aprūkdavo kiaušinis juodai, ir vis tiek nublukdavo bei valant nusibraižydavo plėmais spalva, net jei labai atsargiai.. Tai čia forume merginos patarė žvakę toliau laikyti- sako kad taip trunka gana ilgai, kol tas vaškas ima tirpti, bet nesusigadina kiaušinis- tai dar nebandžiau toliau laikyti, reiks išbandyti..

Iki šiol man mažiausiai susigadindavo dedant kiaušinius į orkaitę, ir tik vaškui pradėjus tirpti, nutrindavau jį servetėle- bet ir tai spalva pablukdavo, ir net labai stengiantis nusibrūžindavo dažai, nublukdavo nuo karščio- bet man šiuo būdu kažkaip mažiausiai susigadindavo..

Vat man tas margučių menas kažkoks paslaptingas, nes kiek aš pati jį išbandžius, geriausius, efektyviausius dalykus atrasdavau pati, niekada jie nebūdavo parašyti formaliuose aprašymuose apie kiaušinių dažymą- ten viskas būna taip lakoniškai apibūdinta, o pati esmė dažnai nutylėta- daug kas sako, kad sąmoningai, ką gi darys liaudies meistrai, jei staiga visi sužinos kaip gražiai nusidažyti margučius, atras visas paslaptis:)- man kartais net nuostabu, kaip žmonės nepasako ar neužakcentuoja tokių svarbkų dalykų, turinčių lemiamos reikšmės rezultatui...
argučiai- galima sakyti vienas iš mano hobių nuo vaikystės, nors dar ir šiandien neišgaunu rezultatų tokių, kaip būna dailėse ar pas liaudies meninkus.. Tačiau techninių dalykų keletą esu atradusi- ir per tiek laiko supratau, kad neverta aklai vadovautis oficialiais mus prieš velykas atakuojančiais aprašymais, kaip dažyti margučius tradicinėmis technikomis, kurie kasmet vienodi, bet didžiajai daliai žmonijos kasmet kažkas nesigauna pagal tuos aprašymus.. Reikia pamačius kiaušinį pirmiausia bandyti patiems atskleisti technologijos paslaptį- pastebėjau, kad tai daug efektyviau, nei skaityti straipsnius ar knygas.. Aš , tarkime pamačiusi vienaip ar kitaip numargintą kiaušinį, pirma bandau galvoti logiškai, pamąstau, sakykime, kas apsaugo nuo vandens ir dažų (pvz. vaškas, parafinas, sviestinis popierius, lipni plėvelė, kepimo folija- vadinasi tuo galima daryti raštus- ir esu atradusi gana įdomių technikėlių), kas nuėda spalvą- ir pan. Ir kas ateina į galvą, tą bandau naudoti, eksperimentuoti, ir tik tada seku liaudies patarimais, kurie tikrai daug ko nepasako, o sudaro tik labai mažą dalį visos reikalingos info..

Nu aš čia jau išsiplėčiau, tiesiog norėjau pasidalinti patirtimi, nes labai mėgstu šį užsiėmimą- tiesa, dabar daugiausiai marginu tais spec. lakais margučiams, ir merkiu į tradicinius dažus- tai lakuotos vietos lieka tokios spalvos kaip ir buvo kką tik nulakuotos, jų neima dažai, o fonas nusidažo, ir gaunasi labai panašiai kaip vašku, tik paprasčiau, nes nereikia merkti į šimtą spalvų, o gaunasi marga, tai vašku seniai besiterliojau, bet vis galvoju ir prie vaško vėl sugrįžti- reikia gi puoselėti tradicijas

Papildyta:
sveikutes,nors dar velykos tolokai,bet dabar netiketai aptikau jusu grozybes,tai nusprendziau parodyti kokius margucius as dariau pernykscioms velykoms.

idėja velykoms
http://picasaweb.google.com/rosagrosa/IDIAPARAAPSCOA#

bet kaip lengva:) ,o kaip manot kokie klijai?
gausiu pabandyti...teks daryti

as tai galvoju kad tiktu ir lipalas praskeistas vandeniu

na as rgi taip manyciau teks pabandyti ant kazko maziuko

Ir kaip tai padaroma