Labas visiems,
Tiesiog paskatinta vienoje temoje parašyto eilėraščio, pagalvojau, kad būtų įdomu paskaityti kokie Jums mieliausi. Asmeniškai aš labai mėgsu poeziją.. Ir įklijuoju savo vieną mėgstamiausių. Henriko Radausko..
LAIŠKAI SAU PAČIAM
Vos liesdamas daiktus ir žmones,
Aš laikausi pats už savęs
Ir einu be dangaus malonės
Per pasaulio gatves.
Ir kažin kur rieda vežikai,
Ir kažin ką loja šuva,
Ir kažin ką plėšia plėšikai,
Ir kažin kam ritas galva.
Mus nelaimės veja, kaip aras
Veja bėgančią avį laukais.
Bet nei badas, nei maras, nei karas,
Nei pragaras mūs nepakeis.
Negaliu nė vienam padėti
Ir padėti man neprašau.
Negaliu nežydėt, neliūdėti
Ir sau laiškus - eiles rašau.
Henrikas Radauskas
Pasaka
Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono,
Pro užrakintas geležies duris,
Pro šaltą žiburį beprotiškai geltoną,
pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris,
Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia,
Pro gnomų požemiuose suneštus turtus -
Atskrenda Pasaka, atogražų karšta plaštakė,
Ir mirga marga spindulių lietus.
Septynias mylias žengia vaiko koja.
Našlaitės neliečia vilkai pikti.
O Eglės broliai dalgiais sukapoja
Jos vyrą Žaltį jūros pakrašty.
Voras su trupiniu į dangų kelias.
Kalba akmuo ir medis nebylys.
Ir ieško laimės, ant aklos kumelės
Per visą žemę jodamas kvailys.
Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinklą
Ant žemės vieškelių, takelių ir takų.
Klausau, ką pasaka man gieda kaip lakštingala,
Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.
Iš Radausko daug labai gražių yra..
Elegantiškai sninga
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
Elegantiškai sninga
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
Man tai Antano Miškinio ,,Elegantiškai sninga''
Elegantiškai sninga"
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
<A.Miškinis>
Elegantiškai sninga"
Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais.
Panašiai mano meilė dingo
Su visais, visais pažadais.
Dar tada, kai pavasaris trankės,
Visom upėm grūdos ledais,
Mirė meilė ant svetimo rankų,
Išvadinta gražiais vardais.
Kažin kam sužaliavo parkai,
Korės mėnesis naktį vėlai -
O ta meilė užtroško iš karto,
Kaip auksinė žuvis po stiklais.
Aš prisiminiau pasakos galą
Iš knygų, skaitytų kadais,
Kaip mergaitė iš baimės pabalo,
Apsimainiusi aukso žiedais.
O dabar elegantiškai sninga,
Sninga parkuos medžių žiedais, -
Tik ta meilė netyčia dingo
Su visais ir visais apžadais.
<A.Miškinis>
[quote=darbsti,2007 10 19, 11:35]
Man tai Antano Miškinio ,,Elegantiškai sninga''
Elegantiškai sninga"
Jap Miškinis super!
Man tai Antano Miškinio ,,Elegantiškai sninga''
Elegantiškai sninga"
Jap Miškinis super!
mano mėgstamiausias poetas yra Williamas Blake'as, ir jo poezijos verstos lietuviškai nesu mačius.
bet va vienas iš mano mėgstamiausių jo eilėraščių.
Morning
To find the Western path
Right thro' the Gates of Wrath
I urge my way;
Sweet Mercy leads me on
With soft repentant moan:
I see the break of day.
The war of swords and spears,
Melted by dewy tears,
Exhales on high;
The Sun in freed from fears,
And with soft grateful tears
Ascends the sky
bet va vienas iš mano mėgstamiausių jo eilėraščių.
Morning
To find the Western path
Right thro' the Gates of Wrath
I urge my way;
Sweet Mercy leads me on
With soft repentant moan:
I see the break of day.
The war of swords and spears,
Melted by dewy tears,
Exhales on high;
The Sun in freed from fears,
And with soft grateful tears
Ascends the sky
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu -
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.
(J. Marcinkevičius)
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu -
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
Ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
Ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
Ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandieną širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies.
(J. Marcinkevičius)
Man labai patinka Justino Marcinkevičiaus "Epigrama sau":
Dairosi Dievas nuo kalno - kažko
jam mano gyvenime trūksta:
ieškok, reikalauja, ieškok!
Nejaugi bus veltui triūsta?
Nejaugi nerasiu kažko svarbaus,
Sunkaus, nežemišku svoriu.
Na ją gi, - sakysiu jam, - Viešpatie, bausk:
gyvenau! Ir dar noriu.
Dairosi Dievas nuo kalno - kažko
jam mano gyvenime trūksta:
ieškok, reikalauja, ieškok!
Nejaugi bus veltui triūsta?
Nejaugi nerasiu kažko svarbaus,
Sunkaus, nežemišku svoriu.
Na ją gi, - sakysiu jam, - Viešpatie, bausk:
gyvenau! Ir dar noriu.
V.M. Putinas
MARGI SAKALAI
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.
Sapnai ir šešėliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarę, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.
MARGI SAKALAI
Lydėdami gęstančią žarą vėlai
Pakilo į dangų margi sakalai.
Paniekinę žemės vylingus sapnus,
Padangėje ištiesė savo sparnus.
Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,
Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.
Sapnai ir šešėliai padangėse mums
Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.
Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,
Iš josios vainiko nuskinsim leliją -
Ir miegančios žemės laukus ir uolynus
Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.
Ir tarę, suplojo iš naujo sparnais,
Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais
Pavytosios saulės ieškota liepsna,
Ir žemei užgims pranašauta diena.
Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,
Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,
Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai
Negrįžo į žemę margi sakalai.
Gražūs eilėraščiai.
O man labiausiai įstrigęs atmintin (išgirdau daugiau nei prieš dešimt metų ir lyg šiol pamenu) šis eilėraštis. Kas jo autorius - nežinau
Gyvenki mažyli ir visad atmink
Kad laikui atėjus kai kam tenka mirt.
Taip buvęs herojus, narsus karžygys
Palieka šią žemę ir nesulaikis jo nieks.
Mažyli, mirtis juk visiems
Bailiams ir narsuoliams,
Rimtiems ir linksmiems,
Vienodai ateina.
Ir baigias tada
Linksmybė, kurios nepamiršk niekada.
Aš šitaip dariau,
Bet išseko juokai
Grįžtu į tenai, kur sueina takai.
Ne didvyris aš, bet tikėjau savim,
Tikėki ir tu.
Aš lieku su tavim.
O man labiausiai įstrigęs atmintin (išgirdau daugiau nei prieš dešimt metų ir lyg šiol pamenu) šis eilėraštis. Kas jo autorius - nežinau
Gyvenki mažyli ir visad atmink
Kad laikui atėjus kai kam tenka mirt.
Taip buvęs herojus, narsus karžygys
Palieka šią žemę ir nesulaikis jo nieks.
Mažyli, mirtis juk visiems
Bailiams ir narsuoliams,
Rimtiems ir linksmiems,
Vienodai ateina.
Ir baigias tada
Linksmybė, kurios nepamiršk niekada.
Aš šitaip dariau,
Bet išseko juokai
Grįžtu į tenai, kur sueina takai.
Ne didvyris aš, bet tikėjau savim,
Tikėki ir tu.
Aš lieku su tavim.
Nežinau autoriaus,bet man labai gražu..
Nakties vėsa
Siunciu tau aistrą
Veriančią krūtinę...
Dainuoju žvaigždėmis
Ir groju vienuma...
Pavogti gašlią
tavo mintį pirmutinę...
Ir sumaišyti saujoj su tyla...
Jei aimanuosi man šiąnakt
Kad ir sapne...
Jei ištvirkausi mintimis ar kūnu...
Nepasiklysti ten
kur slepias nežinia...
Padėsiu tau
Nes naktyje dažnai aš būnu...
Papasakot gali slapčiausią
Nuogą norą...
Ne vertint ketinu,
o išklausyt...
Net jei kalbėsim tąkart apie orą
Bus tyliai malonu klausyt...
Ir taip kasryt...
Aistroj skubu tave pelnyt...
Nakties vėsa
Siunciu tau aistrą
Veriančią krūtinę...
Dainuoju žvaigždėmis
Ir groju vienuma...
Pavogti gašlią
tavo mintį pirmutinę...
Ir sumaišyti saujoj su tyla...
Jei aimanuosi man šiąnakt
Kad ir sapne...
Jei ištvirkausi mintimis ar kūnu...
Nepasiklysti ten
kur slepias nežinia...
Padėsiu tau
Nes naktyje dažnai aš būnu...
Papasakot gali slapčiausią
Nuogą norą...
Ne vertint ketinu,
o išklausyt...
Net jei kalbėsim tąkart apie orą
Bus tyliai malonu klausyt...
Ir taip kasryt...
Aistroj skubu tave pelnyt...
