Nėra labai gražus,bet man labai brangus eilėraštis
BROLIUI...
Taip greitai bėga dienos,mėnesiai ir metai...
Atrodo kyg ir vakar dar buvai šalia,
O šiandien pradingai tu amžiams.
Juk vaikščiojom laimingi mes abu,
O jei ir liūdesys užplūsdavo kaskart
Paguodos žodžių rasti sugebėjai
Ir šypsena šmaikšti nedingo tau nuo lūpų
Dalijomės viskuo...
Gyvenimas negailestingas!
Buvai tu su mumis visais,
Bet išėjai sudie net neištaręs...
Tu išėjai visiems laikams
Ir nebegrįši niekad...niekados...
O taip norėčiau,jog būtai vėl šalia,
Paguostai,apkabintai,pralinksmintai keistai...
Norėčiau balsą girdėti tavo vėl,
Šmaikščius žodžius ir nerūpestingą juoką.
Kodėl tu išėjai?
Juk taip norėjai grįšti...
Su ašarom akyse ir didžiuliu skausmu,tu palikai visus
Ir išėjai į amžiną ramybę.
Norėjom pasakyt,dar daug vienas kitam,
Tik tau jau neišėjo,per silpnas dar buvai,
O aš nebesuspėjau....
Nespėjau pasakyti,kaip tave myliu
Ir koks svarbus,bei reikalingas man esi
Bet aš žinau,kad tu jautei
Ir jausi visada tą meilę,
Juk Tu,svajonių brolis man buvai,
Ir tai turbūt žinojai,
Tu mano širdyje ir visuose prisiminimuose
Išliksi amžinai! Ir lygiai taip kaip palikai-
Su žavinčia ir paslaptinga šypsenėle ant veido
Sui žvilgsniu pilnu laimės ir ateities planų,
Ir visad nenurimstančiu charakteriu,
Man būsi gyvas visada, broluži mano.