Laba diena. Labai prašau Jūsų patarimo.
Mano dukrytei pusantrų metukų. Iki šiol buvo labai gera mergaitė, su ja visuomet buvo įmanoma gražiuoju susitarti. Paskutiniu metu vis dažniau kartojasi isteriškos ašaros. Pazyzdžiui, vaikas, parvestas namo po pasivaikščiojimo lauke, ima isterikuoti, atseit noriu vėl į lauką, atsisako nusirengti, o per prievartą nurengus bliauna visu balsu. Ir judesiai jos kažkokie nekoordinuoti - metasi tai į vieną pusę, tai į kitą, į jokias kalbas nesileidžia. Įkalbinėjimai virsta dar didesne isterijos banga.

Mazdaug pusantru metu amziuje ir galima tiketis panasaus elgesio. Ramiai palaukite kol nusiramins. Jeigu jau nusprendete, kad nebeisite i lauka, tai ir laikykites savo- kad "isteriskos asaros" nepadetu pasiekti norimo rezultato. Palaipsniui, nors ir labai pykdamas, vaikas ismoks priimti gyvenime pasitaikancius apribojimus, kurie jam nepatinka, ant kuriu pyksta.
Matote, kad ikalbinejimai ne kiek nepadeda nurimti, tai ir neverta ikalbineti. Galite pasakyti, kad i lauka jau nebeisite. "O kai nusiraminsi, galesim kartu...(nuveikti ka nors malonaus)"

Dėkoju už atsakymą.

Norejau paklausti, mano dukrytei kovo 4 diena suejo metukai, ji kuo toliau tuo labiau rodo savo harakteri, jei ko neduodu rekia, kartais net nukrenta ant zemes ir spardosi. Kaip tvarkytis su tokiais "oziukais", rekti, musti nesinori????????

Oi, kokias mes isterikas išgyvenome. Tikiuosi daugiau neteks. Stengdavausi nukreipti vaiko dėmesį nuo jos verkimo. Buvo atvejų, kai ir maniškė užsiisterikavo grįžus iš lauko, nenorėjo nusirengti. Tada aš tipo labai susidomėjusi puoliau prie jos žaislų, ėmiau garsiai svarstyti - lyg ir klausdama jos, lyg tik pati sau žaisdama - ar tik žaislai čia ko nepridarė, ar kur nepasislėpė... Žodžiu visose situacijose neakcentuodavau jos verkimo - dažnai padėdavo.

Mes irgi turime lyg ir panasia problema. Mergaitei vasara bus trys metukai. Turejom visokiu oziuku, lyg juos ir isgyvendinom. Bet dabar prasideda isterijos priepuoliai. Pvz.: einame is darzelio i parduotuve, priesais mus bega mergaite is jos darzelio grupes su mama. Jos dingsta mums is akiracio, po kiek laiko mano Saulute nori tos mergaites. pasako viena karta tyliai. jai graziai paaiskini, kad ji su mamyte nubego namo, rytoj darzelyje susitiks. Tada ji lyg manes negirdedama pasako jau garsiau: noriu Karolinos, tada dar garsiau ir dar garsiau ir pradedam staugti per visa gatve. Rekia, verkia, saukia "noriu Karolinos". Ir taip visa kelia iki parduotuves ar namu. Uzsimano ko nors nerealaus, ar kad ir realaus, bet tuo metu jai negali duoti, na kad ir ledu lauke, arba nori saldainio, o tuo metu as jo neturiu. Pradedam prasyti tyliai, po to garsiau ir taip kol pradedam rekti. O jei bandai nusukti kalba kitur, rekimas dar garsesnis, manes negirdi, o rekia savo dainele. Ka daryti? Nekreipti demesio? Bet taip ji prarekia apie 10-15 min. kad neisivarytu kokios ligos...

Sveiki. Dabar as visai pasimetus Mano mergaitei jau virs metuku, oziai nemazeja, o dideja Isterijos priepoliai ilgeja!!!!!!!! Jau nebezinau ka daryti Padekit!!!!!! Anksciau budavo neleidziu ko nors, ar neduodu krenta ant zemes ir rekia, paklausiau jusu patarimo nekreipiau demesio. Tada budavo paverkia 5 min. ir nusiramina, nuena zaist ar susiranda kita veikla. O dabar.... dabar nebeimanoma..... Paskutinis atvejis buvo toks. As buvau paemus degtukus duine uzdegt, ji pamate ir zinoma uzsimane, as jei graziai pasakiau kad negalima ir padejau aukstai, kad nepasiektu, tai ji kaip krito visu ugiu ant zemes ir pradejo rekt. As nereaguoju, nuejau i kambari ir atsisedus ziuriu telika, i ja nekreipiu demesio. Tada ji paverkus 5-10 min. atsikele, paejo 2 zinksnius link kambiario ir vel visu ugiu ant zemes ir klykt. As nekreipiu demesio, nors sirdele labai skauda. Po 5-10 min. ji vel atsikelia ateina i viduri kambario (tiesiai man pries akis) vel demonstratyviai nukrenta ir klykia!!!!!!!! Mano vyrui jos pagailo ir pabande ja paimt, tai ji pradejo dar garsiau klykt, visa suglebo, ziuri i mane apsiverkusiom akytem ir verkia. Tai vyras paliko ja ant zemes ir nuejo. Nuo pradzios praejus kokiam pusvalandziui vyrui truko kantrybe ir paeme atnese prie manes, as ja paemiau, tai dar kelias minutes pakukciojo ir nurimo. Taip buna praktiskai du is triju atveju, viena zodi "negalima" siaip ne taip sutinka ramiai, o du buna tokie priepoliai po pusvalandi. Prasau padekit, jau nebegalim kentet

maniskei 2 metukai, bet isteriju irgi pasitaiko... na, kritimo ant grindu - ne, bet isirekia tiek, kad pradeda ziaugcioti ir galu gale "atpila", jei neseniai buna valgiusi :
(
ir dazniausiai - kai reikia is lauko eiti namo....... nors tai jau butu devinta vakaro, kai siaip jau tokiu metu einam praustis ir i lova ... ir neitikinsi graziuoju niekaip, kad jau visi miega ir jai laikas miegoti...
beje, kai buna su aukle - tokiu isteriju isvis nebuna, su aukle ji apskritai neverkia... o su mama - visai kitas vaikas
man tas dalykas per nervus irgi kerta - aukle pasakoja, koks auksinis mano vaikas, o kai liekam dviese, tai kazkoks kosmaras.
Negaliu sakyti, kad neskiriu jai demesio, viska aiskinu, viska pasakoju, vyras kaip tik sako, kad per daug su ja uzsiimu, nemoka buti savarankiska (nors man tai kitaip atrodo).
Na, o jei jau Amelija sumasto kazka savo daryti ir neleidi - 1 is 3 kartu paklauso, kiti 2 baigiasi isterija tai savaitgali tenka iskesti 2-4 tokius priepuolius.. jau praktiskai savaitgaliai nebemieli norisi pailseti, su vaiku smagiai laika leisti, o zinai, kad va valanda smagiai praeis, o toliau jau praktiskai numatomi skandalai...
Kaip ju isvengti??? kur gi psichologes patarimai?
Kaip ir minejo kitos mamytes - jokie uzkalbejimai ar minciu nukreipimai neveikia.. belieka - pvz., einant is lauko namo - imt vaika ant ranku ir bestaugianti nesti namo (((

bet kaip isvengti tu skandalu? juk praktiskai kiekviena mama pazista savo vaika ir daugmaz zino jo reakcijas.
As zinau, kad kaskarta einant namo is lauko bus isterija.. bet juk del to negalim is vis neiti i lauka...
Beje, as matyt jau pati irgi uzsiprogramuoju, kad bus nemalonus grizimas