. Laukėm ateinancio žmogučio labai labai ..... 
Visas neštumas praėjo gerai, jokiu problemu, atrodo, kaip ir nebuvo...
Gimdyti turejau gegužes antroje pusėje, taciau....
Buvo kaip tik keturios laisvos gegužes švenciu dienos. Šeštadienį man pasirode, kad mano žmogutis truputį mažiau ir ne taip intensyviai juda, bet judesiukų dar suskaičiavau pakankamai.
Sekmadienis dar neramesnė diena, man atrodo, kad dar mažiau jis juda. 
Tačiau draugė medikė ramina, kad nieko tokio, taip būna. Visą naktį sapnavau košmarus, kad mano mažutis verkia, jam šalta,kad laidoju jį, nes jis mirė iš bado...Pirmadienio rytą pabudau anksti, bet iki pietų nesulaukiau nei vieno judesėlio. Kadangi laisva švenčių diena, niekaip nesiryžau skambinti savo gydytojai ir ją trugdyti, juolab, kad draugė vis guodžia, kad man čia nerviškai ir nieko rimto.... Vis dėl to surinkau gydytojos numerį, ji kaip tik budėjo ligoninėje. Liepė atvažiuoti. Kai nuvažiavau, viskas vyko labai staigiai - atsidūriau oreracinėje ir po keliolikos minučių išgirdau vaikelio verksmą.... Gydytojos žodžiai buvo tokie: "jei dar būtum bent valandą palaukus, deja, mes būtume bejėgiai." Vaikelis gimė mažutis ( 2kg), silpnas ir labai pridusęs. Verkiau jį pamačius ir iš džiaugsmo, ir iš gailesčio...Dabar mums jau pusę metų - augam ir vystomės labai gerai, beveik pasivijom bendraamžius
Šios istorijos moralas: besilaukiančios mamytės nepatingėkit skaičiuoti judesėlių ir jeigu kyla bent menkiausių įtarimų, nelaukite, būtinai kreipkitės į gydytoją.
....
Sekmes jums ir sveikateles 