Tu neskubėjai...Svarbioji data gimdyvės kortelėje vis artėjo, tačiau tu nerodei jokių ženklų , kad esi jau pasiruošęs ateiti. Matyt, tau labai patiko ten, šiltame ir jaukiame tavo namelyje, kur švelnus sūpavimas ramino, o prislopinti garsai neleido pasijusti vienišam... Kas, kad čia tavęs taip nekantriai laukia ir nerimauja tu sau sėdi ir čiulpi pirštelį, netgi pozuodamas savo pirmajai nuotraukai per echoskopą jo neišsiimi...O man jau darosi sunku...Ir nešioti tave, ir atsakinėti į tą patį pažįstamų klausimą tai kada? O dar gydytojas, žvilgtelėjęs į kortelę, pasakė: jei iki pirmadienio nepagimdysi, atvažiuok pas mus į ligoninę. Prognozės liūdnos gresia pernešiojimas, vaisiaus hipoksija, taigi, atrodo, reikės tave spartinti , bet...visa tai nustatoma tik pagal tą nelemtąją numatomą gimdymo datą. Bet ar tikrai verta tikėti skaičiais, kuriuos brūkštelėjo seselė, man pirmąkart atėjus sužinoti, ar nėštumo testas nemeluoja? Laukiu pirmadienio. Nieko, išskyrus mano baimę ir laukimą... Nuvažiuojam pas kitą gydytoją, tik šįkart nepaimu kortelės. Klausia, kada gimdyti. Sakau, tiksliai nežinau, dėl to ir atvažiavau, bijau, kad jau per ilgai laukiu.... Apžiūri pasirodo, laukti galiu dar savaitę pusantros, tu jautiesi puikiai, jokių pernešiojimo požymių nėra...
Dar savaitę mes gyvenam taip arti vienas kito, kvėpuojam vienu oru, mėgaujamės, kai tėtis švelniai glosto pilvelį ...Penktadienio rytą pajuntu keistus diegliukus, jie vis kartojasi, neišnyksta iki pat pietų. Paruošiamieji sąrėmiai ? Nueinu į dušą, išplaunu virtuvėje grindis, pakloju tavo lovelę . Žinau, kad reikėtų pamiegoti (gali tekti būdrauti visą naktį), bet nesimiega , aš vaikštau po namus apimta savotiškos euforijos pagaliau! Iš darbo sugrįžta tavo tėtis. Jaučiuosi puikiai, o tą pasikartojantį sąrėmiuką vargu ar galima būtų pavadinti skausmu. Šeštą nubėga vandenys taip, tikrai tu jau ateini...
O toliau atsiminimai plaukia lyg upės vanduo, neišskirdamas nė vienos detalės, visa suliedamas į vieną ilgą akimirką. Ramus pribuvėjos veidas ir geros, palaikančios akys... kambarys be įkyrios lempų šviesos, žvakių virpėjimas... muzika, su kuria aš yriausi per skausmą vis tolyn .... gaivinantis baseino vanduo, noras pasislėpti jame nuo visų žvilgsnių, nuo savęs pačios ... tvirtos vyro rankos, glosčiusios, šluosčiusios prakaitą, per sąrėmį suvirpėjusios ir atnešti ledukai vienas po kito tarsi didžiuliai lietaus lašai pabiro į vandenį...laikrodis ant televizoriaus (reikėjo tą laikrodį paslėpti...), taip negailestingai lėtai tiksėjęs per stangas... mano vaikiškas nekantravimas ar dar ilgai, ir maištavimas viskas, daugiau nebegaliu!... ir vėl nepaprastai švelnus, toks savas pribuvėjos balsas... man siūlo paliesti artėjančio vaikučio galvytę, bet aš nenoriu, nenoriu nei gerti, nei ledukų, nei pakeisti pozicijos - noriu pirmiausia pagimdyti... atrodo, stangos niekad nesibaigs, aš vos spėju įveikti vieną, jau tarsi didžiulė banga ateina kita... ir dar kita... neprisijaukinu to skausmo, bėgu nuo jo...
Ir galiausiai deginantis pojūtis, tai galvytė, kiek pasisukusi, einanti ne pačia mažiausia apimtimi. Mano nuostaba ir dėkingumas rankoms, priėmusioms, išsaugojusioms, neleidusioms suplyšti... Kažkas greitai iščiuožia iš manęs ir yra padedamas man ant kelių, tas kažkas tai didžiausias mano gyvenimo stebuklas, mano sūnus. Tai tu, gimęs dešimtą vakaro... Ir visą naktį mes žiūrėjome vieni į kitus tu plačiai atmerktomis nuostabos pilnomis akytėmis ir mes, tokie pavargę ir tokie laimingi...
Yra tokia kinų legenda, pasak kurios, imperatorius liepė išminčiams sugalvoti priežodį, tinkantį visiems gyvenimo atvejams. Ir vienas išminčius pasakė: Ir visa tai praeis. Anksčiau tikėjau, kad šie žodžiai tinka viskam. Tačiau dabar, rytais pabudusi ir pamačiusi tavo šypseną, žinau yra dalykų, kurie nepraeina. Niekada.
Full Version: Zvirbliukes gimdymo istorija
Nuostabi istorija :D Zvirbliuke, kiek supratau is pasakojimo tu gimdei namuose? Dziugu skaityti, kad vaikelis taip graziai atejo i pasauli :) O tai, kai paskaitai kitu pasakojimus, tai siurpas per nugara nubega. Tai juk turetu buti pats graziausias gyvenimo ivykis :D
Aciu ;) Taip, as gimdziau namuose
nuostabi istorija,Zvirbliuke,net susigraudinau,tikrai nuostabi...
ir man asara nubego :)
apsiverkiau ir as....... nuostabiai papasakojai
Labai poetiskai ir svelniai papasakota.
Dabar gailiuosi, kad savo pirmagimio neisdrysau namie gimdyt, nors vyras siule... Na, bet nieko - visus likusius vaikus gimdysiu tik namie ! :D
Tikrai graziai parasyta ;D
Vienintelė istorija, kuri tikrai už širdies užgriebė... Man patiko :)
Nuostabiai taikliai suvirpinai jau prisnudusi motinystes jausma! Achiu.
sirdele tikrai suvirpino.. aukit sveiki ir laimingi..
Labai gražiai Žvirbliuke parašei. Taip norėjau išgirsti tavo gimdymo istoriją ir štai radau tave visai kitam forume netyčia. Labai gražiai parašei...
Likau sujaudinta...........nuostabu.............Tu turi talenta rasyti............ir papasakoti taip, kad kiti neatsitrauke skaitytu, bei asara nubrauktu
Aciu....sekmes...
As irgi pakereta. :D Labai jaudinanti, grazi, svelni, romantiska istorija. Tiesiog skaiciau, lyg butu surymuota. Sveikinu.
Atiduodu didziausia bala.
Labai graziai parasei! Tikrai grazi tavo istorija apie
 gimima. Aukit sveiki,laimingi,protingi 
Jausmingai, ir graziai aprasiai savo svarbiausia gyvenimo ivyki. labai malonu skaityt. sekmes jums
Jaudinanciai parasyta, graziau ne nesu girdejusi. Taip susigraudinau ir pamaniau jog tikrai mamytes mes pacios laimingiausios, nes turim savo pupulius.
Taip gražiai parašyta, iš širdies.Manau ir pačiai Žvirbliukei dabar paskaičius širdukė suvirpa
[FONT=Arial][SIZE=7][COLOR=blue] Sveika, Zhvirbliuke, tavo istorija ish tiesu pribloshkianti
 Panashu, kad tai tikrai nuostabu... Manes dar tai laukia ir, tiesa sakant, velnishkai bijau. Gal del savo neishmanymo  ...Na, nesvarbu, kam liudeti? Labai norejau suzhinoti daugiau apie gimdyma namuose: kas, kaip, kiek... Prashau, papasakok plachiau, kokiu budu jus su vyru viska susiorganizavot. Buchiau labai dekinga.
Nu bet ir drasumas tavo, Zvirbliuke. As tai net jei ir buciau sumascius gimdyti namuose, po vaisiaus hipoksijos prognoziu tekina buciau i ligonine nudumus
Tai kad nebuvo jokio pagrindo įtarti vaisiaus hipoksiją, išskyrus gimdymo datą kortelėje. Rašiau, kad lankiausi pas TRIS (!) akušerius-ginekologus prieš gimdymą. Taigi, įdėmiai apžiūrėjusi ultragarsu, ginekologė pasakė, kad nėra jokio pagrindo nerimauti ir laukti galiu dar savaitę - pusantros. Įdėmiau skaityti reikėtų O jei būtų skatinę dėl " hiposkijos", gal vaikeliui būtų buvusi rimta gimdymo trauma, nes gimti tada jis dar nebuvo pasiruošęs...Prašau nedaryti išvadų iš vieno sakinio, ištraukto iš konteksto 
Labai grazu... pamacius, kad yra tavo gimdymo istorija to ir tikejausi, labai jau jusu seimyna meniska ir silta...
Istorija nuostabi!!! Tikrai labai jaudinanti. Tu saunuole! Gaila, kad as tik antro nestumo pabaigoje suzinojau, kad galima su gydytojais tartis del gimdymo namuose, tikrai buciau gimdziusi namie. Istengiau susiprasti gimdyti sedint ir po gimdymo ta pacia diena gristi namo. Nors ligoninej nebuvo nei ryskios sviesos ir aplink visokiu prietaisu bei aparatu nesimate, netgi jokio blogo zodzio apie gydytojus negaliu pasakyti, bet labai norejosi kuo greiciau namo, nes namai mano tvirtove
Reikes dar karta tavo istorija pasiskaityt pries gimdyma - labai ikvepia ir gerai psichologiskai nuteikia..
Ir vyrui duosiu paskaityt, kad neisivaizduotu gimdymo kaip kazkokio siaubiako. Visgi jis, nors ir tirtanciom kojom, zada nepalikt manes ta sventa akimirka Zvirbliuke, nuostabu, kad tau teko TAIP pagimdyti..  Sauni istorija ir saunus jos dalyviai.Visiems smagu paskaityti tokias grazias istorijas.Nors jus esat labai laimingi,noreciau palinketi sekmes ,kantrybes auginant mazyly ir daug daug laimes. 
Nuostabiai papasakota istorija, kuri mane puikiai nuteikia artejanciam gimdymui (jau kita savaite)
Aciu Tau labai, Zvirbliuke...tiek meiles, silumos, pasitikejimo savim ir ramybes siame pasakojime...visa tai tikrai labai palaiko...as,deja, nemoku taip poetiskai reiksti savo minciu...tad dar karta ACIU TAU ir sekmes Jums
ir as susigraudinau, jei nesedeciau darbe, jau raudociau.
Aciu, Zvirbliuke.
wow
 kaip grazhiai papasakota istorija  Sekmes jusu sheimai 
labai grazu
Nuostabiai papasakota istorija.
Sekmes jumsaugant ir stiprejant!
Dar karta perskaiciau tavo istorija
grazu...ir dar karta sveikinu tavo suneli su dvieju metuku gimtadieniuku linkiu jam greiciau sulaukti broliuko arba sesytes 
zinai,kinu ismincius turbut turejo omeny ta deginima ir tavo "daugiau nebegaliu" sakydamas "ir visa tai praeis"
Nuostabi jaudinanti istorja
Bukit sveiki, stiprus ir laimingi
lABAI GRAZIAI PAPASAKOJAI,ZVIRBLIUKE:)
NET SIURPAS PER UNA EJO SKAITANT. MES IRGI LAUKIAM LABAI SAVO MAZYLES, LIKO TIK KELI MENESIUKAI, NORS MAN ATRODO, KAD JIE NIEKADA NESIBAIGS. ACIU UZ TOKI GRAZU PAPASAKOJIMA
nuostabu.
Labai grazu
Nuostabu...net silta pasidaro
Nuostabi istorija
jau senoka istorija, bet negalejau nepasakyti, kokia nuostabi, rami ir silta istorija
sveikinimai
graži istorija
Gražu
QUOTE(Zvirbliuke @ 2003 05 07, 20:18) Tu neskubėjai...Svarbioji data gimdyvės kortelėje vis artėjo, tačiau tu nerodei jokių ženklų , kad esi jau pasiruošęs ateiti. Matyt, tau labai patiko ten, šiltame ir jaukiame tavo namelyje, kur švelnus sūpavimas ramino, o prislopinti garsai neleido pasijusti vienišam... Kas, kad čia tavęs taip nekantriai laukia ir nerimauja tu sau sėdi ir čiulpi pirštelį, netgi pozuodamas savo pirmajai nuotraukai per echoskopą jo neišsiimi...O man jau darosi sunku...Ir nešioti tave, ir atsakinėti į tą patį pažįstamų klausimą tai kada? O dar gydytojas, žvilgtelėjęs į kortelę, pasakė: jei iki pirmadienio nepagimdysi, atvažiuok pas mus į ligoninę. Prognozės liūdnos gresia pernešiojimas, vaisiaus hipoksija, taigi, atrodo, reikės tave spartinti , bet...visa tai nustatoma tik pagal tą nelemtąją numatomą gimdymo datą. Bet ar tikrai verta tikėti skaičiais, kuriuos brūkštelėjo seselė, man pirmąkart atėjus sužinoti, ar nėštumo testas nemeluoja? Laukiu pirmadienio. Nieko, išskyrus mano baimę ir laukimą... Nuvažiuojam pas kitą gydytoją, tik šįkart nepaimu kortelės. Klausia, kada gimdyti. Sakau, tiksliai nežinau, dėl to ir atvažiavau, bijau, kad jau per ilgai laukiu.... Apžiūri pasirodo, laukti galiu dar savaitę pusantros, tu jautiesi puikiai, jokių pernešiojimo požymių nėra... Dar savaitę mes gyvenam taip arti vienas kito, kvėpuojam vienu oru, mėgaujamės, kai tėtis švelniai glosto pilvelį ...Penktadienio rytą pajuntu keistus diegliukus, jie vis kartojasi, neišnyksta iki pat pietų. Paruošiamieji sąrėmiai ? Nueinu į dušą, išplaunu virtuvėje grindis, pakloju tavo lovelę . Žinau, kad reikėtų pamiegoti (gali tekti būdrauti visą naktį), bet nesimiega , aš vaikštau po namus apimta savotiškos euforijos pagaliau! Iš darbo sugrįžta tavo tėtis. Jaučiuosi puikiai, o tą pasikartojantį sąrėmiuką vargu ar galima būtų pavadinti skausmu. Šeštą nubėga vandenys taip, tikrai tu jau ateini... O toliau atsiminimai plaukia lyg upės vanduo, neišskirdamas nė vienos detalės, visa suliedamas į vieną ilgą akimirką. Ramus pribuvėjos veidas ir geros, palaikančios akys... kambarys be įkyrios lempų šviesos, žvakių virpėjimas... muzika, su kuria aš yriausi per skausmą vis tolyn .... gaivinantis baseino vanduo, noras pasislėpti jame nuo visų žvilgsnių, nuo savęs pačios ... tvirtos vyro rankos, glosčiusios, šluosčiusios prakaitą, per sąrėmį suvirpėjusios ir atnešti ledukai vienas po kito tarsi didžiuliai lietaus lašai pabiro į vandenį...laikrodis ant televizoriaus (reikėjo tą laikrodį paslėpti...), taip negailestingai lėtai tiksėjęs per stangas... mano vaikiškas nekantravimas ar dar ilgai, ir maištavimas viskas, daugiau nebegaliu!... ir vėl nepaprastai švelnus, toks savas pribuvėjos balsas... man siūlo paliesti artėjančio vaikučio galvytę, bet aš nenoriu, nenoriu nei gerti, nei ledukų, nei pakeisti pozicijos - noriu pirmiausia pagimdyti... atrodo, stangos niekad nesibaigs, aš vos spėju įveikti vieną, jau tarsi didžiulė banga ateina kita... ir dar kita... neprisijaukinu to skausmo, bėgu nuo jo... Ir galiausiai deginantis pojūtis, tai galvytė, kiek pasisukusi, einanti ne pačia mažiausia apimtimi. Mano nuostaba ir dėkingumas rankoms, priėmusioms, išsaugojusioms, neleidusioms suplyšti... Kažkas greitai iščiuožia iš manęs ir yra padedamas man ant kelių, tas kažkas tai didžiausias mano gyvenimo stebuklas, mano sūnus. Tai tu, gimęs dešimtą vakaro... Ir visą naktį mes žiūrėjome vieni į kitus tu plačiai atmerktomis nuostabos pilnomis akytėmis ir mes, tokie pavargę ir tokie laimingi... Yra tokia kinų legenda, pasak kurios, imperatorius liepė išminčiams sugalvoti priežodį, tinkantį visiems gyvenimo atvejams. Ir vienas išminčius pasakė: Ir visa tai praeis. Anksčiau tikėjau, kad šie žodžiai tinka viskam. Tačiau dabar, rytais pabudusi ir pamačiusi tavo šypseną, žinau yra dalykų, kurie nepraeina. Niekada. 
grazi istorija
 ,sveikinu
kaip grazu...
tokia silta, rami ir kupina meiles istorija sveikinu
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.